DĖL MOBILIOJO INTERNETO „VODAFONE MOBILE CONNECT“ REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2010 m. gegužės 12 d. bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl mobiliojo interneto „Vodafone Mobile Connect“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo[1] (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl mobiliojo interneto „Vodafone Mobile Connect“ reklamos (toliau – Reklama) atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams pradėtas 2010 m. lapkričio 11 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S – 200 „Dėl mobiliojo interneto „Vodafone Mobile Connect“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ (72-74 b. l.).

Tyrimas pradėtas gavus vartotojos skundą (1-11 b. l.), kuriame nurodoma, kad UAB „Bitė Lietuva“ (toliau – ir UAB „Bitė“, Bendrovė) mobiliojo ryšio „Vodafone Mobile Connect“ reklamose bei tinklalapyje adresu www.bite.lt/lt/lt/pc/mobinternet/vmc skelbia teiginį „Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“. Vartotoja nurodė, kad atvykus į UAB „Bitė Lietuva“ saloną paaiškėjo, kad norint turėti tris kartus greitesnį internetą, reikia įsigyti naujesnį 21,6 Mbps USB modemą, nes senesnio, t.y. 7,2 Mbps USB modemo, nepakanka, o vartotojams, naudojantiems 7,2 Mbps greičio modemą, greitaveika buvo pakelta tik 20 proc. Be to, vartotojos teigimu, „Bitės“ teiginys „3 kartus greitesnis“ yra klaidinantis ir neteisingas, nes realiai deklaruojama, jog vartotojui suteikiama maksimali 15 Mbps greitaveika, bet prieš tai reklamuota greitaveika buvo 7,2 Mbps, vadinasi, interneto greitaveika padidėjo ne 3, o tik 2 kartus. Vartotoja taip pat nurodė, kad teiginiu „21,6 Mbps ryšio technologija“ siekiama suklaidinti vartotojus, nes vietoj technologijos pavadinimo vartojama viena jos charakteristikų. Tai negali būti argumentu skaičiuojant, kiek kartų padidėjo interneto greitaveika, nes tai yra tik maksimalūs techniniai modemo parametrai.

Konkurencijos taryba gavo ir UAB „Omnitel“ raštą (62-71 b. l.), kuriuo ši įmonė atkreipė dėmesį į UAB „Bitė“ skleidžiamos mobiliojo interneto „Vodafone Mobile Connect“ reklamos galimą klaidinantį pobūdį. UAB „Omnitel“ nurodė, kad reklama galimai klaidina vartotojus, nes tris kartus greitesniu mobiliuoju internetu vartotojai gali naudotis tik įsigiję naują modemą, ir dėl to vartotojai turėtų patirti papildomų išlaidų. Be to, reklamoje nenurodyta, kad vartotojas gali naudotis tris kartus greitesniu internetu tik 3,5 G tinklo zonoje, o ne visoje UAB „Bitė Lietuva“ tinklo padengiamoje teritorijoje.

Siekdama nustatyti nagrinėjamos Reklamos davėją, sklaidos mastą bei išsiaiškinti Pareiškime nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba kreipėsi į UAB  „Bitė Lietuva“. Bendrovė patvirtino, kad yra nagrinėjamos Reklamos davėja, bei nurodė, kad Reklama buvo skleidžiama per televiziją, radiją, internetu, išorinėse lauko reklamose bei UAB „Bitė Lietuva“ prekybos salonuose dalinamose reklaminėse skrajutėse. Bendrovė taip pat pateikė paaiškinimus dėl Pareiškime nurodytų aplinkybių.

Bendrovė pažymėjo, kad skirtingai nuo reklamų, kuriose deklaruojami technologiniai paslaugos parametrai, kurie paprastai tik laboratorinėmis sąlygomis yra realūs, o vartotojo naudojamos paslaugos techniniai parametrai (pvz., greitis) paprastai yra žemesnės kokybės, Reklamoje „Greičiausias internetas tapo 3 kartus greitesnis“ reklamuojami ne techniniai parametrai, bet vartotojo gaunamas mobiliojo ryšio greitis. Bendrovė nurodė, kad prieš atliekant tinklo modernizaciją, pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) 2009 m. atliktų duomenų perdavimo bandymų Lietuvos teritorijoje rezultatus, UAB „Bitė“ mobilusis internetas buvo greičiausias, o po 2010 metų rugsėjo viduryje atlikto vieno tinklo modernizacijos etapo, Bendrovė tris kartus padidino mobiliojo interneto paslaugos greitį. Teiginys apie „Vodafone Mobile Connect“ interneto tris kartus padidėjusį greitį buvo skleidžiamas remiantis UAB „Bitė“ judriojo tinklo maksimalios teorinės greitaveikos padidinimu nuo 7,2 Mbps iki 21,6 Mbps. Dėl vartotojos Pareiškime nurodyto teiginio, jog vartotojams suteikiama maksimali 15 Mbps greitaveika, bet prieš tai reklamuota greitaveika – 7,2 Mbps, o tai reiškia, kad interneto greitaveika padidėjo ne 3, o tik 2 kartus, Bendrovė pažymėjo, kad teorinė tinklo sparta po modernizacijos padidėjo nuo 7,2 Mbps iki 21,6 Mbps, tuo tarpu maksimali vartotojo pasiekiama sparta padidėjo proporcingai – nuo 5 Mbps iki 15 Mbps.

Be to, 2010 metų rugsėjo viduryje UAB „Bitė“ prekybos salonuose pasirodė nauji „Vodafone Mobile Connect“ greičiui pritaikyti mobiliojo interneto modemai. Vartotojas gali pasirinkti, kokio maksimalaus greičio modemus jiems įsigyti – 7,2 Mbps ar 21,6 Mbps. Nors visi UAB „Bitė“ klientai, kurie yra 3,5 G zonoje, nepriklausomai nuo turimo modemo, pastebės paspartėjusį interneto ryšį, tačiau nuo paties vartotojo pasirinkimo priklauso, ar jis nori naudotis maksimalia, ar lėtesne interneto sparta. Tie klientai, kurie nori naudotis maksimaliomis pagreitėjusio ryšio galimybėmis, turėtų naudoti modemą, kuris gali palaikyti realią 15 Mbps greitaveiką. Bendrovė suteikia klientui galimybę įsigyti tokį modemą, tačiau klientas gali ir savarankiškai įsigyti šį modemą. Dėl vartotojos Pareiškime nurodyto teiginio, kad esamiems „Vodafone Mobile Connect“ vartotojams mobiliojo interneto greitaveika buvo padidinta tik 20 proc., Bendrovė paaiškino, kad esami UAB „Bitės“ vartotojai taip pat gali įsigyti 15 Mbps greitaveiką palaikantį modemą.

Bendrovė Konkurencijos tarybai pateikė jos atlikto mobilaus interneto greičio testinių matavimų protokolą (toliau – Protokolas), bei perdavimo-priėmimo aktą, patvirtinantį HSDPA 21,6 Mbps ryšio technologijos įdiegimą UAB „Bitė“ tinkle (55-60 b.l.). Kaip nurodyta Protokole, testavimui buvo pasirinktas atsisiuntimo greitis, kaip turintis didžiausią reikšmę vartotojui. Pagal pateiktus duomenų atsisiuntimo testinių matavimų, kurie buvo atliekami Vilniaus mieste 5 pasirinktose vietose, rezultatus, po tinklo modernizacijos užfiksuotas duomenų pagreitėjimas svyruoja nuo 1,8 iki 4,2 kartų priklausomai nuo konkrečios duomenų atsisiuntimo matavimo vietos, lyginant su 2008 metų birželio mėn. atliktų matavimų rezultatais.

Susirašinėjimo su Konkurencijos taryba metu UAB „Bitė Lietuva“ papildomai nurodė, jog UAB „Bitė Lietuva“ 3G tinkle įdiegus naująją 3,5G technologiją, „Vodafone Mobile Connect“ 3,5G ryšys veikia visoje buvusioje 3G tinklo teritorijoje, o ten, kur veikia EDGE arba GPRS ryšys, interneto greitis nepasikeitė. Reklamoje, kurioje teigiama „Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“, nėra teigiama, kad UAB „Bitė Lietuva“ teikiamas mobiliojo interneto ryšys apima visą Lietuvos teritoriją. Nagrinėjama Reklama yra skirta informuoti visuomenę apie objektyviai įvykusį faktą – apie UAB „Bitė Lietuva“ atliktus tinklo technologinius pagerinimus. Bendrovė atkreipė dėmesį, jog Reklamoje svarbiausia vartotoją pasiekianti žinia yra ta, jog internetas gerokai paspartėjo. Objektyvi šio žymesnio interneto spartos išraiška yra tris kartus spartesnis internetas. Tačiau Bendrovė pabrėžė, kad šiuo atveju yra svarbiau vertinti ne konkrečius greičio rodiklius, tačiau tai, ar vartotojas gali naudotis iš tikro aiškiai spartesniu mobiliojo interneto ryšiu, t.y. ar jis gauna tai, ko jis subjektyviai tikėjosi. Be to, vartotojas, turintis maksimalios 21,6 Mbps spartos modemą, gali naudotis tiek 3G, tiek naująja 3,5G technologija. Didesnės (21,6 Mbps) maksimalios spartos modemas neriboja galimybių naudotis žemesnės maksimalios spartos (7,2 Mbps) 3G tinklu. Vartotojams, turintiems maksimalios 7,2 Mbps spartos modemą, įdiegus naująją 3,5G technologiją, dėl pasiektos maksimalios techninių galimybių ir mobiliojo ryšio spartos ribos, mobiliojo interneto greitis padidėjo apie 20 procentų.

Tai, kad vartotojų naudojamo mobiliojo interneto ryšio sparta iš tikro padidėjo žymiai ir juntamai (t.y. 3 kartus), UAB „Bitė Lietuva“ nuomone, įrodo mobiliojo interneto ryšio spartos matavimai (57-59 b. l.) bei UAB „Bitė Lietuva“ specialistų kartu su Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų katedros moksliniais bendradarbiais atlikti UAB „Bitė Lietuva“ tiekiamo mobiliojo interneto paslaugos greičio matavimai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Plungėje, Utenoje, Biržuose (toliau – Ataskaita). Atlikti greičio matavimai rodo, jog vidutinis tinkle pasiektas greitis yra 6,227 Mbps, o 2008 m. panašaus tyrimo atlikto UAB „Bitė Lietuva“ 3G (7,2 Mbps) spartos tinkle matavimų duomenys rodo, kad vidutinis tinkle pasiektas greitis tuo metu buvo 1,791 Mbps (88 b. l.).  UAB „Bitė Lietuva“ nuomone, lyginant 3G tinkle 2008 m. matavimų rezultatus su 3,5G tinkle atliktų matavimų rezultatais, matyti, jog, UAB „Bitė Lietuva“ tinkle įdiegus HSPA21 (3,5G) ryšio technologiją, yra pasiekiamas ženklus duomenų perdavimo spartos padidėjimas, kuris netgi didesnis nei 3 kartai. Taip pat reklaminio teiginio teisingumą, Bendrovės nuomone, pagrindžia ir 3,5G technologijos UAB „Bitė Lietuva“ tinkle diegėjo UAB „Ericsson Lietuva“ patvirtinimas, kad visame UAB „Bitė Lietuva“ tinkle vietoje 3G (7,2 Mbps) spartos ryšio buvo įdiegtas tris kartus (21,6 Mbps) spartesnis 3,5G ryšys (83 b. l.).   

Ataskaitoje (105-151 b.l.) pateikti Vilniaus mieste atlikti bendrovės 3,5G tinkle interneto greičio matavimai bei UAB „Bitė Lietuva“ specialistų kartu su Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų katedros moksliniais bendradarbiais atlikto UAB „Bitė Lietuva“ tiekiamo mobiliojo interneto paslaugos greičio matavimai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Plungėje, Utenoje, Biržuose. UAB „Bitė Lietuva“ nuomone, ši analizė įrodo, kad duomenų perdavimo sparta UAB „Bitė Lietuva“  tinkle padidėjo 3 ir daugiau kartų (88-89 b.l.). Pateiktos analizės duomenys taip pat rodo, pavyzdžiui: 1) 2008 m. atlikto tyrimo metu vidutinė mažiausia viename taške duomenų perdavimo sparta Panevėžyje buvo 1,323 Mbps (115 b.l.), o 2011 m. atlikto tyrimo metu vidutinė mažiausia viename taške duomenų perdavimo sparta Panevėžyje buvo 1,986 Mbps (120 b.l.), tai yra duomenų perdavimo sparta padidėjo 1,5 karto; 2)  2008 m. atlikto tyrimo metu vidutinė mažiausia viename taške duomenų perdavimo sparta Klaipėdoje buvo 1,765 Mbps (115 b.l.), o 2011 m. atlikto tyrimo metu vidutinė mažiausia viename taške duomenų perdavimo sparta Klaipėdoje buvo 4,742 Mbps (119 b.l.), duomenų perdavimo sparta padidėjo 2,7 karto; 3) 2008 m. atlikto tyrimo metu užfiksuota mažiausia duomenų perdavimo sparta Šiauliuose buvo 1,378 Mbps (138 b.l.), o 2011 m. atlikto tyrimo metu mažiausia duomenų perdavimo sparta Šiauliuose buvo 3,570 Mbps (144 b.l.), duomenų perdavimo sparta padidėjo 2,6 karto. Bendrovė paaiškino, kad galiojantys teisės aktai UAB „Bitė Lietuva“ nenustato pareigos atlikti periodinius mobiliojo ryšio tinklo matavimus, tokie matavimai UAB „Bitė Lietuva“ iniciatyva atliekami tik po esminių technologinių mobiliojo ryšio tinklo patobulinimų ar pakeitimų. Taip pat Bendrovė informavo, jog 2010 m. I ir II ketvirčių atskiri tuo metu įdiegtos 7,2 Mbps (3G) mobiliojo interneto spartos matavimai atliekami nebuvo.

Remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyriaus 2011 m. kovo 23 d. Pranešime daroma išvada, kad Bendrovės įvairiais laikotarpiais nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. lapkričio 14 d. įvairiomis priemonėmis skleistą reklamą, kurioje teigiama „Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“, galima laikyti klaidinančia reklama.

Susipažinusi su tyrimo išvadomis, UAB „Bitė Lietuva“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka, kad Bendrovės skleista reklama galėjo klaidinti vartotojus, nes technologiškai Bendrovės mobiliojo interneto sparta padidėjo tris kartus, tai yra atitinkamai nuo 7,2 Mbps iki 21, 6 Mbps teorinės tinklo spartos atžvilgiu bei atitinkamai 5 Mbps iki 15 Mbps maksimalios vartotojo pasiektinos spartos atžvilgiu. Todėl ši objektyviai įvykusi aplinkybė Bendrovei suteikia teisę skelbti šią informaciją vartotojams. Be to, mobilusis internetas yra labai jautri technologiniu požiūriu elektroninių ryšių sritis ir faktinė ryšio sparta gali svyruoti priklausomai nuo įvairiausių kriterijų, tokių kaip: oro sąlygos, vartotojų buvimo vieta ir atstumas ir pan. Todėl, vertinant mobiliojo ryšio spartą, turi būti lyginami matavimų rezultatų vidurkiai, o tokiu atveju bendras viso Bendrovės tinklo pagreitėjimas yra didesnis nei 3 kartai.

Dėl aplinkybių, susijusių su mobiliojo interneto ryšio padengimo zonomis, Bendrovė paaiškino, kad vidutinis vartotojas turi informacijos, kad GPRS ir EDGE technologijos yra žymiai lėtesnės ir pasenusios, nuo 2006 m. Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai investuoja tik į 3G ir jį toliau tobulinančių tinklų plėtrą. Todėl vidutinis vartotojas suvokia, kad teiginys „Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“ referuoja būtent į naujausių technologijų (3G) plėtrą, o ne kad mobilusis internetas tapo greitesnis visoje Lietuvos teritorijoje. Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį, kad, norėdamas naudotis paslauga „Vodafone Mobile Connect“, vartotojas visada kreipiasi į Bendrovės atstovus ir gauna išsamią jį dominančią informaciją.

Dėl poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui Bendrovė nurodė, jog reklama yra perduodama informacija apie ryšio privalumus, tai yra informuojama apie objektyviai įvykusį faktą – mobiliojo ryšio tinklo modernizavimą bei atitinkamai pagreitėjusią mobiliojo ryšio spartą. UAB „Bitė Lietuva“ teigimu, remiantis Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu klaidinantis informacijos neatskleidimas yra esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimas. Abiem atvejais vartotojas yra informuojamas, kad internetas tapo žymiai spartesnis, o jei ir egzistuoja kokia nors paklaida, ji neturėtų būti laikoma žymia. Turi būti vertinama, ar mobiliojo ryšio paspartėjimas yra žymus, esminis, lyginant su atskaitos tašku, kuris egzistavo dar iki paspartėjimo.

2011 m. balandžio 28 d. vykusio bylų nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Bitė Lietuva“ atstovas palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal Bendrovės pasirinktą metodiką matuojant interneto spartą yra imami ne atskiruose taškuose, ne atskirose vietovėse konkrečiuose taškuose gauti konkretūs rezultatai, o atskiruose miestuose, atskirų miestų vietovėse, atsižvelgiant į įvairias išorines aplinkybes, gautų matavimų vidurkiai. Kadangi nėra patvirtintos oficialios metodikos, vertinant mobilaus interneto ryšį negalima nustatyti ir pasiekti šimtaprocentinės objektyvios tiesos. Atstovo teigimu, nagrinėjama reklama teisingumo kriterijų atitiko, kadangi pasirinkta metodologija yra arčiau objektyvios tiesos, turint omenyje, kad šimtaprocentinės tiesos šiuo atveju neįmanoma pasiekti ir kad reklamoje nėra būtina tą pasiekti.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, bei ar klaidinanti reklama gali paveikti reklamos vartotojo ekonominį elgesį.

Remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: „<...> reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus <...> produktus“[2]. Kaip yra nurodoma interneto tinklalapyje http://www.bite.lt/lt/pc/mobinternet/ bei kaip matyti iš tyrimo metu surinktos medžiagos (15, 18 b.l.), UAB „Bitė Lietuva“ viena iš veiklos krypčių yra mobiliojo interneto paslaugos teikimas vartotojams. Nagrinėjamu atveju skleista informacija apie mobiliojo interneto padidėjusį greitį yra tiesiogiai susijusi su UAB „Bitė Lietuva“ vykdoma veikla ir skatina vartotojus domėtis bei naudotis bendrovės teikiamomis mobiliojo interneto paslaugomis. Be to, Bendrovė patvirtino, kad „Reklama yra skatinama domėtis UAB „Bitė Lietuva“ teikiamomis paslaugomis ir siūlomais produktais“. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nagrinėjama informacija laikytina reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Nors Bendrovė skleidė reklamą įvairiomis sklaidos priemonėmis, t.y. televizijoje, radijo stotyse, reklaminėse skrajutėse, lauko reklamoje, kino teatruose ir prekybos centruose, pažymėtina, kad visose minėtose reklamos sklaidos priemonėse pagrindinė vartotojus pasiekusi informacija buvo ta, kad „Vodafone Mobile Connect“ internetas tapo tris kartus greitesnis, todėl toliau nagrinėjama šio Reklamos teiginio atitiktis Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. 

Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu teisingumo kriterijumi, reklamoje pateiktus reklaminius teiginius galima pripažinti neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Šia įstatymo nuostata reklamos davėjui nustatyta pareiga pagrįsti naudojamų reklaminių teiginių teisingumą jų naudojimo metu. Tai reiškia, kad reklamos davėjas turi turėti neginčijamų įrodymų, kad jo skleidžiama reklama skleidimo metu buvo teisinga. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

Pareigą pagrįsti reklamoje skleidžiamų teiginių teisingumą reklamos davėjams numato ir teismų praktika. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-388-473/2008 nurodė - „Ūkio subjektai, prieš naudodami reklamoje tam tikrus teiginius privalo įsitikinti tų teiginių teisingumu.“ (Sprendimas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁸²²-576/2009 patvirtino, kad „Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis turi reklamos davėjas reklamos naudojimo metu. Ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu“.

UAB „Bitė Lietuva“ reklamoje yra teigiama „Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“, todėl, remiantis minėta Reklamos įstatymo nuostata, Bendrovė turi pagrįsti, jog mobilusis internetas „Vodafone Mobile Connect“ reklamos skleidimo metu buvo tris kartus greitesnis.

Kaip matyti iš tyrimo metu surinktos medžiagos, UAB „Bitė Lietuva“, pagrįsdama minėto reklaminio teiginio teisingumą, nurodo, jog 2010 m. rugsėjo mėnesio viduryje po vieno tinklo modernizacijos etapo UAB „Bitė Lietuva“ tris kartus padidino mobiliojo interneto paslaugos greitį. Bendrovė nurodė, kad nagrinėjamą Reklamą ji skleidė remdamasi tuo, kad UAB „Bitė Lietuva“ judriojo tinklo maksimali teorinė greitaveika padidėjo nuo 7,2 Mbps iki 21,6 Mbps. Tačiau to negalima laikyti pakankamais įrodymais, kurie pagrindžia skleidžiamo reklaminio teiginio teisingumą. Visų pirma, teorinės spartos padidėjimas neužtikrina, kad visi vartotojai faktiškai gali naudotis tris kartus greitesniu internetu. Kaip matyti iš Bendrovės paaiškinimų, realus vartotojo gaunamas paslaugos greitis priklauso nuo įvairių kriterijų, tokių kaip: oro sąlygos, vartotojų buvimo vieta ir atstumas ir pan. Tačiau vidutinis vartotojas Reklamoje vartojamo teiginio apie tris kartus greitesnį mobilųjį internetą neturi vertinti su išlygomis, kad faktiškai jo naudojamo interneto greitis gali priklausyti nuo pašalinių aplinkybių, taip pat ir nepriklausančių nuo paslaugą teikiančio subjekto, kliudančių praktiškai naudotis tris kartus greitesniu internetu. Vartotojui taikant „veikiančio, siekiant tikslų, nesusijusių su asmens verslu ar profesija” standartą (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 15 punktas; 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66) 3 straipsnio a punktas), būtų neprotinga reikalauti iš vartotojo visapusiškai suvokti naudojimosi mobiliuoju internetu techninius aspektus ar galimas kliūtis, kurios gali daryti įtaką naudojamo interneto realiam greičiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-806/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad mobiliojo interneto greitis yra objektyviai patikrinamas kriterijus,  galima nustatyti, ar Bendrovės teiktos mobiliojo interneto paslaugos atitiko Reklamoje nurodytą savybę, tai yra, ar Bendrovė objektyviais duomenis pagrindė Reklamoje skleistų mobiliojo interneto savybių teisingumą. Tačiau tyrimo metu gauti duomenys apie atliktus greičio matavimus bei lyginamoji mobiliojo interneto spartos analizė rodo, kad faktiškai vartotojų gaunamas mobiliojo interneto greitis neatitiko Reklamoje nurodytų savybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-806/2010). Pavyzdžiui, Vilniaus mieste duomenų perdavimo greitis Bendrovės 3,5G technologijos interneto tinkle tam tikruose taškuose padidėjo 1,8, 2,4 ar 2,7 karto (58 b. l.), o įvertinus UAB „Bitė Lietuva“ specialistų kartu su Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų katedros moksliniais bendradarbiais atlikto UAB „Bitė Lietuva“ tiekiamo mobiliojo interneto paslaugos greičio matavimų analizę matyti, kad UAB „Bitė Lietuva“ tiekiamo mobiliojo interneto greitis padidėjo tris kartus ne visais atvejais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teiginys „Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“ neatitinka teisingumo kriterijaus, nes, priešingai nei skelbiama Reklamoje, interneto greitis ne visais atvejais padidėjo tris kartus. Nors Bendrovė įvardintų reklaminių teiginių teisingumą grindžia atliktais matavimais bei lygindama teorines 3G bei 3,5G technologijų galimybes, tačiau šie pateikti įrodymai nėra pakankami reklaminių teiginių teisingumui įrodyti.  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Bendrovė nurodė, kad jos pasirinkta spartos matavimo metodologija yra arčiau objektyvios tiesos, o absoliučios tiesos nustatyti neįmanoma. Tačiau tai, kad negalima nustatyti absoliučios tiesos, ar faktiškai vartotojų gaunamas greitis padidėjo tris kartus, negali būti pagrindas naudoti Reklamoje tokius teiginius, nes Bendrovė turi pareigą pagrįsti Reklamoje naudojamų teiginių teisingumą Reklamos naudojimo metu, tuo tarpu pati Bendrovė patvirtina, kad šios pareigos įvykdyti negalėjo.

Be to, UAB „Bitė Lietuva“ yra nurodžiusi, kad Bendrovės 3G tinkle įdiegus naująją 3,5G technologiją, „Vodafone Mobile Connect“ 3,5G ryšys veikia visoje buvusio 3G tinklo teritorijoje, t.y. įdiegus naująją 3,5G technologiją duomenų perdavimas paspartėjo tris kartus visame buvusiame bendrovės 3G tinkle (79-80 b.l.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 3,5G ryšys veikia tik buvusio 3G tinklo teritorijoje, o ten, kur veikia EDGE arba GPRS ryšys, interneto greitis nepasikeitė (26, 87 b.l.).  Tuo tarpu Reklamoje buvo skelbiama, kad UAB „Bitė Lietuva“ internetas tapo tris kartus greitesnis, tuo suponuojant vartotojui, kad internetas pagreitėjo tris kartus nepriklausomai nuo skirtingo ryšio zonų. Nors kai kuriose sklaidos priemonėse pateiktose reklamose (reklaminėse skrajutėse, internete) buvo nurodoma, jog greitesnis internetas tapo tik 3,5G zonose, tačiau kitais būdais skleista reklama sudarė įspūdį, jog internetas pagreitėjo tris kartus nepriklausomai nuo to, kurioje vietovėje juo naudojamasi, nors iš tikrųjų EDGE ir GPRS veikimo zonose interneto sparta nebuvo didinama. Negalima sutikti su Bendrovės teiginiais, jog vidutinis vartotojas suvokia, kad Reklamoje vartojamas teiginys referuoja būtent į naujausių technologijų (3G) plėtrą, o ne kad mobilusis internetas tapo greitesnis visoje Lietuvos teritorijoje, nes vidutinis vartotojas neturi specialių telekomunikacijų ar technikos žinių. Todėl darytina išvada, kad ir dėl paminėtų aplinkybių apie skirtingo greičio ryšio zonas, reklamos teiginys apie tris kartus greitesnį internetą neatitiko teisingumo kriterijaus.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Bitė Lietuva“ pateikti įrodymai nepagrindė reklamos, kurioje teigiama „Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“ teisingumo, todėl laikytina, jog Bendrovė skleidė klaidingą reklamą, kuri galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, „vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto reklamos vartotojo požiūriu.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-930/2005). Taigi, nustačius, kad nagrinėjama UAB „Bitė Lietuva“ reklama yra klaidinanti, nes neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisingumo kriterijaus, nėra būtina nagrinėti šios reklamos pagal išsamumo ir pateikimo kriterijus, nes tai nekeistų išvadų dėl reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 str. 2 d., ekonominis elgesys – reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, ūkine komercine, finansine ar profesine veikla. Vertinant poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį Konkurencijos tarybai užtenka nustatyti vartotojų suklaidinimo galimybę. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1235/2010, „Konstatuojant, kad reklama yra klaidinanti, nėra būtina įrodyti, kad buvo realiai paveikti vartotojai, nes tokia įrodinėjimo pareiga nepagrįstai apsunkintų Konkurencijos tarybos funkcijų vykdymą, neleistų nustatyti tinkamos pusiausvyros tarp vartotojų ir ūkio subjektų interesų, iškreiptų vartotojų teisių apsaugos sistemos prasmę bei tikslus. Reklamos klaidinantis pobūdis gali būti įrodytas ir tikėtinu poveikiu vartotojams, vertinant jį vidutinio vartotojo atžvilgiu.“

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje Reklamoje pateikiama informacija yra specifinė ir reikalaujanti atitinkamų specialių žinių, kad reklamos vartotojas galėtų patikrinti Bendrovės skleidžiamą informaciją ar bent ja suabejoti. Vidutiniam vartotojui reklamos teiginiai leidžia susidaryti nuomonę, kad UAB „Bitė Lietuva“ teikiama mobiliojo interneto paslauga pagreitėjo tris kartus, taip skatinant vartotojus pradėti naudotis mobiliuoju internetu „Vodafone Mobile Connect“. UAB „Bitė Lietuva“ susirašinėjimo su Konkurencijos taryba metu be kita ko nurodė, kad aptariama reklama yra skirta informuoti visuomenę apie objektyviai įvykusį faktą - apie UAB „Bitė Lietuva“ atliktus technologinius pagerinimus, bei paskatinti detaliau susipažinti su paslaugos teikimo techninėmis sąlygomis.

Pabrėžtina, jog tiek teiginiai apie kelis kartus padidėjusią interneto spartą, tiek informacija, kad greitesnis internetas tampa tik tam tikrose zonose, atsižvelgiant į šios paslaugos mobilų pobūdį, laikytini esmine informacija, kurios pagrindu vartotojai įgyvendintų savo ekonominį elgesį. Vartotojų požiūriu teiginiai apie padidėjusį interneto greitį bei informacija apie interneto greičio padidėjimą tik tam tikrose zonose, o ne visur, yra svarbūs, nes gali padėti jiems įvertinti šios paslaugos ypatybes, privalumus ir trūkumus, nuspręsti ar ieškoti papildomos informacijos apie šią paslaugą ir pan.

 Atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą reklamos apibrėžimą, į 2004 m. sausio 26 d. nutarime pateiktą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog: „<...> reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus <...> produktus“ bei į tai, jog tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, o  UAB „Bitė Lietuva“ pripažino, jog Bendrovės skleista informacija yra reklama, kuria buvo siekiama paskatinti vartotojus detaliau susipažinti su Bendrovės teikiamomis paslaugomis, darytina išvada, kad skleisdama reklamą apie padidėjusį interneto greitį Bendrovė siekė sudominti vartotojus detaliau susipažinti su paslaugos teikimo techninėmis sąlygomis bei siekė šiuos vartotojus paskatinti užsisakyti UAB „Bitė Lietuva“ teikiamą interneto paslaugą. Vertinant Reklamos poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, lemiamos reikšmės neturi tai, kad papildomos informacijos apie mobiliojo interneto greitį ir kitas paslaugos teikimo  sąlygas vartotojai galėjo kreipęsis į Bendrovės atstovus. Vartotojo vykimas į prekės pardavimo ar paslaugos teikimo vietą, kurį lėmė reklamoje skleista informacija, rodo, kad vartotojo ekonominis elgesys buvo paveiktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1702/2010). Vien tai, kad vartotojas papildomai domisi skleista informacija, leidžia daryti išvadą, kad vartotojo ekonominis elgesys yra paveiktas (2007 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7833-5/2007, patvirtintas 2008 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A-756-1436/2008).

Taip pat reikia pažymėti, kad Bendrovė teigė, jog nustatant, ar reklama nėra klaidinanti, kai ja vidutiniam vartotojui paliekamas įspūdis, kad reklamos davėjas turi tam tikrą pranašumą prieš konkurentus, reikia įvertinti, ar toks pranašumas yra pakankamai aiškus ir žymus. Bendrovės nuomone, jei reklamoje nurodoma, kad reklamuojama prekė turi tam tikrą pranašumą, tai vartotojas galėtų būti klaidinamas nebent tuo atveju, kai faktiškai paaiškėtų, jog deklaruojamas pranašumas yra tik simbolinis, kadangi lygindamas atitinkamą paslaugą su konkurentų paslaugomis vartotojas suteikia jai didesnę vertę nei ši turi iš tikrųjų. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant pripažinti Reklamą klaidinančia Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, pakanka, kad reklama dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį, o  „Reklamos klaidinantis pobūdis gali būti įrodytas ir tikėtinu poveikiu vartotojams, vertinant jį vidutinio vartotojo atžvilgiu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1235/2010). Tai patvirtina ir Europos Komisijos 2009 m. gruodžio 3 d. Gairės dėl nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB) įgyvendinimo/taikymo (SEC(2009) 1666), kuriose nurodyta, kad „vartotojui nėra būtina pirkti (pvz., pateikti užsakymą), tam, kad priimtų sprendimą dėl sandorio Direktyvos prasme. Pirmiausia, pagal Direktyvą, sprendimas nepirkti taip pat gali būti vertinamas kaip sprendimas dėl sandorio. Antra, <...> vartotojas gali priimti ir kitus sprendimus, t. y. ne tik pirkti ar nepirkti, bet ir tokius, kurie vis tiek gali būti laikomi sprendimais dėl sandorio (pvz., keliavimas į pardavėjo patalpas)“ (Gairių 23 psl.). Pažymėtina, kad „sprendimas dėl sandorio“ Direktyvos 2005/29/EB prasme aiškintinas kaip vartotojo ekonominis elgesys (Gairių 24 psl.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei remiantis Bendrovės pateiktais paaiškinimais, kad reklama buvo siekiama paskatinti vartotojus domėtis jos teikiamomis paslaugomis, taip pat į tai, kad kai kuriais atvejais faktiškai nurodomas paslaugos pranašumas neegzistavo ir todėl šiai paslaugai vidutinis vartotojas suteiktų didesnę vertę nei ji turi iš tikrųjų, darytina išvada, kad poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui galėjo būti.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Tyrimo metu surinkta informacija, kurią patvirtino ir pati Bendrovė, rodo, jog UAB „Bitė Lietuva“ iniciatyva ir interesais buvo skelbta nagrinėjama reklama, todėl minėta bendrovė laikytina nagrinėjamos reklamos davėja.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Bitė Lietuva“ nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl Bendrovės kaltės, konstatuotina, kad ši Bendrovė yra atsakinga už klaidinančių reklaminių teiginių skleidimą.

Vadovaudamasi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatomis, Konkurencijos taryba už klaidinančios reklamos naudojimą gali skirti baudą, kurios dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

Vertinant pažeidimo pobūdį, nustatyta, kad reklama yra klaidinanti, nes neatitinka teisingumo kriterijaus. Pažeidimo trukmė buvo labai ilga, nes reklama skleista: nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki lapkričio 14 d.: televizijos kanalais LNK, TV3, TV6, TV1, LTV, PBK, Lrytas TV nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 3 d. bei nuo spalio 11 d. iki spalio 24 d., radijo stotyse M-1 nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 2 d.; Radiocentras, RRS, PHR, Opus 3, Žinių radijas nuo rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 26 d.; M-1 Plius nuo rugsėjo 20 d. iki rugsėjo 24 d., prekybos centruose Akropolis Vilnius, Panorama, Saulės miestas, Babilonas nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 27 d., lauko reklamos pagalba (iš viso 378 vietose) įvairiais laikotarpiais nuo rugsėjo 15 d. iki lapkričio 14 d., kino teatruose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 24 d., „Bitės“ salonuose dalintų reklaminių skrajučių pagalba, interneto tinklalapyje www.bite.lt nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 27 d. Reklamos sklaidos mastas buvo labai didelis, kadangi reklama skleista televizijos kanalais LNK, TV3, TV6, TV1, LTV, PBK, Lrytas TV, radijo stotyse M-1, Radiocentras, RRS, PHR, Opus 3, Žinių radijas, M-1 Plius, prekybos centruose Akropolis Vilnius, Panorama, Saulės miestas, Babilonas, lauko reklamos pagalba (iš viso 378 vietose), kino teatruose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, „Bitės“ salonuose dalintų reklaminių skrajučių pagalba, interneto tinklalapyje www.bite.lt.

Tyrimo metu yra nustatyta Reklamos įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Reklamos įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo. Konkurencijos taryba 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 2S-21 „Dėl „Vadafone Mobile Connect“ modemo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ bei 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 2S-23 „Dėl „Labas“ paslaugos reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ pripažino Reklamos įstatymo nuostatas pažeidžiančiomis UAB „Bitė Lietuva“ skleistas reklamas bei bendrovei skyrė Reklamos įstatymo 22 straipsnyje numatytą piniginę baudą. Tyrimo metu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau skiriant baudą atsižvelgta į tai, kad kai kuriais atvejais mobiliojo interneto sparta padidėjo tris kartus, kaip buvo nurodoma Reklamoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7, 8 ir 11 dalimis

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB „Bitė Lietuva“ įvairiais laikotarpiais nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. lapkričio 14 d. įvairiomis priemonėmis skleistą reklamą, kurioje teigiama „Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“, klaidinančia reklama.

2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Bitė Lietuva“ 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų baudą.

Įpareigoti UAB „Bitė Lietuva“ per 5 darbo dienas nuo 2 punkte paskirtos baudos sumokėjimo  pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas

---