APIE KONKURENCIJOS PROBLEMAS IR JŲ SPRENDIMO BŪDUS – IŠ PIRMŲ LŪPŲ

1_1_1.jpg

Konkurencijos tarybos komanda, gegužės 29 d. Alytuje surengusi jau trečią seminarų apie konkurenciją ciklo #SuKonkurencijaPoLietuvą renginį, su vietos viešojo ir privačiojo sektoriaus atstovais aptarė konkurencijos aktualijas.

Seminarą pradėjęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas priminė, kad konkurencija – tai vertybė, įrašyta į šalies Konstituciją.

Ji svarbi kiekvieną dieną. Mes konkuruojame ir dėl idėjų, ir dėl pasiekimų sporte bei moksle. Kai yra konkurencija, galime tikėtis ne tik mažesnių kainų, bet ir geresnės kokybės prekių, paslaugų, platesnio jų pasirinkimo bei inovacijų.

Šarūnas Keserauskas

Prieš du dešimtmečius šalyje veikė viena valstybinė telekomo bendrovė, ir jeigu šioje rinkoje nebūtų įtvirtinta konkurencija, šiandien Lietuvos gyventojai negalėtų girtis galintys naudotis vienomis pigiausių telekomunikacijos paslaugų Europos Sąjungoje.

„Vartotojai dažnai konkurencijos net nepastebi. Bet kai pamato, kad kainos padidėjo, kelia klausimą, kur žiūri Konkurencijos taryba? Mes nereguliuojame kainų. Kylančios kainos gali būti ir pokyčių rinkos ekonomikoje pasekmė – konkurencingoje rinkoje kainos keičiasi dažnai, ir turime su tuo susitaikyti. Mūsų institucija aiškinasi atvejus, kai konkurencija nesuveikia ir vartotojai negauna naudos. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų konkurso dalyviai iš anksto susitaria dėl kainos, todėl perkančioji organizacija sumoka daugiau“, – apie konkurencijos naudą aiškino Š. Keserauskas.

Pastarųjų šešerių metų statistika liudija, kad iš konkurencijos pažeidimų, kuriuos nustatė Konkurencijos taryba, 31 padarė viešieji subjektai, o 27 – privačiojo sektoriaus atstovai.

Iki šių metų Konkurencijos taryba galėjo tik pareikalauti viešųjų subjektų pašalinti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, o nuo šiol vengiantiems vykdyti įpareigojimus jau gali būti skiriamos baudos: iki 6000 eurų už informacijos nepateikimą, iki 60 tūkst. eurų už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, o už įsipareigojimų nevykdymą – iki 600 eurų per dieną.

Jolanta Ivanauskienė, Konkurencijos tarybos narė, teigė, kad kai rinkoje, kurią kontroliuoja pati savivaldybė, vietos valdžia steigia savo įmonę, interesų konfliktas – užprogramuotas. Ji priminė bendrovės „Vilniaus veža“ atvejį, kai Vilniaus miesto savivaldybė skyrė savo taksi įmonei dotacijas ir sukūrė palankesnes veiklos sąlygas, ir Konkurencijos taryba nustatė, kad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas.

Seminaro dalyviai domėjosi, ar viešojo sektoriaus įmonės gali konkuruoti su privačiosiomis viešuosiuose pirkimuose, ar neiškreipia konkurencijos, nes veikia geresnėmis sąlygomis, ką daryti, jeigu viešojo pirkimo konkurse laimi įmonė, pasiūliusi įtartinai mažą kainą, kaip nepažeisti konkurencijos taisyklių dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose?

Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėja Irma Urmonaitė, apžvelgdama kartelius viešuosiuose pirkimuose, pripažino, kad draudžiamus susitarimus sudarę verslininkai yra išradingi ir imasi įvairių pasiūlymo derinimo formų. Ji paminėjo kelias palankias sąlygas karteliams viešuosiuose pirkimuose sudaryti: mažas įmonių skaičius, mažai naujų rinkos dalyvių, tapatūs ir nesudėtingi produktai ir paslaugos, prekės su mažai arba be artimų pakaitalų, prekės su mažai arba be technologinių naujovių, pasikartojantys pirkimai. Pranešėja ragino tiek verslininkus, tiek perkančiųjų organizacijų atstovus kreiptis į Konkurencijos tarybą, jeigu kyla abejonių dėl konkurencijos pažeidimų viešuosiuose pirkimuose.

Konkurencijos tarybos nariai taip pat susitiko su Alytaus miesto vicemeru Tautvydu Tamulevičiumi bei administracijos direktoriumi Vytautu Jastremsku ir aptarė, kaip išvengti pažeidimų bei juos atpažinti organizuojant viešuosius pirkimus, koks savivaldybės vaidmuo rinkoje, teikiant viešojo transporto, šilumos, atliekų tvarkymo paslaugas.

„Alytus, mūsų institucijos vertinimu, nėra problematiškas miestas. Tačiau savivaldybė, rengdama viešuosius pirkimus, turi skatinti juose dalyvauti kuo daugiau įmonių, nes kuo daugiau dalyvių, tuo yra mažesnė galimybė jiems mėginti sudaryti draudžiamus susitarimus“, – sakė Š. Keserauskas.

2015 m. Konkurencijos taryba nustatė, kad Konkurencijos įstatymą pažeidė ir Alytaus miesto savivaldybė, kai be konkurencijos procedūrų 10 metų terminui pratęsė su „Litesko“ sudarytas šilumos tinklų modernizavimo bei turto nuomos sutartis. Naujoji miesto valdžia sutartis nutraukė, tačiau ginčas persikėlė į teismus.

Ketvirtas seminarų apie konkurenciją ciklo #SuKonkurencijaPoLietuvą renginys vyks Tauragėje birželio 8 d.