Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo pranešimas

BYLOJE DĖL „ORLEN LIETUVA“ VEIKSMŲ LIETUVOS TEISMAI NEPAŽEIDĖ ŽMOGAUS TEISIŲ KONVENCIJOS

degaline.jpg

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė AB „Orlen Lietuva“ skundą prieš Lietuvą. Teismas pasisakė, kad Lietuvos teismai nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos byloje dėl AB „Orlen Lietuva“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

2005 m. Konkurencijos taryba buvo skyrusi „Orlen Lietuva“ baudą už tai, kad bendrovė, taikydama atitinkamą kainodarą bei įpareigojimus nupirkti iš jos nustatytus degalų kiekius, siekė „pririšti“ savo pirkėjus ir taip apriboti benzino ir dyzelino importą į Lietuvos teritoriją. Pažeidimas trukdė konkurentams laisvai veikti degalų rinkose ir neleido vartotojams pasinaudoti veiksmingos konkurencijos teikiama nauda.

Šį Konkurencijos tarybos sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino ir buvo įpareigojęs instituciją atlikti papildomą tyrimą. Atnaujinusi tyrimą, 2010 m. Konkurencijos taryba pripažino, jog „Orlen Lietuva“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi degalų (benzino ir dyzelino) pardavimo Lietuvos Respublikos rinkose ir pažeidė Konkurencijos įstatymą bei Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Konkurencijos taryba už šį pažeidimą bendrovei skyrė daugiau nei 2 mln. Eur baudą. 2013 m. sausio 21 d. LVAT iš esmės pripažino, kad institucija pagrįstai skyrė baudą „Orlen Lietuva“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, siekiant apriboti degalų importą į Lietuvos teritoriją, ir šiek tiek ją sumažino.

Ginčydama jai skirtą baudą, „Orlen Lietuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Įmonės teigimu, pažeidimas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi buvo nustatytas 2005 m., todėl jai turėjo būti pritaikytas trejų metų patraukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimą senaties terminas. „Orlen Lietuva“ teigė, kad Lietuvos teismai, nepritaikydami patraukimo atsakomybėn senaties termino, pažeidė bendrovės teises pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Ji taip pat įrodinėjo, kad buvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisingo bylos nagrinėjimo principai, kai buvo skirta bauda, nepritaikius senaties termino, ir nurodė, jog kitoje panašioje byloje Lietuvos teismai buvo priėmę kitokį sprendimą.

LVAT 2013 m. sprendime buvo išaiškinęs, kad Konkurencijos taryba 2010 m. atnaujino ankstesnį tyrimą, o ne pradėjo naują, ir kad įstatymų nuostatos dėl senaties termino taikomos tik naujiems tyrimams. Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad toks LVAT sprendimo argumentas nebuvo akivaizdžiai neprotingas ar savavališkas ir savaime nepažeidė konvencijos nuostatų, o pakankamai argumentuotas sprendimas nebuvo paremtas akivaizdžiomis faktinėmis ar teisinėmis klaidomis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog „Orlen Lietuva“ byloje LVAT priėmė skirtingą sprendimą nei kitame panašiame teisminiame ginče, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos bendrovės teisės.