KONKURENCIJOS TARYBA PATEIKĖ SAVO POZICIJĄ DĖL DEGALŲ KAINŲ POKYČIŲ

Per pirmą kovo savaitę fiksuoti degalų kainų ir degalinių maržų pokyčiai kol kas Konkurencijos tarybai nesudaro pagrindo įtarti, kad degalinės tarpusavyje derino kainas. Institucija pagal savo kompetenciją ketina ir toliau analizuoti mažmeninių degalų kainų dinamiką, gavusi iš degalinių operatorių bei bendrovės „Orlen Lietuva“ informacijos, be kita ko, apie kainų nustatymo principus ir taikomą kainodaros metodiką.

Konkurencijos taryba, atsakydama į Seimo narės Birutės Vėsaitės kreipimąsi, pabrėžė, kad degalų kainų pokyčius lemia įvairūs tarptautiniai, ekonominiai ir rinkos veiksniai. Reikšmingą įtaką energijos išteklių kainų dinamikai daro ir geopolitinė situacija pasaulyje, įskaitant šiuo metu susidariusią padėtį Artimuosiuose Rytuose, kuri veikia žaliavinės naftos pasiūlą, jos kainas ir jų svyravimus tarptautinėse rinkose.

Konkurencijos taryba, stebėdama kainų pokyčius tiek degalų, tiek kitose rinkose, siekia nustatyti, ar įmonės sprendimus dėl mažmeninių kainų priima savarankiškai ir jų elgesys rinkoje atitinka konkurencijos teisės reikalavimus.

Institucija išanalizavo viešai skelbiamus duomenis apie degalų kainų (be mokesčių) pokyčius Lietuvoje, kaimyninėse valstybėse, Europos Sąjungoje (ES) ir konstatavo, kad tiek benzino, tiek dyzelino kainos per mėnesį, taip pat per savaitę nuo kovo 2 iki 9 d. padidėjo panašiai kaip ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir atitinka ES vidurkį. Pavyzdžiui, kovo 9 d., palyginti su kovo 2 d., vidutinės benzino kainos be mokesčių padidėjo visose lyginamose šalyse 10,4–20 proc., o Lietuvoje benzinas be mokesčių vidutiniškai kainavo dešimtadaliu mažiau nei ES šalių vidurkis, kuris siekė 0,825 Eur/l. Dyzelino vidutinės kainos be mokesčių minėtu laikotarpiu padidėjo visose lyginamose šalyse 0,202–0,295 Eur/l arba 26,5–33,1 proc.

„Degalų kainų pokyčiai Lietuvoje iš esmės atitinka tendencijas kaimyninėse valstybėse. Todėl vien kainų dinamika savaime nesudaro pagrindo įtarti galimą kainų derinimą tarp degalinių Lietuvoje“, – rašoma institucijos atsakyme B. Vėsaitei.

Konkurencijos taryba taip pat analizavo degalinių maržos pokyčius, kurie galėtų signalizuoti galimą konkurentų susitarimą. Atlikta viešų duomenų analizė parodė, kad mažmeninės degalinių maržos (be mokesčių) pastaruoju metu neturėjo reikšmingos įtakos galutinėms degalų kainoms. Pavyzdžiui, nuo kovo 2 d. iki kovo 9 d. dyzelino mažmeninė marža sumažėjo nuo 0,111 Eur/l iki 0,090 Eur/l (t. y. 2,1 ct/l), nors tuo pačiu laikotarpiu mažmeninė dyzelino kaina be mokesčių degalinėse padidėjo nuo 0,802 Eur/l iki 1,018 Eur/l (t. y. 21,6 ct/l).

Institucija taip pat atkreipė dėmesį, kad, kadangi degalų kainos yra viešos (skelbiamos degalinių švieslentėse), degalų pardavėjai gali reaguoti į konkurentų kainodaros pokyčius ir prie jų prisiderinti. Toks paralelinis elgesys savaime nėra laikomas konkurencijos teisės pažeidimu, jeigu nėra nustatoma tiesioginių ar netiesioginių kontaktų tarp konkurentų, kuriais būtų siekiama koordinuoti jų elgesį rinkoje.

Minėtą Konkurencijos tarybos atliktą analizę šiandien Seime apibendrintai pristatė ir institucijos vadovė Jolanta Ivanauskienė, kuri dalyvavo Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotoje diskusijoje apie degalų kainas.

J. Ivanauskienė pabrėžė, kad siekdama tinkamai ir objektyviai įvertinti šiuo metu kylančius klausimus dėl sparčiai augančių degalų kainų Lietuvoje, Konkurencijos taryba paprašė degalinių operatorius bei bendrovę „Orlen Lietuva“ pateikti atitinkamą informaciją, įskaitant apie mažmeninių degalų kainų nustatymo principus ir taikomą kainodaros metodiką. Gavusi šią informaciją, institucija ją įvertins ir, jeigu nustatys aplinkybes, leidžiančias įtarti galimus konkurencijos teisės pažeidimus, imsis teisės aktuose numatytų veiksmų.