- 2003 04 03
- Nutarimo Nr.: 1S-30
- Nutrauktas tyrimas
Konkurencijos tarybos Paslaugų skyrius atliko tyrimą dėl AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių reikalavimus.
Tyrimas buvo pradėtas 2002 m. rugsėjo 5 d. pagal AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą apie galimą draudžiamą susitarimą tarp AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ savo pranešime Konkurencijos tarybai išdėstė, kad UAB „Lekėčiai“ 2002-08-08 raštu Nr.01/147 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ prašydami nutraukti gyvulių draudimo sutartį, nes AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ Šakių skyrius kredituoja UAB „Lekėčiai“ ir viena iš kreditavimo sąlygų yra gyvulius apdrausti UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ yra atitinkamai paskolų teikimo ir draudimo paslaugų teikimu besiverčiančios bendrovės. Be to AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ yra UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ steigėjas ir pilnai (100%) kontroliuoja šią bendrovę.
Tyrimo metu analizuojami ūkio subjektų veiksmai, kurie teikia dvi finansinio pobūdžio paslaugų rūšis: paskolų (kreditų) ir draudimo paslaugų teikimas. Bankai duoda paskolas įvairioms ekonominės veiklos rūšims. Atsižvelgus į Vyriausybės ir kitų institucijų priimtus normatyvinius dokumentus, tyrimo metu žemės ūkio veikla buvo atskirta į atskirą rinką. Kadangi paskolų sutartys tarp bankų ir fizinių bei juridinių asmenų sudaromos Lietuvos teritorijoje ir kiekvienoje šalyje veikia skirtingos paskolų suteikimo sistemos, tai geografinę paskolų žemės ūkio veiklai teritoriją galima apibrėžti kaip Lietuvos Respublikos teritoriją. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta aukščiau bei į tai, kad žemės ūkio subjektams dengiama 30 proc. paskolų palūkanų, atitinkama rinka apibrėžiama, kaip paskolos žemės ūkio veiklai Lietuvoje.
Kita paslaugų rinka, kuri nagrinėtina, yra draudimo paslaugos, teikiamos žemės ūkio subjektams. Ši paslauga taip pat sudarytų savarankišką paslaugų rinką, nes paramos nelaimės atvejų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.80, 3 punkte yra numatyta, kad „žemės ūkio subjektams, apdraudusiems pastatus, žemės ūkio techniką bei įrenginius, gyvulius, paukščius, pašarus, pasėlius bei kitą kilnojamą turtą (išskyrus gyvenamuosius namus ir lengvuosius automobilius) savanoriškuoju draudimu ir einamaisiais metais pateikusiems savivaldybei prašymą, nepaisant to, ar atsitiko nelaimė, kompensuojama 25 proc. draudimo įmokų sumos, sumokėtos per einamuosius metus. Kompensacijų išmokėjimo tvarką tvirtina savivaldybė.“ Kadangi draudimo sutartys tarp draudimo bendrovių ir fizinių bei juridinių asmenų taip pat sudaromos Lietuvos teritorijoje ir kiekvienoje šalyje veikia skirtingos draudimo veiklos reguliavimo sistemos, tai geografinę nurodytos draudimo paslaugos rinką galima apibrėžti kaip nacionalinę Lietuvos rinką. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta aukščiau bei į tai, kad žemės ūkio subjektams dengiama 25 proc. draudimo įmokų sumų, atitinkama rinka apibrėžiama, kaip draudimo paslaugos žemės ūkio veiklai Lietuvoje.
Lietuvos banko duomenimis šiuo metu yra 10 komercinių bankų Lietuvoje teikiančių paskolas, bei 4 užsienio bankų skyriai. Po atliktos minėtų bankų apklausos paaiškėjo, kad 3 bankai apskritai neteikė paskolų žemės ūkio veiklai. Nustatant rinkos dalį skaičiavimų supaprastinimo tikslais buvo paimta paskolų suma suteikta žemės ūkiui, medžioklei ir miškininkystei.
Tyrimo metu apklausus bankus nustatyta, kad bankų išduotų paskolų žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veiklai rinkos dalys atitinkamai sudarė: AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ - 2000 m. <…>, 2001 <…>, 2002 <…>; AB „Vilniaus bankas“ - 2000 m. <…>, 2001 <…>, 2002 <…>; AB „Hansa-LTB“ - 2000 m. <…>, 2001 <…>, 2002 <…>; AB „Šiaulių bankas - 2000 m. <…>, 2001 <…>, 2002 <…>.
Paskolos žemės ūkio veiklai paskolų portfelyje sudaro labai nedidelę dalį.
Per paskutinius trejus metus tik AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ padidino savo rinkos dalį paskolų žemės ūkio veiklai rinkoje. Bankai šį sektorių laiko rizikingu, todėl nelaiko paskolų žemės ūkio veiklai prioritetu ir nenumato žymiai didinti savo rinkos dalį šioje rinkoje. Tačiau prognozuoja, kad situacija gali pasikeisti po įstojimo į ES. Lietuvai bus paskirta finansinė parama kaimo plėtrai. Šių lėšų įsisavinimui teks papildomai skolintis, todėl 2004-2005 m. tikimasi paskolų portfelio šuolio.
Be bankų paskolas žemės ūkio veiklai teikia kredito unijos. 2003 m. pradžioje Lietuvoje veikė 53 kredito unijos. Per 2002 m. kredito unijų suteiktos paskolos padidėjo 2,2 karto. Ateityje gali atsirasti įvairūs investiciniai fondai, stiprios žemės ūkio technikos gamintojos, kurios tiesiogiai finansuotų žemdirbius ar žemės ūkio produkcijos perdirbėjus.
Kliūčių kitiems ūkio subjektams įeiti į paskolų žemės ūkio veiklai rinką nenustatyta. Lietuvos žemės ūkio ministerija, atsakydama į jai pateiktus klausimus dėl kliūčių kitiems ūkio subjektams įeiti į paskolų žemės ūkio veiklai rinką paaiškino, kad žemės ūkio subjektai laisvai pasirenka banką, iš kurio norėtų imti ilgalaikę ar trumpalaikę paskolą. Tvarkose bankai, iš kurių turėtų būti suteikiamos paskolos, nebuvo įvardijami, todėl joks bankas, suteikdamas paskolas žemės ūkio subjektams, privalumų prieš kitus, išduodančius paskolas bankus, neturi.
Apklausus Lietuvoje veikiančius komercinius bankus dėl naujų rinkos dalyvių įėjimo į paskolų žemės ūkio veiklai kliūčių AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“, AB „Šiaulių bankas“ AB „Snoras“ nurodė, kad ypatingų, esminių kliūčių įeiti į rinką nėra. AB „Vilniaus bankas“ mano, kad „…žemės ūkio paskolų rinka šiuo metu dar nėra išplėsta, todėl rinkos dalyviai galėtų nesunkiai į ją patekti“.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Ūkio subjektai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d., jei, būdami konkurentais, susitaria iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi susitarimams, kuriuos sudarė ūkio subjektai, Konkurencijos įstatymo prasme laikytini vienu ūkio subjektu. AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ Konkurencijos įstatymo prasme yra traktuotinos kaip vienas ūkio subjektas, kadangi jos yra susijusios tarpusavio kontrolės ryšiais ir neveikia rinkoje nepriklausomai viena nuo kitos organizuodamos savo ūkinę veiklą. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi susitarimams, kuriuos sudarė ūkio subjektai, Konkurencijos įstatymo prasme laikytini vienu ūkio subjektu.
Galima konstatuoti, kad paskolos žemės ūkio veiklai bankų paskolų portfeliuose sudaro labai nedidelę dalį, bankai šį sektorių laiko rizikingu, todėl nelaiko paskolų žemės ūkio veiklai prioritetu ir nenumato žymiai didinti savo rinkų dalių šioje rinkoje. Tyrimo metu kliūčių kitiems ūkio subjektams įeiti į paskolų žemės ūkio veiklai rinką.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta galima konstatuoti, kad AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ Lietuvos paskolų žemės ūkio veiklai rinkoje nedominuoja.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Tyrimą dėl AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių reikalavimus, nutraukti.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas
