Valstybės pagalba yra parama, kurią valstybė iš savo išteklių teikia tam tikriems ūkio subjektams arba tam tikroms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, suteikdama išskirtinę ekonominę naudą, kuri neatsirastų rinkos sąlygomis, ir kuri iškraipo konkurenciją bei veikia prekybą tarp ES valstybių narių.

Siekdama paprastesnio, aiškesnio ir nuoseklesnio valstybės pagalbos sąvokos supratimo visoje Europos Sąjungoje, Europos Komisija parengė paaiškinimus dėl pagrindinių sąvokų, susijusių su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojama valstybės pagalbos sąvoka.

Parama kvalifikuojama kaip valstybės pagalba, kai ji atitinka visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus:

• Parama skiriama ūkio subjektui. Ūkio subjektu laikomas bet kokio juridinio statuso ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas, vykdantis ūkinę veiklą (net jeigu savo veikla nesiekia pelno). Ūkinė veikla yra prekių ar paslaugų siūlymas rinkoje. Taigi tam tikro subjekto priskyrimas prie ūkio subjektų kategorijos visiškai priklauso nuo jo veiklos pobūdžio, o ne nuo jo teisinės formos.
• Parama skiriama valstybės. Tais atvejais, kai valdžios institucija suteikia pagalbą gavėjui tiesiogiai arba per tarpininką, šis paramos perdavimas yra priskirtinas valstybei. Priemonė nepriskirtina valstybei, jeigu valstybė narė įpareigota ją įgyvendinti pagal Sąjungos teisę ir neturi galimybės veikti savo nuožiūra.
• Parama teikiama iš valstybės išteklių. Valstybiniais ištekliais yra laikomi visi viešojo sektoriaus ištekliai. Į valstybės išteklių sąvoką patenka ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ištekliai, nes valstybė (ar savivaldybė) gali nurodyti, kaip šiuos išteklius naudoti. Išteklių kilmė nėra svarbi, jeigu prieš tai, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai perduodami pagalbos gavėjams, jie yra kontroliuojami valstybės (pavyzdžiui, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos).
• Parama teikia išskirtinę ekonominę naudą, kurios ūkio subjektai negautų rinkos sąlygomis. Laikoma, kad ūkio subjektas įgyja išskirtinę ekonominę naudą tada, kai įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos, tokia nauda nebūtų atsiradusi. Jeigu dėl valstybės intervencijos sumažėja ūkio subjekto įprastai patiriamos sąnaudos, tai reiškia, kad jam suteikta ekonominė nauda.
• Parama yra selektyvi. Priemonė yra selektyvi, kai ji teikia naudą tik tam tikriems ūkio subjektams arba tam tikriems sektoriams (pavyzdžiui, parama teikiama tam tikro dydžio arba įsikūrusioms tam tikrame regione, arba veikiančioms tam tikruose sektoriuose įmonėms).
• Parama daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Praktiškai vertinant valstybės pagalbą šie kriterijai dažnai vertinami kartu, nes paprastai manoma, kad jie yra glaudžiai susiję. Valstybės suteikta priemonė laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti, jeigu valstybė suteikia ūkio subjektui finansinį pranašumą liberalizuotame sektoriuje, kuriame yra arba galėtų būti konkurencija. Užtenka vien to, kad tokia pagalba ūkio subjektui suteikiama galimybė išlaikyti stipresnę konkurencinę padėtį, nei jis būtų turėjęs, jeigu ta pagalba nebūtų suteikta. Poveikis prekybai tarp valstybių narių konstatuojamas tada, kai valstybės suteikta parama sustiprina ūkio subjekto padėtį, palyginti su kitais Europos Sąjungos vidaus rinkoje konkuruojančiais ūkio subjektais. Valstybės parama gali daryti poveikį Europos Sąjungos vidaus prekybai net ir tuo atveju, kai jos gavėjas tarpvalstybinėje prekyboje tiesiogiai nedalyvauja.

Kitose šios skilties dalyse galite išsamiau susipažinti su valstybės pagalbos teisiniu reglamentavimu ir kitais susijusiais klausimais. Jeigu vis dėlto nepavyktų rasti atsakymo į iškilusį klausimą, susisiekite su mūsų ekspertais telefonu +370 5 261 3157 arba el. paštu taryba@kt.gov.lt.