SIEKIANT STIPRINTI VARTOTOJŲ APSAUGĄ SVARBU NEPAMIRŠTI KONKURENCIJOS RIBOJIMO RIZIKŲ
Konkurencijos taryba atkreipė politikos formuotojų dėmesį į rizikas, kurios galėtų kilti nusprendus reguliuoti tam tikrų prekių kainas ir skaidrinti su įmonių kainodara susijusią informaciją.
Institucija įvertino Vyriausybės išvados projektą dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projekto, kuriame numatyta, kad Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) reguliariai analizuotų būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas ir teiktų analizės rezultatus Vyriausybei bei Seimui kartu su pasiūlymais, kaip turėtų būti keičiami vartotojų teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.
Neturėdama detalios informacijos, kokiomis konkrečiomis priemonėmis bus siekiama daryti įtaką prekių ir paslaugų kainoms, Konkurencijos taryba pateikė ekspertinę nuomonę apie galimas tam tikrų sprendimų, susijusių su kainų reguliavimu ir kainodaros skaidrinimu, rizikas ilguoju laikotarpiu.
Institucija laikosi pozicijos, kad kainų reguliavimas nėra tinkamas politikos instrumentas maisto sektoriuje. Nustatant minimalias kainas (pavyzdžiui, siekiant užtikrinti aukštesnį pajamų lygį tam tikriems tiekimo grandinės dalyviams), apribojama galimybė konkuruoti kainomis ir žemus kaštus patiriantiems ūkio subjektams nebelieka paskatų užimti kuo didesnę rinkos dalį, siūlant palankesnes prekių ar paslaugų kainas pirkėjams.
Jeigu būtų nustatytos tam tikrų prekių maksimalios kainos (pavyzdžiui, siekiant apsaugoti vartotojus nuo per didelių kainų), jos gali tapti rinkos dalyvių orientyru, sumažinti jų konkurenciją ir neskatintų vartotojams siūlyti aukštos vertės ir inovatyvių prekių bei paslaugų. Nustačius maksimalias kainas per žemame lygyje, kyla rizika sukurti įėjimo į Lietuvos rinką barjerus, sumažinti paskatas gaminti ir parduoti produkciją Lietuvoje, dalis ūkio subjektų gali būti priversti nutraukti veiklą, nes kaina nepadengtų sąnaudų. Kita vertus, maksimalių supirkimo kainų nustatymas per aukštame lygyje kelia riziką, kad prekių supirkimas galėtų tapti nuostolingas arba platintojai būtų priversti didinti perpardavimo kainas, dėl ko daugiau mokėtų ir galutiniai vartotojai.
Papildomų rizikų kiltų ir dėl informacijos, susijusios su kainodara, skaidrinimo, jeigu STRATA rinks duomenis iš privačių subjektų apie populiariausių produktų bei paslaugų kainų dedamąsias dalis ir šią informaciją viešins. Kuo komerciškai jautresnė ir detalesnė informacija būtų viešinama, tuo daugiau rizikų kiltų.
Konkurencijos taryba primena, kad duomenys, susiję su individualia ūkio subjektų taikoma kainodara, yra strategiškai jautri informacija. Ją paviešinus, gali dirbtinai padidėti skaidrumas rinkoje ir dėl to – sumažėti rinkos dalyvių veiklos nepriklausomumas, paskatos konkuruoti bei savarankiškumas priimant sprendimus.
Be to, skaidrumo rinkoje padidėjimas sudaro prielaidas verslo atstovams lengviau derinti savo veiksmus ir riboti tarpusavio konkurenciją. Tokia rizika ypač didėja, jei komerciškai jautri informacija atskleidžiama koncentruotose rinkose, kur veikia nedaug žaidėjų. Viešinant komerciškai jautrią informaciją, konkurentai gali lengviau prognozuoti vienas kito veiksmus ir prie jų prisitaikyti pakeldami kainas vartotojams.
Svarstant šias ir kitas iniciatyvas, Konkurencijos taryba rekomenduoja įvertinti minėtas konkurencijos ribojimo rizikas ir priimti tokius sprendimus, kurie būtų palankiausi vartotojams.
