KONKURENCIJOS TARYBOS NUSTATYTAS PAŽEIDIMAS GALI ATGRASYTI NUO BEVEIK PUSĖS ŠIMTO TIKĖTINŲ PAŽEIDIMŲ
Konkurencijos taryba savo veikla vartotojams kuria ne tik tiesioginę, bet ir netiesioginę naudą. Pastaroji pasireiškia per atgrasomąjį institucijos sprendimų poveikį, kai įmonės, žinodamos apie atliekamus tyrimus ir galimas poveikio priemones, nesiima neteisėtų veiksmų arba juos nutraukia. Lietuvoje vykdytos verslo įmonių bei teisininkų apklausos atskleidė, kad Konkurencijos tarybos atgrasomojo poveikio kuriama netiesioginė nauda, tikėtina, reikšmingai viršija tiesioginę naudą vartotojams.
Nuo 2011 m. Konkurencijos taryba kasmet, remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodika, vertina savo veikla sukuriamą tiesioginę naudą vartotojams. Jos skaičiavimai atspindi sutaupymus, tikėtina, atitenkančius vartotojams sumažėjus ar nepadidėjus kainoms dėl institucijos priimtų sprendimų, pavyzdžiui, nutraukus konkurenciją ribojančius įmonių ir viešųjų subjektų veiksmus, uždraudus verslo įmonių susijungimus arba juos leidus su įsipareigojimais.
2022–2024 m. Konkurencijos tarybos veiklai iš šalies biudžeto skirtas 1 euras atnešė 5,7 euro tikėtinos tiesioginės naudos vartotojams, o vidutinė metinė tiesioginė tikėtina nauda vartotojams sudarė 17,5 mln. Eur.
Tiesioginės naudos vertinimas iš esmės dėl ribotų patikimų duomenų neapima visos Konkurencijos tarybos veiklos – nėra vertinama nauda vartotojams, kuri atsiranda, pavyzdžiui, dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūros, konkurencijos kultūros sklaidos tarp verslo atstovų ir valdžios institucijų, švietimo ir prevencinės veiklos didinant supratimą apie konkurencijos naudą ir taisykles. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, tiesioginės naudos vartotojams vertinimas neapima institucijos paskirtų (ir į valstybės biudžetą surinktų) baudų, kurių pernai buvo paskirta 3,12 mln. Eur, o 3,07 mln. Eur sumokėta į valstybės biudžetą.
Be tiesioginės ekonominės naudos, Konkurencijos tarybos veikla vartotojams sukuria ir netiesioginę naudą, kuri, be kita ko, pasireiškia per atgrasomąjį institucijos sprendimų poveikį.
Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė akcentavo, kad atgrasomasis institucijos sprendimų poveikis yra labai svarbus, nes skatina įmones apskritai nesiimti neteisėtų veiksmų, o jei tokie vykdomi – nedelsiant nutraukti galimą pažeidimą arba neplanuoti susijungimo, ribojančio konkurenciją.
„Nors atgrasomasis poveikis nėra vertinamas kaip tiesioginė ekonominė nauda vartotojams, pritariu kolegų iš Jungtinės Karalystės konkurencijos institucijos ir EBPO nuomonei, kad verslo elgsenos pokytis yra svarbiausias konkurencijos priežiūros rezultatas“, – sakė J. Ivanauskienė ir pabrėžė, kad tyrimų rezultatai rodo, jog aktyviai veikiančios konkurencijos institucijos atgraso nuo reikšmingos žalos vartotojams.
Siekiant įvertinti, kokį atgrasomąjį poveikį turi Konkurencijos tarybos atliekami tyrimai ir priimami sprendimai dėl konkurencijos teisės reikalavimų laikymosi, 2024 m. rudenį buvo vykdomos verslo įmonių ir teisininkų, dirbančių konkurencijos teisės srityje, apklausos, kurias atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
Teisininkų apklausos rezultatai parodė, jog 2021–2024 m. viena uždrausta ar leista su įsipareigojimais koncentracija vidutiniškai atgrasė nuo 2,6 galimai probleminių sandorių, o atgrasymo mastas (koeficientas) draudžiamų susitarimų atveju pagal verslo įmonių apklausą siekia 46,4, t. y. vienas institucijos priimtas pažeidimo sprendimas atgraso nuo beveik pusės šimto galimų draudžiamų susitarimų.
Konkurencijos taryba, remdamasi minėtų apklausų rezultatais, Europos Komisijos bei Jungtinės Karalystės konkurencijos institucijos praktika, parengė atgrasomojo poveikio vertinimo metodiką, kuria vadovaujantis apskaičiavo vidutinę bendrą (ir tiesioginę, ir netiesioginę) tikėtiną naudą (3.3 MB ) – ši 2022–2024 m. galėjo siekti iki 204,7 mln. Eur, t. y. 1 euras, skirtas institucijos veiklai, galimai atnešė iki 66 eurų naudos vartotojams.
