DARBDAVIAMS SVARBUS NE TIK DARBO KODEKSAS, BET IR KONKURENCIJOS ĮSTATYMAS

Įmonės turi sąžiningai konkuruoti ir parduodamos ar įsigydamos įvairias prekes bei teikdamos paslaugas, ir siekdamos pritraukti ar išsaugoti darbuotojus. Darbdavių susitarimai darbo rinkose yra aktuali tema, kuri vis dažniau atsiduria verslo, teisininkų ir valdžios institucijų darbotvarkėse.

Kaip verslui sumažinti nekonkuravimo susitarimų rizikas ir efektyviau organizuoti personalo politiką, aktyviai diskutuota advokatų kontoros „Cobalt“ spalio 16 d. surengtame seminare „Susitarimai dėl nekonkuravimo dėl darbuotojų: naujienos ir praktinės įžvalgos“. Renginyje dalyvavusi Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovė Eglė Malonytė apžvelgė institucijos bei tarptautinę praktiką tiriant tokio pobūdžio pažeidimus ir pasidalijo verslui naudingais praktiniais patarimais bei įžvalgomis.

E. Malonytė seminaro dalyviams pristatė neseniai Konkurencijos tarybos atnaujintą atmintinę  „Konkurenciją ribojantys susitarimai darbo rinkose“, kurioje pateikta informacija bei pavyzdžiai gali padėti verslo įmonėms įsivertinti savo veiksmų riziką.

Ji paminėjo tris pagrindinius konkurenciją ribojančius susitarimus darbo rinkose: susitarimus dėl darbuotojų neviliojimo (nesamdymo), susitarimus dėl darbo užmokesčio nustatymo bei dalijimąsi jautria informacija.

„Darbdavių susitarimai nekonkuruoti dėl darbuotojų darbo sąlygų, pavyzdžiui, nesamdyti konkuruojančių įmonių personalo, susitarti nedidinti atlyginimų ar neteikti kitų naudų, yra tokie pat pavojingi pažeidimai kaip ir susitarimai dėl kainų. Tokių pažeidimų yra išaiškinusi ne tik mūsų institucija, bet ir kolegos iš Lenkijos, Portugalijos, taip pat – Europos Komisija, kuri užtikrina vieningą konkurencijos taisyklių taikymą visos Europos Sąjungos mastu ir laikosi gana griežto požiūrio, kaip reikėtų vertinti darbdavių susitarimus“, – sakė E. Malonytė.

Ji pridūrė, kad teismų praktiką šioje srityje formuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, iš kurio artimiausiu metu taip pat laukiama reikšmingų išaiškinimų apie susitarimų darbo rinkose vertinimą.

Konkurencijos politikos grupės vadovė apžvelgė ir išimties iš konkurenciją ribojančių susitarimų draudimo bei papildomų ribojimų doktrinos taikymo sąlygas, Konkurencijos tarybos prioriteto taikymo ypatumus. Vertinant darbuotojų neviliojimo susitarimų teisėtumą, pavyzdžiui, paslaugų ar bendradarbiavimo sutartyse, reikšmingi tokie aspektai kaip būtinumas ir proporcingumas. Įmonės taip pat sumažina pažeidimo ar galimo tyrimo pradėjimo rizikas, kai apriboja savo susitarimų apimtį laiko, teritorijos, darbuotojų atžvilgiu.

Seminaro pabaigoje dalyvaudama diskusijoje su „Cobalt“ partnere, advokate Rasa Zaščiurinskaite, E. Malonytė paragino darbdavius dėl kylančių abejonių konsultuotis su konkurencijos teisės ekspertais, o susitarimo dalyvius – prisipažinti apie pažeidimą, jį nutraukti ir pasinaudoti Konkurencijos įstatymo suteikiama galimybe išvengti gresiančios baudos.

Būtinybę darbdaviams nepamiršti Konkurencijos įstatymo reikalavimų pabrėžė ir Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja Irma Urmonaitė, dalyvavusi Lietuvos advokatūros kartu su Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija Teisingumo ministerijoje spalio 16 d. surengtoje konferencijoje „Darbo teisės aktualijos“.

Diskusijos su darbo teisės ekspertais metu I. Urmonaitė sakė, kad darbo teisė gali persidengti su konkurencijos teise, tad nagrinėjant darbuotojams aktualius klausimus verta atkreipti dėmesį ne tik į Darbo kodekso nuostatas, bet ir į Konkurencijos įstatymą, kuris draudžia įmonėms sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus dėl darbuotojų darbo sąlygų.

Taigi, Konkurencijos tarybos akiratyje, be konkurentų draudžiamų susitarimai dėl kainų ar rinkos pasidalijimo, atsiduria ir darbdavių susitarimai nekonkuruoti dėl darbuotojų neviliojimo ar jų darbo sąlygų. Atpažinti pastaruosius pažeidimus darbuotojams nėra lengva, tačiau kilus įtarimų ar pastebėjus signalus visada galima kreiptis į Konkurencijos tarybą. O asmenims, pateikusiems įrodymų apie galimus pažeidimus, institucija gali išmokėti atlygį iki 100 tūkst. Eur.