DĖL DIENRAŠČIO „ŠIAULIŲ NAUJIENOS“ REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Erikai Lukšei, Elonui Šatui ir Vaidai Urbonavičiūtei;

nedalyvaujant Viešosios įstaigos „Šiauliai plius“ (toliau – VšĮ „Šiaulių plius“, pareiškėja) bei Uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“ (toliau – UAB „Šiaulių naujienos“, bendrovė) atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką proceso šalys buvo informuotos registruotu laišku;

viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl dienraščio „Šiaulių naujienos“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2009 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 1S-101 „Dėl dienraščio „Šiaulių naujienos“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ VšĮ „Šiaulių plius“ skundo pagrindu.

Pareiškėja nurodė, kad UAB „Šiaulių naujienos“ leidžiamame dienraštyje „Šiaulių naujienos“ skirtinguose numeriuose skleistos reklamos yra neišsamios, kadangi nurodomas tik faktas, kad tyrimus atliko UAB „RAIT“, tačiau nėra pateikiami būtini vartotojų suklaidinimui išvengti duomenys, t. y., kokie asmenys yra apklausti. Todėl, anot VšĮ „Šiauliai plius“, tokios reklamos iš esmės klaidino vartotojus, kadangi vidutiniam vartotojui sudarė įspūdį, kad buvo apklausta ne specifinė respondentų grupė, o apskritai Šiaulių gyventojai.

Be to, pareiškėjos nuomone, dienraščio „Šiaulių naujienos“ reklamose pateikiama informacija iš esmės neatitinka faktinės situacijos atsižvelgus į tai, kad VšĮ „Šiauliai plius“ pateikti UAB „TNS Gallup“ atliktų tyrimų duomenys (tyrimas atliktas apklausiant atsitiktiniu būdu atrinktus respondentus) iš esmės skiriasi nuo UAB „Šiaulių naujienos“ pateiktų UAB „RAIT“ tyrimo duomenų (tyrimas atliktas apklausiant specifinę respondentų grupę – dienraštį „Šiaulių naujienos“ skaitančius arba prenumeruojančius asmenis), kas, anot pareiškėjos, suponuoja akivaizdų minėtų reklamų klaidinantį pobūdį.

Tyrimo metu nustatyta (b. l. 5-11; 29-30; 73-74; 101-105), kad dienraštyje „Šiaulių naujienos“ nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2009 m. liepos 14 d. skleista tokio pobūdžio informacija:

1) „Spaudos leidinių objektyvumas Šiauliuose“. Po šiuo teiginiu pateikiama diagrama, kurioje nurodoma: „Šiaulių naujienos – 55 %“; „Lietuvos rytas – 18 %“; „Lietuvos žinios – 2 %“; „Šiaulių kraštas – 9 %“; „Šiauliai plius – 4 %“; „Kitas dienraštis – 12 %“. O pabaigoje pažymima: „Apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT 2009 m. sausio mėn.“. Toliau – reklama Nr. 1;

2) „Spaudos leidinių patikimumas Šiauliuose“. Po šiuo teiginiu pateikiama diagrama, kurioje pažymima: „Šiaulių naujienos – 64 %“; „Lietuvos rytas – 16 %“; „Lietuvos žinios – 1 %“; „Šiaulių kraštas – 11 %“; „Šiauliai plius – 4 %“; „Kitas dienraštis – 4 %“. O pabaigoje nurodoma: „Apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT 2009 m. sausio mėn.“. Toliau – reklama Nr. 2;

3) „Dažniausiai skaitomi laikraščiai Šiauliuose“. Po šiuo teiginiu pateikiama diagrama, kurioje nurodoma: „Šiaulių naujienos – 35 %“; „Lietuvos rytas – 14 %“; „Respublika – 6 %“; „Lietuvos žinios – 3 %“; „Šiaulių kraštas – 16 %“; „Verslo žinios – 3 %“; „Šiauliai plius – 12 %“; „Vakaro žinios – 11 %“; „Kita – 0,3 %“. O pabaigoje pažymima: „Apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT 2009 m. sausio mėn.“. Toliau reklama – Nr. 3;

4) „Spaudos leidiniai dažniausiai perkami Šiauliuose“. Po šiuo teiginiu pateikiama diagrama, kurioje pažymima: „Šiaulių naujienos – 36 %“; „Lietuvos rytas – 10 %“; „Respublika – 3 %“; „Lietuvos žinios – 2 %“; „Šiaulių kraštas – 12 %“; „Verslo žinios – 1 %“; „Šiauliai plius – 6 %“; „Vakaro žinios – 11 %“; „Kita – 1 %“; „Nenurodė – 1 %“. O pabaigoje nurodoma: „Apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT 2009 m. sausio mėn.“. Toliau – reklama Nr. 4.

5) Reklamoms Nr. 1, 2, 3, 4 analogiškos reklamos, tačiau jų pabaigoje vietoje teiginio: „Apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT 2009 m. sausio mėn.“, nurodomas ženklas „*“, o papildomi teiginiai, paaiškinantys minėtą ženklą, t.y. „* Apklausta 112 respondentų. Maksimali paklaida iki 8,5 proc. Apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT 2009 m. sausio mėn.“, buvo pateikiami dienraščio metrikoje, 4, 12 ar 13 puslapyje. Toliau reklamos su „*“ ženklu ir teiginiais bendrai vadinamos reklamomis Nr. 5.

Taip pat nustatyta (b. l. 73-74, 101-105), jog aukščiau nurodytų reklamų davėja yra UAB „Šiaulių naujienos“.

Tyrimo metu UAB „Šiaulių naujienos“ pateikė UAB „RAIT“ atlikto tyrimo medžiagą (b. l. 32-68), iš kurios nustatyta, kad:

1) 2009 m. sausio mėn. atlikto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti „Šiaulių naujienų“ pirkėjų ir skaitytojų socio-demografinį portretą, pirkimo/skaitymo dažnį, „Šiaulių naujienų“ pasirinkimo kriterijus, mėgstamiausias „Šiaulių naujienų“ skiltis ir rubrikas;

2) tiesioginio interviu metodo pagalba iš viso buvo apklausta 112 dienraščio „Šiaulių naujienos“ pirkėjų/skaitytojų;

3) apklausoje dalyvavo prekybos vietose atrinkti 15 m. ir vyresni Šiaulių miesto gyventojai, kurie per paskutinį mėnesį pirko ir (arba) skaitė laikraštį „Šiaulių naujienos“;

4) 176 asmenys netiko apklausai, kadangi per paskutinį mėnesį nepirko ir neskaitė laikraščio „Šiaulių naujienos“.

Be kita ko, UAB „Šiaulių naujienos“ paaiškino (b. l. 101-105, 115), jog nagrinėjama informacija nėra reklama, kadangi neturi įtikinėjimo, skatinimo charakteristikos, taip pat neskatina vartojimo, nes ji paskelbta tik laikraštyje „Šiaulių naujienos“. Todėl, jei asmuo jau yra nusipirkęs ar užsiprenumeravęs laikraštį ir perskaitė nagrinėjamą informaciją, jis nebepirks dar vieno laikraščio.

Bendrovė taipogi pažymėjo (b. l. 83-84), kad skelbdama viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) įtvirtintais reikalavimais, pagal kuriuos turi būti nurodoma, kiek tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą) ir kas tyrimus atliko. Anot UAB „Šiaulių naujienos, įstatymų leidėjas nustatė baigtinį privalomos nurodyti informacijos apie tyrimus sąrašą, todėl reikalavimas skelbti įvairią kitą informaciją apie tyrimą, yra perteklinis.

UAB „Šiaulių naujienos“ tyrimo metu taip pat pateikė (b. l. 117, 119) iš prekybos taškų (UAB „LITPRESA“, UAB „Šiaulių lyra“ raštai) duomenis apie sumažėjusius spaudos leidinio „Šiaulių naujienos“ pardavimo kiekius.

Tyrimo išvados (b. l. 120-132), siūlančios pripažinti bendrovės nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2009 m. liepos 14 d. dienraštyje „Šiaulių naujienos“ skleistas reklamas Nr. 1, 2, 3, 4 bei Nr. 5 neleistinomis lyginamosiomis, buvo išsiųstos proceso šalims nuomonei pateikti.

Pareiškėja 2009 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. S-256-1 (b. l. 141) nurodė, kad, atsižvelgusi į tinkamai ir išsamiai išnagrinėtą visą tyrimui pateiktą medžiagą ir įrodymus, mano, jog tyrimo išvados yra pagrįstos.

Tuo tarpu UAB „Šiaulių naujienos“ 2009 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 137 (b. l. 135-137) pažymėjo, kad tyrimo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos.

Bendrovės teigimu, ji UAB „RAIT“ atlikto tyrimo duomenis skelbė tik jų leidžiamame dienraštyje (nenaudojo išorinėje reklamoje), dėl to negalėjo įtakoti skaitytojų (visų Šiaulių gyventojų) nuomonės, jog „Šiaulių naujienos“ yra patikimiausias, skaitomiausias, perkamiausias ir objektyviausias spaudos leidinys Šiauliuose. Be to, UAB „Šiaulių naujienos“ manymu, dienraštį ir taip skaito tik „Šiaulių naujienų“ skaitytojai, todėl, jei minėto tyrimo duomenis perskaitė tik esami „Šiaulių naujienų“ skaitytojai, tai negalėjo jiems padėti apsispręsti pirkti ar prenumeruoti laikraštį.

Taip pat šiuo aspektu nuomonėje pažymima, jog atsižvelgus į tai, kad UAB „RAIT“ tyrimo išvadas skaitė tik esami „Šiaulių naujienų“ skaitytojai, dėl to negalėjo atsirasti ir galimybė plėsti dienraščio skaitytojų ratą, juo labiau, anot bendrovės, kad reklamos užsakymų apimtys, kaip ir laikraščio pirkėjų (skaitytojų) skaičius, yra sumažėję (UAB „Šiaulių naujienos“ pateikė pažymas). Be to, UAB „Šiaulių naujienos“ teigimu, tyrimo metu nėra nustatytas nė vienas konkretus faktas, patvirtinantis tyrimo išvadose daromas teorines prielaidas, taigi, jokia žala nei konkurentams, nei ūkio subjektui ar skaitytojui nėra padaryta (nėra nustatytas žalos padarymo faktas) ir dėl to sankcijų taikymui nėra pagrindo.

Bendrovės nuomone, tyrimo metu padaryta išvada, kad nagrinėtose reklamose nepakako nurodyti duomenų, kuriuos įpareigoja skelbti Visuomenės informavimo įstatymas, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams, taip pat logikai, nes asmuo pripažįstamas padaręs įstatymo pažeidimą, nors ir įvykdė visus įstatymų reikalavimus.

Nuomonėje taip pat išsakoma abejonė dėl pareiškėjos pateiktų UAB „TNS Gallup“ tyrimų ir bendrovės pateikto UAB „RAIT“ tyrimo duomenų lyginimo galimybės, t.y. pabrėžiama, jog tyrimo išvadose nebuvo nurodyta, kokią auditoriją apklausė UAB „TNS Gallup“, kokius klausimus minėta bendrovė uždavė, kokioje teritorijoje vyko apklausa.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Kaip 2004 m. sausio 26 d. nutarime pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: „<...> reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus <...> produktus“. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti produktus ir rodo komercinį tokios informacijos tikslą.

UAB „Šiaulių naujienos“ yra dienraščio „Šiaulių naujienos“ leidėjas. Todėl minėtame dienraštyje skleidžiama nagrinėjama informacija tiesiogiai susijusi su UAB „Šiaulių naujienos“ vykdoma ūkine komercine veikla – periodinių leidinių leidyba, ir pateikiama nurodant bendrovei priklausančio dienraščio privalumus (skelbiama apie laikraščio „Šiaulių naujienos“ objektyvumą, patikimumą, skaitomumą ir perkamumą, visais atvejais diagramose nurodant didžiausią procentą palyginus su kitais laikraščiais), t. y. tokiu būdu, kad skatintų asmenis, kuriems minėta informacija skirta ar kuriuos ji pasiekia, įsigyti ir ateityje pirkti ar prenumeruoti dienraštį arba talpinti jame reklamas ir pan. Be to, šiuo atveju papildomai atkreiptinas dėmesys ir į informacijos apipavidalinimo būdą, t. y. spaudos leidinio lape pateikiamų diagramų užimamą plotą, dienraščio „Šiaulių naujienos“ pavadinimo dydį bei paryškintą šriftą. Pažymėtina, kad įvardintos priemonės akivaizdžiai skirtos atkreipti vartotojų dėmesį į spaudos leidinį. Todėl, įvertinus išdėstytą, UAB „Šiaulių naujienos“ dienraštyje skleista informacija pagrįstai vertintina kaip reklama.

Pažymėtina, kad išvadą, jog tyrimo duomenys gali būti pripažinti reklama, taip pat patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, kuriame yra pabrėžiama, jog: <...> naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis gali paskatinti ir tokia informacija, kurią skleidžiant nėra siekiama paskatinti tai daryti (pavyzdžiui, statistiniai duomenys, techninės ir kitos žinios, kuriomis kas nors garsinama, atkreipiamas dėmesys į ką nors ir t.t.)“.

Taigi, atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad dienraštyje savireklamos tikslu Bendrovės pateikta informacija (diagramose prie dienraščio visais atvejais nurodomas didžiausias procentas palyginus su kitais laikraščiais ir tokiu būdu parodomas jo patrauklumas vartotojams Šiauliuose), pagrįstai laikytina reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi lyginamąja reklama pripažįstama tokia reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjokonkurentas, jo prekės ar paslaugos.

Nagrinėjamose reklamose nurodomi UAB „Šiaulių naujienos“ leidžiamo laikraščio „Šiaulių naujienos“ konkurentai, pvz., „Lietuvos rytas“, „Šiaulių kraštas“, „Lietuvos žinios“ ir kt. spaudos leidiniai, todėl reklamos Nr. 1, 2, 3, 4 bei 5 pagrįstai laikytinos lyginamosiomis pagal Reklamos įstatymą.

Kadangi nagrinėjamos UAB „Šiaulių naujienos“ reklamos laikytinos lyginamosiomis, turėtų būti nustatyta, ar jos atitinka lyginamajai reklamai keliamus reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad toliau pateikiamame vertinime nebuvo analizuojamos pareiškėjo ir bendrovės pateiktų, atitinkamai UAB „TNS Gallup“ ir UAB „RAIT“ atliktų, tyrimų duomenų skaitinės vertės. Tokios pozicijos Konkurencijos taryba laikėsi atsižvelgusi į tai, kad šiuo atveju iš esmės yra vertinama tik ta informacija, kurią nurodžius bendrovės skleistoje reklamoje būtų išvengta vartotojų suklaidinimo (analizuota tik UAB „RAIT“ atlikto tyrimo tikslas, tikslinė grupė, metodas, atrankos būdas).

Reklamos įstatymo 6 straipsnis numato sąrašą reikalavimų, kuriuos turi tenkinti lyginamoji reklama. Vienas iš šių reikalavimų – lyginamoji reklama neturi būti klaidinanti (6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaidinančios reklamos sąvoka apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje – tai tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybei konkuruoti.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais, šiuo atveju – išsamumo.

Remiantis išsamumo kriterijumi, reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.

Nagrinėjamose reklamose Nr. 1, 2, 3 bei 4 pateikiamos diagramos (nurodomi spaudos leidiniai ir pateikiamos atitinkamos skaitinės reikšmės), taip pat nurodomi teiginiai: „Spaudos leidinių objektyvumas Šiauliuose“, „Spaudos leidinių patikimumas Šiauliuose“, „Dažniausiai skaitomi laikraščiai Šiauliuose“, „Spaudos leidiniai dažniausiai perkami Šiauliuose“ bei pabaigoje pažymima, jog apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT 2009 m. sausio mėn.

Pastebėtina, jog minėtose reklamose yra praleista svarbi vartotojų suklaidinimui išvengti informacija. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad, susipažinęs su reklamomis Nr. 1, 2, 3, 4, vidutinis vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Reklamos įstatyme vartojama „vidutinio vartotojo“ sąvoka yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje) galėjo pagrįstai tikėtis, jog rinkos analizės tyrimą atlikusi UAB „RAIT“ apklausė Šiaulių miesto gyventojus nepriklausomai nuo to, kokius laikraščius jie skaito, perka ar prenumeruoja. Taip pat vidutinis vartotojas galėjo tikėtis, kad dauguma atsakiusiųjų mano, jog būtent „Šiaulių naujienos“ yra patikimiausias, objektyviausias, dažniausiai perkamas ir dažniausiai skaitomas laikraštis Šiauliuose (kadangi visais atvejais nurodomas didžiausias procentas palyginus su kitais spaudos leidiniais).

Tačiau, kaip matyti iš tyrimo metu pateiktų duomenų, UAB „RAIT“ apklausė tikslinę grupę, kurią sudarė 15 m. ir vyresni Šiaulių miesto gyventojai, kurie per paskutinį mėnesį pirko ir (arba) skaitė laikraštį „Šiaulių naujienos“ (iš viso buvo apklausta 112 per paskutinį mėnesį pirkusių ir/arba skaičiusių laikraštį „Šiaulių naujienos“ asmenų, o net 176 netiko apklausai, nes per paskutinį mėnesį nepirko ir neskaitė minėto spaudos leidinio). Negavę išsamios informacijos, vartotojai negalėjo tinkamai įvertinti jiems pateikiamų reklamų. Todėl, teigtina, kad šiuo atveju informacijos apie tikslinės grupės apklausą nepateikimas nagrinėjamose reklamose galėjo suklaidinti vartotojus ir paveikti jų ekonominį elgesį apsisprendžiant dėl spaudos leidinio pirkimo ar prenumeravimo.

Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad vartotojus galėjo suklaidinti bei paveikti jų ekonominį elgesį ir reklamos Nr. 5. Tokią išvadą suponuoja tai, kad spaudos leidinio metrikoje buvo pateikta tik informacija apie apklaustų respondentų skaičių (apklausta 112 respondentų), statistinę paklaidą (maksimali paklaida iki 8,5 proc.) ir tyrimą atlikusią įmonę, tačiau kaip ir reklamose Nr. 1, 2, 3 ir 4 nebuvo nurodoma apie tai, kad UAB „RAIT“ tyrimo metu apklausė Šiaulių miesto gyventojus, kurie per paskutinį mėnesį pirko ir (arba) skaitė laikraštį „Šiaulių naujienos“ (tikslinė grupė). Negavę išsamios informacijos, vartotojai negalėjo tinkamai įvertinti jiems pateikiamų reklamų, todėl, kaip jau minėta, pagrįstai galėjo tikėtis, jog tyrimo metu buvo apklausti Šiaulių miesto gyventojai nepriklausomai nuo to, kokius laikraščius jie skaito, perka ar prenumeruoja ir, kad dauguma jų mano, jog būtent „Šiaulių naujienos“ yra patikimiausias, objektyviausias, dažniausiai perkamas ir dažniausiai skaitomas laikraštis Šiauliuose.

Pažymėtina, kad vartotojas turi teisę iš reklamos gauti išsamią informaciją apie prekę ar paslaugą, pasitikėti reklama, o ne pareigą ją tikrinti. Priešingu atveju turėtų būti pripažinta, kad vidutinis reklamos vartotojas yra įtarus, nepasitikintis reklama, o tai akivaizdžiai prieštarautų Reklamos įstatymo tikslams (gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas (Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis)) ir principams (reklama turi būti teisinga (Reklamos įstatymo 3 straipsnio 1 punktas)).

Taigi, laikytina, jog UAB „Šiaulių naujienos“ reklamos Nr. 1, 2, 3, 4 bei 5 dėl savo neišsamumo galėjo suklaidinti vartotojus ir tokiu būdu paveikti jų ekonominį elgesį, t.y. apsisprendimą renkantis laikraštį. Be to, nagrinėjamos reklamos galėjo suklaidinti ir ūkio subjektus – potencialius reklamos davėjus, jiems priimant sprendimus, kurį laikraštį pasirinkti jų reklamoms skelbti.

Kita vertus, Konkurencijos tarybos nuomone, šiuo atveju apskritai kyla pagrįstų abejonių, ar apklausai atrinkus tik dienraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojus/pirkėjus, kurie, tikėtina, rečiau skaito ar net visai neskaito kitų spaudos leidinių, buvo įmanomas reklamose Nr. 1, 2, 3, 4 bei 5 pateikiamų spaudos leidinių objektyvus lyginimas.

Konkurencijos taryba, be kita ko, pažymi, jog minėtos reklamos galėjo pakenkti ir kitų ūkio subjektų galimybėms konkuruoti. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pripažinti klaidinančiais ūkio subjekto reklamos teiginiai, galintys klaidingai veikti vidutinio vartotojo elgseną, jam apsisprendžiant įsigyti reklamuojamą paslaugą neturint informacijos apie papildomas sąlygas, kartu sudaro ūkio subjektui sąlygas aktyviau skverbtis į rinką, išvengiant papildomų sąnaudų. Tokios papildomos sąnaudos, pateikus visą informaciją, būtų neišvengiamos. Tad tokia pareiškėjo pasirinkta elgsena veikia ir vieną svarbiausių laisvosios rinkos elementų – sąžiningą konkurenciją (2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹-931/2005, 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1436/2008).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog UAB „Šiaulių naujienos“ nagrinėtos reklamos yra neleistinos lyginamosios reklamos ir dėl to pažeidžia Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Bendrovė nurodo, kad atsižvelgus į tai, kad UAB „RAIT“ atlikto tyrimo duomenis ji skelbė tik dienraštyje „Šiaulių naujienos“ (nenaudojo išorinėje reklamoje), bendrovė negalėjo įtakoti skaitytojų (visų Šiaulių gyventojų) nuomonės, jog „Šiaulių naujienos“ yra patikimiausias, skaitomiausias, perkamiausias ir objektyviausias spaudos leidinys Šiauliuose. Be to, UAB „Šiaulių naujienos“ manymu, dienraštį ir taip skaito tik „Šiaulių naujienų“ skaitytojai. Todėl, jei minėto tyrimo duomenis perskaitė tik esami „Šiaulių naujienų“ skaitytojai, tai negalėjo jiems padėti apsispręsti pirkti ar prenumeruoti laikraštį, be kita ko, dėl to negalėjo atsirasti ir galimybė plėsti dienraščio skaitytojų ratą. Juo labiau, kad tyrimo metu nėra nustatytas nė vienas konkretus faktas, patvirtinantis daromas teorines prielaidas bei nenustatytas ir žalos padarymo faktas.

Konkurencijos tarybos nuomone, UAB „Šiaulių naujienos“ aukščiau pateikti argumentai yra nepagrįsti dėl kelių priežasčių.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, bendrovė jos leidžiamą dienraštį Šiaulių mieste parduoda spaudos platinimo vietose (tai patvirtina, pvz., UAB „LITPRESA“ bei UAB „Šiaulių lyra“ raštai). Be to, kaip pažymi UAB „Šiaulių naujienos“, spaudos leidinys taip pat dalinamas ir nemokamai. Taigi, akivaizdu, jog minėto dienraščio platinamas nėra varžomas ir jį gali įsigyti bet kuris Šiauliuose gyvenantis asmuo. Dėl šių priežasčių galima teigti, kad nors bendrovė UAB „RAIT“ atlikto tyrimo duomenis skelbė tik dienraštyje „Šiaulių naujienos“ (nenaudojo išorinėje reklamoje), bendrovė iš esmės galėjo paskatinti Šiaulių miesto gyventojus, o taip pat ir ūkio subjektus – potencialius reklamos užsakovus, pirkti, prenumeruoti dienraštį, ar pasinaudoti reklamos skelbimo paslaugomis, kadangi reklamose buvo pateikiamos dienraščio „Šiaulių naujienos“ patrauklios savybės, t. y. patikimumas, skaitomumas, perkamumas ir objektyvumas.

Tuo tarpu dėl tyrimo metu nenustatytų konkrečių faktų pažymėtina, kad Reklamos įstatyme yra įtvirtinta formali, o ne materiali pažeidimo sudėtis, t.y. pripažinimui, kad reklama yra klaidinanti, nėra būtina nustatyti atitinkamų pasekmių vartotojui. Tokią išvadą ne kartą konstatavo teismai, nagrinėdami Reklamos įstatymo pažeidimo bylas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. lapkričio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I²-1568/03 AB „Lietuvos telekomas“ v. Konkurencijos taryba teismas konstatavo: „Reklamos įstatymas, drausdamas naudoti klaidinančią reklamą <...> nereikalauja, kad klaidinančios reklamos pripažinimui reklamos kontrolės institucijos turėtų ištirti faktinį reklamos poveikį jos vartotojui“.

UAB „Šiaulių naujienos“ teigimu, skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, nėra pagrįsta iš bendrovės reikalauti skelbti daugiau informacijos nei yra nurodoma Visuomenės informavimo įstatyme (nurodyti tyrimų imtį ir galimą paklaidą bei kas atliko tyrimus). Dėl to, Bendrovės nuomone, atsižvelgus į tai, kad jie minėto įstatymo reikalavimus yra įvykd,ę tyrimo išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams, taip pat logikai, nes asmuo pripažįstamas padaręs įstatymo pažeidimą, nors ir įvykdė visus įstatymų reikalavimus.

Pažymėtina, kad reklamos naudojimo reikalavimus nustato Reklamos įstatymas (Reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), kai tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatymas nustato viešosios informacijos, o ne reklamos, rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką (Visuomenės informavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Pabrėžtina, jog šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į tai, kad bendrovės skelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai yra pateikiami tokiu būdu (savireklamos tikslais, kai vartotojams pateikiamos patrauklios dienraščio „Šiaulių naujienos“ savybės, tokios kaip patikimumas, skaitomumas, perkamumas ir objektyvumas), jog pagrįstai laikytini reklama, turėtų būti laikomasi ir Reklamos įstatymo nuostatų. Todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju nepakako nurodyti duomenų, kuriuos įpareigoja skelbti Visuomenės informavimo įstatymas. Juo labiau, kad Reklamos įstatymo pažeidimą iš esmės sąlygojo ne Visuomenės informavimo įstatyme nurodytų reikalavimų įvykdymas ar neįvykdymas, tačiau duomenų apie tai, jog buvo apklausti tik dienraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojai ir (arba) pirkėjai, nepateikimas. Šiuo atveju minėta informacija buvo akivaizdžiai būtina reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti (jos nenurodžius vartotojai vienareikšmiškai galėjo suprasti, jog buvo apklausti atsitiktinai parinkti Šiaulių miesto gyventojai).

Taigi, atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog bendrovės aukščiau pateikti argumentai yra nepagrįsti.

UAB „Šiaulių naujienos“ nuomonėje, be kita ko, abejoja dėl pareiškėjos pateiktų UAB „TNS Gallup“ tyrimų ir jos pateikto UAB „RAIT“ tyrimo duomenų lyginimo galimybės.

Kaip jau minėta šiame nutarime, Konkurencijos taryba, vertindama pažeidimą, pareiškėjos ir bendrovės pateiktų, atitinkamai UAB „TNS Gallup“ ir UAB „RAIT“ atliktų, tyrimų duomenų neanalizavo, t. y. nevertino jų skaitinių verčių ir atsižvelgė tik į tuos duomenis, kuriuos nurodžius bendrovės skleistoje reklamoje būtų išvengta vartotojų suklaidinimo ir nebūtų pažeistas Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas. Todėl laikytina, jog UAB „Šiaulių naujienos“ išsakyta abejonė yra nepagrįsta.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Tyrimo metu surinkta informacija, kurią patvirtino ir pati bendrovė, rodo, jog UAB „Šiaulių naujienos“ iniciatyva ir interesais buvo skelbiamos nagrinėjamos reklamos, todėl bendrovė laikytina reklamų Nr. 1, 2, 3, 4 bei 5 davėja.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Kadangi tyrimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad Reklamos įstatymo 6 straipsnis buvo pažeistas ne dėl bendrovės kaltės, konstatuotina, kad UAB „Šiaulių naujienos“ yra atsakinga už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą.

Reklamos įstatymo 22 straipsnis numato, kad už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda.

Konkurencijos taryba, vertindama UAB „Šiaulių naujienos“ padarytą Reklamos įstatymo 6 straipsnio pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad bendrovės reklamos Nr. 1, 2, 3, 4, 5 pagal savo pobūdį buvo neleidžiamos lyginamosios reklamos, kurios galėjo suklaidinti reklamos vartotojus ir paveikti jų ekonominį elgesį. Be to, buvo atsižvelgta į labai ilgą skleidimo trukmę – reklamos skleistos 2009 m. vasario – liepos mėn.

Nustatant baudos dydį taip pat buvo atsižvelgta į vidutinį neleidžiamų lyginamųjų reklamų skleidimo mastą – nagrinėtos reklamos buvo skleistos tik dienraštyje „Šiaulių naujienos“, bei į tai, kad bendrovė dar nebaigus tyrimo ėmėsi veiksmų, kad neleidžiamos lyginamosios reklamos, nebūtų skleidžiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7, 8 ir 10 dalimis,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB „Šiaulių naujienos“ dienraštyje „Šiaulių naujienos“ skleistas reklamas, kuriose teigiama: „Spaudos leidinių objektyvumas Šiauliuose“, „Spaudos leidinių patikimumas Šiauliuose“, „Dažniausiai skaitomi laikraščiai Šiauliuose“, „Spaudos leidiniai dažniausiai perkami Šiauliuose“, grafinės išraiškos būdu lyginami laikraščiai ir pažymima: „Apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT 2009 m. sausio mėn.“ arba „*Apklausta 112 respondentų. Maksimali paklaida iki 8,5 proc. Apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT 2009 m. sausio mėn.“, neleidžiamomis lyginamosiomis reklamomis.

2. Įpareigoti UAB „Šiaulių naujienos“ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytų neleistinų lyginamųjų reklamų naudojimą, jeigu tokie veiksmai dar tęsiami.

3. Už neleistinų lyginamųjų reklamų naudojimą skirti UAB „Šiaulių naujienos“ 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) piniginę baudą.

4. Įpareigoti UAB „Šiaulių naujienos“ per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas