BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL AB „LIETUVOS TELEKOMAS“ VEIKSMŲ ATITIKTIES REKLAMOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

  • 2005 05 26
  • Nutarimo Nr.: 2S-9
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;
Konkurencijos tarybos narių: Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Gendriko Stuko;
sekretoriaujant Zitai Balsienei;
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Kristinai Martišienei, Vytautui Gliebui, Elenai Navickaitei, Jūratei Šovienei;
dalyvaujant Ryšių reguliavimo tarnybos atstovui Antanui Jakubėnui;
dalyvaujant AB “Lietuvos telekomas” atstovui Dariui Štitiliui;
2005 m. gegužės 26 d. Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB “Lietuvos telekomas” skelbtos reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas pradėtas Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1S-160 „Dėl AB “Lietuvos telekomas” veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“.
Nustatyta, kad 2003 metais AB “Lietuvos telekomas” savo abonentams kartu su sąskaita už suteiktas telekomunikacijų paslaugas išsiuntė leidinį “Namų linija” Nr. 2, liepa 2003, kuriame buvo informacija: “Kiek pratupėjai - tiek sumokėjai. <…> mokate tik už laiką, praleistą naršant internete”. 2004 m. bendrovė savo abonentams kartu su sąskaitomis už suteiktas telekomunikacijų paslaugas išsiuntė leidinį “Namų linija” Nr. 5, balandis 2004, kuriame nurodė informaciją “<...> Mokate tik už internete praleistą laiką - 3 ct/min. ne piko metu”.
Be to, informacija apie “Atviras takas” paslaugą 2003 m. birželio-liepos mėnesiais buvo skleidžiama reklaminiuose lapeliuose: “<...> mokate tik už minutes, praleistas internete, <...>”, siunčiamuose abonentams kartu su sąskaitomis už suteiktas telekomunikacijų paslaugas.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 12- spalio 9 dienomis per televiziją buvo skleidžiama reklama, kur teigiama, kad “<...> Nuo šiol vakarais ir savaitgaliais interneto minutė tik 3 ct <…>”.
Nustatyta, jog aukščiau minėta informacija laikytina reklama, o šios reklamos davėja yra AB “Lietuvos telekomas”.
Tyrimo metu iš Konkurencijos tarybai Ryšių reguliavimo tarnybos persiųsto “Atviras takas” paslaugos vartotojo skundo matyti, kad sąskaitoje, gautoje iš AB “Lietuvos telekomas” už 2004 m. kovo mėn. telekomunikacijų paslaugas, eilutėje “interneto paslauga “Atviras takas” buvo nurodyta: 1155 sujungimai - 40 val. 55 min. 39 sek. - 228,92 Lt, o sąskaitoje už balandžio mėnesį buvo nurodyta: 543 sujungimai - 12 val. 34 min. - 69,05 Lt. Skunde nurodoma, kad interneto “Atviro tako” paslauga vartotojas naudojosi 4 savaites ir per šį laikotarpį kompiuteriui reikėjo nuo 5 iki 30 ir daugiau minučių rinkti nurodytą telefoną, kad susijungtų su “Atviru taku”. Ryšys buvo nestabilus, dažnai nutrūkdavo tuoj pat arba po 2-jų, 5-ių, 10-ies minučių. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama vartotojo skundą, nustatė, kad AB “Lietuvos telekomas” ne tik apmokestina laiką, kai interneto paslaugos “Atviras takas” vartotojo kompiuterio modemas bando prisijungti prie “Tako” serverio, tačiau priskaičiuoja ir sujungimo mokestį, nors vartotojas prieigos prie interneto tuo metu dar neturi. Kauno technologijos universiteto Metrologijos instituto rašte taip pat nurodoma, kad “Atviro tako” paslaugos apmokestinama laiko trukmė apibrėžiama nepakankamai ir neaiškiai.
AB “Lietuvos telekomas” 2004-12-15 rašte Nr. 01-2-951 nurodė, kad reklamose naudotas teiginys “<...> mokate tik už laiką, praleistą naršant internete” sietinas su abonentinio mokesčio nebuvimu ir negali būti suprantamas kaip jokių kitų mokesčių nebuvimo prielaida. Paaiškino, kad apie sujungimo mokestį vartotojai būdavo informuojami internete arba nemokamu telefonu 1525.
Tyrimo metu nustatyta, kad AB “Lietuvos telekomas” paslaugos “Atviras takas” vartotojus apmokestina už skambučius pagal telefono stoties užfiksuotus duomenis. Vietinė stotis sujungimo pradžią skaičiuoja nuo tada, kai serverio modemas atsako į kliento modemo skambutį. Nuo šio momento technine prasme atsiranda interneto ryšys, nors prie visų interneto resursų vartotojas dar negali prieiti. Tam reikalingas sėkmingas prisijungimas prie “Tako” serverio.
Nustatyta, kad AB “Lietuvos telekomas” platinamoje reklamoje nėra informacijos, kad naudojantis “Atviro tako” paslauga apmokestinamas ir laikas, per kurį abonento kompiuterio modemas bando prisijungti prie “Tako” serverio bei priskaičiuojamas sujungimo mokestis - 0,04 Lt (su PVM), nors vartotojas prieigos prie interneto tuo metu dar neturi.
Ryšių reguliavimo tarnyba 2005-04-27 rašte nurodė, jog pastabų tyrimo išvadoms ir pasiūlymams neturi. Bylų nagrinėjimo posėdžio metu Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas A.Jakubėnas teigė, kad “Lietuvos telekomas” kompensavo vartotojo patirtą žalą. Informavo, kad daugiau “Lietuvos telekomas” interneto vartotojų skundų nėra gavę, šiuo metu neturi duomenų, jog “Lietuvos telekomas” naudotų Konkurencijos tarybos nagrinėtą reklamą.
AB “Lietuvos telekomas” savo 2005-04-26 atsiliepimuose su tyrimo išvadomis nesutiko, atkreipė dėmesį, kad visose reklamose vartotojai buvo informuojami, kad papildomą informaciją galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu arba internete. Bylų nagrinėjimo posėdžio metu AB “Lietuvos telekomas” atstovas D.Štitilis naujų argumentų neturėjo ir pakartojo 2005-04-26 rašte išdėstytus paaiškinimus. Prašė atsižvelgti į tai, jog buvo gautas tik vieno vartotojo skundas ir Konkurencijos tarybą prašė nagrinėjamos reklamos nepripažinti klaidinančia reklama.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.
Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
AB “Lietuvos telekomas” teikia telekomunikacijų paslaugas, todėl jos veikla laikytina komercine-ūkine veikla, o bendrovės specialiuose leidiniuose, informaciniuose lapeliuose ir per televiziją skleista informacija yra tiesiogiai susijusi su pastarosios vykdoma veikla ir skatina vartotojus naudotis jos teikiamomis “Atviro tako” paslaugomis. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad skelbiami reklaminiai teiginiai laikytini reklama, kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.
Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai remiantis protingumo kriterijumi pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. numatytais kriterijais - nustatant klaidinantį reklamos pobūdį, pakanka nustatyti, kad ji yra klaidinanti nors pagal vieną numatytą kriterijų, šiuo atveju - išsamumo kriterijų. Remiantis išsamumo kriterijumi, reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateiktą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.
Pagal Reklamos įstatymo 5 str. 4 d. nuostatas sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į paprasto reklamos vartotojo galimą nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą bei pateikimo būdą ar formą ir galimą ekonominį elgesį priimant sprendimus dėl atitinkamoje reklamoje pateiktos informacijos apie paslaugą. Laikytina, kad paprastas vartotojas yra vartotojas, neturintis specialių žinių iš reklamoje paskleistos informacijos sričių.
Remiantis protingumo kriterijumi tikėtina, kad paprastas reklamos vartotojas (neturintis specialių techninių žinių apie prisijungimą prie interneto), susipažinęs su viena iš AB “Lietuvos telekomas” naudotų reklamų, gali susidaryti nuomonę, jog mokės tik už laiką, praleistą naršant internete (mokės tik 3 ct/min. ne piko laiku).
AB “Lietuvos telekomas” naudojamoje reklamoje praleido dalį informacijos, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti - t.y., kad papildomai reikės mokėti už laiką, kai interneto paslaugos “Atviras takas” vartotojo kompiuterio modemas bando prisijungti prie “Tako” serverio, ir bus taikomas sujungimo mokestis - 0,04 Lt su (PVM), nors vartotojas prieigos prie interneto tuo metu dar neturi. Žinodamas šią informaciją, vartotojas, kuriam daro įtaką paslaugos kaina - vienas iš pagrindinių kriterijų, lemiančių vartotojo pasirinkimą, gal būt rinktųsi kitus šios paslaugos teikėjus ar iš viso šios paslaugos nesirinktų.
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad AB “Lietuvos telekomas”, reklamuodama interneto paslaugą “Atviras takas”, naudojo neišsamią informaciją, kuri galėjo suklaidinti paprastą reklamos vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį.
Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tik tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad AB “Lietuvos telekomas” savo iniciatyva ir interesais užsakė tyrimo metu nagrinėtą reklamą. Kadangi to neginčija ir pati bendrovė, konstatuotina, kad ši bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.
Vadovaujantis Reklamos įstatymo 22 str. 13 dalimi, kur numatyta, kad ūkio subjektui bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, AB “Lietuvos telekomas” bauda yra neskirtina. Vėliausia reklama buvo skleista 2004 balandžio 10 dieną, o 2005-04-10 sueina vienerių metų senaties terminas, todėl yra taikytina Reklamos įstatymo 22 str. 13 dalies nuostata.
Vadovaudamasi LR reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., 19 str. 2 d. 1 p.,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Pripažinti AB “Lietuvos telekomas” skelbtus reklaminius teiginius “Kiek pratupėjai - tiek sumokėjai. <…> mokate tik už laiką, praleistą naršant internete”, “<…> Mokate tik už internete praleistą laiką - 3 ct/min. ne piko metu”, “<…> mokate tik už minutes, praleistas internete, <…>”, “<…> Nuo šiol vakarais ir savaitgaliais interneto minutė tik 3 ct <…>” klaidinančia reklama.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas