Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo pranešimas

KONKURENCIJOS NAUDA VARTOTOJAMS

2005 03 15

Vartojimo prekių skyriaus vedėjo Vytauto Gliebaus praneðimas Seime 2005-03-15 vykusioje konferencijoje, skirtoje Europos vartotojų dienai

Pirmiausia norėčiau padėkoti organizatoriams už suteiktą galimybę dalyvauti ðioje konferencijoje. Malonu vienoje vietoje matyti tiek daug kolegų, kurie dirba siekdami užtikrinti vartotojų gerovę gindami jų interesus. Kartu norėčiau priminti, kad iki 2001 m., kol buvo įkurta ðio renginio organizatorė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Konkurencijos taryba kartu vykdė ir vartotojų teisių gynimo funkcijas. Šiuo metu mūsų institucijos funkcijos vartotojų teisių apsaugos srityje susijusios su Konkurencijos įstatymo nuostatų bei tam tikrų Reklamos įstatymo nuostatų laikymosi priežiūra. Todėl norėčiau trumpai apžvelgti mūsų veiklą ðiose srityse bei atskleisti tokios veiklos teikiamą naudą vartotojams.

Pagrindinė mūsų veiklos sritis yra Konkurencijos įstatymo, kurio tikslas yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, nuostatų laikymosi priežiūra. Ekonomikos doktrina jau seniai yra įrodžiusi, kad konkurencija yra naudinga vartotojams, kadangi skatina įmones veikti efektyviai ir siūlyti vartotojams didesnį pasirinkimą geresnės kokybės prekių ir paslaugų mažesnėmis kainomis, nei nesant konkurencijos. Tačiau jau nuo senų laikų pripažįstama, kad jei įmonės turi galimybę riboti konkurenciją, t.y., nesąžiningai konkuruoti, jos paprastai tai ir daro. Vienas ið nesąžiningos konkurencijos elementų yra įmonių susitarimai. Susitarimas nekonkuruoti paprastai įmonėms gerokai pelningesnis nei konkurencinė kova, todėl konkuruojančios tarpusavyje įmonės turi pakankamą stimulą sudaryti susitarimus, kad būtų apribota konkurencija ir jos gautų virðpelnį vartotojų gerovės sąskaita. Šis stimulas yra tuo didesnis, kuo mažiau tikimybės, jog už tokius susitarimus įmonės nebus nubaustos, t. y. nepatirs neigiamų pasekmių. Būtent todėl konkurenciją ribojančių susitarimų iðaiðkinimas ir sankcijų už juos paskyrimas, siekiant įmones atgrasinti nuo tokių veiksmų ateityje, yra viena svarbiausių Konkurencijos tarybos veiklos krypčių. Kaip nurodoma Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje, visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Ypač žalingi vartotojams yra vadinamieji karteliniai susitarimai., t. y. susitarimai tarp konkurentų, kuriais siekiama riboti arba visai panaikinti konkurenciją tarp susitariančių ðalių, pvz., susitarimai dėl kainų palaikymo (pakėlimo) arba dėl geografinių rinkų pasidalijimo. Pavyzdžiui, JAV Teisingumo departamentas, vertindamas susitarimų dėl kainų fiksavimo žalą, laikosi nuomonės, kad dėl tokių susitarimų kainos padidėja ne mažiau kaip 10 proc., tačiau kai kuriais atvejais gali padidėti gerokai daugiau.

Tai patvirtina praėjusiais metais Konkurencijos tarybos nustatytas dalies vairuotojų rengimo paslaugas teikiančių įmonių Klaipėdos mieste susitarimas dėl kainų už ðias paslaugas pakėlimo. Dėl ðio susitarimo kai kurios įmonės savo kainas padidino kone dvigubai: pavyzdžiui, iki susitarimo kaina buvo 500 Lt, o po susitarimo jau 960 Lt. Visoms susitarime dalyvavusioms įmonėms, remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir atsižvelgus į jų pajamas, buvo paskirtos baudos (nuo 500 iki 5000 litų).

Šiemet gana plačiai nuskambėjo Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas dėl taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiančių įmonių susitarimo. Atlikus tyrimą nustatyta, jog įmonės susitarė ir apie 20-70 proc. pakėlė taksi paslaugų kainas. Visoms susitarime dalyvavusioms įmonėms, remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis, atsižvelgus į jų pajamas buvo paskirtos 5000 litų baudos, o ðio susitarimo iniciatorei buvo skirta 50 tūkst. litų bauda. Tiesa, nubaustos įmonės ðį Konkurencijos tarybos sprendimą apskundė teismui. Norėčiau pažymėti, jog didžioji dauguma mūsų nutarimų yra skundžiami teismui, bet, kaip rodo praktika, paprastai teismai pripažįsta Konkurencijos tarybos nutarimus pagrįstais ir teisėtais.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog Konkurencijos tarybai nustačius, kad tam tikros įmonės sudarė draudžiamą susitarimą, taryba negali įpareigoti atlyginti dėl tokių veiksmų vartotojams padarytą žalą, tačiau nuo ðių veiksmų nukentėję asmenys (taip pat ir vartotojai) gali kreiptis civiline tvarka į teismą, praðydami priteisti dėl ðių veiksmų patirtą žalą. Tiesa, ES tokia praktika kol kas yra labai reta, tačiau Europos Komisija rengia gaires, kaip paskatinti tokią praktiką, kuri yra įprasta JAV. Manome, kad tokia praktika įgalintų vartotojams atstovaujančias organizacijas efektyviau ginti vartotojų teises, jei jos pažeidžiamos dėl įmonių antikonkurencinių veiksmų, ypač turint galvoje tai, jog ðios organizacijos taip pat turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo pradėjimo.

Kita Konkurencijos tarybos veiklos sritis, kuri, manome, yra itin reikðminga prisidedant prie vartotojų teisių gynimo, tai Reklamos įstatymo priežiūra. Konkurencijos taryba yra įgaliota kontroliuoti, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamąją reklamą. Šiandien norėčiau plačiau pakalbėti apie klaidinančią reklama, nes būtent ðios reklamos naudojimas tiesiogiai ir pirmiausia pažeidžia vartotojų interesus (tuo tarpu lyginamoji reklama, jei ji nėra klaidinanti, paprastai pažeidžia reklamos davėjo konkurentų interesus).

Rinkos ekonomikoje reklama yra pagrindinė priemonė naudingai ir svarbiai informacijai vartotojams pateikti. Reklama stimuliuoja rinkos mechanizmo veikimą, nes perduodama naudingą informaciją vartotojams padidina jų pasirinkimo galimybes, o taip pat suteikia galimybes ūkio subjektams skatinti savo prekių ir paslaugų apyvartą ir taip veiksmingiau konkuruoti tarpusavyje. Tačiau svarbu, jog ði informacija nebūtų klaidinanti, nes būdama klaidinanti ji gali priversti vartotoją, įsigyjant prekes ar naudojantis paslaugomis, priimti sau nenaudingus sprendimus bei iðkreipti konkurenciją.

Praėję metai pasižymėjo itin intensyvia konkurencija mobiliojo ryðio paslaugų rinkoje. Deja, neapsieita ir be nesąžiningos konkurencijos. Visi mobiliojo ryðio operatoriai (UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“, UAB „Bitė GSM“, UAB „Eurocom“) buvo nubausti už reklamos, kuri, be kita ko, klaidino vartotojus naudojimą. Turbūt kiekvienas ið mūsų prisimename „Omnitel“ reklamą „Faktas juodu ant balto“, kurioje, remiantis Ryðių reguliavimo tarnybos ataskaitos duomenimis, buvo nurodoma, jog lyginant su „Bitės“ bei „Tele2“ kainomis, „Omnitel“ mobiliojo ryðio kaina geriausia. Tyrimo metu paaiðkėjo, jog Ryðių reguliavimo tarnybos ataskaitoje nebuvo informacijos, kuria remiantis buvo galima apskaičiuoti operatorių mobiliojo ryðio kainas, o „Omnitel“, skaičiuodama reklamoje nurodytą kainą, įvertino ne visas kainos dydžiui įtakos turinčias aplinkybes. Todėl buvo konstatuota, jog „Omnitel“, reklamoje nurodydama, kad jos kaina geriausia, klaidino vartotojus. Atsižvelgus į minėtos reklamos naudojimo mastą, UAB „Omnitel“ paskirta maksimali bauda, kuri gali būti paskirta nesant sunkinančių aplinkybių - 30 tūkst. litų.

Kaip atsakas į minėtą UAB „Omnitel“ reklamą netrukus pasirodė analogiðka UAB „Eurocom“ reklama, kurioje, remiantis Ryðių reguliavimo tarnybos ataskaitos duomenimis, buvo nurodoma, jog lyginant su „Bitės“, „Tele2“ bei „Omnitel“ kainomis, „Eurocom“ mobiliojo ryðio kaina geriausia. Atlikus tyrimą, konstatuota, jog ir ði reklama, kaip ir aukðčiau minėta UAB “Omnitel” reklama, klaidino vartotojus. UAB “Eurocom” už klaidinančią reklamą paskirta 16 tūkst. litų bauda.

2004 m. net du kartus už klaidinančios reklamos naudojimą Konkurencijos taryba baudė UAB „Tele2”. Pastaroji bendrovė, reklamuodama teikiamų mobiliojo ryðio paslaugų tarifus, vis „pamirðdavo” nurodyti apie ribotas galimybes naudotis ðiais tarifais, t. y., jog reklamuojami tarifai galioja tik trumpą laiką arba jais galima naudotis tik savame tinkle. UAB “Tele2” už klaidinančios reklamos naudojimą, atsižvelgus į sunkinančią aplinkybę, t. y., jog bendrovė Reklamos įstatymą pažeidė pakartotinai per metus nuo jai paskirtos sankcijos už ðio įstatymo pažeidimą, abu kartus skirtos 60 tūkst. litų baudos.

Vertinant minėtų reklamų įtaką vartotojams, reikėtų pastebėti, kad mobiliojo ryðio paslaugų rinkoje yra labai didelis paslaugų kiekis, jų kainų diferencijavimo laipsnis taip pat yra labai aukðtas, kainos priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip tinklas, kuriame kalbama; paros laikas, kada kalbama ir pan., todėl vartotojams patiems sudėtinga palyginti ir įvertinti, kurio mobiliojo ryðio paslaugų teikėjo kainos yra geriausios.

Lyginant praėjusių ir ankstesnių metų Konkurencijos tarybos atliktus tyrimus dėl klaidinančios reklamos, 2004 m. bylos iðsiskiria gerokai didesnėmis skirtomis baudomis. Praktika rodo, kad mažos baudos dažnai neturi pakankamo prevencinio poveikio ir neatgraso bendrovių nuo vartotojų klaidinimo. Visi minėti nutarimai ðiuo metu yra apskųsti teismams, tačiau tikimės, jog teismai nesumažins paskirtų baudų.

Kaip ir kiekvienais metais pernai neapsieita be „stebuklingų“ svorį mažinančių priemonių reklamos. UAB „Porektus“ reklamavo metodą svoriui numesti bei garantavo, jog ðio metodo pagalba, nesilaikant dietų, t. y. valgant ką tik nori, galima numesti 3-5 kg per savaitę. Aiðku, kad UAB „Porektus“ neturėjo tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl ði reklama buvo pripažinta klaidinančia reklama ir įmonei paskirta 30 tūkst. litų bauda.

Konkurencijos taryba skiria ypatingą dėmesį svorį mažinančių priemonių reklamai, kadangi ðios reklamos turi didelį poveikį, nes žmonės, kenčiantys nuo antsvorio, yra labai pažeidžiama vartotojų grupė, ir lengvai patiki pažadais sumažinti svorį. Tai patvirtina ir UAB „Porektus“ bylos aplinkybės, kuomet per 2 mėn. net 6 tūkst vartotojų užsisakė reklamuojamą metodą. Beje ðiuo metu Konkurencijos taryboje baigiamas tyrimas dėl kitos UAB „Porektus“ svorį mažinančių priemonių reklamos.

Nepaisant, jog dėl klaidinančios reklamos vartotojams padaroma žala, o vartotojai, kurie kreipiasi į mus su skundais dėl klaidinančios reklamos, paprastai praðo žalos atlyginimo, Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog reklama klaidinanti, neturi teisės įpareigoti atlyginti tokia reklama vartotojams padarytos žalos. Praktika rodo, kad reklamos davėjai neretai sutinka atlyginti padarytą žalą vartotojams, kurie kreipėsi dėl suklaidinimo, nes tuomet, skiriant sankciją, Konkurencijos taryba gali tai įvertinti kaip lengvinančias aplinkybes. Tačiau norėčiau atkreipti vartotojų teises ginančių organizacijų dėmesį, kad dėl vartotojams padarytos žalos galima pateikti ieðkinį civiline tvarka. Tai ypač aktualu tuomet, kai Konkurencijos taryba pripažįsta tam tikrą reklamą klaidinančia reklama, nes turint jau priimtą nutarimą teisme ið esmės belieka įrodyti, kad buvo padaryta žala. Deja, kol kas tokia praktika itin reta. Manytume, kad vartotojai bei jų teises ginančios organizacijos galėtų būti gerokai aktyvesnės, o vartotojų iðsiieðkota žala taip pat turėtų teigiamą prevencinį poveikį klaidinančios reklamos naudojimui.

Atstovė viešiesiems ryšiams