AB „KAUNO GRŪDAI“ SKIRTA BEVEIK 1 MLN. EUR BAUDA ĮGIJUS AB VIEVIO PAUKŠTYNAS KONTROLĘ BE KONKURENCIJOS TARYBOS LEIDIMO

Kauno_grudai.jpg

Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kad „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo. Už šį Konkurencijos įstatymo pažeidimą „Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda.

2015 m. balandžio 21 d. Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad „Kauno grūdai“ apsimestiniais sandoriais, per statytinius 2011 m. balandžio 12 d. įgijo apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų. Tokiais sandoriais tikroji sandorio šalis – „Kauno grūdai“ – buvo nuslėpta, siekiant išvengti Konkurencijos įstatymu nustatytos koncentracijų priežiūros procedūros.

Konkurencijos taryba atliko tyrimą ir nustatė, kad bendrovė „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, kurios suteikė teisę paskirti daugumą Vievio paukštyno valdybos narių, įgijo galimybę įgyvendinti strateginius sprendimus dėl šios įmonės ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ir personalo sudėties. „Kauno grūdai“ įgytą kontrolę išlaikė ir Vievio paukštyno bankroto proceso metu – Kauno įmonė, pasinaudodama Įmonių bankroto įstatyme numatytomis galimybėmis nutraukti bankroto bylą, galėjo atsiskaityti su kreditoriais arba su jais sudaryti taikos sutartį ir atstatyti Vievio bendrovės mokumą bei atnaujinti jos veiklą.

Šarūno Keserausko, Konkurencijos tarybos pirmininko, teigimu, skirdama baudą, Konkurencijos taryba atsižvelgė ir į sunkinančią aplinkybę, kad „Kauno grūdai“ slėpė padarytą pažeidimą.

Teismai konstatavo, kad bendrovė „Kauno grūdai“, sudarydama apsimestinius sandorius, siekė išvengti Konkurencijos įstatyme numatytos koncentracijų priežiūros. Statytiniai asmenys tik formaliai pasirašė akcijų įsigijimo sutartis, tačiau tikroji akcininkų teisių ir pareigų įgijėja tapo „Kauno grūdai“

Šarūnas Keserauskas

Jis apgailestavo, kad kai kurie verslo atstovai pranešimus apie koncentracijas vis dar vertina kaip formalumą: „Tai nėra formalumas, net jeigu sandoris, verslo požiūriu, nebūtų daręs didelės įtakos rinkai arba, kaip Vievio paukštyno atveju, įsigytai įmonei vėliau iškeliama bankroto byla. Kartais verslas tikisi išvengti Konkurencijos tarybos priežiūros ir nepraneša apie koncentraciją, tačiau Lietuvoje stiprėjant konkurencijos kultūrai, tokius faktus nuslėpti tampa vis sunkiau. Nepranešimas apie koncentraciją yra pavojingas pažeidimas, nepriklausomai nuo to, ar laiku kreipiantis į Konkurencijos tarybą leidimas būtų duotas, ar ne.“

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 14,5 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 1,45 mln. Eur. Pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Koncentracija negali būti įgyvendinta tol, kol nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas.

Pastabos

Koncentracijos – tai atvejai, kuomet jungiasi savarankiškos įmonės arba viena įmonė įgyja kitos įmonės kontrolę. Kadangi dėl šių pokyčių rinkoje gali būti itin apribota veiksminga konkurencija, kontrolę įgyjantys asmenys ar besijungiančios įmonės, kurių apyvartos viršija Konkurencijos įstatyme nustatytas ribas, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Konkurencijos taryba atsisako duoti leidimą vykdyti koncentracijas, jeigu dėl jų bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.