Karteliai viešuosiuose pirkimuose

Konkurenciją viešuosiuose pirkimuose eliminuoja tiekėjų veiksmai, kuriais yra derinamos komercinių pasiūlymų sąlygos ar įgyvendinama bendra, iš anksto suderinta tiekėjų elgesio strategija, pavyzdžiui:

  • tiekėjai dar prieš konkursą susitaria, kuris tiekėjas turėtų laimėti pirkime, ir jame tik imituoja konkurenciją: pralaimėti turintys tiekėjai pasiūlo didesnę kainą nei laimėti turintis tiekėjas ar  įtraukia į pasiūlymą sąlygas, kurios neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų  reikalavimų;
  • tiekėjai susitaria nepateikti komercinio pasiūlymo perkančiajai organizacijai arba atsiimti jau pateiktą;
  • tiekėjai pasidalina rinkomis, t. y. iš anksto susitaria dalyvauti pirkimuose tik tam tikroje geografinėje teritorijoje ar tam tikros perkančiosios organizacijos rengiamuose pirkimuose.

Nors elgesio strategijos praktikoje gali skirtis, visas jas sieja tai, kad tiekėjai susitarimu eliminuoja konkurenciją viešajame pirkime. Tai dažniausiai lemia pirkimo vertės padidėjimą ir viešųjų finansų neefektyvų panaudojimą. Tokiu atveju nukenčia ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir vartotojų interesai. Tokie susitarimai pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, esant visoms šios nuostatos taikymo sąlygoms, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

Tiekėjų susitarimams nekonkuruoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis taikymas tik tada, jei jie sudaryti tarp konkurentų, t. y. savarankiškų rinkoje veikiančių ūkio subjektų.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Pagal minėtą Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnį rimtu profesiniu pažeidimu, be kita ko, laikomas draudimo sudaryti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus draudžiamus susitarimus pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau nei treji metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tada, kai:

  • pasibaigė įstatyme nustatytas Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimo terminas;
  • įsiteisėja teismo nutartis, kuria buvo skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas, patvirtinanti priimto nutarimo teisėtumą.

Su tiekėjų, kurie yra laikomi padariusiais nurodytą profesinį pažeidimą, sąrašu galite susipažinti žemiau.

Ūkio subjektų, kuriems buvo paskirta ekonominė sankcija už draudžiamus susitarimus (rimtą profesinį pažeidimą), sąrašas.
 

Konkurencijos teisė draudžia konkurenciją ribojančius susitarimus tik tarp nepriklausomų vienas nuo kito ir savarankiškai rinkoje veikiančių ūkio subjektų. Tačiau perkančiosios organizacijos susiduria ir su atvejais, kai tame pačiame viešajame pirkime dalyvauja organizaciniais, ekonominiais ar kitais ryšiais susijusios įmonės. Pavyzdžiui, sutampa pirkime dalyvaujančių įmonių vadovaujantys asmenys, akcininkai, atskiroms įmonėms vadovauja ar akcininkais yra šeimos nariai ar giminaičiai. Tokiais atvejais perkančiosioms organizacijoms kyla klausimai: ar susijusios įmonės gali dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime? Ar tokių įmonių pateikti pasiūlymai yra tikrai parengti savarankiškai ir konkuruojantys? Ar perkančioji organizacija gali susijusių įmonių pasiūlymus atmesti?

Kas yra laikomi susijusiais ūkio subjektais? Kas yra vienas ekonominis vienetas?

Pasitaiko atvejų, kai tiems patiems ar su jais susijusiems (pavyzdžiui, susijusiems giminystės ryšiais) fiziniams asmenims priklauso skirtingų ūkio subjektų akcijos, tokie asmenys dalyvauja skirtingų ūkio subjektų valdyme, veiklos planavime ir pan., arba, pavyzdžiui, vieniems juridiniams asmenims priklauso kitų juridinių asmenų akcijos. Konkurencijos teisės požiūriu tokiais ir panašiais būdais susijusios bendrovės galėtų būti laikomos ūkio subjektais, sudarančiais vieną ekonominį vienetą. Ūkio subjektas konkurencijos teisėje suprantamas kaip ekonominis vienetas. Tai reiškia, kad net jeigu teisiniu požiūriu šį subjektą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų, konkurencijos teisėje jie suprantami kaip vienas vienetas. Esminę reikšmę vertinant, ar atskiri subjektai (įmonės) sudaro vieną ekonominį vienetą, turi kontrolės ir savarankiškumo aspektai tarp šių subjektų. Pavyzdžiui, patronuojanti (motininė) įmonė ir jos kontroliuojamos dukterinės įmonės laikomos vienu ūkio subjektu, jei kontroliuojamos įmonės yra priklausomos nuo patronuojančios įmonės ir negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų.[1] Taigi, jei atskiri juridiniai asmenys kuria ir įgyvendina pakankamai vieningą rinkos strategiją, daro įtaką vieni kitų veiklai ir bendrai priima sprendimus dėl savo veiksmų krypties rinkoje, įskaitant, pavyzdžiui, koordinuotą dalyvavimą viešuose pirkimuose, tokie juridiniai asmenys laikomi sudarančiais ekonominį vienetą ir paprastai susitarimai tarp tokių įmonių nebus laikomi draudžiamais konkurencijos teisės prasme (žr. žemiau).

Ar susiję ūkio subjektai gali dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime? Ar perkančioji organizacija gali susijusių tiekėjų pasiūlymus atmesti vien todėl, kad tiekėjai susiję?

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką yra draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose nustatytas absoliutus draudimas tose pačiose pirkimo procedūrose dalyvauti susijusiems ūkio subjektams.[2] Taigi, tame pačiame pirkime dalyvaujančių susijusių įmonių pasiūlymų perkančioji organizacija neturi teisės automatiškai atmesti (t. y. vien dėl to, kad šios įmonės yra susijusios). Vis dėlto, perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl pasiūlymų, pateiktų viešajame pirkime, savarankiškumo, tokius pasiūlymus pateikę ūkio subjektai gali įrodyti, kad pateikti pasiūlymai yra savarankiški ir konkuruoja tarpusavyje, o ūkio subjektams nepateikus pakankamų pasiūlymų savarankiškumo pagrindimo, perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėjus iš pirkimo procedūros Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos pagrindu (daugiau apie tiekėjų pašalinimą skaitykite penktoje skiltyje).

Kaip įmanoma užtikrinti veiksmingą konkurenciją viešajame pirkime?

  • Prašyti tiekėjų pateikti susijusių asmenų / akcininkų sąrašą

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą susijusios įmonės viešajame pirkime gali dalyvauti neatskleisdamos savo sąsajų. Tokiu būdu viešuosiuose pirkimuose reali konkurencija gali nevykti arba vykti mažesniu mastu nei formaliai deklaruojama. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad pačios perkančiosios organizacijos veiksmai organizuojant viešąjį pirkimą ir jo eigoje gali padėti užtikrinti veiksmingesnę konkurenciją, kuri yra vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose turi teisę nurodyti reikalavimą teikėjams atskleisti su jais susijusius ūkio subjektus ar akcininkus, pagal kurį galėtų spręsti, ar yra galimybė, jog tiekėjų pasiūlymai buvo tarpusavyje derinami ar rengti nesavarankiškai.

  • Prašyti pagrįsti pasiūlymų savarankiškumą

Perkančioji organizacija taip pat gali reikalauti patvirtinimo, kad kiekvienas iš tiekėjų pirkime dalyvauja savarankiškai, nederinęs pasiūlymų nei su susijusiais, nei su jokiais kitais ūkio subjektais, neatskleidęs jiems jokios konfidencialios su dalyvavimu viešajame pirkime susijusios informacijos (tokio patvirtinimo funkciją anksčiau atlikdavo Tiekėjo sąžiningumo deklaracija). Gavusi minėtą informaciją apie ūkio subjektų sąsajas ir pasiūlymų savarankiškumą, perkančioji organizacija turėtų geresnes galimybes spręsti, ar ūkio subjektai viešajame pirkime dalyvauja savarankiškai ir ar sąžininga konkurencija konkrečiame viešajame pirkime yra užtikrinta.

  • Atmesti galimai suderintus pasiūlymus

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija suteikė galimybes pačioms perkančiosioms organizacijoms pašalinti iš pirkimo procedūrų nesavarankiškus pasiūlymus pateikusius tiekėjus ir tokiu būdu užtikrinti konkurenciją vykdomuose viešuosiuose pirkimuose (daugiau apie tiekėjų pašalinimą skaitykite penktoje skiltyje).


[1] Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-697/2008 konstatavo, kad „ <...> keli ūkio subjektai laikytini vienu ekonominiu vienetu, be kita ko, tuo atveju, jeigu vienas iš jų negali savarankiškai pasirinkti savo elgesio rinkoje ir dėl ekonominių ir (arba) teisinių juos siejančių santykių iš esmės turi vykdyti kito ūkio subjekto nurodymus“.

[2] 2009 m. gegužės 9 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas Assitur byloje Nr. C-538/07.

 

Siekdama viešuosius pirkimus padaryti skaidresnius, padėti perkančiosioms organizacijoms atpažinti tiekėjų konkurenciją ribojančius susitarimus viešuosiuose pirkimuose ir laiku užkirsti kelią šiems pažeidimams, Konkurencijos taryba siūlo viešuosius pirkimus vykdančioms organizacijoms vadovautis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) parengtomis rekomendacijomis ir apie pastebėtus pažeidimus informuoti Konkurencijos tarybą.

Dėmesio! Kontrolinis sąrašas bei jame nurodyti galimų draudžiamų susitarimų bei kitų susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją, požymiai yra tik gairės, padedančios ir įspėjančios apie galimus pažeidimus viešajame pirkime. Vieno ar kelių požymių ar aplinkybių, nurodytų Kontroliniame sąraše, nustatymas savaime nėra galimo susitarimo tarp konkurso dalyvių įrodymas. Nagrinėjant kiekvieną konkretų atvejį, turi būti vertinama visų atitinkamos situacijos požymių visuma.

Kontrolinis sąrašas padedantis nustatyti konkurenciją ribojančius susitarimus viešųjų pirkimų metu

Vykdydami viešąjį pirkimą, atkreipkite dėmesį į tam tikrus ženklus, kurie gali rodyti konkurenciją ribojančių susitarimus tarp viešojo pirkimo dalyvių, pateikiant suderintus pasiūlymus. Nors sąraše nurodyti kriterijai taikomi atpažinti savarankiškų, t. y. nepriklausomų ūkio subjektų sudarytus konkurenciją ribojančius susitarimus, šie požymiai taip pat aktualūs ir vertinant tarpusavyje susijusių tiekėjų pasiūlymus.

Pasiūlymų teikimo etapas

  • tas pats tiekėjas dažnai siūlo mažiausią kainą ar laimi daugelyje konkursų;
  • keliuose konkursuose dalyvauja tie patys tiekėjai ir laimi paeiliui (laimėtojas rotuojamas);
  • kai kurie tiekėjai visada teikia pasiūlymus, bet niekada nelaimi arba netikėtai atsiima savo pasiūlymus, arba nepateikia specialaus paruošimo nereikalaujančių dokumentų dėl ko išbraukiami iš dalyvių ar laimėjusiųjų sąrašo;
  • tiekėjas sudaro subrangos sutartis su kitais konkurso dalyviais, kurie nelaimėjo konkurse.

Pateikti dokumentai

  • vienodos klaidos (pvz. rašybos, skaičiavimo) skirtingų tiekėjų pasiūlymų dokumentuose;
  • skirtingų įmonių pasiūlymuose yra panašūs įrašai, daryti ranka ar panašiu šriftu, naudojamos tokios pat formos ar blankai, pastebimi braukymai, koregavimas ir pan.;
  • skirtingų įmonių pasiūlymai pažymėti panašiais pašto antspaudais, nurodyti tie patys adresai, elektroninio pašto adresai, fakso ar telefono numeriai, pagal elektroninių pasiūlymų ypatybes (angl. properties) matyti, kad dokumentai sukurti to paties asmens.

Kainos

  • didelis kainų skirtumas tarp laimėtojo ir kitų pasiūlymų;
  • pralaimėjusių tiekėjų pasiūlymai gerokai viršija perkančiosios organizacijos biudžetą, ypač jei maksimalus planuotas pirkimo biudžetas buvo skelbtas;
  • staigus ir vienodas pretendentų kainų ar kainų diapazono padidėjimas, ko negalima paaiškinti išlaidų padidėjimu.

Įtartini teiginiai ir elgesys

  • vienodas/panašus dokumentų pateikimo laikas CVP IS;
  • vienodi CVP IS įkeltų dokumentų pavadinimai;
  • skirtingos įmonės į CVP IS įkelia vienodai sugrupuotus dokumentus;
  • teiginiai, parodantys, kad iš anksto žinoma neskelbtina informacija apie konkurento kainas ar smulkesnę pasiūlymo informaciją arba apie įmonės laimėjimą ar pralaimėjimą konkurse, kurio rezultatai dar tik bus skelbiami;
  • įvairūs tiekėjai, aiškindami kainų padidėjimą, naudoja tą pačią terminologiją;
  • tiekėjas pateikia savo ir konkurento pasiūlymus ir kitus dokumentus;
  • pasiūlymą pateikia tiekėjas, nors akivaizdu, kad jis neturi reikiamų sugebėjimų ar kvalifikacijos.

Kas toliau? Jei nustatėte aukščiau nurodytus požymius ar kilo įtarimų dėl galimo tiekėjų susitarimo:

  • neaptarinėkite savo įtarimų su konkurso dalyviais;
  • saugokite visą su konkurso organizavimu susijusią informaciją: pasiūlymų dokumentus, susirašinėjimą, įskaitant el. paštu, vokus, įrašus su datomis apie visą įtartiną elgesį ir teiginius, kas dalyvavo, kas vyko ar buvo pasakyta.
  • įvertinusios individualios situacijos aplinkybes bei nusprendusios, kad turi pakankamai duomenų apie galimai sudarytą susitarimą pirkime, perkančiosios organizacijos gali pašalinti tiekėjus iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 str. 4 d. 1 p.).
  • nedelsiant susisiekite su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (taryba@kt.gov.lt arba tel. (8 5) 260 8879).

Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog „perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų“.

Turėdamos įtikinamų duomenų apie galimai sudarytą susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją, perkančiosios organizacijos gali pašalinti tokį susitarimą sudariusius tiekėjus iš pirkimo procedūros, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjų susitarimo faktas buvo nustatytas Konkurencijos tarybos ar teismo sprendimu ir ar tokia sąlyga buvo numatyta pirkimo dokumentuose.

Susitarimams, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją, visų pirma priskiriami tiekėjų karteliai (nepriklausomų tiekėjų sudaryti konkurenciją ribojantys susitarimai). Tačiau perkančiosios organizacijos galės taikyti šį tiekėjų šalinimo pagrindą ir turėdamos duomenų, kad tarpusavyje susijusios bendrovės derino savo veiksmus ir tik imitavo konkurenciją pirkime.

Įtariate, kad tiekėjai gali būti suderinę veiksmus viešajame pirkime? Susisiekite su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (taryba@kt.gov.lt arba tel. (8 5) 260 8879).

Primename, kad Konkurencijos taryba tiria galimai sudarytus konkurenciją ribojančius susitarimus tarp savarankiškų tiekėjų, ir nustačiusi tokius susitarimus, taiko Konkurencijos įstatyme numatytą atsakomybę. Konkurencijos taryba taip pat gali teikti konsultacijas perkančiosioms organizacijoms ir padėti atpažinti tiekėjų galimai sudarytus susitarimus.

Tuo tarpu klausimais, susijusiais su viešojo konkurso reikalavimais, jų proporcingumu ir pagrįstumu, taip pat šalinimo iš viešojo pirkimo klausimais, kompetentinga institucija yra Viešųjų pirkimų tarnyba

Prieš kreipiantis į Konkurencijos tarybą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, rekomenduojame:

  • Išsiaiškinti, ar ūkio subjektai, tarp kurių įtariamas konkurenciją ribojantis susitarimas, yra nepriklausomi ir gali būti laikomi realiais konkurentais.

Ūkio subjektas konkurencijos teisėje suprantamas kaip ekonominis vienetas, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų. Motininė įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės (ar filialai) laikomos viena įmone, jei kontroliuojamos įmonės yra visiškai priklausomos nuo motininės įmonės, t. y. negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų. Konkurencijos įstatymas nedraudžia tarpusavyje susijusiems ūkio subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose teikiant atskirus pasiūlymus, o galimi tiekėjų tarpusavio ryšiai savaime nereiškia draudžiamo susitarimo egzistavimo. Perkančiajai organizacijai turint pakankamai duomenų apie tai, kad nesavarankiškus pasiūlymus pateikė susiję tiekėjai, jie gali būti šalinami iš pirkimo procedūros, tačiau jų veiksmai nėra laikomi draudžiamu susitarimu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

  • Įvertinti ne pavienius požymius, nurodytus Kontroliniame sąraše, tačiau aplinkybių visumą.

Kaip minėta, Kontroliniame sąraše nurodyti požymiai neturėtų būti vertinami formaliai. Net jei nustatoma viena ar keletas tokių aplinkybių / požymių, tai savaime nereiškia, kad tarp ūkio subjektų egzistuoja draudžiamas konkurenciją ribojantis susitarimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar tam tikros aplinkybės egzistavimas nėra nulemtos atsitiktinumo, viešojo pirkimo sąlygų ypatumų ir pan.

Atnaujinta: 2017 07 03