Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

TYRIMAS ATSKLEIDĖ SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO FINANSAVIMO DIDINIMO POTENCIALĄ

2021 12 15
347.jpg

Taikliau taikyti valstybės pagalbos priemones, mažinti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) administracinę naštą, padėti įmonėms atrasti alternatyvius finansavimo šaltinius, stiprinti jų finansinę atskaitomybę – tokias rekomendacijas ir konkrečias jų įgyvendinimo priemones skelbia pirmą tokios apimties bendrą tyrimą atlikę Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba.

„Kartu su kolegomis iš Konkurencijos tarybos atliktas išsamus tyrimas patvirtino, kad yra potencialo didinti tvarią SVV finansavimo pasiūlą – parengėme konkrečias rekomendacijas ir priemones, kaip šį potencialą panaudoti. Prieinamesnis SVV finansavimas leis šiam daugiausia darbo vietų visoje šalyje sukuriančiam sektoriui plėtotis tvariau ir padės sparčiau artėti prie Vakarų šalių ekonomikų lygio“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Galimybė gauti finansavimą yra svarbi SVV konkurencingumo sąlyga. Tyrimo metu nustatyta, kad šia galimybe iš didžiųjų bankų finansavimo negavusios įmonės ne visada sugeba pasinaudoti. Pateikėme pasiūlymus, kaip finansavimo prieinamumą pagerinti – tiek tobulinant valstybės reguliavimą, tiek ir skatinant, kad pačios įmonės taptų finansiškai raštingesnės bei labiau informuotos apie finansavimo alternatyvas“, – sako Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Bendras dviejų institucijų tyrimas atskleidė, kad analizuotu laikotarpiu finansavimo galimybės labiausiai prastėjo didesnės rizikos, mažesnį darbuotojų skaičių turinčioms, ilgalaikių santykių su finansų įstaigomis nesusikūrusioms SVV įmonėms. Taip pat ir toms, kurios veikia nekilnojamojo turto, statybų, transporto sektoriuose. Be to, tyrimas patvirtino prielaidą, kad labai mažų įmonių tikimybė gauti paskolą yra reikšmingai mažesnė nei mažų ar vidutinių įmonių. Prie to gali prisidėti ir santykinai mažesnė Lietuvoje veikiančių bankų norima prisiimti rizika.

Po viešų konsultacijų Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba patvirtino kelių krypčių rekomendacijas, kaip pagerinti SVV įmonių finansavimą:

1. Taikliau skirstyti valstybės pagalbos priemones ir efektyvinti nemokumo procesus. Šia kryptimi siekiama plėtoti valstybės pagalbos priemones, kurios reikšmingai mažintų papildomo užstato poreikį skolinantis ar jo visiškai nereikėtų, kartu su finansų įstaigomis peržiūrėti valstybės garantijų teikimą, valstybės pagalbos priemones orientuoti į rinkoje finansavimo negalinčias gauti vidutinės ir didesnės rizikos įmones bei labai mažas įmones. Be to, siūloma įvertinti galimybę nemokumo procedūras pritaikyti prie labai mažų įmonių ypatumų, taip siekiant pagreitinti nemokumo procesą.

2. Mažinti SVV aktualių procedūrų naštą ir didinti įmonių finansinį raštingumą. Šios krypties siūlymai susiję su siekiu, kad dokumentacijos reikalavimai nebūtų pernelyg didelis trukdis įmonėms gauti finansavimą. Pavyzdžiui, siekiama, kad būtų vengiama pakartotinio informacijos rinkimo iš įmonių, jei informacija jau yra pateikta valstybės registruose. Taip pat siekiama didinti su kreditavimu susijusių valstybės pagalbos priemonių paraiškų aiškumą ir pritaikyti vieno langelio principą valstybės pagalbos priemonėms administruoti. SVV finansinis raštingumas gali būti didinamas įtraukiant informavimo, konsultavimo, mokymo priemones, pavyzdžiui, organizuojant informacinius seminarus, pasitelkiant finansų įstaigas ir efektyviau koordinuojant skirtingų institucijų iniciatyvas šioje srityje.

3. Didinti įmonių informuotumą apie finansines alternatyvas. Siūloma parengti ir aktyviau skleisti SVV įmonėms informaciją apie finansavimo šaltinių įvairovę ir tinkamą finansavimo šaltinių pasirinkimą, tikslingiau koordinuoti skirtingų institucijų teikiamą informaciją. Ypač svarbu užtikrinti, kad informaciją apie kitus galimus finansuotojus gautų tos SVV įmonės, kurių finansavimo paraiškos yra atmetamos. Tai galėtų būti įgyvendinama pasiekus susitarimą su rinkos dalyviais, kad finansavimo negavusiai įmonei būtų suteikta informacija apie kitus kreditą įmonėms teikiančius rinkos dalyvius.

4. Stiprinti įmonių finansinę atskaitomybę. Siūloma kurti paskatas SVV įmonėms teikti finansines ataskaitas, nuosekliai informuojant jas apie finansinių ataskaitų teikimo svarbą siekiant kreditavimo ir galimas pasekmes jų nepateikus. Taip pat siekiama sustiprinti neigiamą kapitalą turinčių įmonių teisinio reguliavimo laikymosi kontrolę.

Lietuvos bankas sudarys savo veiksmų planą laikotarpiui iki 2025 m. – pagal jį įgyvendins Lietuvos banko kompetencijai priskirtas rekomendacijas ir atliks vertinimų, kurie suteiktų daugiau informacijos, kaip vykdyti kitas rekomendacijas. Lietuvos bankas planuoja prisidėti prie informacinės medžiagos apie SVV finansuotojus rengimo ir sklaidos, įvertinti galimybes suteikti prieigą prie paskolų rizikos duomenų bazės ne kredito įstaigoms. Toliau bus įgyvendinamos tokios iniciatyvos kaip rinkos naujokų programa, kredito unijų sektoriaus stiprinimas, kapitalo rinkos plėtra.

Be to, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, sutarus dėl prioritetinių krypčių, Lietuvos bankas bei Konkurencijos taryba pagal savo kompetenciją įsitrauktų į prioritetinių kitų institucijų kompetencijai priskirtų rekomendacijų įgyvendinimą. Lietuvos bankas numato stebėti rekomendacijų įgyvendinimo pažangą ir aktyviai bendrauti su kitomis institucijomis, siekdamas kuo didesnės pažangos gerinant SVV finansavimo aplinką.

Išsamius tyrimo duomenis, išvadas ir rekomendacijas rasite paskelbtoje SVV finansavimo galimybių tyrimo ataskaitoje.