Vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis. Plačiąja prasme kartelis yra vienoje rinkoje veikiančių bendrovių susitarimas, užuot konkuravus tarpusavyje, veikti kartu ir riboti konkurenciją. Tokių susitarimų tikslas yra padidinti kartelio narių pelną vartotojų sąskaita. Bendrai nustatydamos kainas arba pasidalindamos rinkas bendrovės nustoja konkuruoti, nejaučia spaudimo tiekti į rinką naujus produktus, gerinti kokybę ar mažinti kainas. Rezultatas – vartotojams tenka mokėti brangiau.

Karteliai yra vieni sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų – juos draudžia ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis. Už dalyvavimą kartelyje bendrovėms yra skiriamos itin didelės baudos.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia visas bendradarbiavimo formas, kurios riboja ar gali riboti konkurenciją – bet kokia forma (raštu ar žodžiu) sudarytas sutartis, suderintus veiksmus, bendrovių asociacijų priimtus sprendimus, neformalius susitarimus.

Beveik visais atvejais neteisėtais laikomi bendrovių susitarimai:

  • nustatyti kainas;
  • riboti gamybą;
  • dalytis rinkomis ar klientais;
  • keistis komerciškai jautria informacija;
  • derinti teikiamus pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose;
  • nustatyti perpardavimo kainas (tarp gamintojo ir platintojų).

Įtariate kartelį? Praneškite mums!

Jei turite informacijos apie galimą kitų bendrovių sudarytą kartelį, praneškite mums! 

Vertikalūs susitarimai

Konkurencijos įstatymas yra taikomas ir vertikaliems ūkio subjektų susitarimams, sudarytiems tarp dviejų arba daugiau ūkio subjektų, veikiančių skirtingose gamybos arba platinimo grandinės lygmenyse, pavyzdžiui, susitarimams tarp tiekėjo ir platintojo. 

Vertikaliųjų susitarimų vertinimas

Dažniausiai vertikalūs susitarimai, nustatantys konkretaus pardavimo ir pirkimo sandorio kainą ir kiekį konkurencijos neriboja. Konkurencija gali būti ribojama, jeigu susitarimas suvaržo prekių pirkimą, pardavimą ar perpardavimą. Tiesa, kartais tokie apribojimai gali daryti ir teigiamą poveikį - pavyzdžiui, dėl jų gamintojui gali būti sudarytos palankios sąlygos patekti į naują rinką. Ar vertikalusis susitarimas iš tiesų riboja konkurenciją, vertinama kiekvienu atveju atskirai.   

  • Teisėtumo prezumpcija. Vertikaliesiems susitarimams taikoma teisėtumo prezumpcija, jei nei tiekėjo rinkos dalis, nei platintojo rinkos dalis neviršija 30 proc. atitinkamos rinkos, kurioje kiekvienas iš jų parduoda sutartyje nurodytas prekes ar paslaugas (Europos Komisijos Bendrosios išimties reglamentas). Atitinkama rinka apibrėžiama, vadovaujantis Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo. 
  • Kai tiekėjo arba platintojo užimama atitinkamos rinkos dalis viršija 30 proc., teisėtumo prezumpcija netaikoma. Tokie susitarimai nėra laikomi savaime neteisėtais, tačiau tokiu atveju reikia atlikti detalesnę susitarimo poveikio konkurencijai analizę.

Siekdama padėti įmonėms įsivertinti susitarimus, Europos Komisija patvirtino „Vertikaliųjų apribojimų gaires“. Į jas savo veikloje atsižvelgia ir Konkurencijos taryba. Gairėse apibrėžiamos pagrindinės vertikaliųjų susitarimų vertinimo taisyklės pagal atskiras susitarimų rūšis. Iš šių Gairių matyti, kad sutarties poveikis konkurencijai priklauso nuo susitarimo šalių užimamų rinkos dalių, patekimo į rinką kliūčių, ribojimų trukmės, rinkos koncentracijos ir kitų aplinkybių. 

Draudžiami apribojimai

Nepriklausomai nuo užimamos rinkos dalies, vertikalieji susitarimai, apimantys draudžiamus („sunkius“) apribojimus (Bendrosios išimties reglamento 4 str.), yra laikomi pažeidžiantys konkurencijos teisės reikalavimus, nes daro žalą vartotojams.

  • Pagrindinis apribojimas yra susijęs su perpardavimo kainos palaikymu: tiekėjams draudžiama nustatyti minimalią arba fiksuotą kainą, kokia platintojai gali perparduoti jų produktus. Tačiau paprastai nėra draudžiama nustatyti maksimalias perpardavimo kainas arba nustatyti rekomenduojamas perpardavimo kainas.
  • Prekybos internetu ribojimas taip pat yra draudžiamas, nebent tokį ribojimą pateisina objektyvios priežastys, pavyzdžiui, prekių pardavimas internetu neatitinka būtinų kokybės standartų, arba parduodant prekes yra būtina kvalifikuota specialistų konsultacija, kuri gali būti suteikiama tik fizinėje parduotuvėje.

Vertikaliųjų susitarimų pavyzdžiai: 

  • Išskirtinis platinimas – tiekėjo įsipareigojimas parduoti savo produktus tik vienam platintojui, kuris juos perparduotų konkrečioje teritorijoje arba konkrečiai vartotojų grupei. Vis dėlto, netgi apribojus platintojo veiklos teritoriją, draudžiama apriboti įgalioto platintojo galimybę vykdyti klientų, esančių kitoje nei įgaliotas platintojas teritorijoje, užsakymus (t. y., vykdyti pasyvius pardavimus). Gairių 151-167 punktai. 
  • Pasirinktinis platinimas – platintojų skaičiaus apribojimas, taikant tam tikrus pasirinkimo kriterijus. Platintojai turėtų būti pasirenkami remiantis objektyviais kokybiniais kriterijais (pavyzdžiui, susijusiais su platintojo ir jo darbuotojų profesine kvalifikacija, platintojo prekybos patalpų tinkamumu), šios sąlygos turi būti vienodos visiems potencialiems platintojams. Nors ir gali būti ribojamos įgalioto platintojo galimybės parduoti produkciją neįgaliotiems platintojams, tačiau platintojai privalo turėti galimybę savo nuožiūra pirkti sutarties produktus iš kitų tinklui priklausančių pasirinktų platintojų. Gairių 174-188 punktai.
  • Įsipareigojimas nekonkuruoti – platintojo prievolė nepirkti konkuruojančių tiekėjų prekės ženklų. Pavojus konkurencijai gali kilti tada, jei dėl įsipareigojimų pirkti iš vieno tiekėjo trukmės arba rinkos aprėpties, konkuruojantiems tiekėjams būtų pastebimai apribotos galimybės pasirinkti kitą platintoją. Tokiu būdu gali būti apribota skirtingų prekių ženklų konkurencija (angl. single branding). Gairių 129-148 punktai.
  • Išskirtinis tiekimas – tiekėjo prievolė tiekti prekes tik konkrečiam platintojui. Tokiais susitarimais gali būti ribojamos kitų platintojų galimybės rasti tiekėją. Kuo didesnė rinkos dalis, kurioje taikomos išskirtinės tiekimo sąlygos ir kuo ilgesnė tokio susitarimo trukmė, tuo labiau tikėtina, kad konkurencija rinkoje bus apribota. Gairių 192-201 punktai.
  • Frančizė – intelektinės nuosavybės teisių, ypač susijusių su prekės ženklu ar žymeniu ir praktine patirtimi naudojant ir platinant prekes bei paslaugas, licencijos. Gairių 43-45, 189-191 punktai.

Daugiau informacijos taip pat galite rasti rekomendaciniame Europos Komisijos leidinyje „Tiekimo ir platinimo susitarimams taikomos konkurencijos taisyklės“.

Dalyvavimo kartelyje pasekmės:

  • bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais;
  • individuali atsakomybė bendrovės vadovui – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei bauda iki 14 481 EUR;
  • iki 3 metų diskvalifikavimas iš viešųjų pirkimų;
  • privatūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo;
  • reputacijos praradimas.

Daugiau informacijos apie galimas sankcijas rasite čia.

Jeigu manote, kad esate kartelio dalyvis, galite būti visiškai atleistas nuo baudos!

Atleidimas nuo baudos gali būti taikomas jeigu Jūs:

  • Pirmasis pranešite Konkurencijos tarybai apie draudžiamą susitarimą iki tyrimo pradėjimo;
  • Nesate draudžiamo susitarimo iniciatorius;
  • Bendradarbiausite su Konkurencijos taryba.

Jeigu tyrimas dėl draudžiamo susitarimo jau yra pradėtas, bauda bendrovei (šio susitarimo dalyvei) gali būti sumažinta iki 75 procentų, jei ji Konkurencijos tarybai suteikia papildomos informacijos apie šį draudžiamą susitarimą.

Nesate tikri?

Jei svarstote pateikti prašymą dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo arba norite gauti daugiau informacijos, galite anonimiškai kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl konsultacijos telefonu +370 5 260 8879 arba el. paštu Irma.Urmonaite@kt.gov.lt. Jei po konsultacijos nuspręsite neteikti prašymo, jūsų pateikta informacija liks konfidenciali.

Daugiau informacijos apie atleidimo nuo baudų tvarką rasite čia.

Atnaujinta: 2015 11 30