Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

RIBODAMA NOTARŲ KONKURENCIJĄ, TEISINGUMO MINISTERIJA NESUDARO GALIMYBĖS VARTOTOJAMS GAUTI PIGESNIŲ PASLAUGŲ

close-up-person-s-hand-stamping-with-approved-stamp-document-desk.jpg

Konkurencijos taryba konstatavo, kad Teisingumo ministerijos nustatyti fiksuoti ir minimalūs notarų atlyginimo dydžiai riboja notarų galimybę konkuruoti paslaugų kainomis. Sąžiningos konkurencijos laisvės neužtikrinusi ministerija nubausta 45 tūkst. Eur bauda ir įpareigota per 6 mėn. pašalinti Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Notariato įstatyme įtvirtinta, kad notaras už paslaugas ima atlyginimą, kurio dydį nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę bei pobūdį, ir suderinęs su finansų ministru. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad nors notarų veikla yra griežtai reglamentuojama, jie savarankiškai verčiasi profesine (ūkine) veikla ir atlygintinai teikia notaro paslaugas bei prisiima finansinę riziką, susijusią su jų veikla, todėl yra laikytini ūkio subjektais. Jų veiklą reguliuojanti Teisingumo ministerija, įtvirtindama minimalius ir fiksuotus atlyginimo už paslaugas dydžius, nustatė tokį reglamentavimą, kuris apribojo notarų galimybes konkuruoti kainomis, taigi, pažeidė Konkurencijos įstatyme numatytą pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Teisingumo ministerija nesutiko, kad notarai vykdo ūkinę veiklą, ir nurodė, jog nustatant notarų fiksuotus ir minimalius atlyginimo dydžius, be kita ko, siekiama užtikrinti notarų ekonominį nepriklausomumą ir jų teikiamų paslaugų kokybę bei prieinamumą. Ministerija paskaičiavo, kad notaras turėtų gauti bent 2 200 Eur grynųjų pajamų per mėnesį, kad būtų užtikrintas jo ekonominis nepriklausomumas. Tačiau jos pateikti duomenys rodo, kad notarai Lietuvoje vidutiniškai uždirba beveik tris kartus daugiau pajamų: 2017 m. visų notarų vidutinės grynosios pajamos sudarė 73 061 Eur (6 088 Eur per mėn.), o 2018 m. – 78 282 Eur (6 523 Eur per mėn.).

Kadangi notarai negali konkuruoti kainomis ir nustatyti mažesnius įkainius už teikiamas paslaugas nei Teisingumo ministerijos įteisinti fiksuoti ir minimalūs atlyginimo dydžiai, vartotojai praranda galimybę už notarų paslaugas mokėti mažiau.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas

Konkurencijos taryba taip pat nenustatė, kad atsisakius minimalių ir fiksuotų atlyginimo dydžių, kiltų neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, asmenims notarų paslaugos taps neįperkamos, nes Teisingumo ministerija yra nustačiusi ir maksimalius atlyginimo dydžius, kad notarų paslaugos nebrangtų ir būtų prieinamos visiems asmenims.

Įvertinusi pažeidimo pobūdį, trukmę ir kitas aplinkybes, Konkurencijos taryba Teisingumo ministerijai skyrė 45 tūkst. Eur baudą ir įpareigojo per 6  mėn. pakeisti arba panaikinti Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius teisės aktus.

Nutarimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.