KLAIPĖDOS VERSLININKAI DOMĖJOSI KONKURENCIJOS TEISĖS AKTUALIJOMIS

2018 09 14
Klaipeda.jpg

Bausti verslą ir skirti finansines sankcijas nėra pagrindinis Konkurencijos tarybos tikslas. Tačiau sąžiningos konkurencijos taisykles pamynusios įmonės bei jų vadovai negali tikėtis išsisukti simbolinėmis baudomis. Apie tai, taip pat apie Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo taikymo ypatumus susitikime su Klaipėdos verslininkais kalbėjo Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.

Konkurencijos tarybos narys E. Šatas akcentavo, kad jau nebe pirmus metus institucija ypač daug dėmesio skiria viešiesiems pirkimams, kur dalyvaujančios įmonės vis dar nevengia sudaryti draudžiamų susitarimų. Tai liudija ir Konkurencijos tarybos tyrimų statistika: iš 2008–2017 m. atliktų 34 tyrimų dėl draudžiamų susitarimų 38 proc. buvo susiję su viešaisiais pirkimais, iš 2016–2017 m. nustatytų 7 konkurenciją ribojusių susitarimų 5 sudarė viešųjų pirkimų dalyviai.

E. Šatas uostamiesčio verslininkams priminė, kad Konkurencijos įstatyme numatyta, jog už konkurenciją ribojančius susitarimus įmonėms gresia baudos iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, o šios gali būti apskaičiuojamos įvertinus tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimus.

Konkurencijos institucijos visame pasaulyje laikosi praktikos, kad baudos turi būti skiriamos tokio dydžio, jog atgrasytų įmones nuo konkurenciją ribojančių susitarimų. Tokią praktiką patvirtina ir teismai, kurie savo sprendimuose yra konstatavę, kad mažiausia bauda turėtų bent jau viršyti iš pažeidimo gautas neteisėtas pajamas.

Nėra ir negali būti formulės, pagal kurią įmonės iš anksto galėtų apsiskaičiuoti gresiančias finansines sankcijas ir taip įvertinti tam tikro pažeidimo naudą, net ir sumokėjus baudas. Konkurencijos tarybos diskrecija skaičiuojant baudas – neišvengiama.

Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas

Atsakomybė už įmonių sudarytus susitarimus ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi gresia ir vadovams. Jiems gali būti apribota teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti valdymo organo nariu. Taip pat teismas gali vadovams skirti baudą iki 14 500 Eur.

Konkurencijos taryba 2017 m. kreipėsi į teismą dėl 8 vadovų asmeninės atsakomybės taikymo trijose bylose, kuriose teismai pripažino institucijos nustatytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

Klaipėdos verslininkai taip pat domėjosi Konkurencijos tarybos funkcijomis, numatytomis Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, bei šio įstatymo tiekėjams suteikiamomis teisėmis.