Publikacijos
Verslui planuojant įsigyti ar parduoti verslą, reikėtų prisiminti Konkurencijos tarybą, nes sandorio įgyvendinimui gali reikėti gauti jos pritarimą.
Galime rasti ne vieną pavyzdį, kai valstybės institucijų ambicijos imtis vieno ar kito verslo iškeliamos aukščiau už viešąjį interesą – konkurenciją. Net kylančios skaudžios teisinės ir ekonominės pasekmės bei korupcijos rizika nenuslopina įvairaus lygio politikų ryžto proteguoti valdišką verslą.
Būti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) energetikos sektoriuje teikėju – reiškia veikti rinkoje ne tik savo jėgomis. VIAP teikėjui valstybė garantuoja, kad iš visų elektros energijos vartotojų bus surinkta lėšų jo teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti.
Viešųjų pirkimų direktyvą perkeliantis įstatymo projektas parengtas. Verslas ir perkančiosios organizacijos mokosi, o gal jau ir išmoko taikyti būsimas įstatymo nuostatas. Europos Komisija pradėjo procedūrą dėl pažeidimo (Direktyva turėjo būti perkelta praeitų metų balandį). Deja, įstatymo dar nėra. Įstatymo nėra dėl vienintelės priežasties – niekaip neapsisprendžiama kur padėti kablelį sakinyje: „Vidaus sandorius uždrausti negalima palikti“.Ypač didelės abejonės kyla dėl savivaldybių sudaromų vidaus sandorių su savomis įmonėmis. Neva jos turi savų argumentų.
Diskusijos apie vartotojus smaugiančias kainas bei siūlymai reguliuoti antkainius, kurti ar išplėsti tariamai socialiai teisingesnius valstybinius verslus paprastai pasipila prieš pat rinkimus. Taip kuriama ypatingo rūpesčio vartotojais iliuzija. O iš tiesų stengiamasi išsaugoti savo turimą ar susikurti naują, bet ne prastesnę vietą pralaimėjus.
„Šiek tiek konkurencijos nepakenks“ – taip daugiau nei prieš 100 metų pasakė Amerikos pramonės ir finansų magnatas J. P. Morganas, paklaustas, negi jam nepatinka konkurencija.
Maisto prekių ir gėrimų tiekėjus nuo didžiųjų prekybos tinklų saugo specialus įstatymas, sutrumpintai dažnai vadinamas „Parduotuvių įstatymu“. Oficialus jo pavadinimas – Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.
Šį sausį nuvilnijo žinia apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) verdiktą inžinieriaus iš Rumunijos byloje. Teismas nusprendė, kad darbdavys, tikrinęs inžinieriaus susirašinėjimą asmeninėje „Yahoo Messanger“ paskyroje, teisės į asmens privatumą nepažeidė. Paskyrą darbuotojas susikūrė darbdavio prašymu, ją naudojo bendravimui su įmonės klientais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. atmetė įmonės „Lukoil Baltija“ skundą prieš Konkurencijos tarybą. Byloje buvo ginčijamas Konkurencijos tarybos sprendimas, kuriuo įmonei už trijų degalinių kontrolės įgijimą be leidimo vykdyti koncentraciją skirta 341.000 Eur bauda.
Naujaisiais metais vaistinių klientus Lietuvos miestuose pasivijo džiugi žinia: nebereikės stumdytis alkūnėmis kišeninėse medikamentų prekybos vietose. Sveikatos ministerija nusprendė, kad vaistinė privalo būti erdvi. O tai, ministerijos supratimu, reiškia ne mažesnį nei 60 kv. m vaistinės plotą. Visos vaistinės, neatitikusios reikalavimo patalpų plotui, iki Naujųjų turėjo pasididinti plotą arba išsinuomoti ar nusipirkti kitas, didesnes patalpas. Kodėl?
Naujoji pranešimo apie koncentraciją tvarka, įsigaliosianti nuo 2016 m. sausio 1-osios, buvo kuriama atvirai diskutuojant su teisininkų ir verslo bendruomene, remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis bei naujausia Konkurencijos tarybos patirtimi.
Ar tikrai Dž.Orvelo aforizmas „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus“ vis dar aktualus šiuolaikinei demokratinei visuomenei? Jeigu taip, tai Lietuvoje taip pat turėtume rasti įstaigą, o gal ir ne vieną, kurioje galima gauti lygesnę lygybę lygesniesiems. Atsakymo į šį klausimą bandykime ieškoti analizuodami tris praėjusios savaitės galimų privilegijų teikimo atvejus tiems lygesniesiems.