KONKURENCIJOS TARYBA TEIGIAMAI VERTINA SIŪLOMUS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMUS DĖL ŽALOS VARTOTOJAMS ATLYGINIMO

Konkurencijos taryba siūlo Vyriausybei pritarti Konkurencijos įstatymo (KĮ) pataisoms, kuriomis nustatoma konkurencijos taisyklių pažeidimais vartotojams padarytos žalos dydžio – 10 proc. sumokėtos kainos – prezumpcija. Šie pakeitimai užtikrintų veiksmingesnį žalos atlyginimo mechanizmą vartotojams bei suteiktų papildomą paskatą verslui nepažeisti įstatymo reikalavimų.

Savo rašte Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, pateikusiai derinti Vyriausybės nutarimo projektą, Konkurencijos taryba nurodė, jog Lietuvoje vartotojai ieškinius dėl žalos atlyginimo konkurencijos ribojimo atveju teikia itin retai – tai lemia mažesni, palyginti  su verslu, vartotojų turimi resursai, teisinių žinių trūkumas bei kitos priežastys. Taigi 10 proc. dydžio atlyginamos žalos prezumpcija palengvintų vartotojų galimybes aktyviau ginti savo interesus ir prisiteisti dėl konkurencijos teisės pažeidimų patirtą žalą.  

Konkurencijos tarybos vertinimu, siūlomi KĮ pakeitimai atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus – 10 proc. prezumpcijos įtvirtinimas nereiškia, kad verslai visuomet turėtų atlyginti būtent tokio dydžio žalą vartotojams. Tais atvejais, kai dėl neteisėtų įmonių veiksmų patirta žala būtų mažesnė, teismai galėtų sumažinti prašomos atlyginti žalos dydį.

Kaip rašte pažymėjo Konkurencijos taryba, prielaida, jog vartotojams padaryta žala lygi 10 proc. vartotojų sumokėtos kainos, remiasi moksliniais duomenimis apie draudžiamų susitarimų sukeliamą žalą ir yra grindžiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais. Be to, Europos Komisijos turimais duomenimis, absoliučia dauguma atvejų dėl verslo sudarytų kartelinių susitarimų vartotojai permoka už įsigyjamas prekes ar paslaugas, o kainos dėl jų kai kuriais atvejais padidėja ženkliai daugiau nei 10 proc.

Konkurencijos tarybos patirtis rodo, kad efektyvus mechanizmas, užtikrinantis pareigą atlyginti konkurencijos teisės pažeidimais sukeltą žalą, galėtų veikti kaip papildoma pažeidimų prevencijos priemonė. Pavyzdžiui, vartotojų grupei pateikus pretenziją dėl žalos atlyginimo vairavimo mokykloms po to, kai institucijos išvadą dėl kartelio patvirtino teismai, susitarimą sudariusios mokyklos atlygino vartotojų patirtą žalą, siekdamos išvengti teisminio ieškinio.

Įvertinusi visus Vyriausybės nutarimo projekte pateiktus argumentus, kuriais nepritariama minėtiems KĮ pakeitimams, Konkurencijos taryba konstatavo, kad jie nepaneigia tikėtino teigiamo įstatymo pakeitimų poveikio – aukštesnio lygio vartotojų apsaugos bei veiksmingesnės konkurencijos teisės pažeidimų prevencijos, tad rekomendavo Vyriausybei pritarti siūlomoms nuostatoms.