Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

DĖL AB „DANISCO SUGAR PANEVĖŽYS“ IR AB „DANISCO SUGAR KĖDAINIAI“ VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO NUOSTATAS TYRIMO NUTRAUKIMO

  • 2004 03 04
  • Nutarimo Nr.: 1S-31
  • Nutrauktas tyrimas prisiėmus įsipareigojimus
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2004 m. kovo 4 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Danisco sugar Panevėžys“ ir AB „Danisco sugar Kėdainiai“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas dėl AB „Danisco sugar Panevėžys“ ir AB „Danisco sugar Kėdainiai“ (toliau – Danisco fabrikai) veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2003 m. vasario 27 d. nutarimu Nr.1S-12 pagal Ž.Ū.K.“Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ pareiškimą. Pareiškėjas pateikė Konkurencijos tarybai Tarpprofesinį susitarimą, kurį 2002 m. sudarė cukraus fabrikai su cukrinių runkelių augintojais - penkiais žemės ūkio kooperatyvais. Šio susitarimo 4.1 punktas numatė sąlygą, draudžiančią cukrinių runkelių augintojams pristatyti perdirbimui cukrinius runkelius, išaugintus iš sėklų, įsigytų ne iš perdirbėjų. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokios sutartyje numatytos sąlygos žemdirbiai netenka galimybės rinktis sėklų tiekėją ir derėtis dėl perkamų sėklų kainų lygio, todėl privalomas cukrinių runkelių sėklų įsigijimas tik iš perdirbėjo galėtų prieštarauti Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Danisco fabrikai, siekdami pagrįsti draudimą pristatyti runkelius, išaugintus iš sėklų įsigytų ne iš cukraus fabrikų, nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
1.Cukraus gamintojai, turėdami Vyriausybės patvirtintą ir Žemės ūkio ministerijos paskirstytą kvotą vieninteliai turi pareigą ir atsakomybę už jiems skirtos kvotos įvykdymą;
2.Danisco fabrikai yra visiškai ir vienašališkai atsakingi už galutinio produkto (cukraus) saugą ir kokybę ir šios atsakomybės negali perkelti kitiems asmenims. Todėl jie imasi visų atsargumo priemonių siekdami kontroliuoti visą procesą;
3.Analogiška augintojų aprūpinimo sėklomis tvarka yra daugelyje Europos valstybių.
Tyrimo metu buvo nustatyta:
1. Danisco fabrikai, turėdami 80 procentų baltojo cukraus kvotos ir atitinkamai cukrinių runkelių supirkimo kvotos, pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 dalį, vertinami kaip užimantys dominuojančią padėtį cukrinių runkelių supirkimo rinkoje;
2. cukrinių runkelių sėklų pardavimo rinkos dalyviams valstybinio reguliavimo pagalba nėra suteiktos išimtinės teisės, todėl rinkos dalyviai galėtų konkuruoti;
3. cukraus fabrikai, turintys cukraus gamybos kvotą ir žemdirbiai, turintys cukrinių runkelių kvotą, yra atsakingi už minėtų kvotų įvykdymą;
4. reikalavimas pirkti sėklas tik iš cukraus fabrikų nepagrįstai varžė kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje ir tuo pačiu ribojo konkurenciją:
a) žemdirbiai, turėdami cukrinių runkelių auginimo kvotą ir įpareigojimą pirkti sėklas tik iš fabrikų tapo priklausomi nuo jų ir neteko galimybės rinktis kitus sėklų tiekėjus;
b) dėl kvotų sistemos augintojai yra ekonomiškai priklausomi nuo fabrikų, nes negali kitur parduoti savo išaugintų cukrinių runkelių, todėl fabrikai turi galimybę, sudarant sutartį dėl runkelių pirkimo primesti jiems papildomus įsipareigojimus pirkti cukrinių runkelių sėklas išimtinai iš fabrikų;
c) Danisco fabrikai turėjo galimybę vienašališkai nustatyti sėklų kainą, todėl visų veislių runkelių sėklos buvo parduodamos vienoda kaina;
d) augintojams kasmet buvo siūlomos tos pačios cukrinių runkelių sėklų veislės;
e) augintojams perkant sėklas tik iš cukraus fabrikų, didmenininkai neteko potencialių pirkėjų, jiems buvo sudaromi barjerai veikti rinkoje, todėl šioje rinkoje buvo apribota konkurencija;
f) augintojai už sėklas privalo atsiskaityti pridavę derlių, todėl jie praranda galimybę mokėdami iš karto pirkti pigiau.
AB „Danisco sugar Panevėžys“ ir AB „Danisco sugar Kėdainiai“ neatlieka specialių tik jiems prieinamų sėklų kokybės tyrimų, be kurių į rinką patektų blogos kokybės cukrinių runkelių sėklos. Sėklų kokybės garantijas užtikrina sėklų gamintojai – selekcijos kompanijos, iš kurių žemdirbiai taip pat turėtų galimybę pirkti, jei TPS to nedraustų ir su tomis pačiomis kokybės garantijomis kaip ir cukraus fabrikai. Sėklų kokybė ar tinkamiausių veislių pasirinkimas gali būti kontroliuojamas, nekontroliuojant pačios prekybos: tinkamiausių veislių sąrašo sudarymu ir jo siūlymu, pareikalaujant iš augintojų pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius, iš kur ir kokia sėkla buvo pirkta ir pan. Cukraus fabrikams nedraudžiama prekiauti cukrinių runkelių sėklomis, tačiau pirkėją – cukrinių runkelių augintoją – jie turėtų patraukti siūlydami palankesnes kainas, abi puses tenkinančias apmokėjimo sąlygas ar pan., t. y. konkuruodami su kitais sėklų tiekėjais, o ne atsisakydami supirkti cukrinius runkelius, jei jie išauginami ne iš fabriko pirktų sėklų.
Paminėti faktai leido daryti išvadą, kad AB „Danisco sugar Panevėžys“ ir AB „Danisco sugar Kėdainiai“ Tarpprofesinio susitarimo, sudaryto su 5 cukrinių runkelių augintojų kooperatyvais, 4.1 punktu drausdami cukrinių runkelių augintojams pristatyti runkelius, išaugintus iš sėklų, įsigytų ne iš fabriko, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atlikto tyrimo rezultatai buvo apsvarstyti Konkurencijos tarybos 2003 m. lapkričio 6 d. bylų nagrinėjimo posėdyje. Prieš dvi dienas iki Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio, suformulavus tyrimo išvadas, iš ūkio subjektų, įtariamų Konkurencijos įstatymo pažeidimu, buvo gauti nauji dokumentai:
1) naujas susitarimas su nuostatų, dėl kurių buvo atliktas tyrimas, pakeitimu;
2) esamos sėklų tiekimo sistemos pakeitimo ekonominių pasekmių duomenys.
Danisco fabrikų pateikti ekonominių pasekmių duomenys parodė, kad panaikinus draudimą
pristatyti cukrinius runkelius išaugintus iš sėklų, įsigytų ne iš cukraus fabrikų ir atsiradus galimybei pirkti sėklas ne tik iš cukraus fabrikų, reikėtų kontroliuoti ne tik kiekvieno augintojo pirktų sėklų, bet ir superkamų cukrinių runkelių kokybę. Tokios kokybės kontrolės užtikrinimas yra susijęs su dideliais kaštais.
Atsižvelgdami į tai Danisco fabrikai su 5 cukrinių runkelių augintojų kooperatyvais 2003 m. spalio 31 d. sudarė naują susitarimą. Jame numatytos naujos nuostatos, susijusios su cukrinių runkelių sėklų pardavimu, kurios bus įrašytos į 2004 m. sezono Tarpprofesinį susitarimą. Pagal minėtą susitarimą Danisco fabrikai numatė pakeisti augintojų aprūpinimo sėklomis tvarką, išsaugant cukrinių runkelių sėklų kokybės garantijas ir tuo tikslu numatė sudaryti Sėklų veislių komisiją (toliau – Komisija), kurioje būtų atstovaujami tiek perdirbėjai, tiek ir runkelių augintojai. Visi cukrinių runkelių augintojų kooperatyvai savo parašais patvirtino, kad juos tenkina Tarpprofesinio susitarimo pakeitimai, kad Danisco fabrikams neturi pretenzijų ir prašo tyrimą nutraukti.
Cukraus fabrikų pateiktas susitarimas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų atitikimo požiūriu galėjo būti įvertintas tik atlikus išsamią jo analizę bei išklausius suinteresuotų pusių paaiškinimus dėl jame numatytos Komisijos veiklos pobūdžio, praktiškai sprendžiant sėklų pardavimo klausimus ir derantis dėl Tarpprofesinio susitarimo pasirašymo 2004 m. sezonui, todėl Konkurencijos tarybos 2003 m. lapkričio 6 d. bylų nagrinėjimo posėdyje buvo nutarta bylą grąžinti papildomam tyrimui atlikti. Jo metu Konkurencijos tarybos administracijos Vartojimo prekių skyrius kreipėsi į AB “Danisco sugar Panevėžys” ir AB “Danisco sugar Kėdainiai”, prašydamas pateikti papildomą informaciją apie Sėklų veislių komisijos sudėtį ir teises, žemdirbių galimybes rinktis sėklų veisles (tuo pačiu ir selekcijos kompaniją), kainas ir kitas sėklų pirkimo sąlygas.
Danisco fabrikai pateikė papildomą medžiagą: Komisijos nuostatus, Komisijos posėdžių ir susirinkimų protokolus, susirašinėjimo su sėklų gamintojais dėl komercinių pasiūlymų dokumentus, žemdirbių išankstinius užsakymus dėl sėklų pirkimo, atliktų sėklų bandymų rezultatus ir kitą medžiagą, susijusią su nauja augintojų aprūpinimo sėklomis tvarka.
Pateiktos medžiagos analizė parodė, kad praktiškai Komisija sprendžia visus klausimus, susijusius su augintojų aprūpinimu cukrinių runkelių sėklomis ir augintojai turi teisę pareikšti savo pageidavimus, įskaitant sprendimų priėmimą dėl sėklininkystės firmų komercinių pasiūlymų, sėklų pirkimo kainų, apmokėjimo sąlygų ir kt.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Danisco fabrikai, drausdami augintojams pristatyti cukrinius runkelius perdirbimui, išaugintus iš sėklų, įsigytų ne iš fabrikų, naudodamiesi savo dominuojančia padėtimi cukrinių runkelių supirkimo rinkoje, varžė augintojų ūkinės veiklos laisvę ir apribojo konkurenciją didmeninės sėklų prekybos rinkoje. Runkelių augintojai, primetus jiems įpareigojimą pirkti sėklas iš vieno tiekėjo, buvo atskiriami nuo kitų tiekėjų ir neturėjo galimybės rinktis, o didmenininkai, netekę potencialių pirkėjų, negalėjo patekti į rinką.
Tyrimas parodė, kad akcinės bendrovės “Danisco sugar Panevėžys” ir “Danisco sugar Kėdainiai” 2002 m. Tarpprofesinio susitarimo, sudaryto su 5 cukrinių runkelių augintojų kooperatyvais, 4.1 punktu drausdami augintojams pristatyti runkelius, išaugintus iš sėklų, įsigytų ne iš fabrikų, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudžiantį sutarties sudarymą, kai kitai šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.
Naujas susitarimas tarp Danisco fabrikų ir cukrinių runkelių augintojų – 5 žemės ūkio kooperatyvų, kurio nuostatos numatomos įtraukti į 2004 m. sezono Tarpprofesinį susitarimą,sudaro sąlygas iš esmės išspręsti problemas, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas. Komisija, kurioje ir žemdirbiams ir Danisco fabrikams atstovauja vienodas atstovų skaičius, klausimus, susijusius su augintojų aprūpinimu sėklomis, sprendžia bendru susitarimu. Cukrinių runkelių augintojai turi galimybę rinktis sėklų veislę, kiekius, o taip pat atsižvelgiama į jų pasiūlymus dėl kainų lygio ir apmokėjimo sąlygų. Todėl galima teigti, kad, pertvarkius sėklų tiekimo sistemą, nelieka augintojų ūkinės veiklos laisvės varžymo ir papildomų įsipareigojimų primetimo, o tuo pačiu ir prieštaravimo Konkurencijos įstatymo nuostatoms.
Konkurencijos taryba pažymi, kad 2003-10-31 susitarimą vertina kaip Danisco fabrikų rašytinį įsipareigojimą neatlikti veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog tikslinga tyrimą nutraukti.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir Konkurencijos tarybos darbo reglamento 96.2 ir 98 punktais,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1.Tyrimą dėl AB „Danisco sugar Panevėžys“ ir AB „Danisco sugar Kėdainiai“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas nutraukti.
2. AB “Danisco sugar Panevėžys” ir AB “Danisco sugar Kėdainiai” nesilaikant 2003-10-31 susitarimo sąlygų aprūpinant žemdirbius cukrinių runkelių sėklomis, o taip pat jeigu susitarimas sąlygotų konkurencijos ribojimo atsiradimą atitinkamoje rinkoje, tyrimas gali būti atnaujintas.
 
Pirmininkas R.Stanikūnas