NEPRANEŠTINŲ KONCENTRACIJŲ NAGRINĖJIMAS – SVARBI SUSIJUNGIMŲ PRIEŽIŪROS DALIS
Europos konkurencijos tinklas (angl. European Competition Network, ECN), kurio narė yra ir Konkurencijos taryba, paskelbė bendrą pareiškimą dėl nepraneštinų koncentracijų nagrinėjimo konkurencijos institucijų inciatyva ir įvertino šią priemonę kaip tinkamą ir veiksmingą siekiant apsaugoti konkurenciją.
Kaip teigiama ECN pranešime, kai kurios koncentracijos, nors ir nepasiekia privalomo pranešimo ribų, vis tiek gali reikšmingai paveikti konkurenciją, pakenkdamos vartotojų interesams. Todėl vien tik įmonių pajamomis grindžiamos pranešimo ribos ne visada leidžia nustatyti potencialiai žalingus sandorius. Kaip rodo praktika, vis daugiau Europos valstybių šalia pareigos verslui pranešti apie nustatytus kriterijus atitinkančias koncentracijas įtvirtina ir koncentracijų nagrinėjimo savo iniciatyva (angl. call-in) mechanizmą.
Taikant minėtą priemonę, nacionalinės konkurencijos institucijos, identifikavusios, jog tam tikra nepraneština koncentracija gali turėti neigiamų pasekmių konkurencijai, turi teisę sandorio šalių pareikalauti, kad apie tokį sandorį būtų pranešta, ir įvertinti jo poveikį konkurencijai. ECN vertinimu, ši tikslinė priemonė atitinka Europos Sąjungos (ES) teisėkūros kryptį bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas ir, kaip rodo kai kurių Europos valstybių praktika, yra veiksminga susijungimų priežiūros proceso dalis.
Lietuva yra viena iš 9 ES valstybių, kuriose konkurencijos institucijų galimybė vertinti nepraneštinas koncentracijas jau yra įtvirtina ir taikoma praktikoje, tuo tarpu, kaip rašoma ECN pranešime, 12 ES šalių svarsto galimybę įtraukti šią priemonę į savo nacionalinę teisę.
„Ne visos konkurencijai reikšmingos koncentracijos pasiekia įstatyme nustatytas privalomo pranešimo ribas, tačiau tai nereiškia, kad jos negali turėti neigiamo poveikio rinkai. Galimybė vertinti nepraneštinas koncentracijas yra svarbi veiksmingos konkurencijos priežiūros dalis, leidžianti tinkamai įvertinti konkurencijai riziką galinčius kelti sandorius. Tai padeda apsaugoti konkurencinę aplinką ir užtikrinti, kad vartotojai ir toliau galėtų naudotis konkurencijos teikiama nauda“, – teigia Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja Karina Kučaidze-Wencel.
Identifikavusi galimas konkurencijos problemas, susijusias su konkrečiu sandoriu, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, turi teisę sandorio šalių pareikalauti, kad apie tokias koncentracijas būtų pranešta, ir įvertinti jų poveikį rinkai.
Nuo 2004 m., kuomet ši priemonė įtvirtinta Konkurencijos įstatyme, institucijos praktikoje ji pritaikyta penkis kartus. Pavyzdžiui, 2021 m. Konkurencijos taryba nusprendė savo iniciatyva pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą ir įvertinti, ar Estijos bendrovei įsigijus vieną iš Lietuvos bilietų platintojų, nebuvo apribota konkurencija bilietų platinimo rinkoje Lietuvoje. Įvertinus sandorį, leidimas jam nebuvo duotas. 2022 m. institucija savo iniciatyva vertino sandorį kėlimo įrenginių techninės priežiūros rinkoje – leidimas sandoriui buvo duotas, bendrovėms prisiėmus įsipareigojimus.
