Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

PLEČIAMA MAISTO PREKIŲ IR GĖRIMŲ TIEKĖJŲ APSAUGA NUO DIDŽIŲJŲ PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ

MicrosoftTeams-image (17).png

Nuo lapkričio 1 d., įsigaliojus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) pataisoms, dar daugiau maisto prekių bei gėrimų tiekėjų, patiriančių galimai nesąžiningus 5 didžiųjų prekybos tinklų veiksmus, galės ginti savo interesus kreipdamiesi į Konkurencijos tarybą.

Minėtu įstatymu siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių – „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“ / „Rivona“, „Palink“, „Rimi Lietuva“ – rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti jų bei tiekėjų interesų pusiausvyrą. MPĮNVDĮ draudžia atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai bei reikalavimai, varžantys tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje, pavyzdžiui, draudžiama reikalauti iš tiekėjo atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčių) ar kompensuoti tinklų negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi, pelną už parduotas tiekėjo prekes. Nuo lapkričio 1 d. draudžiamų veiksmų tiekėjų atžvilgiu sąrašas yra papildytas.

Įsigaliojus MPĮNVDĮ pataisoms, daugiau tiekėjų gali ginti savo interesus, jeigu jų atžvilgiu draudžiamų veiksmų imsis didelę rinkos galią turinčios prekybos įmonės. Praplėtus įstatymo saugomo tiekėjo sąvoką, nuo šiol tiekėju yra laikomas bet kurioje ES šalyje įsisteigęs žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojas (fizinis ar juridinis asmuo, organizacija), parduodantis savo produkciją Lietuvos 5 didiesiems prekybos tinklams. Tiekėjais taip pat yra laikomos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų grupės, gamintojų ar tiekėjų organizacijos, tokių organizacijų asociacijos.

Dar vienas svarbus kriterijus, nustatant, ar asmuo priskiriamas įstatymo saugomiems tiekėjams, yra pardavimo pajamos – jos turi būti gautos iš įprastinės ūkinės veiklos, skaičiuojamos visų susijusių ūkio subjektų ir paskutiniais finansiniais metais turi neviršyti 350 mln. eurų.

MPĮNVDĮ pataisos buvo priimtos siekiant perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. Šioje direktyvoje nustatytas draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos pirkėjų ir tiekėjų vienų kitiems žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, atvejų sąrašas ir minimalios tų draudimų laikymosi užtikrinimo taisyklės. Direktyvos tikslas – neleisti didelėms įmonėms išnaudoti mažųjų ir vidutinių tiekėjų, pasinaudojant mažesne jų derybine galia, ir kad tokios praktikos padarinių nepajustų gamintojai.

Direktyvos nuostatos Lietuvoje perkeltos ir į Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą (NPPDĮ), kuriame, taip pat kaip MPĮNVDĮ, nurodytas draudžiamų veiksmų tiekėjų atžvilgiu sąrašas. NPPDĮ nuostatų laikymosi priežiūrą, taikytiną tiekėjams ir pirkėjams, išskyrus didelę rinkos galią turinčias mažmenines prekybos įmones („Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“/ „Rivona“, „Palink“, „Rimi Lietuva“), atliks Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Jeigu mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeis NPPDĮ ir (ar) MPĮNVDĮ nuostatas, ji atsakys pastarojo įstatymo nustatyta tvarka. Už draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonei gali būti skiriama bauda iki 0,7 proc. jos praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų, o už vėlavimą sumokėti tiekėjui už parduotas maisto prekės ir (ar) gėrimus – ne mažesnė kaip 200 Eur, tačiau ne didesnė kaip 20 proc.  susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos dydžio bauda.