MAŽMENINĖS PREKYBOS RINKOS ŽAIDĖJAI ĮVERTINO JŲ SANTYKIUS REGLAMENTUOJANTĮ ĮSTATYMĄ

retail.jpg

Esamas teisinis reguliavimas veikia kaip prevencinė priemonė, atgrasanti prekybos tinklus nuo nesąžiningų veiksmų, tačiau užtikrinus geresnes galimybes tiekėjams skųstis anonimiškai bei uždraudus prekybininkams bausti besiskundžiančias įmones, būtų sukurtos geresnės paskatos tiekėjams ginti savo interesus. Tokias išvadas paskelbė Konkurencijos taryba, atlikusi Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) įgyvendinimo stebėseną.

Minėtu įstatymu siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti jų bei tiekėjų interesų pusiausvyrą. Penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – draudžiama reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis, t. y. vadinamųjų „įėjimo“ mokesčių, kad kompensuotų prekybininkų negautą pelną ar atlygintų vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas ir kt. Tikėtasi, kad įteisinus draudimus, prekybos įmonės neprimes tiekėjams nesąžiningų tiekimo sąlygų, neteiks nepagrįstų reikalavimų, įpareigojimų, neperkels savo veiklos rizikos tiekėjams.

Siekdama išsiaiškinti, ar toks teisinis reguliavimas yra efektyvus, Konkurencijos taryba nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vykdė stebėseną – apklausė rinkos dalyvius: didžiąsias prekybos įmones ir  tiekėjus.

Penkiems prekybos tinklams ir 188 maisto ir gėrimų tiekėjams buvo išsiųstos anketos su klausimais, ar teisinis reguliavimas yra efektyvus ir užtikrina interesų pusiausvyrą, ar įstatymo Konkurencijos tarybai suteikti įgaliojimai yra pakankami, ar, įsigaliojus įstatymui, pasikeitė konkurencijos sąlygos mažmeninės prekybos rinkoje ir kt.

Visos penkios prekybos įmonės ir 153 atsakymus atsiuntę tiekėjai gana skirtingai vertina MPĮNVDĮ teisinį efektyvumą. 58 proc. tiekėjų nurodė, kad jų padėtis, priėmus įstatymą, nepasikeitė ir jie teigiamų pasekmių nepastebėjo. Tačiau daugiau kaip trečdalis tiekėjų patvirtino gavę naudą, pavyzdžiui, jiems tapo lengviau derėtis dėl palankesnių tiekimo sąlygų, atsirado galimybių investuoti į naujų rinkų paiešką, daugiau lėšų skirti investicijoms, naujų produktų kūrimui ir inovacijoms, tobulinti įmonės veiklą, didinti prekių ženklų žinomumą. Šie tiekėjai MPĮNVDĮ vertina kaip prevencinę priemonę, atgrasančią didžiuosius prekybos tinklus imtis nesąžiningų veiksmų.

Teigiamai teisinio reguliavimo poveikį įvertino ir dvi iš penkių prekybos įmonių. Vienos jų nuomone, įstatymu reguliuojama teigiama verslo santykių pusiausvyra visiems rinkos dalyviams, nepriklausomai nuo jų užimamos rinkos dalies.

Kiti prekybininkai, priešingai, nurodė neigiamas pasekmes, kurios esą kyla tiek jiems, tiek tiekėjams. Anot stambaus verslo atstovų, griežtos MPĮNVDĮ nuostatos riboja didžiųjų prekybos tinklų ir tiekėjų susitarimo laisvę, taip pat galimybę operatyviai sudaryti tiekėjų ir prekybos įmonių susitarimus, kurių reikia, siekiant laiku sureaguoti į rinkos dinamiką, konkurentų veiksmus ir pan.

Su tokia prekybininkų pozicija nesutiktų nemaža dalis tiekėjų, kurie pageidautų, kad MPĮNVDĮ dar griežčiau ribotų prekybos įmonių veiksmus. Ketvirtadalis atsakymus atsiuntusių tiekėjų nurodė vis dar patiriantys prekybininkų spaudimą, nes prekybos įmonės suranda būdų, kaip apeiti įstatymą.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, kad dabartinis teisinis reguliavimas riboja prekybos įmonių rinkos galią tik tiek, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, ir rinkos dalyviams paliekama teisė tartis dėl abipusiai naudingų bendradarbiavimo sąlygų. Vis dėlto, kaip patvirtina stebėsenos metu gauta informacija, ne visi tiekėjai žino, kokie veiksmai pagal galiojantį įstatymą laikomi draudžiamais. Tiekėjai raginami kreiptis į Konkurencijos tarybą ir teikti informaciją apie įstatymo pažeidimus, tačiau nei stebėsenos laikotarpiu, nei anksčiau institucija nėra gavusi nė vieno pagrįsto skundo iš tiekėjų.

Tiek tiekėjų nenoras ginti savo interesus, tiek ir dalies jų atsakymai, kad įstatymas nėra efektyvus, gali būti nulemti vadinamojo baimės faktoriaus. Siekdami paskatinti tiekėjus aktyviau ginti savo interesus, rengsime mokymus apie įstatymu jiems suteikiamas teises ir praktines galimybes pasinaudoti šiomis teisėmis.

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas

Išnagrinėjusi rinkos dalyvių nuomones, institucija siūlo papildyti MPĮNVDĮ, kad tiekėjui, pateikusiam Konkurencijos tarybai pareiškimą dėl galimo pažeidimo, būtų garantuojamas anonimiškumas, taip pat būtų draudžiama prekybos įmonėms imtis atsakomųjų veiksmų prieš skundą pateikusias įmones. Kitus iš tiekėjų gautus pasiūlymus, pavyzdžiui, atsiskaitymo terminų už prekes įtvirtinimą, siūloma įvertinti Ūkio ministerijai bendradarbiaujant su Konkurencijos taryba ir įtraukiant pačius rinkos dalyvius.

Su MPĮNVDĮ įgyvendinimo stebėsenos pažyma galite susipažinti čia.