ĮSIPAREIGOJO VERTINTI POVEIKĮ KONKURENCIJAI, BET PAMIRŠO

Foto_įsipareigojimai.jpg

Nuo 2012-ųjų ministerijos ir kitos Vyriausybei atskaitingos institucijos, turinčios atlikti rengiamų teisės aktų vertinimą dėl poveikio konkurencijai, nesivargina to daryti, sako Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė. „Iki šiol nesame gavę nė vieno teisės akto projekto, kurio lydimuosiuose dokumentuose būtų pateikiamas toks vertinimas. Praėjusiais metais įvertinome apie 400 teisės aktų projektų ir pusei jų teikėme pastabą – „projekto nuostatos gali riboti konkurenciją“, – atkreipė dėmesį J. Šovienė.

Konkurencijos įstatymas numato kiekvienos valstybės institucijos pareigą savo kompetencijos ribose imtis aktyvių veiksmų užtikrinant sąžiningos konkurencijos laisvę, siekti, kad jos rengiami teisės aktai būtų aiškūs ir skaidrūs, nebūtų protekcionistiniai ar diskriminaciniai. Valstybės institucijos turi periodiškai peržiūrėti esamą reguliavimą, siekti, kad jis atitiktų ekonominę realybę, naikinti perteklinius suvaržymus, kliūtis siekiantiems įeiti į rinką ūkio subjektams, didinti reguliacinį skaidrumą. Tačiau ar šią savo pareigą valstybės institucijos vykdo?

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojos J. Šovienės teigimu, ministerijos ir kitos Vyriausybei atskaitingos įstaigos, besivadovaudamos „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika“, patvirtinta Vyriausybės nutarimu, nuo 2012 metų privalo įvertinti rengiamų teisės aktų projektų poveikį įvairioms sritims, tarp jų ir poveikį konkurencijai.

„Deja, iki šiol nesame gavę nė vieno teisės akto projekto, kurio lydimuosiuose dokumentuose būtų pateikiamas toks vertinimas. Praėjusiais metais įvertinome apie 400 teisės aktų projektų ir pusei jų teikėme pastabą – „projekto nuostatos gali riboti konkurenciją“.

Konkurencijos taryba, nagrinėdama teisės aktų projektus, preliminarų vertinimą daro pati, taip pat atkreipia institucijų dėmesį į tokio vertinimo reikalingumą. Tačiau be projektų rengėjų aktyvaus indėlio praktiškai neįmanoma užtikrinti sąžiningos konkurencijos principo apsaugos teisės aktuose vien dėl rengiamų projektų gausos“, – teigia Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja.

Pasirašė po pataisomis, tačiau tokio nutarimo nežino

„Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika“ pirmą kartą priimta dar 2003-aisiais, tačiau plačiai apibrėžta pareiga išanalizuoti, ar Vyriausybės bei jei pavaldžių institucijų rengiamas teisės aktas neturi poveikio konkurencijai, atsirado 2012-aisais, kuomet Teisingumo ministerijai vadovavo Remigijus Šimašius.

2012 metais įvyko ir Seimo rinkimai, o po jų R. Šimašių poste pakeitė socialdemokratas Juozas Bernatonis. Paklaustas, kodėl visą jo kadenciją teisingumo ministro poste Konkurencijos taryba sako negavusi nė vieno teisės akto, kurio lydimuosiuose dokumentuose būtų poveikio konkurencijai vertinimas, buvęs ministras sako apie tokį nutarimą nieko nežinantis.

„Jums reikėtų kalbėtis su ponu Šimašiumi, nes 2012-aisiais jis buvo ministru. O aš tuo metu buvau Taline ambasadoriumi, man sunku komentuoti, nes nesu apie tai girdėjęs“, – LRT.lt sako J. Bernatonis, 2014-ųjų birželį pasirašęs šio nutarimo patobulinimus.

Įpareigojimas – neįstatyminis, todėl Seime pro akis praslydo

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys Jurgis Razma sako, kad poveikio konkurencijai vertinimo pareikalauta ne įstatymo, o Vyriausybės nutarimo lygiu – Vyriausybė įsipareigojo dėl savo rengiamų aktų, todėl Seime tai, matyt, nebuvo pernelyg pastebėta, o Seimas nesiėmė parlamentinės kontrolės dėl dalykų, kuriuos įsipareigojo pati Vyriausybė.

„Sumanymas – neblogas, nors teisės aktų, kurie tiesiogiai reguliuotų ekonominius santykius ir galėtų daryti poveikį konkurencijai, nėra daug. Tačiau galbūt Vyriausybė, priėmusi tokią nuostatą, detaliai nenustatė įgyvendinimo mechanizmo, kas turi spręsti, kada ta išvada reikalinga.

Bendriausia prasme Teisingumo ministerija atsako už Vyriausybėje rengiamų teisės aktų teisinę pusę, tačiau įvertinti, ar reikalinga išvada dėl teisės akto poveikio konkurencijai, Teisingumo ministerijai – sudėtinga: nežinia, ar į tą klausimą galinčių atsakyti specialistų ministerija turi“, – kalba J. Razma.

Anot pašnekovo, Seime jau įprasta nuosekliai reikalauti antikorupcinės analizės, nes to reikalaujama Seimo statute.

„Yra ir nuostata „Poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai“, čia galėtų atsidurti ir konkurencijos sąvoka. Tačiau įstatymų lygiu tokio reikalavimo nėra, todėl ir Ekonomikos komitete tokia problema nė karto neiškilo“, – teigia J. Razma.

Teisingumo ministerija: nutarimas nuosekliai vykdomas

Nors Konkurencijos taryba sako akyse nemačiusi teisės aktų, kurių lydimuosiuose raštuose būtų pateikiama analizė dėl poveikio konkurencijai, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos skyriaus vedėja Natalija Žilinskienė tikina, kad Vyriausybės nutarimas yra vykdomas. 

„Dar 2003 metais priimtas Vyriausybės nutarimas dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio nuosekliai vykdomas rengiant, derinant ir teikiant teisės aktų projektus Vyriausybei. Nuo 2014 metų numatomo teisinio  reguliavimo vertinimas privalomas tik dėl prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, kurias kasmet tvirtina Vyriausybė. Dėl kitų teisės aktų projektų poveikio vertinimo sprendžia jų rengėjas.

Atsižvelgus į numatomo teisinio reguliavimo pobūdį, poveikis vertinamas Vyriausybės nutarime numatytais aspektais – poveikis atitinkamai sričiai, valstybės finansams, aplinkai, teisinei sistemai ir  poveikis ekonomikai. Pastaruoju atveju vertinamas galimas poveikis ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms. Atskirame Vyriausybės nutarime Nr. 276 nustatyta poveikį konkurencinėms sąlygoms vertinti pagal nurodytus klausimus. Be to, šis nutarimas nustato, kad dėl poveikio vertinimo ekonomikai ir konkurencijai konsultuoja Ūkio ministerija“, – teigia N. Žilinksienė.

Vien pernai – dešimtys teisės aktų be reikalingo vertinimo

J. Šovienė atkreipia dėmesį, kad vien pastaraisiais metais buvo paruoštos dešimtys teisės aktų ar jų projektų, kuriems, Konkurencijos tarybos nuomone, privalo būti atliktas poveikio konkurencijai  vertinimas.

Tai – kompensuojamųjų vaistų reglamentavimas, ortopedinių priemonių kompensavimo reglamentavimas, reikalavimai vaistinių plotui, siūlymas steigti valstybines vaistines.

Taip pat vertinimas dėl poveikio konkurencijai reikalingas siūlymui suteikti išimtines teisės debesijos (valstybės informacinių išteklių laikymo) paslaugas teikti VĮ Registrų centrui, įvairiems siūlymams sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos perdirbėjams nusipirkti valstybinių  miškų medieną.

Tarp teisės aktų, kurių vertinimo dėl poveikio konkurencijai pasigenda Konkurencijos taryba, – viešuosius interesus atitinkančių paslaugų finansavimas, atliekų tvarkymo reglamentavimas, kombinuotas keleivių vežimas.

Dar įvardijamas valstybės turto nemokamas suteikimas tam tikriems verslo subjektams, taip pat  – alkoholio prekybos suvaržymai; žvejybos kvotos Baltijos jūroje; pradedančio verslo konsultavimo paslaugos regionuose, siekiant suteikti išimtines teises šias paslaugas teikti „Versliai Lietuvai“; valstybinės svarbos projekto statuso suteikimas įvairiems subjektams.

Tačiau sąrašas čia nesibaigia. Vertinimo dėl poveikio konkurencijai, pasak J. Šovienės, prašyte prašosi įvairūs siūlymai reguliuoti kainas bei antkainius, siūlymai dėl PVM.

Taip pat – Lietuvos higienos norma, draudžianti gaminti maisto papildus su tam tikromis augalinės kilmės sudedamosiomis dalimis, taikoma tik Lietuvos bet ne užsienio gamintojams; administracinis asociacijos, atsakingos už autorinio atlyginimo paskirstymą kūrinių autoriams, paskyrimas; profesionalių sporto klubų finansavimas savivaldybėse; vidaus sandoriai; įvairios finansinės injekcijos valstybės įmonėms, pavyzdžiui, galimybės naudotis nemokamai patalpomis bei žemės sklypais, nekilnojamojo turto mokesčių lengvatomis, papildomas finansavimas įrangos įsigijimui ir atnaujinimui, garantijos, nemokamos reklamos.

Konkurencijos taryba išskiria ir individualius teisės aktus, kurie taip pat gali daryti poveikį konkurencijai. Tai – verslui suteiktų leidimų naikinimas ne dėl verslo kaltės, bet viešojo administravimo institucijų pozicijos nenuoseklumo, finansavimo sąlygų keitimas projekto eigoje, galimybė naudotis žemės ištekliais be konkurencingos procedūros.

Vilija Andriulevičiūtė, LRT.lt