BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

Konkurenciją ribojantys susitarimai

Jeigu turite įrodymų apie galimą konkurenciją ribojantį susitarimą, pateikite juos Konkurencijos tarybai ir gaukite atlygį. Kaip numatyta Konkurencijos įstatyme, išmoka už įrodymus gali sudaryti 1 proc. nuo pažeidėjams paskirtų baudų, bet ne mažiau kaip 1000 eurų ir ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Draudžiamo susitarimo įrodymais laikomi pagrįsti duomenys, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba atlieka tyrimą ir nustato įstatymo pažeidimą.

Išmoka gali būti skiriama jums, jeigu:

  • pirmasis pateiksite įrodymus apie konkurenciją ribojantį susitarimą iki Konkurencijos tarybos tyrimo pradžios;
  • pateiksite įrodymus, kurie nebus gauti įvykdžius nusikalstamą veiklą.

Įrodymus apie draudžiamą susitarimą galite pateikti:

  • el. paštu praneskmums@kt.gov.lt;
  • paštu (Jogailos g. 14, Vilnius);
  • atvykę į Konkurencijos tarybą;
  • užpildę el. formą Konkurencijos tarybos svetainėje kt.gov.lt

Svarbu: jeigu pageidausite, jūsų tapatybė nebus atskleidžiama procedūros dalyviams, įskaitant ir ūkio subjektus, kurie įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą.

Nesate tikri?

Jei svarstote pateikti įrodymus apie draudžiamą susitarimą ir norite gauti daugiau informacijos, galite anonimiškai kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl konsultacijos telefonu +370 5  212 6641 arba el. paštu praneskmums@kt.gov.lt. Jei po konsultacijos nuspręsite neteikti įrodymų, jūsų pateikta informacija liks konfidenciali.

Daugiau informacijos apie išmokų mokėjimo tvarką rasite čia.

Vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis. Plačiąja prasme kartelis yra vienoje rinkoje veikiančių bendrovių susitarimas, užuot konkuravus tarpusavyje, veikti kartu ir riboti konkurenciją. Tokių susitarimų tikslas yra padidinti kartelio narių pelną vartotojų sąskaita. Bendrai nustatydamos kainas arba pasidalindamos rinkas bendrovės nustoja konkuruoti, nejaučia spaudimo tiekti į rinką naujus produktus, gerinti kokybę ar mažinti kainas. Rezultatas – vartotojams tenka mokėti brangiau.

Karteliai yra vieni sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų – juos draudžia ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis. Už dalyvavimą kartelyje bendrovėms yra skiriamos itin didelės baudos.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia visas bendradarbiavimo formas, kurios riboja ar gali riboti konkurenciją – bet kokia forma (raštu ar žodžiu) sudarytas sutartis, suderintus veiksmus, bendrovių asociacijų priimtus sprendimus, neformalius susitarimus.

Beveik visais atvejais neteisėtais laikomi bendrovių susitarimai:

  • nustatyti kainas;
  • riboti gamybą;
  • dalytis rinkomis ar klientais;
  • keistis komerciškai jautria informacija;
  • derinti teikiamus pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose;
  • nustatyti perpardavimo kainas (tarp gamintojo ir platintojų).

Įtariate kartelį? Praneškite mums!

Jei turite informacijos apie galimą kitų bendrovių sudarytą kartelį, praneškite mums! 

Vertikalieji susitarimai

Konkurencijos įstatymas yra taikomas ir vertikaliesiems ūkio subjektų susitarimams, sudarytiems tarp dviejų arba daugiau ūkio subjektų, veikiančių skirtinguose gamybos arba platinimo grandinės lygmenyse, pavyzdžiui, susitarimams tarp tiekėjo ir platintojo. 

Vertikaliųjų susitarimų vertinimas

Dažniausiai vertikalieji susitarimai, nustatantys konkretaus pardavimo ir pirkimo sandorio kainą ir kiekį, konkurencijos neriboja. Konkurencija gali būti ribojama, jeigu susitarimas suvaržo prekių pirkimą, pardavimą ar perpardavimą. Tiesa, kartais tokie apribojimai gali daryti ir teigiamą poveikį, pavyzdžiui, dėl jų gamintojui gali būti sudarytos palankios sąlygos patekti į naują rinką. Ar vertikalusis susitarimas iš tiesų riboja konkurenciją, vertinama kiekvienu atveju atskirai.   

  • Teisėtumo prezumpcija. Vertikaliesiems susitarimams taikoma teisėtumo prezumpcija, jei nei tiekėjo rinkos dalis, nei platintojo rinkos dalis neviršija 30 proc. atitinkamos rinkos, kurioje kiekvienas iš jų parduoda sutartyje nurodytas prekes ar paslaugas (Europos Komisijos Bendrosios išimties reglamentas). Atitinkama rinka apibrėžiama, vadovaujantis Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo. 
  • Kai tiekėjo arba platintojo užimama atitinkamos rinkos dalis viršija 30 proc., teisėtumo prezumpcija netaikoma. Tokie susitarimai nėra laikomi savaime neteisėtais, tačiau tokiu atveju reikia atlikti detalesnę susitarimo poveikio konkurencijai analizę.

Siekdama padėti įmonėms įsivertinti susitarimus, Europos Komisija patvirtino Vertikaliųjų apribojimų gaires. Į jas atsižvelgia ir Konkurencijos taryba. Gairėse apibrėžiamos pagrindinės vertikaliųjų susitarimų vertinimo taisyklės pagal atskiras susitarimų rūšis. Iš šių Gairių matyti, kad sutarties poveikis konkurencijai priklauso nuo susitarimo šalių užimamų rinkos dalių, patekimo į rinką kliūčių, ribojimų trukmės, rinkos koncentracijos ir kitų aplinkybių. 

Draudžiami apribojimai

Nepriklausomai nuo užimamos rinkos dalies, vertikalieji susitarimai, apimantys draudžiamus („sunkius“) apribojimus (Bendrosios išimties reglamento 4 str.), yra laikomi pažeidžiantys konkurencijos teisės reikalavimus, nes daro žalą vartotojams.

  • Pagrindinis apribojimas yra susijęs su perpardavimo kainos palaikymu: tiekėjams draudžiama nustatyti minimalią arba fiksuotą kainą, kokia platintojai gali perparduoti jų produktus. Tačiau paprastai nėra draudžiama nustatyti maksimalias perpardavimo kainas arba nustatyti rekomenduojamas perpardavimo kainas.
  • Prekybos internetu ribojimas taip pat yra draudžiamas, nebent tokį ribojimą pateisina objektyvios priežastys, pavyzdžiui, prekių pardavimas internetu neatitinka būtinų kokybės standartų arba parduodant prekes yra būtina kvalifikuota specialistų konsultacija, kuri gali būti suteikiama tik fizinėje parduotuvėje.

Vertikaliųjų susitarimų pavyzdžiai: 

  • Išimtinis platinimas – tiekėjo įsipareigojimas parduoti savo produktus tik vienam platintojui, kuris juos perparduotų konkrečioje teritorijoje arba konkrečiai vartotojų grupei. Vis dėlto, netgi apribojus platintojo veiklos teritoriją, draudžiama apriboti įgalioto platintojo galimybę vykdyti klientų, esančių kitoje nei įgaliotas platintojas teritorijoje, užsakymus (t. y., vykdyti pasyvius pardavimus). Gairių 117-142, 217-226 punktai. 
  • Pasirinktinis platinimas – platintojų skaičiaus apribojimas, taikant tam tikrus pasirinkimo kriterijus. Platintojai turėtų būti pasirenkami remiantis objektyviais kokybiniais kriterijais (pavyzdžiui, susijusiais su platintojo ir jo darbuotojų profesine kvalifikacija, platintojo prekybos patalpų tinkamumu), šios sąlygos turi būti vienodos visiems potencialiems platintojams. Nors ir gali būti ribojamos įgalioto platintojo galimybės parduoti produkciją neįgaliotiems platintojams, tačiau platintojai privalo turėti galimybę savo nuožiūra pirkti sutarties produktus iš kitų tinklui priklausančių pasirinktų platintojų. Gairių 143-164, 227-237 punktai.
  • Įsipareigojimas nekonkuruoti – platintojo prievolė nepirkti konkuruojančių tiekėjų prekės ženklų. Pavojus konkurencijai gali kilti tada, jei dėl įsipareigojimų pirkti iš vieno tiekėjo trukmės arba rinkos aprėpties, konkuruojantiems tiekėjams būtų pastebimai apribotos galimybės pasirinkti kitą platintoją. Tokiu būdu gali būti apribota skirtingų prekių ženklų konkurencija (angl. single branding). Gairių 247-252 punktai.
  • Išimtinis tiekimas – tiekėjo prievolė tiekti prekes tik konkrečiam platintojui. Tokiais susitarimais gali būti ribojamos kitų platintojų galimybės rasti tiekėją. Kuo didesnė rinkos dalis, kurioje taikomos išskirtinės tiekimo sąlygos ir kuo ilgesnė tokio susitarimo trukmė, tuo labiau tikėtina, kad konkurencija rinkoje bus apribota. Gairių 321-331 punktai.
  • Frančizė – intelektinės nuosavybės teisių, ypač susijusių su prekės ženklu ar žymeniu ir praktine patirtimi naudojant ir platinant prekes bei paslaugas, licencijos. Gairių 165-169 punktai.

Daugiau informacijos taip pat galite rasti rekomendaciniame Europos Komisijos leidinyje „Tiekimo ir platinimo susitarimams taikomos konkurencijos taisyklės“.

Dalyvavimo kartelyje pasekmės:

  • bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais;
  • individuali atsakomybė bendrovės vadovui – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei bauda iki 14 481 EUR;
  • iki 3 metų diskvalifikavimas iš viešųjų pirkimų;
  • privatūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo;
  • reputacijos praradimas.

Daugiau informacijos apie galimas sankcijas rasite čia.

Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė 3–5 metams eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu.

Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, papildomai gali būti skiriama bauda iki 14 481 Eur.

Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis:

  • tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo;
  • tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui;
  • nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą.

Svarbu:

  • Vien tai, kad darbo santykiai tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, padariusio pažeidimą, pasibaigė dar iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo priėmimo nešalina ūkio subjekto vadovo atsakomybės.
  • Bendrovių vadovai gali išvengti atsakomybės, jei ūkio subjekto vadovas dar iki tyrimo pradžios pirmasis pateikia visą jam žinomą informaciją apie konkurenciją ribojantį susitarimą arba tokią informaciją pateikia jo atstovaujamas ūkio subjektas. Daugiau informacijos apie atleidimą nuo baudų programą čia.

Sankcijos vadovams gali būti skiriamos tik įsigaliojus Konkurencijos tarybos nutarimui, kuriuo nustatytas atitinkamas Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Bendrovių vadovams sankcijas, įvertinęs Konkurencijos tarybos prašymą, skiria Vilniaus apygardos administracinis teismas. Skiriant baudas teismas atsižvelgia į ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą, ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę, ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu.

Ūkio subjektų vadovų, kuriems galioja teismų paskirtos sankcijos, sąrašas

Jeigu manote, kad esate kartelio dalyvis, galite būti visiškai atleistas nuo baudos!

Draudžiamo susitarimo dalyvis atleidžiamas nuo baudos, jei:

Kreipdamasis į Konkurencijos taryba atitinka šias sąlygas:

  • nėra susitarimo iniciatorius (t. y. nesiėmė veiksmų, kad priverstų kitą (-us) ūkio subjektą (-us), panaudodamas spaudimą, sudaryti draudžiamą susitarimą);
  • savanoriškai pateikia visą jam žinomą informaciją apie sudarytą konkurenciją ribojantį susitarimą;
  • yra pirmasis iš konkurenciją ribojančio susitarimo dalyvių, kurio pateikta informacija ir įrodymai sudaro pagrindą Konkurencijos tarybai atlikti patikrinimą dėl įtariamo draudžiamo susitarimo arba yra pakankama pažeidimui konstatuoti ir Konkurencijos taryba iki ūkio subjekto kreipimosi neturėjo pakankamų įrodymų tiksliniam patikrinimui atlikti arba pažeidimui konstatuoti;
  • neatskleidė ketinimo kreiptis į Konkurencijos tarybą;
  • svarstydamas kreiptis į Konkurencijos tarybą nenaikino ir nenuslėpė reikšmingos informacijos ar įrodymų;
  • nutraukė dalyvavimą draudžiamame susitarime (išskyrus atvejus, kai dalyvavimas reikalingas siekiant užtikrinti atliekamo tyrimo sėkmę).

Nuo kreipimosi į Konkurencijos tarybą iki tol, kol institucija priima galutinį sprendimą, bendradarbiauja su ja ir atitinka šias sąlygas:

  • suteikia Konkurencijos tarybai visą su konkurenciją ribojančiu susitarimu susijusią informaciją, kuri jam tampa žinoma;
  • atsako į bet kurį Konkurencijos tarybos tyrimui reikšmingą klausimą;
  • užtikrina, kad Konkurencijos taryba galėtų apklausti esamus ir, jei įmanoma, buvusius darbuotojus;
  • nenaikino ir nenuslėpė reikšmingos informacijos ar įrodymų;
  • niekam neatskleidė, kad kreipėsi į Konkurencijos tarybą iki jos tyrimo išvadų išsiuntimo susitarimo dalyviams.

Ūkio subjektas, kuris organizavo, koordinavo draudžiamą susitarimą ar padėjo jį sudaryti, gali būti atleidžiamas nuo baudos už dalyvavimą tokiame draudžiamame susitarime ar padėjimą jį sudaryti.

Jeigu tyrimas dėl draudžiamo susitarimo jau yra pradėtas, bauda bendrovei (šio susitarimo dalyvei) gali būti sumažinta iki 75 procentų, jei ji Konkurencijos tarybai suteikia papildomos informacijos apie šį draudžiamą susitarimą.

Nesate tikri?

Jei svarstote pateikti prašymą dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo arba norite gauti daugiau informacijos, galite anonimiškai kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl konsultacijos telefonu +370 5 212 6641 arba el. paštu praneskmums@kt.gov.lt. Jei po konsultacijos nuspręsite neteikti prašymo, jūsų pateikta informacija liks konfidenciali.

Daugiau informacijos apie atleidimo nuo baudų tvarką rasite čia.

Konkurentų (horizontalieji) bendradarbiavimo susitarimai    

Konkuruojančių įmonių (horizontalieji) bendradarbiavimo susitarimai gali būti ekonomiškai naudingi, jei jais susiejama papildomoji veikla, įgūdžiai, turtas. Dažniausiai pasitaikantys tokių susitarimų pavyzdžiai yra mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimai, gamybos susitarimai, įskaitant subrangos ir specializacijos susitarimus, pirkimo susitarimai, komercinimo susitarimai, standartizavimo susitarimai, įskaitant standartines sutartis, ir keitimasis informacija. Horizontalusis bendradarbiavimas gali būti rizikos pasidalijimo, sąnaudų taupymo, investicijų didinimo, praktinės patirties telkimo, produktų kokybės gerinimo ir jų įvairovės didinimo, taip pat greitesnio naujovių diegimo priemonė.  

Tačiau dėl horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų gali kilti konkurencijos problemų, kai jie daro neigiamą poveikį rinkai kainų, gamybos apimties, naujovių ar produktų įvairovės ir kokybės atžvilgiu. Dėl to įmonėms, svarstančioms sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, itin svarbu įsivertinti savo veiksmų atitiktį konkurencijos teisės reikalavimams.

Išimties iš konkurencijos taisyklių taikymas

Europos Komisijos reglamentai „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimams“ bei „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių specializacijos susitarimams“ (kartu – Bendrosios išimties reglamentai) įtvirtina sąlygas, kurioms egzistuojant konkuruojančių įmonių sudarytiems bendradarbiavimo susitarimams taikoma konkurencijos taisyklių išimtis, t. y. jiems netaikomos nuostatos, draudžiančios konkurenciją ribojantį įmonių bendradarbiavimą. Bendrosios išimties reglamentai numato bendradarbiaujančių įmonių bendrai užimamos rinkos dalies „saugius slenksčius“, atitinkamai, 20 % specializacijos susitarimų ir 25 % mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimų atveju, kurių neviršijus taikoma išimtis.  

Bendrosios išimties reglamentuose taip pat numatytos sąlygos, kurioms esant Europos Komisija ar nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos gali nuspręsti tam tikriems susitarimams netaikyti išimties, net jei šalių bendrai užimama rinkos dalis nesiekia „saugaus slenksčio“ ribos.

2023 m. liepos mėn. atnaujinti Bendrosios išimties reglamentai numato pereinamąjį laikotarpį iki 2025 m. birželio 30 d., kuriuo iki 2023 m. birželio pabaigos sudarytiems įmonių susitarimams išimčių taikymas gali būti pateisinamas ir pagal anksčiau galiojusių reglamentų nuostatas.

Susitarimas, neatitinkantis Bendrosios išimties reglamentuose numatytų sąlygų, savaime nėra laikomas pažeidžiančiu konkurencijos teisės taisykles. Tokiais atvejais konkretaus susitarimo teisėtumas priklauso nuo individualaus jo poveikio konkurencijai vertinimo, kurį atlikti gali padėti komunikatas „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“ (Gairės).

Svarbu: išimtis nėra taikoma, jei įmonės sudaro kartelinius susitarimus, t. y. konkuruojančios įmonės susitaria nustatyti kainas, riboti gamybą ar pasidalinti rinkomis ar klientais.

Horizontalios gairės 

2023 m. atnaujintose Gairėse pateikti Bendrosios išimties reglamentų nuostatų paaiškinimai ir jų taikymo pavyzdžiai, aptariami įvairių rūšių bendradarbiavimo susitarimų teisėtumo vertinimo kriterijai. Gairių tikslas yra padėti įmonėms įsivertinti savo veiksmų galimą poveikį konkurencijai bei teisėtumą. Konkurencijos taryba, vertindama įmonių veiksmų atitiktį Europos Sąjungos bei nacionalinių konkurencijos taisyklių reikalavimams,  taip pat vadovaujasi Gairėse nurodytais principais.

  • Gairėse pateikiami tokių reikšmingų konkurencijos teisės sąvokų kaip „suderinti veiksmai“, „potenciali konkurencija“, konkurencijos ribojimas „pagal tikslą“ ir „pagal poveikį“, „papildomi ribojimai“ paaiškinimai.  
  • Gairių dalis apie konkurentų informacijos mainų vertinimą papildyta įžvalgomis apie informacijos mainus skaitmeninėje erdvėje. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys, kad konkurenciją ribojančių informacijos mainų objektas gali būti ir „žali duomenys“ (angl. raw data), kurie prieš naudojimą turi būti specialiai apdoroti, bei kad neteisėti informacijos mainai gali vykti panaudojant tokias priemones kaip algoritmai. Taip pat akcentuojama, kad prieštarauti konkurencijos taisyklėms gali ir informacijos mainai, vykstantys teisinio reguliavimo procesų kontekste, pavyzdžiui, kai keistis komerciškai jautria informacija įmones skatina valdžios institucijos. Be to, riboti konkurenciją gali keitimasis informacija ne tik apie ateities, bet ir netolimos praeities kainas, jeigu sektoriuje įprasta remtis šia informacija sprendžiant dėl elgesio rinkoje. Detalesnė informacija, kaip vertinami informacijos mainai, pateikiama ir Konkurencijos tarybos atmintinėje.  
  • Aptariant mobiliojo ryšio operatorių bendradarbiavimo dalijantis infrastruktūra ar bendrai naudojant dažnius vertinimą, Gairėse pabrėžiama tokių susitarimų reikšmė vystantis skaitmeninei ekonomikai ir visuomenei. Vis dėlto akcentuojama, kad šie susitarimai gali riboti konkurenciją ir daryti neigiamą įtaką vartotojams, tad jų poveikis turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus konkurentų bendradarbiavimo pobūdį ir konkrečios rinkos, kurioje siekiama bendradarbiauti, ypatumus. 
  • Aptariant ribą tarp teisėtų bendro pirkimo susitarimų ir draudžiamų pirkėjų kartelių, Gairėse nurodoma, kad bendro pirkimo susitarimai dažnu atveju nekelia konkurencijos problemų, jeigu jo dalyviai neturi rinkos galios. Pažeidimo egzistavimas mažai tikėtinas, jeigu bendro pirkimo susitarimo dalyviams atstovaujantis subjektas aiškiai informuoja tiekėją, su kuriuo deramasi, kad atstovauja tokio bendro pirkimo susitarimo dalyviams (nebūtinai atskleisdamas dalyvių tapatybes); bendro pirkimo dalyviai rašytiniame susitarime aiškiai apibrėžia savo bendro pirkimo susitarimo sąlygas. Tuo tarpu kartelio egzistavimą iš esmės galima konstatuoti tuomet, kai pirkėjai, nevykdydami derybų su tiekėju dėl bendro pirkimo susitarimo sudarymo, koordinuoja su pirkimu susijusį elgesį rinkoje, dėl kurio turėtų spręsti savarankiškai, arba keičiasi komerciškai jautria informacija. Gairėse taip pat nurodoma, kad tam tikrais atvejais bendro pirkimo susitarimas gali būti pasitelkiamas neteisėtam karteliui pridengti ar įgyvendinti. Tokiais atvejais įmonėms gali būti taikoma atsakomybė už konkurencijos taisyklių pažeidimą. Bendro pirkimo susitarimai taip pat neturi virsti neteisėtu horizontaliu boikotu, kai siekiama išstumti iš pasrovinės pardavimo rinkos(-ų) (potencialų) konkurentą. 
  • Gairėse pateiktas tiekėjų konsorciumo (angl. bidding consortia) aprašymas bei patarimai, kaip atskirti teisėtus tiekėjų konsorciumus (jungtinės veiklos pasiūlymus) nuo neteisėtų konkurenciją ribojančių susitarimų. Tiekėjų konsorciumai paprastai nekelia prieštaravimo konkurencijos taisyklėms rizikos, kai juos sudariusios įmonės atitinkamų projektų negalėtų imtis individuliai, t. y. susitarimas leidžia įmonėms, kurios konkretaus projekto kontekste nėra (potencialios) konkurentės, patekti į rinką. Visgi tais atvejais, kai konkuruojančios įmonės gali dalyvauti projekte individualiai, o jų bendradarbiavimas nesukuria reikšmingos išteklių ir veiklos integracijos, bendras dalyvavimas projekte, tikėtina, bus laikomas ribojančiu konkurenciją „pagal tikslą“ ir savaime prieštaraujančiu konkurencijos taisyklėms, kadangi bendradarbiaujantys konkurentai suderins prekių ar paslaugų kainas, tačiau toks suderinimas nėra būtinas. Vertinant įmonių gebėjimą įgyvendinti projektą individualiai, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės kaip įmonės dydis ir pajėgumai, su projektu susijusi finansinė rizika bei investicijų poreikis ir kt. Taip pat svarbi aplinkybė, ar įmonės individualiai galėjo teikti pasiūlymus dėl tam tikrų projekto dalių (kai projektas (pirkimas) yra išskaidytas į dalis), ir ar visų konsorciumo šalių dalyvavimas įgyvendinant projektą yra būtinas. Konsorciumo šalys visais atvejais turėtų užtikrinti, kad atskleidžia viena kitai tik susitarimui įgyvendinti būtiną komercinę informaciją. Praktinį pavyzdį, kaip vertinama tiekėjų konsorciumų atitiktis konkurencijos taisyklėms, galima rasti ir Konkurencijos tarybos praktikoje (žr. Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2S-11 (2017) „Dėl UAB „IRDAIVA“ ir AB „PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, pranešimas spaudai). 
  • Gairių dalyje apie tvarumo susitarimų vertinimą nurodoma, kad tam tikrais atvejais pavienių įmonių sprendimai, susiję su gamyba ar vartojimu, gali turėti neigiamą poveikį, pavyzdžiui, aplinkai, į kurį nei šios įmonės, nei vartotojai tinkamai neatsižvelgia. Tokio pobūdžio problemos pirmiausia turėtų būti sprendžiamos priimant atitinkamus teisės aktus, kuriais skatinama tvari gamyba ir vartojimas, o ne įmonėms imantis bendradarbiavimo iniciatyvų. Visgi tam tikrais atvejais tvarumo tikslų gali būti siekiama pasitelkiant įmonių bendradarbiavimą. Priklausomai nuo to, kokios rūšies susitarimas sudaromas (pavyzdžiui, specializacijos, mokslinių tyrimų, standartizacijos), vertinant jo atitiktį konkurencijos taisyklėms, svarbu atsižvelgti ir į Gairėse pateikiamus tokios rūšies susitarimų vertinimo principus. Tvarumo susitarimai, kuriais nedaroma įtaka nė vienam iš konkurencijos parametrų (kainai, gamybos apimčiai ir kt.), apskritai nepatenka į konkurencijos taisyklių taikymo sritį. Gairėse aptariami įvairūs kriterijai, kurie yra reikšmingi vertinant tvarumo susitarimų atitiktį konkurencijos taisyklėms. Akcentuojama, kad įmonės, siekiančios, kad jų tvarumo susitarimui būtų taikoma individualioji išimtis iš konkurencijos taisyklių, turi pateikti įrodymus apie tokio susitarimo naudą bei jos apimtį ir negali remtis tik abstrakčiais teiginiais. Išimties taikymas galimas tik tada, kai konkurenciją ribojančio tvarumo susitarimo sukuriama nauda yra perduodama produkto vartotojams ir viršija konkurencijos ribojimo sukeliamą žalą (pilnos kompensacijos principas) bei kai toks ribojimas yra būtinas atitinkamiems tvarumo tikslams pasiekti. Vartotojams suteikiama tvarumo susitarimo nauda gali būti susijusi su pagerintomis produkto savybėmis, padidintu tvarumu, už kurį vartotojai sutinka mokėti, ir (arba) su platesniam asmenų ratui sukuriama nauda, jeigu atitinkamo produkto vartotojai priklauso šiam ratui ir gauna reikšmingą naudą, kuri kompensuoja konkurencijos ribojimo sukeliamą žalą. 

Kelias Gairėse aprašytų susitarimų rūšis apimantys bendradarbiavimo susitarimai turėtų būti vertinami pagal visoms susitarimų rūšims skirtus kriterijus, be kita ko, įvertinus, kurios rūšies susitarimo bruožai labiausiai būdingi konkrečiam bendradarbiavimo susitarimui. 

Gairėse pateikiama informacija yra bendro pobūdžio. Jose nurodyti įmonių bendradarbiavimo susitarimų vertinimo kriterijai neturėtų būti suprantami kaip baigtinis sąrašas, automatiškai taikomas visiems praktikoje įmonių sudaromiems susitarimams, neatsižvelgiant į individualaus atvejo specifines aplinkybes.  

Sudarydami bendradarbiavimo susitarimus konkurentai turi pareigą įvertinti jų atitiktį konkurencijos taisyklių reikalavimams. Konkurencijos taryba teikia įmonėms bendro pobūdžio konsultacijas dėl aktualių teisės normų, tačiau, neatlikusi tyrimų ir nenustačiusi visų galutiniam vertinimui reikšmingų aplinkybių, neteikia išvadų, ar konkretūs įmonių veiksmai ar susitarimai atitinka konkurencijos teisės reikalavimus.