- 2002 06 13
- Nutarimo Nr.: 63
- Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos
taryba), susidedanti iš
Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,
Konkurencijos tarybos narių D.Klimašauskienės, J.Rasimavičiaus,
A.Klimo, Š.Pajarsko,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnams
L.Darulienei, P.Kvietkauskienei, R.Norvaišaitei, D.Stadalnikienei, A.Žegūnaitei,
dalyvaujant: UAB „Švarinta“ direktoriui Dariui Kuzminskui,
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus
vyriausiajam ekologui Raimondui Jociui,
viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl
Kretingos rajono savivaldybės veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos
įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimus.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Konkurencijos taryboje buvo gautas UAB „Švarinta“ skundas dėl
Kretingos rajono savivaldybės sprendimo, kuriuo Kretingos rajono savivaldybė paskyrė SP
UAB „Kretingos komunalininkas“ atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi Kretingos
rajono savivaldybės teritorijoje. Šiuo sprendimu SP UAB „Kretingos komunalininkas“
dėl atliekų tvarkymo rajono teritorijoje leidžiama sudaryti sutartis su kitomis
atliekas tvarkančiomis įmonėmis. UAB „Švarinta“ nuomone, tai suteikia privilegijas
vienam ūkio subjektui ir diskriminuoja kitus.
Kretingos rajono savivaldybė 2001 m. lapkričio 29 d. priėmė
sprendimą Nr. 155 „Dėl atliekų tvarkymo Kretingos rajone organizavimo“. Šio
sprendimo 1 punktu paskyrė SP UAB „Kretingos komunalininkas“ atliekų tvarkymo
sistemos operatoriumi Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje.
Šio sprendimo 3 punktas leidžia SP UAB „Kretingos komunalininkas“
sudaryti sutartis su kitomis atliekas tvarkančiomis įmonėmis dėl atliekų tvarkymo
rajono teritorijoje, kurioje bendrovė neturi galimybių aprūpinti atliekų turėtojų
atliekų surinkimo priemonėmis.
Tyrimo metu įvertinus teisės aktus, aplinkybes ir faktus buvo
nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės priimtas sprendimas suteikia vienai įmonei
SP UAB „Kretingos komunalininkas“ išimtinę teisę veikti atliekų surinkimo rinkoje,
renkant atliekas iš gyventojų, o kita įmonė negali tęsti savo veiklos. Tokiu būdu,
bet kokia kita nauja įmonė netenka galimybės pradėti savo veiklos.
Kretingos rajono savivaldybė savo rašte teigė, kad savivaldybė turi
teisę pavesti atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas kaip privalomus darbus specialios
paskirties akcinėms bendrovėms.
Posėdyje dalyvavęs UAB „Švarinta“ direktorius D.Kuzminskas
teigė, jog savivaldybė žinojo, kad UAB „Švarinta“ veikia atliekų surinkimo
rinkoje, nes anksčiau buvo sudarytos sutarys su visa eile seniūnijų dėl atliekų
surinkimo, o seniūnijos yra pavaldžios savivaldybei. Anksčiau su savivaldybe buvo
susitarta, kad ten, kur savivaldybė nepajėgia, aptarnaus UAB „Švarinta“, tačiau
šie susitarimai buvo žodiniai. D.Kuzminsko nuomone, kai savivaldybė gavo pinigų iš
Gamtos apsaugos fondo, UAB „Švarinta“ tapo nebereikalinga. Šiuo metu bendrovė
veiklą tęsia ir vykdo anksčiau duotus įsipareigojimus gyventojams pagal sudarytas
dvišales sutartis. D.Kuzminskas paaiškino, kad anksčiau buvo gautas raštas iš
savivaldybės dėl atliekų priėmimo į sąvartyną sutarties nutraukimo, nors už tai
buvo mokami pinigai ir, tokiu būdu, buvo „paralyžiuojama“ bendrovės veikla. Šiuo
metu bendrovė tęsia savo veiklą ir sąvartynas priima atliekas, tačiau savivaldybės
sprendimas, kuriuo buvo patvirtintos skirtingos kainos už sąvartyno paslaugas, yra
apskųstas teismui.
Posėdyje dalyvavęs Kretingos rajono savivaldybės atstovas R.Jocius
paaiškino, kad atliekų tvarkymo sistema apima daug funkcijų: atliekų surinkimas,
vežimas, sąvartyno tvarkymas ir t.t., tuo tarpu „Švarinta“ atlieka tik vieną
funkciją - surenka ir veža atliekas, visos sistemos tvarkymas jiems yra ekonomiškai
nenaudingas. 1998 m. buvo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymas, 1999 m. buvo patvirtintos
Atliekų tvarkymo taisyklės. Šie dokumentai labai sugriežtino reikalavimus, keliamus
atliekų tvarkymui. Savivaldybei buvo pavesta rūpintis visa atliekų tvarkymo sistema, ji
yra atsakinga, kad visi atliekų turėtojai galėtų tinkamai ir vienodomis sąlygomis
atsikratyti turimomis atliekomis ir būtų užtikrinti minėtuose dokumentuose keliami
reikalavimai. R.Jociaus nuomone, ne tik Kretingos rajono savivaldybei, bet ir kitoms
savivaldybėms buvo sunku greitai persiorientuoti pagal naujus reikalavimus, todėl,
R.Jociaus nuomone, ir kilo problemos. Savivaldybė daro viską, kas jai priklauso, buvo
inventorizuoti sąvartynai, diegiama konteinerinė atliekų tvarkymo sistema ir kt. UAB
„Švarinta“, kuri dirbo vienoje rajono dalyje, buvo pasiūlyta, kad ji ir tvarkytų
viską toje dalyje, tačiau paaiškėjo, kad ji nori dirbti tik ten, kur ekonomiškai
naudinga, todėl ir kilo šie ginčai. R.Jociaus nuomone, UAB „Švarinta“yra
užsiregistravusi vienoje savivaldybėje ir norėdama veikti kitoje vietoje, kurioje nėra
užsiregistravusi, turi laimėti konkursą, arba sudaryti sutartį su vietos savivaldos
institucija. Tuo tarpu UAB „Švarinta“ sudarinėjo sutartis tiesiogiai su gyventojais,
apeidami savivaldybę.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
1) Dėl savivaldybės teisės savarankiškai pasirinkti ir nustatyti,
kaip organizuoti atliekų tvarkymo sistemą
Konkurencijos taryba neginčija savivaldybių teisės savarankiškai
veikti ir organizuoti atliekų išvežimo sistemą. Tačiau nė viena teisė nėra
absoliuti; realizuodama šią savo teisę savivaldybė turi užtikrinti Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų sąžiningos konkurencijos laisvės, ūkinės
veiklos laisvės principų įgyvendinimą, turi laikytis galiojančių įstatymų, taip
pat ir Konkurencijos įstatymo reikalavimų.
Konkurencijos tarybos nuomone, teisės aktai nesuponuoja savivaldybėms
teisės savo nuožiūra teikti vienam ar kitam ūkio subjektui privilegijas kito ūkio
subjekto atžvilgiu ar suteikti atskiriems ūkio subjektams išimtines ar specialiąsias
teises veikti rinkoje. Įstatymais nustatytos savivaldybės teisės ir pareigos turi būti
įgyvendinamos laikantis Konstitucijoje ir Konkurencijos įstatyme nustatytų ūkio
subjektų ūkinės veiklos, sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos principų.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra
pabrėžęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja
valstybės valdžios, savivaldos institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti
sąžiningos konkurencijos laisvę. Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis
priemonėmis riboti monopolines tendencijas ir pažymėjo, kad „negalima įstatymu
suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje“, o
asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik tada, kai yra būtina saugoti
Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Taigi, tokie draudimai, Teismo nuomone, gali būti
nustatyti tik įstatymu, turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui,
nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.1
Mūsų nagrinėjamu atveju galiojantys įstatymai nei tiesiogiai, nei
netiesiogiai nenumato draudimo ūkio subjektams verstis atliekų surinkimo iš gyventojų
verslu. Tos įstatymo normos, kurios suteikia savivaldybei teisę organizuoti šią
veiklą, negali būti aiškinamos taip, kad pažeistų minėtus Konstitucijos principus.
2) Dėl specialiosios paskirties bendrovių atliekų tvarkymo sistemoms
prižiūrėti steigimo ir savivaldybės teisės komunalinių atliekų tvarkymo darbus
pavesti išimtinai vienai jau įsteigtai ir veikiančiai specialiosios paskirties
bendrovei
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje
rašoma, kad savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius
viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės
įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų
teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų
paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Taigi, neginčijama
savivaldybės teisė steigti specialiosios paskirties bendroves atliekų tvarkymo
sistemoms prižiūrėti. Tačiau jokia įstatymo norma nenurodo, kad tokią bendrovę
įsteigus, kitos, privačios įmonės praranda teisę veikti rinkoje ir teikti atliekų
tvarkymo paslaugas. Taigi, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad pavedimas atlikti tam
tikras užduotis specialiosios paskirties įmonei negali ir neturi virsti uždraudimu
kitoms įmonėms teikti analogiškas paslaugas.
Šią Konkurencijos tarybos išvadą pagrindžia ir galiojančių
norminių teisės aktų analizė. Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje
numatyta, kad savivaldybėms leidžiama steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik
tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti
gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Taigi, įstatymas aiškiai nurodo, kad
savivaldybė steigia specialiosios paskirties bendroves tik tuo atveju, jei privataus
intereso nepakanka ir tam tikros paslaugos negali būti teikiamos esant laisvos rinkos ir
konkurencijos sąlygoms. Šia teisės norma įstatymų leidėjas išreiškia valią, kad
paslaugų Lietuvos gyventojams teikimas būtų organizuojamas remiantis privačios
iniciatyvos, ūkinės veiklos laisvės bei konkurencijos principais. Atsižvelgiant į
išdėstytą, Konkurencijos taryba mano, kad savivaldybė gali pavesti specialiosios
paskirties bendrovei atlikti bet kokias paslaugas, o ypač tas, kurių neatlieka ar negali
atlikti privatūs subjektai, tačiau tokia teisė nereiškia teisės uždrausti šias
paslaugas teikti kitiems subjektams.
3) Dėl UAB „Švarinta“ teisių veikti atliekų surinkimo rinkoje
ribojimo
Kretingos rajono savivaldybė, 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr.
155 specialios paskirties UAB „Kretingos komunalininkas“ paskyrė atliekų tvarkymo
sistemos operatoriumi Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje ir tuo suteikė
išimtinę teisę veikti šio rajono savivaldybės atliekų surinkimo rinkoje. Šis
sprendimas vienam ūkio subjektui suteikė privilegiją kitų, komunalinių atliekų
surinkimo rinkoje veikusių subjektų, atžvilgiu. Šis sprendimas taip pat sąlygojo
konkurencijos sąlygų skirtumus šioje rinkoje veikusiems ūkio subjektams, nes kitos
Kretingos rajono atliekų surinkimo paslaugų rinkoje veikiančios įmonės neteko
galimybės surinkti atliekas, o naujoms įmonėms buvo apribotos galimybės pradėti savo
veiklą šioje rinkoje. Tokie veiksmai yra draudžiami Konkurencijos įstatymo 4
straipsniu nepriklausomai nuo to, ar ūkio subjektai turi galimybę veikti kitose
atitinkamose rinkose, ar ne turi.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 4 str., 19 str. 1 d. 4 p.,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę pakeisti 2001 m.
lapkričio 29 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 155 taip, kad jis
atitiktų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
2. Šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nustatytas
įpareigojimas turi būti įvykdytas ir apie tai pranešta Konkurencijos tarybai per
keturis mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo.
1LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 1999 m. spalio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bei 16 straipsnio 7, 8
ir 9 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
L.e. pirmininko pareigas Jonas Rasimavičius