DĖL ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SPRENDIMŲ, ORGANIZUOJANT KELEIVIŲ VEŽIMĄ VIETINIAIS (PRIEMIESTINIAIS) REGULIARAUS SUSISIEKIMO MARŠRUTAIS, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. birželio 30 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – taip pat ir Savivaldybė) sprendimų, organizuojant keleivių vežimą vietiniais (priemiestiniais) reguliaraus susisiekimo maršrutais, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

(2) Tyrimas dėl Savivaldybės veiksmų, organizuojant keleivių vežimą vietiniais (priemiestiniais) reguliaraus susisiekimo maršrutais, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams pradėtas Konkurencijos tarybos 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1S-179/2014[1], gavus Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos (toliau – Vyriausybės atstovas) raštą[2] dėl Savivaldybės 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 „Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties“[3] (toliau – 2013 m. sprendimas Nr. T‑106), kuris galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

(3) Siekdama įvertinti Savivaldybės sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, Konkurencijos taryba nagrinėjo keleivių vežimo teisinį reglamentavimą, dėl informacijos pateikimo susirašinėjo su Savivaldybe, rinko bei vertino kitą aktualią informaciją.

1. Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais teisinis reglamentavimas

(4) LietuvosRespublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktas apibrėžia savivaldybės savarankiškąsias funkcijas, kurios apima keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimą, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimą ir mokėjimą.

(5) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą. Detalesnis keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo ir vykdymo reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse.

(6) Pagal Kelių transporto kodekso 7 straipsnio 1 dalį,vežimų organizavimas – tai techninių sąlygų ir teisinių santykių tarp keleivio, krovinio, bagažo, smulkios siuntos siuntėjo, gavėjo ir vežėjo nustatymas.

(7) Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keleiviai gali būti vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje reguliarūs reisai apibrėžiami kaipreisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų.

(8) Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kadvietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – tai nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Atskirais atvejais, suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija, maršrutas gali tęstis per dviejų ir daugiau gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Kai maršrutas tęsiasi per daugiau kaip dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, jo trasa negali būti ilgesnė kaip 50 km.

(9) Savivaldybė vykdydama funkcijas keleivių vežimo srityje, taip pat remiasi Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalimi, kurioje numatyta, kad keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu yra išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybiųinstitucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Leidimų išdavimo sąlygos nustatytos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklėmis, patvirtintomisLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės).

(10) Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Savivaldybių institucijos užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio, vadovaudamosi Reglamentu Nr. 1370/2007. Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybių institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka: 1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais, bei 2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

(11) 2009 m. gruodžio 3 d. įsigaliojusio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelio ir kelių transporto viešųjų paslaugų, panaikinusio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau – Reglamentas Nr. 1370/2007) 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, išskyrus atvejus, kai draudžiama pagal nacionalinę teisę, vietos kompetentinga institucija – nesvarbu, ar tai būtų integruota keleivinio transporto viešąsias paslaugas teikianti atskira institucija, ar institucijų grupė – gali nuspręsti viešąsias keleivinio transporto paslaugas teikti pati arba tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartis su teisiškai atskirtu subjektu, kurį vietos kompetentinga institucija kontroliuoja panašiai, kaip ji kontroliuoja savo padalinius.

(12) Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams (operatoriams) yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybių. Iki 2014 m. lapkričio 14 d. šioje straipsnio dalyje taip pat buvo nurodyta, kad šiems visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti vežėjai parenkami konkurso būdu.

(13) Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnio pagrindu Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintas Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos aprašas. Šis aprašas reglamentuoja geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimą ir nustato pagrindinius viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo reikalavimus.

2.  Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimas Nr. T-106 ir jo priėmimo aplinkybės

(14) Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A-134[4] buvo patvirtintos Vežėjų parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajone konkurso sąlygos[5]. Nors pripažinta, kad konkurse dalyvavo tik UAB „Svirka“ (toliau – taip pat ir Bendrovė) pasiūlymas, UAB „Automarket“ ir UAB „Meteorit turas“ taip pat domėjosi konkursu[6]. Konkurso nugalėtoju buvo paskelbta UAB „Svirka“[7], su kuria Savivaldybės administracija sudarė 2008 m. gegužės 22 d. sutartį Nr. J-116[8] (toliau – 2008 m. Sutartis).

(15) Pagal 2008 m. Sutarties 1 punktą sutarties objektas – keleivių vežimas Savivaldybės nustatytais ir sutarties priede nurodytais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal Savivaldybės išduotus leidimus, patvirtintus eismo tvarkaraščius ir sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus bei UAB „Svirka“ išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo lengvatų bei nuostolių, susidariusių dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų, kompensavimas (atlyginimas) teisės aktų nustatyta tvarka.

(16) Ši sutartis galiojo nuo 2008 m. birželio 10 d. iki 2011 m. birželio 10 d. Sutartis galėjo būti pratęsta sudarius naują sutartį, jei vežėjas (UAB „Svirka“) laikėsi sutartyje nustatytų sąlygų ir Leidimų vežti išdavimo taisyklių reikalavimų. Sutarties galiojimas būtų nepratęstas, jei vežėjas minėtų reikalavimų nebūtų laikęsis (2008 m. Sutarties 15 ir 16 punktai).

(17) 2011 m. birželio 10 d. Savivaldybės administracija su UAB „Svirka“ sudarė naują sutartį Nr. J-81 dėl analogiškų paslaugų teikimo bei išlaidų ir nuostolių  kompensavimo[9] (toliau – 2011 m. Sutartis). Ši sutartis galiojo nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2012 m. birželio 10 d., tačiau galėjo būti pratęsta dar vieneriems metams, sudarant naują sutartį, jei vežėjas laikosi sutartyje ir Leidimų vežti išdavimo taisyklių reikalavimų. Atitinkamai nesilaikius šių reikalavimų, sutarties galiojimas negalėjo būti pratęstas (2011 m. Sutarties 17-18 punktai).

(18) UAB „Revaja“ 2012 m. gegužės 21 d. prašė Savivaldybės leisti teikti keleivių vežimo paslaugas maršrutu Vidutinė–Švenčionys[10], tačiau Savivaldybė atsakė, kad yra sudaryta sutartis su UAB „Svirka“ ir paragino ateityje dalyvauti ir teikti savo pasiūlymą vežėjų parinkimo konkurse[11].

(19) 2012 m. birželio 8 d. Savivaldybės administracija su UAB „Svirka“ sudarė naują sutartį Nr. J-132[12] (toliau – 2012 m. Sutartis), kurios galiojimas buvo numatytas nuo 2012 m. birželio 10 d. iki 2013 m. birželio 10 d. (2012 m. Sutarties 16 punktas).

(20) Savivaldybės taryba 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-106, vadovaudamasi Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 3 dalimi ir, be kita ko, atsižvelgusi į UAB „Svirka“ prašymą, nutarė:

„1. Pritarti Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties projektui (pridedama).

2. Įgalioti rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją [A. Š.] pasirašyti šio sprendimo 1 punkte nurodytą sutartį.

<...>“

(21) Šio sprendimo pagrindu Savivaldybės administracija su UAB „Svirka“ sudarė 2013 m. birželio 7 d. sutartį Nr. J-198[13] (toliau – 2013 m. Sutartis). Šios sutarties kaip ir ankstesnių sutarčių objektas – keleivių vežimas Savivaldybės nustatytais ir sutarties priede nurodytais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal Savivaldybės išduotus leidimus, patvirtintus eismo tvarkaraščius ir sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus bei vežėjo (UAB „Svirka“) išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo lengvatų bei nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensavimas (atlyginimas) teisės aktų nustatyta tvarka. Šios sutarties galiojimas numatytas nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2018 m. birželio 10 d. (įskaitytinai) (2013 m. Sutarties 16 punktas).

(22) UAB „Svirka“ aptarnauja visus Švenčionių rajone patvirtintus vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus, ir tik Bendrovė teikė šias paslaugas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje[14]. Savivaldybės administracija Konkurencijos tarybai paaiškino[15], kad prieš priimant sprendimus dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, buvo įvertinta keleivių vežimo paslaugų rinka Savivaldybės teritorijoje bei gretimose savivaldybėse. Be to, 2013 metais nė vienas vežėjas nesikreipė į Savivaldybę dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo šioje Savivaldybės teritorijoje, o kiti vežėjai – UAB „Meteorit turas“ ir IĮ „Seknija“ – teikia paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutu Visaginas – Ignalina – Švenčionys – Vilnius – Švenčionys – Ignalina – Visaginas ir turi galimybę sustoti Švenčionių autobusų stotyje bei nėra pateikusios ketinimų teikti atitinkamas paslaugas Savivaldybės teritorijoje.

(23) Konkurencijos tarybai UAB „Meteorit turas“[16], IĮ „Seknija“[17] ir UAB „Revaja“[18] nurodė, kad būtų suinteresuotos dalyvauti konkursuose ar kitose konkurencingose procedūrose dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo Savivaldybės teritorijoje.

3. Tyrimo išvados bei Savivaldybės ir UAB „Svirka“ atsiliepimai

(24) Tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. pranešime apie atliktą tyrimą Nr. 5S-6/2015 (toliau – Pranešimas)[19].

(25) Pranešime padaryta išvada, kad yra pagrindas pripažinti, jog Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktai bei šio sprendimo pagrindu sudaryta 2013 m. Sutartis tarp Savivaldybės administracijos ir UAB „Svirka“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nes be konkurencingos procedūros UAB „Svirka“  buvo suteiktos Bendrovei išimtinės teisės teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje.

(26) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Savivaldybė ir UAB „Svirka“ buvo supažindintos su tyrimo išvadomis, informuotos apie galimybę pateikti savo nuomonę dėl tyrimo išvadų[20].

(27) UAB „Svirka“ pastabų ir pasiūlymų dėl tyrimo išvadų nepateikė.

(28) Savivaldybė raštu pateiktoje nuomonėje nurodė, kad sutinka su tyrimo išvadomis ir pasiūlymu nutraukti su UAB „Svirka“ 2013 m. Sutartį[21].

(29) 2015 m. birželio 9 d. Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdyje[22] dalyvavo UAB „Svirka“ atstovas, kuris neprieštaravo Pranešime padarytoms išvadoms.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

(30) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas viešojo administravimo subjektams, vykdant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

(31) Pagal šio straipsnio 2 dalį viešojo administravimo subjektų veiksmai vertinami, kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

(a) viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

(b) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

(c) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo.

(32) Atsižvelgus į šias Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, toliau pateikiamas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 ir jo pagrindu Savivaldybės su UAB „Svirka“ sutarytos 2013 m. Sutarties vertinimas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies požiūriu.

4.  Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo ir jos dalyvių

(33) Siekiant įvertinti, ar dėl Savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T‑106 ir Savivaldybės administracijos su UAB „Svirka“ sudaryta 2013 m. Sutartis privilegijavo ar diskriminavo ūkio subjektus, kas lėmė ar galėjo lemti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams atsiradimą, svarbu nustatyti, kokiai atitinkamai rinkai nagrinėjamas sprendimas daro įtaką, ir joje veikiančius ar galinčius veikti ūkio subjektus.

(34) Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 12 dalis atitinkama rinka laikoma tam tikros prekės (paslaugos) rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Apibrėžiant atitinkamą rinką taip pat vadovaujamasi Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“.

(35) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t. y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai, laikantis sąlygos, jog yra įmanoma nustatyti, kad yra ūkio subjektų, kurių atžvilgiu yra sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos[23].

4.1. Prekės (paslaugos) rinka

(36) Apibrėžiant prekės (paslaugos rinka) nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokius teisinius santykius reglamentuoja nagrinėjamas Savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimas Nr. T-106 ir 2013 m. Sutartis.

(37) Išanalizavus paminėtą teisės aktą matyti, kad 2013 m. sprendimas Nr. T-106 yra susijęs su ūkio subjektų keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimu atitinkamoje teritorijoje. Nagrinėjamu atveju keleiviai yra vežami vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais naudojant transporto priemones – autobusus.

(38) Reguliariais reisais keleiviai vežami ne individualiai, o iš anksto nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir savivaldybių sprendimais nustatytų paslaugų kainų.Taigi,keleivių pervežimo reguliariais reisais paslauga susijusi su tiesioginiu gyventojų poreikių tenkinimu – šie reisai vyksta griežtai nustatytais maršrutais ir nustatytu laiku, skirti vietiniams gyventojams, sudarantys susisiekimo infrastruktūrą.

(39) Kaip nurodyta 2013 m. Sutartyje, Savivaldybė privalo kompensuoti (atlyginti) vežėjo išlaidas (negautas pajamas) dėl keleiviams taikytų važiavimo autobusais lengvatų, taip pat nuostolius, patirtus vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus.

(40) Taigi, 2013 m. sprendimu Nr. T-106 ir 2013 m. Sutartimi UAB „Svirka“ pavestos ir nagrinėjamą prekės (paslaugų) rinką sudaro viešosios keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugos.

4.2. Geografinė rinka

(41) Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktu, savivaldybės savarankiškoji funkcija – keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas. Pagal Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 3 dalį, savivaldybiųinstitucijos arba jų įgaliotos įstaigosvaldo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais beipagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

(42) Kaip nurodyta nutarimo (9) pastraipoje, ūkio subjektas, norėdamas teikti keleivių vežimo reguliariais reisais nustatytu maršrutu paslaugas turi turėti leidimą. Šiuos leidimus išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutai taip pat nustatomi, keičiami ir panaikinami atitinkamos savivaldybės institucijos arba jos įgaliotos įstaigos iniciatyva.

(43) Taigi, savivaldybės turi kompetenciją, susijusią su keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo paslaugų teikimu, kurią įgyvendina išduodamos leidimus vežti keleivius autobusais, priimdamos teisės aktus keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų paslaugų teikimo srityje, vykdydamos šių paslaugų teikimo kontrolę. Šią savarankišką funkciją kiekviena savivaldybė gali įgyvendinti tik atitinkamos savivaldybės teritorijos ribose. Taigi, ir šios nagrinėjamos paslaugos teikiamos vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje.

(44) Atsižvelgiant į tai, geografinė teritorija, kurioje ūkio subjektai gali konkuruoti teikdami nagrinėjamas paslaugas, yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorija.

4.3.  Atitinkama rinka ir jos dalyviai

(45) Apibendrinant tai, kas išdėstyta nutarimo 4.1 ir 4.2 dalyse, atitinkama rinka apibrėžtina kaip keleivių vežimas vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje.

(46) Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, šioje atitinkamoje rinkoje konkurentais laikytini ūkio subjektai, kurie susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija.

(47) Nors šiuo metu atitinkamoje rinkoje veikia vienas ūkio subjektas – UAB „Svirka“, potencialiais jos dalyviais ir UAB „Svirka“ konkurentais laikytini ir kiti ūkio subjektai, kurie galėtų teikti atitinkamas paslaugas. Pavyzdžiui, į Švenčionių rajono keleivių vežimo rinką siekė patekti ir UAB „Revaja“ (nutarimo (18) pastraipa). Ši bendrovė, taip pat UAB „Meteorit turas“ ir IĮ „Sekvija“ Konkurencijos tarybai nurodė, kad būtų suinteresuotos dalyvauti konkursuose ar kitose konkurencingose procedūrose dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo Savivaldybės teritorijoje (nutarimo (23) pastraipa).

(48) Iš nurodyto galima daryti išvadą, kad Bendrovė, UAB „Revaja“, UAB „Meteorit turas“, IĮ „Seknija“ bei kiti ūkio subjektai, teikiantys ar galintys teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas, laikytini potencialiais rinkos dalyviais bei konkurentais, galinčiais teikti atitinkamas paslaugas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje.

5. Dėl ūkio subjektų privilegijavimo ar jų diskriminavimo ir skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo

(49) Kaip nurodyta nutarimo (31) pastraipoje, viešojo administravimo subjektų sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, jeigu teisės aktu ar sprendimu yra suteikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės, dėl ko atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

(50) Savivaldybė tiesiogiai dalyvauja keleivių vežimo reguliavime jai priklausančioje teritorijoje, todėl nuo jos sprendimų tiesiogiai priklauso ūkio subjektų veiklos galimybės atitinkamoje teritorijoje.

(51) Nagrinėjamu atveju Savivaldybės taryba priėmė 2013 m. sprendimą Nr. T-106, kurio pagrindu Savivaldybės administracija sudarė sutartį su UAB „Svirka“, suteikusia teisę UAB „Svirka“ penkerius metus (nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2018 m. birželio 10 d.) teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas. Priimdama šiuos sprendimus, Savivaldybė neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, kadangi Bendrovei išimtinėmis teisėmis pavesta teikti šias paslaugas neorganizuojant konkurso ar kitos konkurencingos procedūros. Tokių išimtinių sąlygų suteikimas lėmė Bendrovės atitinkamos rinkos uždarymą ir galimybės konkuruoti su UAB „Svirka“ dėl patekimo į atitinkamą rinką ar joje atėmimą 2013 m. Sutarties galiojimo metu.

(52) Kadangi Konkurencijos taryba nustatė ir kitus ūkio subjektus, teikiančius ar galinčius teikti keleivių vežimo paslaugas, Savivaldybės sprendimai be konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančiu būdu suteikti išimtines teises teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas, privilegijavo Bendrovę kitų potencialių šių paslaugų teikėjų – konkurentų atžvilgiu, dėl ko šiems ūkio subjektams buvo sudarytos iš esmės skirtingos konkurencijos sąlygos.

(53) Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo ūkio subjektui ar ūkio subjektų grupei suteikiama išimtinė teisė vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, yra absoliučius konkurencijos sąlygų skirtumus sukurianti privilegijavimo forma. Išimtines teises suteikiant be konkurencingos procedūros, šias teises gavęs ūkio subjektas ir (ar) ūkio subjektų grupė išvengia konkurencijos tiek teikiant atitinkamas paslaugas, tiek siekiant įgyti teisę teikti šias paslaugas.

(54) LVAT yra pažymėjęs, kad „valstybės valdymo ir savivaldos institucijos pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, privalo sudaryti vienodas sąlygas visiems toje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, priimdamos bet kokius sprendimus, kurie gali daryti įtaką konkurencijos sąlygoms tam tikroje rinkoje“[24].

(55) Savivaldybė, sudarydama su UAB „Svirka“ 2013 m. Sutartį, iš esmės pratęsė 2012 m. Sutartį su UAB „Svirka“ (kuri iš esmės pratęsė ankstesnes 2011 m. ir 2008 m. Sutartis) papildomam penkerių metų laikotarpiui ir tokiu būdu suteikė šiai bendrovei privilegijas, dėl ko kiti ūkio subjektai (ar jų grupės) buvo diskriminuojami, iš jų atėmus galimybes veikti atitinkamoje rinkoje. Tokia situacija lėmė konkurencijos sąlygų rinkoje ribojimą ir iškraipymą, kadangi Savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimu Nr. T-106 ir 2013 m. Sutartimi buvo užkirstas kelias kitiems ūkio subjektams (pavyzdžiui, UAB „Revaja“, UAB „Meteorit turas“, IĮ „Seknija“) siūlyti ir teikti savo paslaugas atitinkamoje rinkoje.

(56) Siekiant vykdyti iš Konstitucijos ir Konkurencijos įstatymo kylantį reikalavimą užtikrinti veiksmingą konkurenciją, Savivaldybei priimant sprendimą dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo, būtina įsitikinti, ar yra esamų ir (ar) potencialių ūkio subjektų, galinčių teikti Savivaldybės teritorijoje keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas ir ar reikalinga organizuoti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą šios paslaugos teikėjui parinkti. Nors, kaip nurodyta nutarimo (22) pastraipoje, UAB „Meteorit turas“ ir IĮ „Seknija“ buvo suteikta galimybė sustoti Švenčionių autobusų stotyje, tačiau tokios aplinkybės nepanaikina Savivaldybės pareigos organizuoti konkurencingą atrankos procedūrą parenkant vežėją visoje Savivaldybės teritorijoje. Vežėjo parinkimui konkurso būdu pareigos nepaneigia ir Savivaldybės pateikta informacija[25], jog 2013 m. nė vienas ūkio subjektas į Savivaldybę nesikreipė dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo, kadangi tik konkurencingos procedūros metu neabejotinai gali paaiškėti potencialūs vežimo paslaugas galintys ir norintys teikti ūkio subjektai.

(57) Tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris 2015 m. sausio 15 d. nutarime konstatavo, kad „savivaldybė, nuspręsdama dėl keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo būdo, turi atsižvelgti inter alia į tai, ar yra kitų ūkio subjektų, norinčių ir galinčių teikti keleivinio kelių transporto viešąsias paslaugas, ir, jei jų esama, užtikrinti, kad jiems būtų sudarytos sąlygos konkuruoti dėl galimybės teikti šias paslaugas“[26].

(58) Kaip paminėta nutarimo (18) pastraipoje, UAB „Revaja“ 2012 m. kreipėsi į Savivaldybę su prašymu teikti keleivių vežimo paslaugas maršrutu Vidutinė – Švenčionys. Tačiau, paraginusi šią bendrovę dalyvauti ateityje vyksiančiuose konkursuose, Savivaldybė 2013 m. vis dėlto neorganizavo konkurencingos procedūros vežėjams parinkti ir pavedė šias paslaugas teikti išimtinėmis teisėmis UAB „Svirka“ iki 2018 m. birželio 10 d. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad Savivaldybė, net žinodama, jog konkurencija yra galima, neužtikrino visiems keleivių vežimo paslaugas teikiantiems ir galintiems teikti ūkio subjektams vienodų galimybių konkuruoti dėl teisės teikti keleivių vežimo paslaugas Savivaldybės teritorijoje.

(59) Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimas Nr. T-106 ir jo pagrindu pasirašyta 2013 m. Sutartis pavedant UAB „Svirka“ teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų paslaugas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje atėmė iš kitų ūkio subjektų galimybes varžytis dėl nagrinėjamų paslaugų teikimo ir patekti į atitinkamą rinką. Neatsižvelgusi į tai, kad tokių paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą, Savivaldybė privilegijavo UAB „Svirka“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams.

(60) Atsižvelgusi į išdėstytą, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad Savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktai ir jų pagrindu Savivaldybės administracijos su UAB „Svirka“ sudaryta 2013 m. Sutartis sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų rinkoje veikiančiai UAB „Svirka“ ir potencialiems jos konkurentams (pavyzdžiui, UAB „Revaja“, UAB „Meteorit turas“, IĮ „Seknija“) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme.

6. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo

(61) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų sprendimai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(62) Ši sąlyga, atsižvelgus, inter alia į Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvės principą, draudimą monopolizuoti rinką bei būtinybę užtikrinti sąžiningą konkurenciją, apima atvejus, kuomet viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos pasirinkti tam tikro elgesio modelio, o priimdamas konkretų sprendimą vykdo iš įstatymo kylantį imperatyvų reikalavimą[27].

(63) Siekiant įvertinti, ar pagrįstai nagrinėjamais Švenčionių rajono savivaldybės 2013 m. sprendimu Nr. T-106 ir 2013 m. Sutartimi be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros penkeriems metams buvo pavesta UAB „Svirka“ teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas Savivaldybės teritorijoje, būtina nustatyti, ar tai buvo lemta neišvengiamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

(64) Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktas numato savarankiškąją savivaldybių funkciją – keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimą, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimą ir mokėjimą. Įstatyme nėra kitų teisės normų, kurios būtų susijusios su keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo reglamentavimu. Taigi, kaip matyti, Vietos savivaldos įstatymas įtvirtina abstrakčią bendro pobūdžio Savivaldybės galimybę nuspręsti, kokiu būdu bus organizuojamas keleivių vežimas atitinkamoje teritorijoje, tačiau numatyta teisė jokiu būdu nesąlygoja būtinybės užtikrinti atitinkamų paslaugų teikimo tokiu būdu, koks numatytas nagrinėjamame Savivaldybės tarybos sprendime t. y. be konkurencingos procedūros pavedant UAB „Svirka“ teikti keleivių vežimo paslaugas, tokiais veiksmais sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas kitų ūkio subjektų, teikiančių ar galinčių teikti analogiškas paslaugas, atžvilgiu.

(65) Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime yra konstatavęs, kad „savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo“[28]. LVAT taip pat yra pripažinęs, kad savivaldybių priimami sprendimai privalo atitikti Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, jog savivaldybė, įgyvendindama teisę pasirinkti, kaip bus teikiamos viešosios paslaugos, privalo užtikrinti, kad sprendimas viešųjų paslaugų teikimo vykdymą pavesti savo įsteigtam paslaugų teikėjui, nepažeistų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos laisvės[29].

(66) Kaip matyti, Vietos savivaldos įstatymas suteikia Savivaldybei teisę pasirinkti, kaip bus organizuojamas keleivių vežimas, tačiau neįpareigoja Savivaldybės šių paslaugų teikimą pavesti konkrečiam ūkio subjektui (šiuo atveju – UAB „Svirka“) neorganizuojant konkurencingos procedūros ir taip užkertant kelią kitiems ūkio subjektams, teikiantiems keleivių vežimo paslaugas, patekti į atitinkamą rinką.

(67) Transporto veiklos pagrindų įstatyme, Kelių transporto kodekse, Leidimų išdavimo taisyklėse bei Reglamente Nr. 1370/2007 yra įtvirtintas detalesnis keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo ir vykdymo reglamentavimas. Tačiau nė viename iš nurodytų teisės aktų nėra numatyta savivaldybių pareiga keleivių vežimą vietinio susisiekimo reguliariais maršrutais organizuoti tokiu būdu, kad vienam ūkio subjektui būtų suteiktos išimtinės teisės teikti šias paslaugas be konkurencingos procedūros.

(68) Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas tik tokiu atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio subjektams“[30].

(69) Savivaldybė nepateikė įrodymų, kad 2013 m. sprendimu Nr. T-106 ir šio sprendimo pagrindu sudarytos 2013 m. Sutarties pagrindu suteiktos UAB „Svirka“ išimtinės teisės veikti atitinkamoje rinkoje diskriminuojant kitus keleivių vežimo paslaugas galinčius teikti ūkio subjektus buvo lemtos ir pateisinamos, tuo, kad nebuvo įmanoma suorganizuoti konkurencingos procedūros paslaugų teikėjui atrinkti.

(70) Atsižvelgusi į išdėstytą Konkurencijos taryba daro išvadą, jog Švenčionių rajono savivaldybė 2013 m. sprendimu Nr. T-106 ir 2013 m. sutartimi sudarytų skirtingų konkurencijos sąlygų nelėmė neišvengiamų įstatymų reikalavimų vykdymas.

7.  Išvados dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo

(71) Apibendrindama nutarimo 5 ir 6 dalyse padarytas išvadas, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad Savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktai ir jų pagrindu Savivaldybės administracijos su UAB „Svirka“ sudaryta 2013 m. Sutartimi, be konkurencingos procedūros UAB „Svirka“ buvo pavesta išimtinėmis teisėmis teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas iki 2018 m. birželio 10 d., tuo privilegijuojant UAB „Svirka“ kitų ūkio subjektų, galinčių teikti analogiškas paslaugas, atžvilgiu ir jiems sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas. Tokie Savivaldybės sprendimai iš esmės eliminavo konkurenciją iš atitinkamos keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Savivaldybės teritorijoje paslaugų rinkos, nors toks konkurencijos ribojimas nebuvo lemtas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo. Tokiais sprendimais Savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.

(72) Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams prieštaraujantis Savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktai yra įgyvendinti Savivaldybės administracijos su UAB „Svirka“ sudaryta 2013 m. Sutartimi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra pagrindas įpareigoti Savivaldybę panaikinti Savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktus bei jų pagrindu su UAB „Svirka“ sudarytą 2013 m. Sutartį.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1.  Pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 „Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties“ 1 ir 2 punktus bei šio sprendimo pagrindu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos su UAB „Svirka“ 2013 m. birželio 7 d. sudarytą Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198 pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2.  Įpareigoti Švenčionių rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodyto 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktus ir šio sprendimo pagrindu sudarytą 2013 m. birželio 7 d. sutartį Nr. J-198.

3.  Įpareigoti Švenčionių rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą pateikiant įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas

 

---