SIEKIANT APSAUGOTI VARTOTOJUS NUO REIKŠMINGŲ DEGALŲ KAINŲ PADIDĖJIMŲ, BŪTINA ĮVERTINTI IR TOKIŲ INICIATYVŲ RIZIKAS

Konkurencijos taryba rekomenduoja įstatymų projektų rengėjams, pateikusiems siūlymus dėl degalų kainų mažinimo, įvertinti galimas rizikas, kurios kiltų įpareigojus degalines vartotojams parduodamų degalų kainas keisti tik vieną kartą per parą arba kasdien nustatant degalų kainų „lubas“.

Savo rašte Energetikos ministerijai Konkurencijos taryba pažymėjo, jog Energetikos įstatymo pataisos, pagal kurias degalų kainas vartotojams degalinės galėtų keisti tik vieną kartą per parą – 10 val. ryto, gali paskatinti verslus iškart nustatyti aukštesnes dienos kainas, kadangi vėliau, reaguodami į įvairias besikeičiančias aplinkybes, jie nebeturėtų galimybės esamų kainų padidinti.

Suprasdama, jog siūlomų Energetikos įstatymo pataisų tikslas, be kita ko, yra užtikrinti veiksmingą konkurenciją degalų rinkoje ir kuo didesnę naudą vartotojams, Konkurencijos taryba sprendimų priėmėjams rekomendavo įsivertinti su siūlomu reglamentavimu susijusias rizikas. Taip pat, atsižvelgdama į kitų Europos šalių patirtį, pasiūlė numatyti tokių pakeitimų, jei jie būtų priimti, stebėseną, kuri leistų įvertinti pakeisto reguliavimo poveikį, būtinumą ir proporcingumą, atsižvelgus į rinkos pokyčius.

Institucijos ekspertai įvertino (218.4 KB ) ir Didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo įstatymo projektą.

Atsakyme Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Konkurencijos taryba nurodė, jog prieš priimant minėto įstatymo projektą, pagal kurį didžiausią galimą degalų kainą kasdien apskaičiuotų ir skelbtų energetikos ministras, taip pat derėtų įvertinti galimus neigiamus padarinius.

Institucija atkreipė dėmesį, jog siūlomu reglamentavimu siekiama nustatyti didžiausias galimas degalų kainas vartotojams, siejant jas ne su dabartinėje verslo kainodaroje naudojamomis „Platts“ naftos produktų kainų kotiruotėmis, o su šio indekso „Brent“ rūšies naftos dienos kainos dedamąja, tačiau nenurodoma, kokį poveikį tai darys degalais prekiaujančiam verslui. Projekte taip pat neaptariama, kaip  didžiausia galima kaina turėtų būti paskirstoma skirtinguose degalų tiekimo lygmenyse, todėl kyla rizika, kad didmeniniai degalų tiekėjai galėtų nustatyti kainos „luboms“ artimą didmeninę kainą, kas lemtų, jog degalinės veiktų nuostolingai. Be kita ko, jeigu nustatytos didžiausios degalų kainos Lietuvoje būtų ženkliai mažesnės nei kitose valstybėse, degalų tiekėjai galėtų būti suinteresuoti produktus parduoti ne mūsų šalies rinkoje.

Konkurencijos taryba pažymėjo, jog įstatymo projekte didžiausių kainų nustatymo formulė nėra susieta su faktinėmis degalų įsigijimo sąnaudomis, kurios skirtingiems rinkos dalyviams nėra vienodos. Todėl vienodų maksimalių kainų nustatymas galėtų sukelti sunkumų mažesniems verslams – neatitikimai tarp apskaičiuotų degalų kainų „lubų“ ir realių degalinių sąnaudų bei maržų net ir per trumpą laiką galėtų turėti reikšmingą ekonominį poveikį verslams.

Projekto rengėjų teigimu, siūlomas reglamentavimas remiasi kitų Europos Sąjungos valstybių – Belgijos ir Lenkijos – pavyzdžiu. Tačiau, kaip pastebėjo Konkurencijos taryba, viešai prieinama informacija rodo, jog maksimalių degalų kainų fiksavimas Belgijoje neužkirto kelio reikšmingam degalų kainų augimui, kurį nulėmė objektyvios priežastys, bei apsunkina rinkos dalyviams galimybę prisitaikyti prie rinkos pokyčių, o kainų „lubų“ nustatymo poveikį Lenkijoje kol kas sunku įvertinti.