Perkančiosios organizacijos susiduria su atvejais, kai tame pačiame viešajame pirkime dalyvauja tam tikrais organizaciniais, ekonominiais ar kitais ryšiais susijusios įmonės. Pavyzdžiui, sutampa pirkime dalyvaujančių įmonių vadovaujantys asmenys, akcininkai, atskiroms įmonėms vadovauja ar akcininkais yra šeimos nariai ar giminaičiai. Tokiais atvejais perkančiosioms organizacijoms kyla klausimai: ar susijusios įmonės gali dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime? Ar tokių įmonių pateikti pasiūlymai yra tikrai parengti savarankiškai ir konkuruojantys? Ar perkančioji organizacija gali susijusių įmonių pasiūlymus atmesti?

Kas yra laikomi susijusiais ūkio subjektais? Kas yra vienas ekonominis vienetas? 

Pasitaiko atvejų, kai tiems patiems ar su jais susijusias (pavyzdžiui, susijusiais giminystės ryšiais) fiziniams asmenims priklauso skirtingų ūkio subjektų akcijos, tokie asmenys dalyvauja skirtingų ūkio subjektų valdyme, veiklos planavime ir pan., arba, pavyzdžiui, vieniems juridiniams asmenims priklauso kitų juridinių asmenų akcijos. Konkurencijos teisės požiūriu tokiais ir panašiais būdais susijusios bendrovės galėtų būti laikomos ūkio subjektais, sudarančiais vieną ekonominį vienetą. Ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisėje suprantama iš ekonominės pusės. Tai reiškia, kad net jeigu teisiniu požiūriu šį subjektą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų, konkurencijos teisėje jie suprantami kaip vienas vienetas. Esminę reikšmę vertinant, ar atskiri ūkio subjektai sudaro vieną ekonominį vienetą, turi kontrolės ir savarankiškumo aspektai tarp šių ūkio subjektų. Pavyzdžiui, patronuojanti (motininė) įmonė ir jos kontroliuojamos dukterinės įmonės laikomos vienu ūkio subjektu, jei kontroliuojamos įmonės yra priklausomos nuo patronuojančios įmonės, tai yra negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų[1]. Taigi, jei atskiri juridiniai asmenys kuria ir įgyvendina pakankamai vieningą rinkos strategiją, daro įtaką vieni kitų veiklai ir bendrai priima sprendimus dėl savo veiksmų krypties rinkoje, įskaitant, pavyzdžiui, koordinuotą dalyvavimą viešuose pirkimuose, tokie juridiniai asmenys laikomi sudarančiais ekonominį vienetą ir paprastai susitarimai tarp tokių įmonių nebus laikomi draudžiamais konkurencijos teisės prasme (žr. žemiau).

Ar susiję ūkio subjektai gali dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime? Ar perkančioji organizacija gali susijusių tiekėjų pasiūlymus atmesti vien todėl, kad tiekėjai susiję?

Susijusioms įmonėms dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime savaime negali būti draudžiama. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką yra draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose nustatytas absoliutus draudimas tose pačiose pirkimo procedūrose dalyvauti susijusiems ūkio subjektams (2009 m. gegužės 9 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-538/07). Taigi tame pačiame pirkime dalyvaujančių susijusių įmonių pasiūlymų perkančioji organizacija neturi teisės savaime atmesti (t. y. vien dėl to, kad šios įmonės yra susijusios).

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, pavyzdžiui, susitarimai nustatyti (fiksuoti) prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, susitarimai pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu, susitarimai nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, riboti techninę pažangą ar investicijas. Norint nustatyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą yra būtinos šios sąlygos:

  • susitarimas tarp konkurentų ar skirtinguose prekės platinimo lygiuose veikiančių ūkio subjektų, kuris
  • riboja ar gali riboti konkurenciją.

Taigi, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia susitarimus tik tarp savarankiškų, t. y. nepriklausomai rinkoje veikiančių ūkio subjektų, tuo tarpu vieną ekonominį vienetą sudarančių bendrovių veiksmams jis nėra taikomas.

Tuo atveju, jei viešajame konkurse dalyvavę tiekėjai yra susiję tarpusavyje tokiu būdu, kad sudaro vieną ekonominį vienetą, susitarimas tarp tokiu būdu susijusių juridinių asmenų, vadovaujantis ES teismų praktika[2], laikytinas nepatenkančiu į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio (ir atitinkamai Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio) taikymo sritį.

Kaip įmanoma užtikrinti veiksmingą konkurenciją viešajame pirkime?​​

  • Prašyti tiekėjų pateikti susijusių asmenų / akcininkų sąrašą

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą susijusios įmonės viešajame pirkime gali dalyvauti neatskleisdamos savo sąsajų. Tokiu būdu viešuosiuose pirkimuose reali konkurencija gali nevykti arba vykti mažesniu mastu nei formaliai deklaruojama. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad pačios perkančiosios organizacijos veiksmai organizuojant viešąjį pirkimą ir jo eigoje gali padėti užtikrinti veiksmingesnę konkurenciją, kuri yra vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose turi teisę nurodyti reikalavimą teikėjams atskleisti su jais susijusius ūkio subjektus ar akcininkus, pagal kurį galėtų spręsti, ar yra galimybė, jog tiekėjų pasiūlymai buvo tarpusavyje derinami ar rengti nesavarankiškai.

  • Prašyti pagrįsti pasiūlymų savarankiškumą

Perkančioji organizacija taip pat gali reikalauti patvirtinimo, kad kiekvienas iš tiekėjų pirkime dalyvauja savarankiškai, nederinęs pasiūlymų nei su susijusiais, nei su jokiais kitais ūkio subjektais, neatskleidęs jiems jokios konfidencialios su dalyvavimu viešajame pirkime susijusios informacijos (tokio patvirtinimo funkciją anksčiau atlikdavo Tiekėjo sąžiningumo deklaracija). Gavusi minėtą informaciją apie ūkio subjektų sąsajas ir pasiūlymų savarankiškumą, perkančioji organizacija turėtų geresnes galimybes spręsti, ar ūkio subjektai viešajame pirkime dalyvauja savarankiškai ir ar sąžininga konkurencija konkrečiame viešajame pirkime yra užtikrinta.

  • Atmesti galimai suderintus pasiūlymus

Įtraukusi aukščiau nurodytus reikalavimus į viešojo pirkimo dokumentus ir nustačiusi, kad tiekėjai tokias konkurenciją užtikrinti padedančias ir pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas galimai pažeidžia, perkančioji organizacija turėtų galimybę nesąžiningus tiekėjus iš viešojo pirkimo pašalinti.

Jei ūkio subjektai būtų pripažinti susijusiais (taigi realiai ir nekonkuruojančiais), jų dalyvavimo tame pačiame pirkime klausimai ir iškilusios problemos galėtų būti sprendžiamos viešųjų pirkimų teisės priemonėmis, t. y. reikalaujant pagrįsti pateiktų pasiūlymų savarankiškumą bei taikant galimybę nesąžiningus, konkurencijos neužtikrinančius tiekėjus iš pirkimo pašalinti. Tuo atveju, jei organizuotame viešajame pirkime būtų įtraukta sąlyga dėl galimybės pašalinti nesavarankiškus, nekonkuruojančius pasiūlymus pateikusius ūkio subjektus, egzistuotų galimybė pasinaudoti šia priemone, atmetant tokių ūkio subjektų pasiūlymus.

Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau nurodytais klausimais, susijusiais su konsultavimu dėl viešojo konkurso reikalavimų, jų proporcingumu ir pagrįstumu, taip pat šalinimo iš viešojo pirkimo klausimais, kompetentinga institucija yra VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA. Konkurencijos taryba šiuo atveju pateikia tik savo poziciją dėl galimų būdų ir priemonių užtikrinti sąžiningą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Atsižvelgdami į tai, tiekėjų šalinimo iš viešojo pirkimo klausimais siūlome papildomai konsultuotis ir su Viešųjų pirkimų tarnyba.


1. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-697/2008 konstatavo, kad „ <...> [k]eli ūkio subjektai laikytini vienu ekonominiu vienetu, be kita ko, tuo atveju, jeigu vienas iš jų negali savarankiškai pasirinkti savo elgesio rinkoje ir dėl ekonominių ir (arba) teisinių juos siejančių santykių iš esmės turi vykdyti kito ūkio subjekto nurodymus“.

2. Pavyzdžiui, 1996 m. spalio 24 d. Bendrojo teismo sprendimas Viho Europe prieš Komisiją, bylos Nr. C-73/95 P.  

Konkurencijos taryba pastaraisiais metais yra išaiškinusi ne vieną atvejį dėl draudžiamų susitarimų tarp įmonių, dalyvavusių viešųjų pirkimų konkursuose. Siekdama viešųjų pirkimo konkursus padaryti skaidresnius, padėti perkančiosioms organizacijoms atpažinti galimų draudžiamų susitarimų požymius tarp pasiūlymus teikiančių organizacijų ir laiku užkirsti kelią šiems pažeidimams, Konkurencijos taryba siūlo viešuosius pirkimus vykdančioms organizacijoms vadovautis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) parengtomis rekomendacijomis ir apie pastebėtus pažeidimus informuoti Konkurencijos tarybą.

Dėmesio! Kontrolinis sąrašas bei jame nurodyti galimų draudžiamų susitarimų požymiai yra tik gairės, padedančios ir įspėjančios apie galimus pažeidimus viešajame pirkime. Vieno ar kelių požymių ar aplinkybių, nurodytų Kontroliniame sąraše, nustatymas savaime nėra galimo draudžiamo susitarimo tarp konkurso dalyvių įrodymas. Nagrinėjant kiekvieną konkretų atvejį, turi būti vertinama visų atitinkamos situacijos požymių visuma ir tik tokiu būdu gali būti įvertinta draudžiamo susitarimo tikimybė atitinkamame viešajame pirkime.

Kontrolinis sąrašas padedantis nustatyti draudžiamus susitarimus viešųjų pirkimų metu

Vykdydami viešąjį pirkimą, atkreipkite dėmesį į tam tikrus ženklus, kurie gali atskleisti draudžiamą susitarimą tarp viešojo pirkimo dalyvių, pateikiant suderintus pasiūlymus.

  • Pasiūlymų teikimo etapas
    • ​​Tas pats tiekėjas dažnai siūlo mažiausią kainą ar laimi daugelyje konkursų.
    • Keliuose konkursuose dalyvauja tie patys tiekėjai ir laimi paeiliui (laimėtojas rotuojamas).
    • Kai kurie tiekėjai visada teikia pasiūlymus, bet niekada nelaimi arba netikėtai atsiima savo pasiūlymus, arba nepateikia specialaus paruošimo nereikalaujančių dokumentų dėl ko išbraukiami iš dalyvių ar laimėjusiųjų sąrašo.
    • Tiekėjas sudaro subrangos sutartis su kitais konkurso dalyviais, kurie nelaimėjo konkurse.
  • Pateikti dokumentą
    • Vienodos klaidos (pvz. rašybos, skaičiavimo) skirtingų tiekėjų pasiūlymų dokumentuose.
    • Skirtingų įmonių pasiūlymuose yra panašūs įrašai, daryti ranka ar panašiu šriftu, naudojamos tokios pat formos ar blankai, pastebimi braukymai, koregavimas ir pan.
    • Skirtingų įmonių pasiūlymai pažymėti panašiais pašto antspaudais, nurodyti tie patys adresai, elektroninio pašto adresai, fakso ar telefono numeriai, pagal elektroninių pasiūlymų ypatybes (angl. properties) matyti, kad dokumentai sukurti to paties asmens.
  • Kainos
    • Didelis kainų skirtumas tarp laimėtojo ir kitų pasiūlymų.
    • Pralaimėjusių tiekėjų pasiūlymai gerokai viršija perkančiosios organizacijos biudžetą, ypač jei maksimalus planuotas pirkimo biudžetas buvo skelbtas.
    • Staigus ir vienodas pretendentų kainų ar kainų diapazono padidėjimas, ko negalima paaiškinti išlaidų padidėjimu.
  • Įtartini teiginiai ir elgesys
    • Vienodas/panašus dokumentų pateikimo laikas CVP IS
    • Vienodi CVP IS įkeltų dokumentų pavadinimai
    • Skirtingos įmonės į CVP IS įkelia vienodai sugrupuotus dokumentus
    • Teiginiai, parodantys, kad iš anksto žinoma neskelbtina informacija apie konkurento kainas ar smulkesnę pasiūlymo informaciją arba apie įmonės laimėjimą ar pralaimėjimą konkurse, kurio rezultatai dar tik bus skelbiami.
    • Įvairūs tiekėjai, aiškindami kainų padidėjimą, naudoja tą pačią terminologiją.
    • Tiekėjas pateikia savo ir konkurento pasiūlymus ir kitus dokumentus.
    • Pasiūlymą pateikia tiekėjas, nors akivaizdu, kad jis neturi reikiamų sugebėjimų ar kvalifikacijos.
  • Jūsų tolimesni veiksmaijei nustatėte aukščiau nurodytus požymius ar kilo įtarimų dėl galimo tiekėjų susitarimo:
    • Neaptarinėkite savo įtarimų su konkurso dalyviais.
    • Saugokite visą su konkurso organizavimu susijusią informaciją: pasiūlymų dokumentus, susirašinėjimą, įskaitant el. paštu, vokus, įrašus su datomis apie visą įtartiną elgesį ir teiginius, kas dalyvavo, kas vyko ar buvo pasakyta.

Prieš kreipiantis į Konkurencijos tarybą, rekomenduojame:

  • Išsiaiškinti, ar ūkio subjektai, tarp kurių įtariamas draudžiamas susitarimas, yra nepriklausomi ir gali būti laikomi realiais konkurentais.

Ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisėje suprantama kaip ekonominis vienetas, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų. Motininė įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės (ar filialai) laikomos viena įmone, jei kontroliuojamos įmonės yra visiškai priklausomos nuo motininės įmonės, t. y. negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų. Konkurencijos įstatymas nedraudžia tarpusavyje susijusiems ūkio subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose teikiant atskirus pasiūlymus, o galimi tiekėjų tarpusavio ryšiai savaime nereiškia draudžiamo susitarimo egzistavimo.

  • Įvertinti ne pavienius požymius, nurodytus Kontroliniame sąraše, tačiau aplinkybių visumą.

Kaip minėta, Kontroliniame sąraše nurodyti požymiai neturėtų būti vertinami formaliai. Net jei nustatoma viena ar keletas tokių aplinkybių/požymių, tai savaime nereiškia, kad tarp ūkio subjektų egzistuoja draudžiamas susitarimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar tam tikros aplinkybės egzistavimas nėra sąlygotas atsitiktinumo, viešojo pirkimo sąlygų ypatumų ir pan.

Nedelsiant susisiekite su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (taryba@kt.gov.lt arba tel. (8 5) 212 4225, (8 5) 260 8879)

Atnaujinta: 2016 05 27