BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

  • Tik maisto prekių, gėrimų tiekėjus, gaminančius ir parduodančius maisto produktus, gėrimus, skirtus parduoti vartotojams;
  • Tik tuos tiekėjus, kurių pardavimo pajamos paskutiniais finansiniais metais yra ne didesnės kaip 350 mln. Eur;
  • Tik tuos tiekėjus, kurie nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos (gali būti Lietuva ar bet kuri kita valstybė, pavyzdžiui, Latvija, Ukraina, Norvegija, Lenkija ir kt.) pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis parduoda maisto prekes, gėrimus bent vienam iš 5 didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje („Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ / „Rivona“, „Rimi“);
  • Apsauga taikoma ir maisto produktų, gėrimų gamintojų grupėms, gamintojų, tiekėjų organizacijoms ir jų asociacijoms.

Skaičiuojant tiekėjų pardavimo pajamas, vertinamos visos iš įprastinės ūkinės veiklos gaunamos pajamos – tiek už maisto produktų, gėrimų, tiek už kitų prekių ar paslaugų pardavimą. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas parduoda maisto produktus, gėrimus didiesiems prekybos tinklams ir tuo pačiu teikia logistikos, reklamos ar kitas paslaugas, parduoda ne maisto prekes kitiems pirkėjams, skaičiuojamos ir iš pastarųjų veiklų gautos pajamos.

SVARBU ATKREIPTI DĖMESĮ

  • Atsitiktinių pajamų įtraukti nereikia. Jeigu maisto prekių, gėrimų tiekėjas sudarė vienkartinį sandorį, pavyzdžiui, pardavė nekilnojamąjį turtą, akcijas ir pan., šios pajamos į pardavimo pajamas neįtraukiamos.
  • Pardavimo pajamos apskaičiuojamos į jas neįtraukiant grąžintinų sumų, pridėtinės vertės mokesčių, akcizų ir muitų mokesčių.
  • Pardavimo pajamos skaičiuojamos į jas įtraukiant visų su maisto prekių, gėrimų tiekėju susijusių ūkio subjektų pajamas, nepriklausomai kurioje valstybėje jos buvo gautos ir kurioje valstybėje įsisteigęs su tiekėju tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs ūkio subjektas.
  • Susijusiais ūkio subjektais laikomi du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu. Paprastai tariant, jei maisto prekių, gėrimų tiekėjas turi kontroliuojamų ūkio subjektų arba tiekėją, kaip ir kitus ūkio subjektus, kontroliuoja tie patys fiziniai ar juridiniai asmenys, visi tokie ūkio subjektai bus laikomi susijusiais su tiekėju*.
  • Esant minėtiems ryšiams, skaičiuojamos visų su maisto prekių, gėrimų tiekėju susijusių ūkio subjektų pardavimo pajamos, nepriklausomai nuo to, kur susiję ūkio subjektai įsisteigę ir gauna pajamas.
  • Visų su maisto prekių, gėrimų tiekėju susijusių ūkio subjektų pardavimo pajamos paprastai vertinamos pagal konsoliduotą finansinę ataskaitą. Jeigu jos nėra, vertinami kiekvieno su tiekėju susijusio ūkio subjekto finansiniai duomenys, juos sumuojant.

* kilus papildomų klausimų dėl susijusių ūkio subjektų nustatymo ir jų pardavimo pajamų skaičiavimo, siūlome vadovautis Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies kriterijais bei  2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių  apibrėžties.

Jei maisto prekių, gėrimų tiekėjas priklauso įmonių grupei, paprastai visi tos įmonių grupės ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, bus laikomi su tiekėju susijusiais ūkio subjektais. Todėl vertinant, ar taikoma įstatymo apsauga, svarbios tokios įmonių grupės (visų su tiekėju susijusių ūkio subjektų) pardavimo pajamos. Pavyzdžiui, jei konkretaus maisto prekių, gėrimų tiekėjo, parduodančio prekes didiesiems prekybos tinklams, pajamos yra 5 mln. Eur, tačiau įmonių grupės pajamos yra didesnės nei 350 mln. Eur, tokiam tiekėjui įstatymo apsauga nėra taikoma.

  • Įsigaliojusiais įstatymo pakeitimais įgyvendinamos Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje direktyvos nuostatos.
  • Direktyvos tikslas – nustatyti apsaugos standartą, kuris būtų naudingas žemės ūkio, maisto produktų, gėrimų gamintojams, taip pat ir fiziniams / juridiniams asmenims, jų grupėms, tiekiantiems minėtus produktus, atsižvelgiant į jų santykinę derybinę galią.
  • Požiūris, kai derybinė galia grindžiama tiekėjo ir pirkėjo santykiniu dydžiu pagal metinę apyvartą, užtikrina geresnę apsaugą nuo nesąžiningos prekybos praktikos tiems, kuriems jos labiausiai reikia ir kurie yra mažiausiai apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Dažnu atveju tai – mažos ir vidutinės įmonės, taip pat įmonės, kurių metinė apyvarta neviršija 350 mln. Eur (pavyzdžiui, ūkininkų sukurti kooperatyvai).
  • Viršutinė 350 mln. Eur pardavimo pajamų riba, Europos Komisijos manymu, turėtų užtikrinti, kad apsauga būtų teikiama subjektams, kurie nėra pažeidžiami arba yra mažiau pažeidžiami dėl savo dydžio pagal metinę apyvartą.
  • Tiekėjas turėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą, jeigu  galimai nesąžiningus veiksmus jo atžvilgiu atlieka bent vienas iš penkių Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų („Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ / „Rivona“, „Rimi“), su kuriuo tiekėjas yra sudaręs didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį dėl maisto prekių, gėrimų vartotojams pardavimo, ir tiekėjo pajamos (įskaitant visų su tiekėju susijusių ūkio subjektų pajamas) praėjusiais finansiniais metais neviršijo 350 mln. Eur.
  • Tiekėjas, nepriklausomai nuo jo įsisteigimo vietos, turėtų kreiptis į Žemės ūkio agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu nesąžiningus veiksmus jo atžvilgiu atlieka Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiantis pirkėjas (juridinis / fizinis asmuo) ar pirkėjų grupės, įskaitant viešuosius subjektus, kurie perka iš tiekėjo žemės ūkio, maisto produktus.
  • Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva pagal informatorių ar anonimiškai pateiktą informaciją, priimdama motyvuotą nutarimą.
  • Konkurencijos taryba ragina maisto prekių ir gėrimų tiekėjus kreiptis į instituciją ir teikti informaciją apie įtariamus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus el. paštu mazmenine.prekyba@kt.gov.lt arba tel.: +370 646 39103, +370 676 13374. 
  • Konkurencijos taryba užtikrina besikreipiančių maisto prekių, gėrimų tiekėjų tapatybės slaptumą.
  • Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimo, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją.
  • Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai gali įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės teritoriją, patalpas tik tikrinamos įmonės darbo laiku, pateikę įgaliojimus, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir teismo nutartį dėl leidimo įeiti į patalpas.
  • Pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba nutarimą turi priimti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sprendimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos.
  • Motyvuotu nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po šešis mėnesius. Taigi, maksimalus pažeidimo tyrimo terminas – 1,5 metų.
  • Už atliktus draudžiamus nesąžiningus veiksmus tiekėjų atžvilgiu didiesiems prekybos tinklams gali būti skiriama bauda iki 0,7 proc. jų praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų. Bauda apskaičiuojama vadovaujantis Baudų už Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašu.
  • Didiesiems prekybos tinklams, kurie vėluoja sumokėti tiekėjui už parduotas maisto prekes, gėrimus, gali būti skiriama ne mažesnė kaip 200 Eur, tačiau ne didesnė kaip 20 proc. susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos, dydžio bauda. Skaičiuojant baudą už vėluojamus atsiskaitymus taip pat vadovaujamasi Baudų skyrimo tvarkos aprašu.

Jeigu vienas iš didžiųjų prekybos tinklų atlieka nesąžiningus veiksmus, numatytus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme, jis atsako Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

  • Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme pateikiama greitai gendančių maisto produktų sąvoka. Tai – produktai, kurie dėl savo pobūdžio, numatomos paskirties gali tapti netinkami parduoti per 30 kalendorinių dienų po jų derliaus nuėmimo, pagaminimo ar perdirbimo.
  • Maisto produktus greitai gendančių produktų kategorijai taip pat gali padėti priskirti žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 13 d. įsakymu patvirtinti kriterijai ar rekomendacinio pobūdžio greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sąrašas.
  • Jei tarp tiekėjo ir didžiojo prekybos tinklo kyla ginčas dėl produkto (ne)priskyrimo greitai gendančių produktų kategorijai, jie gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri atlieka žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų kategorijai vertinimą ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas.

Didysis prekybos tinklas pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos direktoriaus 2008 m. kovo 26 d. įsakymas) greitai gendančių maisto produktų tiekėjui grąžinti negali (nebent maisto produktai atšaukiami iš rinkos; šį procesą prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).

Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad pirkėjui, įskaitant didžiuosius prekybos tinklus, draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas dėl:

  • maisto produktų tiekimo arba pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba tiekimo ar pristatymo apimties, kokybės standartų, mokėjimo sąlygų, kainų;
  • tiekėjui teikiamų paslaugų, kurios susijusios su maisto prekių, gėrimų sandėliavimu, demonstravimu, taip pat su tokių prekių rinkodara, reklamavimu ar prekių pardavimo skatinimu.
  • Kaip numatyta Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, didžiajam prekybos tinklui draudžiama reikalauti, kad tiekėjas apmokėtų ar kitaip atlygintų dalį ar visas prekių pardavimo skatinimo išlaidas. Kitaip tariant, didysis prekybos tinklas negali reikalauti, kad tiekėjas įsipareigotų skirti tam tikrą metinę sumą (biudžetą) pardavimo skatinimui.
  • Kita vertus, šalys gali sutarti dėl preliminaraus pardavimo skatinimo biudžeto, o atskirais susitarimais tartis dėl konkretaus pardavimo skatinimo veiksmo ir apmokamų išlaidų dydžio.
  • Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, jog pirkėjas, įskaitant didžiuosius prekybos tinklus, negali reikalauti, kad tiekėjas padengtų su nuolaidomis susijusias išlaidas.
  • Toks reikalavimas yra galimas nebent tuo atveju, jei didysis prekybos tinklas su tiekėju susitaria dėl išlaidų, susijusių su maisto produktams taikomomis nuolaidomis, padengimo ir iki tinklo inicijuoto maisto produktų, gėrimų pardavimo skatinimo pradžios tiekėjui nurodo tokio pardavimo skatinimo laikotarpį ir numatomą iš tiekėjo tam laikotarpiui užsakytų maisto produktų, gėrimų, kuriems būtų taikoma mažesnė kaina, kiekį.

Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2 punkte numatyta, kad, jei pirkėjas, įskaitant didįjį prekybos tinklą, teikia tiekėjui paslaugas, susijusias su pardavimo skatinimu, reklama, rinkodara, jis, tiekėjo prašymu, privalo raštu pateikti tiekėjui išlaidų sąmatą bei sąmatos pagrindimą.

  • Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje 1 punkte nurodyta, jog pirkėjui, įskaitant didžiuosius prekybos tinklus, draudžiama atšaukti greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai (mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) laiko, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog tiekėjas suras alternatyvių tų produktų pardavimo arba panaudojimo būdų.
  • Kadangi šiuo draudimu siekiama užtikrinti, kad pirkėjai, įskaitant mažmeninės prekybos įmones, neperkeltų veiklos rizikos tiekėjams, t. y. atšaukus greitai gendančių produktų užsakymą, tiekėjui netektų ieškoti alternatyvių būdų, kaip per itin trumpą laiką realizuoti greitai gendančius maisto produktus, įtvirtintas draudimas yra absoliutus, nenumatantis šalių susitarimo galimybės.

Kaip numatyta Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte, didžiajam prekybos tinklui draudžiama reikalauti, kad tiekėjas pristatytų jo užsakytą prekių kiekį nurodytu laiku, jeigu tiekėjas per vieną darbo dieną nuo gauto užsakymo dienos praneša prekybos tinklui, jog negali įvykdyti užsakymo nurodytu laiku ar pristatyti viso užsakyto prekių kiekio.

Jei tiekėjas mažmeninės prekybos įmonei pateikus užsakymą per vieną darbo dieną pranešė, kad dalies užsakymo pristatyti negalės, prekybos tinklas baudų, netesybų ar kitų spaudimo priemonių taikyti neturėtų. Priešingu atveju, būtų laikoma, kad didysis prekybos tinklas atlieka tiekėjo atžvilgiu nesąžiningus veiksmus ir tokiu būdu pažeidžia Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punktą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai reikalauja pristatyti užsakytas prekes.
 

Jei mažmeninės prekybos įmonė tiekėjui per užsakymų sistemas ar kitu būdu pateikia užsakymus, pastarieji turėtų būti laikomi užsakymais, kuriais vadovaudamiesi tiekėjai planuoja savo gamybos, prekybos pajėgumus. Todėl, jei prekybos tinklas pateikęs užsakymą nusprendžia dalies jo atsisakyti, reikėtų vertinti, ar tai negalėtų būti laikoma kaip užsakymo atšaukimas ir galimas Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimas.

Atnaujinta: 2024 11 13