UTENOJE SKLEISTOS ŽINIOS APIE KONKURENCIJOS NAUDĄ

Utena.jpg

Konkurenciją gali riboti ne tik privatus verslas, bet ir viešasis sektorius. Apie tai nemažai diskutuota Utenoje surengtame Konkurencijos tarybos seminarų ciklo #SuKonkurencijaPoLietuvą renginyje, kuriame dalyvavo per šimtas viešojo ir privataus sektoriaus atstovų.

Seminarą pradėjęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentavo apie konkurencijos vartotojams teikiamą naudą: mažesnes kainas, didesnį pasirinkimą, geresnę prekių ar paslaugų kokybę.

Konkurencijos taryba nereguliuoja kainų. Rinkos ekonomikoje kiekvienas verslininkas gali nustatyti kainas, jį šioje srityje turėtų varžyti ne valstybė, o konkurentai. Vis dėlto kai kurie ūkio subjektai, užuot sąžiningai konkuravę, linkę sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, pavyzdžiui, susitarti padidinti kainas. Gavusi informacijos, Konkurencijos taryba dėl tokių atvejų pradeda tyrimus ir nustačiusi pažeidimus skiria sankcijas.

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas

Jis atkreipė dėmesį, kad konkurenciją kartais riboja ir viešieji subjektai, proteguodami savo įmones, sudarydami sąlygas viešuosiuose pirkimuose laimėti tam tikroms bendrovėms.

Daugiau informacijos apie kartelius viešuosiuose pirkimuose seminaro dalyviams pateikė Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė ir Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėja Irma Urmonaitė. Apžvelgusios institucijos vykdytas bylas, pranešėjos pristatė pagrindinius požymius, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos galėtų atpažinti galimus kartelius ir imtis priemonių, taip pat pasakojo verslui, kaip nepažeisti konkurencijos taisyklių dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

Apie savivaldybėms kylančius sunkumus organizuojant viešuosius pirkimus Konkurencijos tarybos atstovai taip pat aptarė susitikime su Utenos ir Molėtų rajonų vadovais.

Molėtų rajono meras Stasys Žvinys pripažino, kad ne visi viešieji pirkimai vyksta skaidriai, kyla įtarimų, ar visos įmonės juose dalyvauja sąžiningai. Utenos rajono meras Alvydas Katinas apgailestavo, kad viešųjų pirkimų dalyviai neretai stabdo procesą, o ginčus spręsti teisme užtrunka gana ilgai.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Š. Keserauskas priminė, kad perkančiosios organizacijos turi teisinių įrankių šalinti iš viešųjų pirkimų nesąžiningai dalyvaujančius tiekėjus, o informaciją apie galimai sudaromus konkurenciją ribojančius susitarimus turėtų perduoti Konkurencijos tarybai. Jis taip pat įspėjo, kad savivaldybės neturėtų proteguoti savo įmonių ir pačios varžyti konkurencijos, o ūkinę veiklą savivaldybių bendrovėms patikėti tik tuomet, jeigu šios nesiima privatus verslas.

„Galima suprasti savivaldybių norą nedidelės vertės paslaugas patikėti savo įmonei, nes toks kelias iš pažiūros atrodo greitesnis ir pigesnis. Tačiau savivaldybės turėtų organizuoti konkurencingas procedūras ir įvertinti, ar tokios paslaugos neteikia privatus verslas. Būtent taip ilgalaikėje perspektyvoje būtų skatinamas verslumas. Džiaugiuosi, jog vis daugiau savivaldybių ima suprasti, kad dėl apribotos konkurencijos nukenčia gyventojai“, – sakė Š. Keserauskas.

Susitikime su merais nemažai diskutuota ir apie profesionaliems sporto klubams teikiamą valstybės pagalbą. Daug klausimų apie valstybės pagalbą sulaukė seminaro dalyviams pranešimą skaičiusi Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Agnė Richard.

„Savivaldybė, skirdama paramą ūkio subjektams, turi pirmiausia įvertinti, kokią naudą tai atneš savivaldybei, vietos gyventojams. Valstybės pagalba turi būti skiriama tikslingai ir įvertinus jos poveikį gavėjo konkurentams“, – akcentavo A. Richard.