PANEVĖŽIO REGIONO VERSLO ATSTOVAI DETALIAU SUSIPAŽINO SU KONKURENCIJOS TARYBOS TYRIMŲ BEI ŠVIEČIAMĄJA VEIKLA
Konkurencijos taryba siekia ne tik šalinti konkurencijos ribojimus, bet ir palaikyti kuo glaudesnį dialogą su verslo bendruomene bei didinti supratimą apie konkurencijos taisykles, kad įmonės išvengtų konkurencijos pažeidimų. Apie tai kalbėta šiandien vykusiame institucijos vadovybės bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovų nuotoliniame susitikime.
Pirmininkė Jolanta Ivanauskienė ir pavaduotoja Irma Urmonaitė, pristatydamos pagrindines Konkurencijos tarybos veiklos sritis, akcentavo, kad institucija savo veiklą orientuoja organizacijos misijoje įvardyta kryptimi – saugoti veiksmingą konkurenciją dėl vartotojų gerovės. To ir siekiama vykdant Konkurencijos tarybai priskirtas funkcijas – įgyvendinant Lietuvos konkurencijos politiką bei prižiūrint, kaip įmonės ir viešieji subjektai laikosi Konkurencijos bei kitų įstatymų reikalavimų.
Ypač nemažą dėmesį Konkurencijos taryba skiria valstybės galiai ir jos priežiūrai. Aktyviai dalyvaudama teisėkūros procese, institucija teikia pastabas ir pasiūlymus dėl įvairių teisės aktų projektų ir įspėja, kad nebūtų iškreipta konkurencija tam tikruose sektoriuose. Kasmet institucijos ekspertai įvertina apie 400–500 teisės aktų projektų, taip pat vykdo stebėsenas ar atlieka rinkos tyrimus ir teikia rekomendacijas, kad viešieji subjektai, priimdami sprendimus, neignoruotų pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Verslo atstovams buvo pristatyti keli svarbiausi pastarųjų kelerių metų tyrimai bei stebėsenos, kurias Konkurencijos taryba atliko dėl viešojo sektoriaus įstaigų (savivaldybių, ministerijų) veiksmų bei sprendimų, ribojančių konkurenciją rinkoje.
Pirmininkės pavaduotoja I. Urmonaitė susitikimo dalyviams priminė, kad įmonės taip pat privalo laikytis Konkurencijos įstatymo reikalavimų ir nesudaryti su konkurentais draudžiamų susitarimų, pavyzdžiui, dėl kainų derinimo, teritorijų, klientų pasidalijimo ar gamybos apimčių nustatymo, tiekėjai su platintojais taip pat negali tartis dėl vartotojams taikomų prekių kainų.
Dar viena ne mažiau svarbi Konkurencijos tarybos veiklos sritis – susijungimų priežiūra. Ją vykdydama institucija tiek iš sandorio šalių, tiek iš rinkos dalyvių renka visapusę informaciją, kad galėtų įvertinti planuojamų koncentracijų poveikį konkurencijai ir įsitikinti, jog dėl būsimų sandorių neatsirastų žalingų rinkos struktūros pokyčių. Jeigu institucijos ekspertai nustato neigiamas pasekmes konkurencijai, leidimas sandoriui nėra duodamas.
„Atliepdami verslo bendruomenės poreikius, stengiamės kuo daugiau dėmesio skirti švietimui: rengiame gaires, atmintines, išaiškinimus, siunčiame įmonėms prevencinius raštus bei teikiame informaciją apie konkurencijos taisykles, tiek mūsų, tiek kitų šalių institucijų praktiką, teismų sprendimus. Taip siekiame ne tik didinti supratimą apie konkurencijos teisės reikalavimus, bet ir padėti įmonėms, jas vienijančioms asociacijoms įsivertinti, kokie veiksmai kelia didžiausią konkurencijos ribojimo riziką, kad abejotina verslo praktika būtų pakeista ir įmonės išvengtų gresiančios atsakomybės už pažeidimus“, – sakė Konkurencijos tarybos vadovė J. Ivanauskienė.