Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo pranešimas

KONKURENCIJOS TEISĖS MODERNIZAVIMAS LIETUVOJE

2004 05 21

Rimantas Stanikūnas,

Konkurencijos tarybos pirmininkas1

2004 m. gegužės 21d.

Šiame praneðime kalbėsime pirmiausiai apie tuos pokyčius Lietuvos Konkurencijos įstatyme2, kuriuos iððaukė ES konkurencijos taisyklių modernizavimas, būtent Tarybos reglamentas Nr. 1/2003/EB dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose (toliau - Reglamentas 1/2003)3, kuris bus taikomas nuo 2004 05 01, taip pat naujasis koncentracijų reglamentas4, kuris bus taikomas taip pat nuo 2004 05 01.

Kas liečia 81, 82 str. taikymą ES, pačios konkurencijos taisyklės ið esmės nesikeičia, tačiau reikðmingai skiriasi tų taisyklių taikymo tam tikri procedūriniai aspektai, taip pat atsiranda nauji subjektai, kurie galės taikyti tiesiogiai 81, 82 str. su sankcijomis (būtent, nacionalinės konkurencijos institucijos, nacionaliniai teismai).

Naujasis koncentracijų reglamentas, be eilės procedūrinių naujovių ir patobulinimų, turi ir keletą esminių aspektų, ið kurių pirmiausiai paminėtinas naujo koncentracijų įvertinimo testo įvedimas, taip pat praneðimo apie koncentraciją pateikimo termino liberalizavimas.

I. Lietuvos Konkurencijos įstatymo pataisos

Kadangi minėtasis ES Reglamentas 1/2003 reikalauja paskirti nacionalinę instituciją, kuri vykdys ES konkurencijos taisyklių (81 ir 82 straipsnių) tiesioginį įgyvendinimą, Lietuvos konkurencijos įstatymas turėjo būti papildytas bent jau ðiuo aspektu. Kartu įstatymas buvo pakoreguotas atsižvelgiant į kitus motyvus (pirmiausiai, į iðryðkėjusius trūkumus, taikant įstatymą praktikoje).

Susitarimai

Naujasis procedūrinis EB sutarties 81 ir 82 str. taikymo Reglamentas 1/2003 reformavo Europos Sąjungoje draudžiamų susitarimų reguliavimo srityje egzistavusią leidimų sistemą ir įtvirtino tiesiogiai taikytinos iðimties sistemą.

Siekiant nustatyti vienodą draudžiamų susitarimų reglamentavimą tiek pagal nacionalinę, tiek pagal EB teisę, Lietuvos konkurencijos įstatyme atsisakyta atskirosios iðimties ūkio subjektų susitarimams (7 ir 8 straipsniai pripažinti netekusiais galios). Tokie susitarimai, kurie atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas iðimties sąlygas, galioja nuo jų sudarymo momento be atskiro Konkurencijos tarybos sprendimo, patvirtinančio, kad susitarimas yra prokonkurencinis, t. y. toks, kuris nors ir gali riboti ar riboja konkurenciją ir atitinka formalius įstatymo 5 straipsnio kriterijus, tačiau nėra draudžiamas, kadangi tenkina iðimties sąlygas5. Kartu panaikinta ir administracinė naðta ūkio subjektams kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl atskirosios iðimties suteikimo, taip pat pareiga pateikti informaciją apie sutartį, sudarytą pagal bendrosios iðimties suteikimo sąlygas.

Nors įstatyme nebeliko bendrosios iðimties termino, įstatyme iðlieka Konkurencijos tarybos teisė6 priimti teisės aktus ir nustatyti susitarimų grupes bei sąlygas, kurioms esant susitarimas tenkina iðimties sąlygas, kas ið esmės reiðkia tas pačias bendrąsias iðimtis.

Koncentracija

Koncentracijos dalyje įstatymas turi keletą naujovių. Pirma, liberalizuotas praneðimo pateikimo terminas. Nebeliko reikalavimo koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams praneðti apie koncentraciją po pirmojo vykdant koncentraciją atlikto veiksmo per 7 dienas bei reikalavimo sustabdyti koncentraciją, atlikus ðį pirmą veiksmą, iki bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas leisti vykdyti koncentraciją. Dabar koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai patys galės nuspręsti, kokioje koncentracijos vykdymo stadijoje praneðti apie ją Konkurencijos tarybai. Čia yra svarbu, kad tai būtų padaryta iki koncentracijos įgyvendinimo, t.y. kontrolės (kuri suprantama kaip visokios ið įstatymų ar sandorių atsirandančių teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai) įgijimo. Ryðium su tuo nebeliko ir sankcijų už nesavalaikį praneðimą.

Be to, liberalizuotas yra ir 4 mėnesių terminas, per kurį Konkurencijos taryba turėjo priimti galutinį sprendimą - jis gali būti pailgintas dar vienu mėnesiu praneðimą pateikusio ūkio subjekto motyvuotu praðymu. Tai gali būti aktualu atskirais sudėtingais atvejais, kai Konkurencijos taryba ruoðiasi leisti koncentraciją su sąlygomis ir įpareigojimais, ir papildomas mėnuo reikalingas tam, kad ūkio subjektas galėtų iðanalizuoti ir pasiūlyti tinkamus suderintus įsipareigojimus, kurie leis iðvengti dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo.

Antra, įstatymas numato, kad už koncentracijos praneðimo pateikimą ir nagrinėjimą ūkio subjektai turės sumokėti Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliavą. Mokėjimai koncentracijų atvejais yra numatyti ir daugelyje ES bei kitų ðalių.

Trečia, vertinant įmonių koncentraciją dominavimo testas papildomas dar vienu testu, t.y. ðalia dominavimo kriterijaus atsiranda itin apribotos konkurencijos kriterijus. Nuo ðiol tik viena ið ðių sąlygų - dominuojančios padėties sukūrimas (sustiprinimas) arba žymus konkurencijos apribojimas - turės būti patenkinta, kad koncentracija būtų neleistina7.

Ketvirta, naujasis įstatymas numato papildomą Konkurencijos tarybos teisę įpareigoti teikti praneðimą tais atvejais, kai bus grėsmė po koncentracijos susikurti ar sustiprėti dominuojančiai padėčiai arba itin apriboti konkurenciją, nors ið anksto praneðti Konkurencijos tarybai nereikėjo, nes nebuvo virðyti pajamų dydžiai.

Įmonių koncentracijų kontrolės praktika rodo, jog kai kuriose rinkose (ypač paslaugų) gali įvykti koncentracijos be praneðimo pateikimo Konkurencijos tarybai, nes nėra tenkinami įstatyme numatyti minimalūs pajamų rodikliai, kuriems esant būtinas iðankstinis Konkurencijos tarybos leidimas koncentracijai vykdyti, nepaisant to, kad sukuriama (sustiprinama) dominuojanti padėtis. Todėl įstatyme Konkurencijos tarybai suteikiama teisė savo iniciatyva inicijuoti koncentracijos kontrolės procedūrą ir tais atvejais, kai nevirðijami įstatyme nustatyti pajamų rodikliai, tačiau yra tikėtina, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija ir kai nuo koncentracijos įgyvendinimo praėję ne daugiau kaip 12 mėnesių.

Baudos

Baudų sistema įstatyme pertvarkyta pagal ES taikomus baudų skyrimo principus. Baudų sistema pakoreguota dėl trijų pagrindinių priežasčių.

Pirma, dėl Lietuvos įsipareigojimo sugriežtinti baudų už konkurenciją ribojančius veiksmus politiką. Pakoreguoti esamą baudų sistemą Lietuva yra įsipareigojusi derybose dėl stojimo į ES. 2001, 2001, 2002 metų Europos Komisija metiniuose praneðimuose apie Lietuvos stojimo pažangą konkurencijos skyriuje primygtinai teigia, kad Lietuva privalo sugriežtinti baudų už konkurenciją ribojančius veiksmus politiką. Europos Bendrijų Komisija 2003 metų Iðsamiame vertinimo praneðime apie Lietuvos pasirengimą narystei teigia: “Užbaigdama parsirengimą narystei, Lietuva privalo įgyvendinti labiau atgrasančią sankcijų politiką ir toliau stiprinti sąžiningos konkurencijos laisvės įgyvendinimą”.

Antra, dėl tinkamos institucijos tirti Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnių pažeidimus. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos pagal Tarybos reglamento EB Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo Konkurencijos taryba turės teisę ir pareigą tiesiogiai taikyti Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius, t.y., be nacionalinių pažeidimų Konkurencijos taryba nagrinės ir pažeidimus, kurie darys įtaką prekybai tarp Europos Sąjungos ðalių narių. Tai reiðkia, kad Konkurencijos taryba veiks ir skirs baudas, kaip ir Europos Bendrijų Komisija, kuri iki Tarybos reglamento Nr.1/2003/EB įsigaliojimo tik vienintelė turėjo teisę taip veikti - taikyti Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius. Ir nacionaliniams, ir turintiems įtaką prekybai tarp ðalių pažeidimams Konkurencijos taryba skirs nacionaliniame Konkurencijos įstatyme numatytas baudas. Pagal Europos Komisijos parengtas Praneðimą dėl bendradarbiavimo Konkurencijos institucijų tinkle8 skiriant instituciją, labiausiai tinkamą nagrinėti konkurenciją ribojantį pažeidimą, t.y. Steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnių pažeidimą, turi būti trijų kriterijų visetas. Vienas ið tų kriterijų yra adekvataus nubaudimo kriterijus, kurio esmė susiveda į tai, ar institucija turi galimybę sustabdyti pažeidimą ir už jį skirti baudą, adekvačią padarytam pažeidimui. Kaip buvo minėta aukðčiau, Europos Komisija primygtinai reikalavo, kad Lietuva padidintų baudas už konkurenciją ribojančius pažeidimus.

Nepakeitus baudų sistemos, Konkurencijos tarybos kaip institucijos, įgaliotos taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, darbas būtų buvęs apsunkintas, nes ji galėtų būti pripažįstama netinkama tirti Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnių pažeidimus bei taikyti sankcijas pažeidėjams.

Europos ðalių narių bei stojančių ðalių įstatymuose numatomos sankcijos yra panaðios į sankcijas, numatytas Tarybos reglamente Nr.1/2003/EB. Praktiðkai visos Europos Sąjungos valstybės už konkurenciją ribojančius susitarimus yra nustačiusios baudas iki 10 % bendrųjų metinių pajamų ūkio subjektams, ir nemaža dalis ið jų yra numačiusi netgi laisvės atėmimo bausmes iki 5 metų fiziniams asmenims, paprastai ūkio subjektų vadovams.

Trečia, baudos privalo būti adekvačios padarytam pažeidimui.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs LR Konstitucinis teismas, „teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiðkia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių ðiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už ðiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra. Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui9.“ Tuo tarpu Konkurencijos tarybos praktika tiriant konkurenciją ribojančius veiksmus parodė, kad 100 000 litų bauda, kuri yra maksimali bauda, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra aiðkiai neadekvati padarytam pažeidimui. Jeigu vienas stambiausias ūkio subjektas rinkoje žino, kad už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ar kartelinį susitarimą jam gali grėsti tik 100 000 litų bauda, tai tokio dydžio bauda neatgrasins jo nuo pažeidimo padarymo, ir jis nedvejodamas sudarys tokį susitarimą, kadangi pažeidimo dėka jis gaus kelis ar keliasdeðimt kartų didesnį pelną, net ir įvertinus nuostolius dėl galimos baudos.

Kaip rodo kitų ðalių patirtis, dėl nepakankamo sankcijų dydžio neveikia ir taip vadinama amnestijos programa10(leniency program), kurios dėka daugelis užsienio ðalių, įskaitant JAV, Australiją, Kanadą ir kt., iðaiðkina kartelinius susitarimus. Nesant amnestijos programos arba jai neveikiant, yra sunkiau nustatyti pačius pavojingiausius konkurenciją ribojančiais susitarimus - kartelius.

Kitos nuostatos

Ið kitų reikðmingesnių įstatymo naujovių paminėtina papildoma tyrimo nutraukimo galimybė. Tyrimas galės būti nutrauktas ne tik nesant įstatymo pažeidimo, bet taip pat, kai ūkio subjekto veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir ūkio subjektas pateikė Konkurencijos tarybai raðytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti. Šį prisiimtą įsipareigojimą ūkio subjektai privalės vykdyti. Jei nevykdys, numatyta bauda iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.11

81 ir 82 str. taikymas

2002 m. gruodžio 16 d. priimtas Tarybos reglamentas Nr. 1/2003 suteikė valstybių narių institucijoms teisę bei nustatė pareigą tiesiogiai taikyti Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius. Siekiant užtikrinti ðio Reglamento tiesioginį taikymą bei Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių įgyvendinimą, Lietuvai įstojus į ES, buvo būtina sudaryti tam teisines prielaidas, papildant Konkurencijos įstatymą bei Civilinio proceso kodeksą12.

Taigi nuo ðiol Konkurencijos taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai. Ši norma praplečia Konkurencijos tarybos kompetencijos ribas, užtikrindama Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnių lygiagretų taikymą kartu su Konkurencijos įstatymu, kai tiriami susitarimai ar piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Kadangi Konkurencijos taryba, taikydama Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, veikia Konkurencijos įstatyme nustatyta tvarka, peržiūrėtos Konkurencijos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tyrimų procedūras bei sankcijas13.

Minėtas Tarybos reglamentas Nr. 1/2003 nustato Lietuvos pareigą suteikti reikiamą paramą Komisijos įgaliotiems pareigūnams ar juos lydintiems asmenims, kai tikrinama Lietuvos įmonė prieðinasi jų atliekamam patikrinimui ir patikrinimą galima užtikrinti tik panaudojus prievartą14.

Kadangi nacionaliniams teismams taip pat suteikta teisė ir pareiga tiesiogiai taikyti Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius, įstatymas reglamentuoja konkurencijos bylų teisminio nagrinėjimo ypatumus15.

II. Pasiruoðimas 81, 82 str. taikymui

Tarybos Reglamento 1/2003 įgyvendinimas iððaukė ir naujo Europos Komisijos procedūrinio reglamento priėmimą, be to Europos Komisija priėmė 6 praneðimus bei gaires (notices and guidelines), kuriuose detaliau iðdėsto principus, kaip bus bendradarbiaujama tarp nacionalinių konkurencijos institucijų, su nacionaliniais teismais, kaip bus taikytinas 81(3) straipsnis, kaip interpretuotina poveikio prekybai tarp ðalių koncepcija ir kt. Visi ðie dokumentai sudaro taip vadinamą Modernizavimo paketą.

Pasiruoðimas tiesioginiam taikymui Konkurencijos taryboje vyksta jau nuo 2003 metų, jis ypač suaktyvėjo pasiraðius Stojimo Sutartį 2003 m. balandžio mėn. Nuo tada vidutiniðkai apie du kartus per mėnesį Konkurencijos tarybos atstovai dalyvaudavo Europos konkurencijos tinklo darbo grupių ir ekspertų susitikimuose, Patariamuosiuose komitetuose modernizavimo klausimais, turėdavo galimybę teikti savo pastabas bei pasiūlymus svarstomais klausimais.

Ypač daug dėmesio buvo skiriama bendradarbiavimo konkurencijos institucijų tinkle klausimams (ECN - European Competition Network). Tai vidinis ES ðalių nacionalinių konkurencijos institucijų forumas, įskaitant kompiuterinį tinklą, kuriame bus keičiamasi informacija (įskaitant ir konfidencialią) tarp konkurencijos institucijų. Tinkle informacija bus iðkart prieinama visiems tinklo nariams ir tiktai nariams.

Komercinėmis paslaptimis bei kita konfidencialia informacija tarp tinklo narių bus keičiamasi koduoto elektroninio paðto pagalba bei kitomis priemonėmis. Siekiant, kad konfidenciali informacija Konkurencijos taryboje būtų maksimaliai apsaugota, ji pirmiausia pateks tam tikslui specialiai įgaliotam pareigūnui (ADO), kuris vėliau ją nukreips atitinkamiems skyriams ir pareigūnams. Per ADO konfidenciali informacija taip pat bus ir patalpinama į kompiuterinį tinklą.

Tinklas jau sukurtas, vyksta paskutinieji jo testavimo darbai, ir nuo 2004 05 01 visi tinklo nariai talpins atitinkamą informaciją apie pradėtus bei užbaigtus tyrimus pagal 81 ir 82 str. į ðį tinklą.

Be to, ruoðiantis naujoms funkcijoms padeda Vokietijos konkurencijos (Bundeskartelamt) institucijos ekspertai pagal Twinning light programą, kurie taip pat susiduria su panaðiomis problemomis, kadangi dalykas yra visai naujas ir niekas neturi patirties ðioje srityje.

Be intelektualinio bei techninio pasiruoðimo, Konkurencijos taryba ruoðiasi padaryti ir kai kuriuos savo vidinių teisinių procedūrų (savo darbo Reglamento ir kt.) pakeitimus bei papildymus. Pirmiausia tai susiję su naujomis funkcijomis: pradėjus tyrimą pagal 81, 82 str., informuoti Europos Komisiją ir Europos konkurencijos tinklą (ECN) apie pradėtą tyrimą, informuoti Komisiją užbaigus tyrimą, pateikiant bylos reziumė ir numatomą priimti sprendimą, taip pat kitus dokumentus Komisijos praðymu. Informacija ir dokumentais (įskaitant ir konfidencialius) Konkurencijos taryba galės keistis ir su kitomis nacionalinėmis konkurencijos institucijomis. Be to, prisideda naujos funkcijos, susijusios su tuo, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai kartu su Komisijos pareigūnais turės atlikti inspekcijas Lietuvos ūkio subjektuose, taip pat atlikti inspekcijas Lietuvoje Komisijos ir/arba kitų ES ðalių praðymu.

Be to, atliekami ir kai kurie organizaciniai / struktūriniai pertvarkymai - paskirtas ADO, ECN tinklo administratorius, kontaktiniai asmenys įvairiems ryðiams su EK ir nacionalinėmis konkurencijos institucijomis ir kt. Naujojoje sistemoje labai svarbu yra pastovūs darbiniai kontaktai tarp tyrėjų / pareigūnų nacionalinėse konkurencijos institucijose.

Tinkamas pasiruoðimas svarbu, tačiau, ið kitos pusės, nereikėtų jo ir pervertinti, nes kol kas nėra aiðku, kiek bylų bus Lietuvoje pagal 81, 82 str., kiek tai pareikalaus informacinio apsikeitimo, kokia bus bendradarbiavimo su kitomis konkurencijos institucijomis apimtis ir kt.

1Praneðimas perskaitytas konferencijoje "Naujos konkurencijos žaidimo taisyklės verslui Europos Sąjungoje" Vilniuje, 2004 m. gegužės 21 d.

2"Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas", priimtas 2004 04 15, įsigalioja nuo 2004 05 01.

3Council Regulation (EC) No 1/2003 of 16 December 2002 on the implementation of the rules on competition laid down in Articles 81 and 82 of the Treaty

4Council Regulation (EC) No 139/2004 of 20 January 2004 on the control of concentrations between undertakings (the EC Merger Regulation).

5Konkurencijos įstatyme (6 straipsnio 2 dalis) įtvirtinta onus probandi taisyklė, kad kilus ginčui dėl susitarimo teisėtumo, pareiga įrodinėti jo atitikimą iðimties sąlygoms tenka susitarimo ðalims, besinaudojančioms ðia iðimtimi. Ir atitinkamai, kai Konkurencijos taryba sieks parodyti, kad susitarimas pažeidžia įstatymą, įrodinėti teks Konkurencijos tarybai.

6Žr. Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį.

7Analogiðka nuostata yra numatyta ir pagal naują Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl įmonių koncentracijų kontrolės (Council Regulation (EC) No 139/2004 of 20 January 2004 on the control of concentrations between undertakings (the EC Merger Regulation).

8Commission Notice on cooperation within the Network of Competition Authorities. http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/legislation/

9Konstitucinio teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai.

10Amnestijos programos esmė: ūkio subjektas pirmas praneðęs apie kartelį (ar apie kitą konkurencijos įstatymo pažeidimą), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, gauna iki 100 % atleidimą nuo baudos. Didelės baudos ir galimybė jų iðvengti netiesiogiai skatina ūkio subjektus, sudariusius tokius kartelinius susitarimus, prisipažinti apie sudarytą susitarimą konkurenciją kontroliuojančiai institucijai.

11Europos Komisija galėjo nutraukti pradėtą tyrimą arba baigti jį, nepriimdama formalaus sprendimo, kai pasiekiamas susitarimas su ðalimis, pažeidusiomis Steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnį, ir iki Tarybos reglamento EB Nr. 1/2003 įsigaliojimo, kai ðalys pasiūlydavo tokius įsipareigojimus, kurie priimtini Komisijai, ir tolesnis formalios procedūros tęsimas nebūtų veiksmingesnis rezultato prasme. Tarybos reglamente EB Nr. 1/2003 aiðkiai pasakyta, kad Komisijos atliekamo tyrimo, kuris galėtų baigtis susitarimo ar veiklos uždraudimu, metu įmonėms pasiūlius įsipareigojimus dėl Komisijos įvardintų problemų, Komisija turi teisę įpareigoti ðalis laikytis ðių įpareigojimų, nekonstatuojant, ar buvo padarytas pažeidimas ar ne. Tačiau įmonių įsipareigojimai nepriimtini tais atvejais, kai Komisija ketina skirti baudą.

12Konkurencijos įstatymas papildytas nauju VII skyriumi "Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymas", kurį sudaro 4 nauji (47-50) straipsniai.

13Žr. Konkurencijos įstatymo 25, 30, 41 straipsnius.

14Pažymėtina, kad pagal Tarybos reglamento EB Nr. 1/2003 20 straipsnį Komisijos įgalioti pareigūnai, atliekantys patikrinimą dėl Steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnių pažeidimo, galės ne tik patekti į bet kurias įmonių patalpas, įskaitant ir transporto priemones, tikrinti įmonės veiklos dokumentus, paimti ar gauti tokių dokumentų kopijas, taip pat papraðyti bet kurį įmonės darbuotoją duoti paaiðkinimus, susijusius su patikrinimo objektu bei tikslu, bet ir užplombuoti bet kurias verslo patalpas be teismo sankcijos. Tačiau teismo sankcija būtina, kai patikrinimas ir atitinkami veiksmai atliekami ne įmonių patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse, bet kitose patalpose, tame tarpe ūkio subjektų ar jų asociacijų direktorių, vadovų ir darbuotojų namuose (21 str.). Taip pat teismo sankcija reikalinga, kai Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir juos lydintiems Konkurencijos tarybos darbuotojams neleidžiama ar kliudoma atlikti patikrinimą - ūkio subjekto ar privataus asmens patalpose - ir reikalinga pasitelkti policijos pareigūnus tam, kad panaudojus prievartą, būtų įmanoma užtikrinti patikrinimo atlikimą.

15Žr. KĮ 50 straipsnį. Tam buvo būtinas Civilinio proceso kodekso papildymas nuostata, kad konkurencijos bylos nagrinėjamos pagal ðio kodekso taisykles, iðskyrus iðimtis, nustatytas Konkurencijos įstatyme. Teismas, gavęs ieðkinį, susijusį su Steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnių taikymu, apie tai informuoja Europos Komisiją ir Konkurencijos tarybą, kurios savo iniciatyva gali pateikti pastabas dėl Steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnių taikymo ir turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiðkinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti praðymus. Taip pat numatytas papildomas bylos atnaujinimo pagrindas, sukuriantis galimybę užtikrinti proceso ðalių teisių gynimą, jei po teismo sprendimo priėmimo, susijusio su Steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnių taikymu, priimamas Komisijos sprendimas dėl minėtų straipsnių taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai, kuriame Komisija kitaip pritaiko Steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnį, negu Vilniaus apygardos ar Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Atstovė viešiesiems ryšiams