Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti šių įmonių bei maisto prekių ir gėrimų tiekėjų interesų pusiausvyrą.

Nesąžiningų veiksmų draudimai, numatyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymuose, taikomi 5 didžiuosius prekybos tinklus valdančioms bendrovėms: „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“ / „Rivona“, „IKI Lietuva“, „Rimi Lietuva“.

Nuo minėtų didžiųjų prekybos tinklų nesąžiningų veiksmų saugomi maisto prekių ir (arba) gėrimų tiekėjai:

• įsisteigę bet kurioje ES šalyje;
• su didžiaisiais prekybos tinklais sudarę didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį dėl maisto prekių ir (ar) gėrimų, skirtų vartotojams, pardavimo;
• kurių pardavimo pajamos, gautos iš įprastinės ūkinės veiklos, skaičiuojant visų susijusių įmonių pajamas, paskutiniais finansiniais metais neviršija 350 mln. Eur.

Įstatymas draudžia atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:

1. mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
2. kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
3. kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
4. įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų;
5. sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
6. pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
7. priimti grąžinamas neparduotas maisto prekes, nesumokėjus tiekėjui už šias neparduotas prekes ar nesumokėjus už šių prekių pašalinimą arba abiem atvejais, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
8. tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
9. tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą;
10.  suteikti prekėms komercines nuolaidas, mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti mažmeninės prekybos įmonei už tai, dėl ko nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis;
11. pristatyti užsakytas prekes, jeigu tiekėjas pranešė negalintis to padaryti.

Mažmeninės prekybos įmonėms taip pat draudžiama atlikti nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, nurodytus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnyje.

Jeigu mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo ir (ar) Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako pastarojo įstatymo nustatyta tvarka.

Už draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonei gali būti skiriama bauda iki 0,7 proc. jos praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų.

Už vėlavimą sumokėti tiekėjui už parduotas maisto prekės ir (ar) gėrimus mažmeninės prekybos įmonei gali būti skiriama ne mažesnė kaip 200 Eur, tačiau ne didesnė kaip 20 proc.  susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos dydžio bauda.

Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonei gali būti skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 

Konkurencijos taryba ragina maisto prekių ir gėrimų tiekėjus kreiptis į instituciją ir teikti informaciją apie įtariamus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus ar patiriamą didžiųjų prekybos tinklų spaudimą el. paštu mazmenine.prekyba@kt.gov.lt arba tel. +370 646 39103, +370 676 13374. Konkurencijos taryba užtikrina besikreipiančių tiekėjų tapatybės slaptumą.

Tiekėjai, kuriems kyla klausimų, kokie prekybininkų veiksmai yra draudžiami ir kaip jie galėtų ginti savo interesus, kviečiami el. paštu mazmenine.prekyba@kt.gov.lt arba tel. +370 646 39103, +370 676 13374 registruotis į individualias konsultacijas, kurių metu Konkurencijos tarybos ekspertai pateiks išsamią informaciją apie įstatymo nuostatas.

Maisto prekių ir gėrimų tiekėjus vienijančios asociacijos taip pat gali kreiptis į Konkurencijos tarybos ekspertus dėl galimybės surengti informacinius seminarus. Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme užtikrinama tiekėjų identifikacinių duomenų apsauga, tad konfidencialumas yra garantuojamas net ir seminarų dalyviams.