- 2003 05 02
- Nutarimo Nr.: 1S-42
- Atsisakyta pradėti tyrimą
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2003 m. gegužės 2 d tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo prašymą pradėti tyrimą (ir papildomą informaciją), gautą iš Liejyklų asociacijos dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos priimto sprendimo dėl požeminių inžinerinių komunikacijų šulinių dangčių atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms.
Konkurencijos taryba nustatė:
Liejyklų asociacija pateikė informaciją apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. priimtas sprendimas Nr. 2515 V dėl požeminių inžinerinių komunikacijų šulinių dangčių diskriminuoja Lietuvos įmones gamintojas:- VĮ prie GRPDK (Griežto režimo pataisų darbų kolonija) Marijampolėje, AB „Kauno ketaus liejykla“, UAB „Panevėžio ketus“, Jonavos AB „Ketuva“ ir suteikia privilegijas Prancūzijos firmai „PONT-A-MOUSSON“ bei jai atstovaujančiai firmai IĮ „Skauduva-Saint Gobain PAM atstovas Lietuvoje“. Liejyklų asociacija teigia, kad Lietuvos įmonės gamintojos diskriminuojamos todėl, kad minėtu sprendimu nuspręsta, kad „rekonstruojant ir arba įrengiant naujus požeminių inžinerinių komunikacijų šulinius Vilniaus mieste naudojami šulinių dangčiai, pagaminti pagal pridedamus projektus“, kuriuose yra nurodyti atitinkami techniniai reikalavimai šulinių dangčiams bei šulinių dangčių projektai. Šie techniniai reikalavimai ir projektai skiriasi nuo tų, pagal kuriuos šulinių dangčius šiuo metu gamina asociacijos įmonės. Asociacija teigia, kad asociacijos įmonių šulinių dangčiai gaminami pagal šiuolaikišką Europos ir Lietuvos standartą LST EN 124, dalis gaminamos produkcijos yra sertifikuota TUV NORD (Vokietija), produkcija tiekiama Vakarų Europos šalims daug metų ir yra geros kokybės, be to šios produkcijos kainos yra keliskart mažesnės negu minėtos Prancūzijos firmos. Asociacija mano, kad techniniai reikalavimai ir šulinių dangčių projektai, nurodyti minėtame sprendime, yra orientuoti į Prancūzijos firmos „PONT-A-MOUSSON“ šulinių dangčius, o Lietuvos įmonių pagaminti šulinių dangčiai atsidūrė už šių reikalavimų ribų ir įmonės netenka turėtos Lietuvos rinkos dalies, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos minėtas sprendimas faktiškai uždraudžia naudoti jų produkciją ir jie yra išstumiami iš rinkos.
Konkurencijos taryba konstatuoja:
Vilniaus miesto savivaldybės valdybos priimtas sprendimas dėl požeminių inžinerinių komunikacijų šulinių dangčių nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio, kadangi nesuteikia privilegijų ir nediskriminuoja atskirų ūkio subjektų.
Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendime nėra nurodytas konkretus gamintojas ar tiekimo šaltinis, prekės ženklas, patentas ar kilmės šalis. Techniniai reikalavimai yra vienodai taikomi visiems ūkio subjektams, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis sprendimas diskriminuoja Lietuvos įmones gamintojas:- VĮ prie GRPDK Marijampolėje, AB „Kauno ketaus liejykla“, UAB „Panevėžio ketus“, Jonavos AB „Ketuva“ ir suteikia privilegijas Prancūzijos firmai „PONT-A-MOUSSON“ bei jai atstovaujančiai firmai IĮ „Skauduva-Saint Gobain PAM atstovas Lietuvoje“.
Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas priimtas įstatymais savivaldybei suteiktų įgalinimų ribose, šis sprendimas buvo inicijuotas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento architektų, kurie kuriant Vilniaus miesto įvaizdį, pasiūlė atskirus mažosios architektūros formų elementus unifikuoti pagal siektinus Vakarų Europos miestų pavyzdžius.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 4 straipsniu, 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto 2002 m. lapkričio 14 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 129, 66 ir 77 punktais,
Konkurencijos taryba nutaria:
Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. priimto sprendimo Nr. 2515 V „Dėl požeminių inžinerinių komunikacijų šulinių dangčių“.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas
