Konkurencijos taryba, siekdama saugoti veiksmingą konkurenciją dėl vartotojų gerovės, pasitelkia įvairius instrumentus: vykdo pažeidimų tyrimus ir verslo įmonių susijungimų priežiūrą, vykdo prevencinę veiklą su verslo bendruomene, teikia rekomendacijas teisės aktų rengėjams, atlieka rinkos tyrimus. Identifikavusi konkurencijos problemą rinkoje, jai išspręsti Konkurencijos taryba renkasi efektyviausią priemonę – tokią, kuri operatyviai duotų rezultatų ir užtikrintų naudą kuo didesniam skaičiui vartotojų bei verslų, taigi, viešajam interesui.

Konkurencijos taryba prižiūri keturių įstatymų laikymąsi:

• kaip verslo įmonės ir viešojo administravimo subjektai laikosi Konkurencijos įstatymo reikalavimų;
• kaip 5 didieji prekybos tinklai laikosi Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnyje numatytų reikalavimų, kad nebūtų pažeisti maisto prekių ir (arba) gėrimų tiekėjų interesai;
• kaip internetinių tarpininkavimo paslaugų bei interneto paieškos sistemų teikėjai laikosi Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų priežiūros įstatymo reikalavimų.

Atlikdama minėtų įstatymų priežiūrą, Konkurencijos taryba:

tiria, ar nėra pažeidžiami įstatymų reikalavimai: įmonių konkurenciją ribojančius susitarimus, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus, nepraneštus įmonių susijungimus viešojo administravimo institucijų (savivaldybių, ministerijų) veiksmus ir sprendimus dėl galimų konkurencijos teisės reikalavimų; mažmeninės prekybos įmonių draudžiamus nesąžiningus veiksmus tiekėjų atžvilgiu; internetinių tarpininkavimo paslaugų bei interneto paieškos sistemų teikėjų veiksmus; nagrinėja pranešimus apie įmonių susijungimus (įsigijimus) ir vertina, ar verslui įgyvendinus sandorį nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje; vertina, ar viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo reikalavimus; koordinuoja ES valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimą Lietuvoje; atlieka įvairių sričių rinkų tyrimus bei stebėsenas ir, esant poreikiui, teikia išvadas bei pasiūlymus atitinkamoms institucijoms, kaip rinkoje sudaryti geresnes prielaidas veiksmingai konkurencijai, sukuriant vartotojams kuo didesnės naudos; vykdo šviečiamąją veiklą: stiprina konkurencijos kultūrą ir vykdo pažeidimų prevenciją, konsultuoja verslo atstovus ir viešojo administravimo institucijas dėl Konkurencijos tarybos vykdomų procedūrų bei įstatymų priskirtos kompetencijos klausimais.   Daugiau apie KT veiklą: DUK | Konkurencijos taryba; taip pat skiltyje „Veiklos sritys“.

Principai

Konkurencijos taryba, vykdydama jai įstatymais nustatytas funkcijas, vadovaujasi Veiklos prioritetu, kuris sudaro galimybes naudoti institucijos išteklius taip, kad būtų kiek įmanoma geriau prisidedama prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir teikiama kuo didesnė nauda vartotojams.

Spręsdama, kokius tyrimus vykdyti ir kokių veiksmų imtis, KT kiekvienu individualiu atveju vadovaujasi šiais principais:

Sektoriniai prioritetai

Konkurencijos taryba kasmet taip pat nustato sektorinius prioritetus. Institucija siekia savo ribotus išteklius nukreipti bei aktyvesnių veiksmų imtis tose Lietuvos ekonomikai reikšmingose ir sparčiai besivystančiose srityse, kurios siūlomi daugeliui vartotojų aktualūs produktai bei paslaugos.

Prioritetiniuose sektoriuose Konkurencijos taryba ne tik stebi padėtį, bet ir imasi aktyvių tyrimo bei prevencijos veiksmų. Visgi, sektorinių prioritetų nustatymas savaime nereiškia, kad Konkurencijos taryba minėtuose sektoriuose nustatys pažeidimus ar priims kitų reikšmingų sprendimų.

2026 m. sektoriniai prioritetai (pranešimas spaudai)

Prioritetiniai sektorius Konkurencijos taryba nustato nuo 2022 m.  Informaciją apie ankstesnių  metų prioritetines sritis galima rasti čia: 2025 m., 2024 m., 2023 m., 2022 m.

Sukuriamos naudos vertinimas

Konkurencijos taryba savo veikla kuria tiesioginę ir netiesioginę naudą vartotojams.

Tiesioginė nauda vartotojams pasireiškia per sutaupymus, tikėtina, atitenkančius vartotojams sumažėjus ar nepadidėjus kainoms dėl institucijos priimtų sprendimų, pavyzdžiui, nutraukus konkurenciją ribojančius įmonių ir viešųjų subjektų veiksmus, uždraudus verslo įmonių susijungimus arba juos leidus su įsipareigojimais.

Institucija siekia, kad Konkurencijos tarybos vidutinio metinio trejų metų biudžeto ir metinės vidutinės trejų metų tiesioginės tikėtinos naudos vartotojams santykis būtų ne mažesnis kaip 1:5, t. y. Konkurencijos tarybos veiklai iš šalies biudžeto skirtas 1 euras atneštų bent 5 eurus tikėtinos naudos.

2022–2024 m. tiesioginė Konkurencijos tarybos veiklos atnešama nauda vartotojams Konkurencijos tarybos metinį biudžetą viršijo 5,7 karto (tiesioginė nauda vartotojams 17,5 mln. Eur, su Konkurencijos tarybos vidutinis 2022–2024 m. metinis biudžetas 3,1 mln. Eur).

Visgi šiuose skaičiuose neatsispindi netiesioginė nauda vartotojams. Ji pasireiškia per atgrasomąjį institucijos sprendimų poveikį, kai įmonės, žinodamos apie atliekamus tyrimus ir galimas poveikio priemones, nesiima neteisėtų veiksmų arba juos nutraukia. Lietuvoje vykdytos verslo įmonių bei teisininkų apklausos atskleidė, kad Konkurencijos tarybos atgrasomojo poveikio kuriama netiesioginė nauda, tikėtina, reikšmingai viršija tiesioginę naudą vartotojams.

Vidutinė bendra (ir tiesioginė, ir netiesioginė) tikėtina nauda 2022–2024 m. galėjo siekti iki 204,7 mln. Eur, t. y. 1 euras, skirtas institucijos veiklai, galimai atnešė iki 66 eurų naudos vartotojams.

Skaičiavimuose taip pat neatsispindi Konkurencijos tarybos darbas teikiant išvadas dėl teisės aktų, švietėjiška ir prevencinė veikla stiprinant konkurencijos kultūrą visuomenėje, neatsižvelgiama ir į paskirtas (į valstybės biudžetą surinktas) baudas už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

Daugiau apie KT veiklos vertinimą ir kuriamos naudos vartotojams skaičiavimą: Veiklos vertinimas | Konkurencijos taryba.

Konkurencijos taryba siekia suburti ir išlaikyti kompetentingus ir motyvuotus darbuotojus, kuriuos vienytų institucijos vertybės: profesionalumas, bendradarbiavimas, vertės kūrimas. Dauguma Konkurencijos tarybos darbuotojų yra teisininkai ir ekonomistai, studijavę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, stažavęsi kitų šalių institucijose ir įgyvendinę įvairių tarptautinių projektų, kuriuose dalijosi sukaupta patirtimi.

2025 m. gruodžio mėn. Konkurencijos taryba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sukurtos Lygių galimybių liniuotės vertinime pasiekė aukščiausią rezultatą tarp privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų surinkusi 8,8 iš 10 galimų balų.

2021 m. gegužės mėn. Konkurencijos taryba, įsivertinusi, kaip institucijai sekasi užtikrinti lygias darbuotojų galimybes, gavo aukštą įvertinimą – 9,4 iš 10 galimų balų. Tai geriausias rezultatas tarp privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų, kurių vertinimą viešai skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

2019 m. gruodžio mėn. Konkurencijos tarybos pastangos savo veikloje diegti lygių galimybių principus įvertintos trejais „Lygių galimybių sparnais“. Tai aukščiausias įvertinimas, kurį įmonėms ar organizacijoms gali skirti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

2018 m. vasario 15 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojai Jūratei Šovienei įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį.

2017 m. liepos 5 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių Konkurencijos tarybos pirmininkui Šarūnui Keserauskui. 

2016 m. gegužės 17 d. už aktyvų darbą, siekiant įgyvendinti valstybės politiką konkurencijos srityje, konstruktyvų ir dalykišką bendradarbiavimą su socialiniais partneriais Lietuvos verslo konfederacija Garbės ženklu apdovanojo Konkurencijos tarybos pirmininką Šarūną Keserauską.

2018 m. balandžio mėn. Konkurencijos tarybos pastangos stiprinti konkurencijos kultūrą Lietuvoje buvo įvertintos tarptautiniame konkurse „Antitrust Writing Awards“. Institucijos ekspertų parengtos gairės, kaip išvengti konkurenciją ribojančių susitarimų ir kartelių viešuosiuose pirkimuose, išrinktos tarp penkių geriausių 2017 m. rekomendacinio pobūdžio teisės aktų visame pasaulyje. Rekomendacinio pobūdžio teisės aktų kategorijoje kartu su Lietuva apdovanojimus pelnė Austrijos, Kanados, Peru ir Brazilijos konkurencijos institucijos.

2017 m. kovo mėn. konkurse „Antitrust Writing Awards“ Konkurencijos tarybos parengta atmintinė „Bendradarbiavimas su valstybėmis institucijomis. Kaip sumažinti konkurencijos teisės pažeidimo riziką?” išrinkta inovatyviausiu rekomendacinio pobūdžio teisės aktu visame pasaulyje.

2016 m. balandžio mėn. Konkurencijos tarybos pastangos skatinti viešojo sektoriaus pagarbą konkurencijai sulaukė Pasaulio banko įvertinimo – Konkurencijos taryba laimėjo pirmąją vietą  konkurencijos kultūros sklaidos konkurse. Šis apdovanojimas Lietuvai skirtas už visa apimančią ir kryptingą 2014–2015 m. vykdytą konkurencijos kultūros sklaidos kampaniją, skirtą atkreipti žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į viešojo sektoriaus vykdomus konkurencijos teisės pažeidimus, taip pat skatinti viešąjį sektorių gerbti konkurencijos principus.

Visuomenės nuomonės tyrimas apie kartelinius susitarimus – 2025 m. birželis, „Spinter tyrimai“ apklausa.

Verslo įmonių žinių apie Konkurencijos įstatymą sociologinis tyrimas – 2024 m. spalis, „Spinter tyrimai“ apklausa.

Mažų ir vidutinių įmonių lūkesčiai dėl veiksmingos konkurencijos politikos – 2022 m. „Eurobarometro“ apklausa.

Piliečių požiūris į konkurencijos politiką – 2022 m. „Eurobarometro“ apklausa.

Verslo subjektų žinių apie Konkurencijos įstatyme numatytas teises ir pareigas tyrimas, 2021 m.

Piliečių požiūris į konkurencijos politiką – 2019 m. „Eurobarometro“ apklausa.

Piliečių požiūris į konkurencijos politiką – 2014 m. „Eurobarometro“ apklausa.