KONKURENCIJOS TARYBA: DISKUSIJOSE APIE REGULIAVIMO POKYČIUS REIKĖTŲ ĮVERTINTI VIEŠAJAM INTERESUI KYLANČIAS RIZIKAS

Verslo įmones vienijančių asociacijų iniciatyvas įvertinusi Konkurencijos taryba atkreipė Seimo narių dėmesį į rizikas, kurios kiltų, jeigu būtų pakeista dabartinė baudų sumokėjimo tvarka, o asociacijos – atleistos nuo pareigos laikytis konkurencijos taisyklių, taip pat paaiškino institucijos teikiamų konsultacijų ypatumus.

„Investors` Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į Seimo Ekonomikos komitetą ir pasiūlė priimti Konkurencijos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma įpareigoti Konkurencijos tarybą teikti konsultacijas, keisti dabartinę baudų sumokėjimo tvarką bei verslo asociacijoms, dalyvaujančioms teisėkūroje, netaikyti konkurencijos teisės reikalavimų.

Konkurencijos taryba Ekonomikos komitetui išsiųstame rašte akcentavo, kad kasmet reikšmingą dalį savo išteklių skiria švietimui bei metodinei medžiagai rengti, kad verslo įmonės būtų informuotos apie konkurencijos teisės reikalavimus. Be to, institucijos ekspertai operatyviai pateikia atsakymus įvairiais klausimais, susijusiais su dažniausiai Konkurencijos tarybos tiriamais pažeidimais, pavyzdžiui, konkurenciją ribojančiais kainų susitarimais.

Vis dėlto Konkurencijos taryba, kaip ir kitos Europos Sąjungos konkurencijos priežiūros institucijos, į tam tikrus klausimus teikia bendro pobūdžio konsultacijas ir ragina verslo įmones įsivertinti, ar jų veiksmai nepažeidžia konkurencijos taisyklių. Į klausimus, ar konkretūs įmonių veiksmai, susiję su, pavyzdžiui, sudėtingais bendradarbiavimo susitarimais, verslo santykių modeliais ar pasirašomų sutarčių nuostatomis, atitinka konkurencijos teisės reikalavimus, institucija galėtų atsakyti tik surinkusi visapusę informaciją ir atlikusi tyrimą. Turimi ištekliai Konkurencijos tarybai nesuteikia galimybės atlikti tyrimų ir detaliai įvertinti kiekvieną konkrečiai įmonei aktualią situaciją. Didžiąją dalį savo išteklių institucija skiria veiklai, kuri labiausiai atitinka viešąjį interesą, t. y. nustatydama ir šalindama pavojingiausius konkurencijos taisyklių pažeidimus, darančius žalą vartotojams, bei šviesdama visą verslo bendruomenę.

Konkurencijos taryba ketina ir toliau aktyviai konsultuoti verslo atstovus jiems svarbiais klausimais. Institucijos įsitikinimu, nėra būtina papildomai reglamentuoti šios funkcijos, tačiau iš esmės tam neprieštarauja, įvertinus jau minėtus konsultacijų teikimo ypatumus.

Dar viena verslą vienijančių organizacijų keliama iniciatyva – keisti dabartinę baudų sumokėjimo tvarką ir subjektams, apskundusiems Konkurencijos tarybos sprendimą, atidėti baudos sumokėjimą iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo.

Dabartinė baudų sumokėjimo tvarka, kai pažeidėjai yra įpareigoti per 3 mėnesius sumokėti baudą arba pateikti finansų įstaigos garantiją, yra paremta Europos Komisijos praktika ir atitinka daugelio Europos Sąjungos valstybių įteisintas tvarkas. Konkurencijos tarybos nuomone, jeigu sankcijų mokėjimas būtų atidėtas, tai gali sumažinti baudų išieškojimo į valstybės biudžetą efektyvumą ir tam tikrais atvejais leistų pažeidėjams išvengti jiems paskirtų finansinių sankcijų.

Per 2–3 metus, kiek paprastai užtrunka bylinėjimasis iki galutinio teismo sprendimo, pažeidėjas gali bankrutuoti, perleisti savo turtą kitiems subjektams arba perkelti jį į kitą valstybę, todėl būtų neįmanoma išieškoti nei baudos, nei palūkanų. 2015–2019 m., kai baudų mokėjimas buvo atidėtas iki galutinio teismo sprendimo, konkurenciją ribojančiuose susitarimuose dalyvavusios įmonės iš viso į biudžetą nesumokėjo daugiau negu 4 mln. Eur baudų. Institucijos nuomone, pakeistas reguliavimas neatgrasytų įmonių nuo konkurenciją ribojančių veiksmų, sukeliančių žalą vartotojams, nes, net ir nustačius pažeidimą ir paskyrus už jį baudą, subjektai galėtų lengviau išvengti baudos mokėjimo.

Konkurencijos taryba nemano, kad yra būtina keisti ir baudų apskaičiavimo principus. Lietuvos teisės aktuose yra perkeltos ECN+ Direktyvos nuostatos, įskaitant taisykles, sudarančias galimybę konkurencijos priežiūros institucijai skirti pažeidimus padariusioms įmonėms bei įmonių asociacijoms atgrasančias sankcijas, kurių konkretūs dydžiai apskaičiuojami pagal pažeidimo trukmę, pavojingumą bei įmonės (ekonominio vieneto) pajamas. Taip pat yra numatyti teisiniai pagrindai, kada įmonės gali būti atleidžiamos nuo baudos ar sankcija gali būti sumažinta. Taigi dabartinės taisyklės, kuriomis vadovaudamasi Konkurencijos taryba apskaičiuoja ir skiria pinigines sankcijas, visiškai atitinka Europos Komisijos taisykles ir geriausią Europos Sąjungos šalių praktiką.

Verslą vienijančios organizacijos taip pat siūlo įstatymuose nustatyti, kad asociacijų veikla, apimanti dalyvavimą teisėkūroje ir teisėtų tikslų siekimą, nebūtų laikoma konkurencijos teisės pažeidimu.

Konkurencijos taryba pabrėžia, kad konkurencijos taisyklės neriboja asociacijų laisvės ar jų galimybės dalyvauti teisėkūros procesuose, užsiimti lobizmu bei atstovauti savo narių interesus. Tačiau vykdydamos šią veiklą asociacijos bei jų nariai turi laikytis konkurencijos teisės reikalavimų, nes tiek Konkurencijos įstatymo, tiek Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos draudžia įvairių formų konkurenciją ribojančius susitarimus, įskaitant ir tuos, kurie yra sudaryti asociacijos sprendimo forma.