DĖL MĖSOS GAMINIŲ REKLAMOS, NURODANČIOS JŲ PRISKYRIMĄ VAIKIŠKŲ PRODUKTŲ GRUPEI, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Vytautui Gliebui, Erikai Lukšei, Elonui Šatui ir Vaidai Urbonavičiūtei;

dalyvaujant proceso šalims:

Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) atstovams: Arūnui Jarašiui, Viktorijai Septilkienei;

Uždarosios akcinės bendrovės „BIOVELA“ (toliau – UAB „Biovela“) atstovui generaliniam direktoriui Virginijui Kantauskui;

UAB „Klaipėdos mėsinė“ (toliau – UAB „Klaipėdos mėsinė“) atstovams: Gintautui Škimeliui, Neringai Vaisiauskei;

UAB „Utenos mėsa“ (toliau – UAB „Utenos mėsa“) atstovui generaliniam direktoriui Virginijui Kantauskui;

Uždarosios akcinės bendrovės „Vigesta“ (toliau – UAB „Vigesta“) atstovui direktoriui Dariui Matiukui,

nedalyvaujant proceso šalių: Uždarosios akcinės bendrovės „Daivida“ (toliau – UAB „Daivida“), Žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ (toliau – ŽŪB „Delikatesas“), Akcinės bendrovės „KREKENAVOS AGROFIRMA“ (toliau – AB „Krekenavos agrofirma“) ir Uždarosios akcinės bendrovės „Kužių agroįmonė“ (toliau – UAB „Kužių agroįmonė“) atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką šios proceso šalys buvo informuotos registruotais raštais;

viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl mėsos gaminių reklamos, nurodančios jų priskyrimą vaikiškų produktų grupei, atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl mėsos gaminių reklamos, nurodančios jų priskyrimą vaikiškų produktų grupei, atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams pradėtas VMVT iniciatyva Konkurencijos tarybos 2008 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 1S-43 (bylos 1 tomas, 31 lapas).

VMVT nuomone (bylos 1 tomas, 1, 25 lapai), vaikams skirtų mėsos gaminių ženklinimas pažeidžia Reklamos įstatymo nuostatas, kadangi atlikus mėsos gaminių, kurių ženklinime tiesiogiai arba netiesiogiai teigiama, kad jie skirti vaikams, patikrinimą, buvo nustatyta, kad vaikams skirtų mėsos gaminių sudėtis nesiskiria nuo kitų analogiškai mėsos gaminių grupei priskirtų gaminių. Anot VMVT, tokie mėsos gaminiai skiriasi tik pavadinimu („vaikams“, „vaikiškas“), ir (arba) paveikslėliais, ir (arba) apvalkalu, o jų gamybai naudojamos tos pačios žaliavos (neretai net tuo pačiu santykiu kaip analogiškos grupės mėsos gaminių gamybai), prieskoniai, maisto priedai, t.y. neturi jokių išskirtinių savybių.

Tyrimas buvo pradėtas dėl šių ūkio subjektų veiksmų: UAB „Biovela“, UAB „Daivida“, ŽŪB „Delikatesas“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Kužių agroįmonė“, R. Markvėno įmonė, UAB „Samsonas“, AB „Tauragės Maistas“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Vigesta“, AB „Vilniaus paukštynas“.

Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2008-08-27 nutarimu Nr. 1S-112 (bylos 1 tomas, 38 lapas), Konkurencijos tarybos 2008-11-20 nutarimu Nr. 1S-163 (bylos 1 tomas, 132-133 lapai), Konkurencijos tarybos 2009-02-26 nutarimu Nr. 1S-29 (bylos 1 tomas, 160-161 lapai), Konkurencijos tarybos 2009-05-28 nutarimu Nr. 1S-76 ir Konkurencijos tarybos 2009-07-09 nutarimu Nr. 1S-118 (bylos 1 tomas, 169-172 lapai).

Nustatyta (bylos 2 tomas, 115-173 lapai), kad UAB „Biovela“:

- nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki dabar gamina virtas „Simo pieniškas dešreles“ (etiketėje (pakuotėje) pavaizduotas žvejojantis berniukas);

- nuo 2006 m. liepos mėn. iki dabar gamina virtas „Smalsučių dešreles“ (etiketėje (pakuotėje) nupiešti vaikai, stovintys ant pieštuko);

- nuo 2006 m. liepos mėn. iki dabar gamina virtą „Eurikutės dešrą“ (etiketėje (pakuotėje) pavaizduota su kamuoliu žaidžianti mergaitė);

- nuo 2007 m. liepos mėn. iki dabar gamina virtas „Eurikutės pieniškas dešreles“ (etiketėje (pakuotėje) nupiešta mergaitė su balionais);

- nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki dabar gamina virtas dešreles „Vaikams Lietuviškas standartas“;

- nuo 2006 m. sausio mėn. iki dabar gamina virtas dešreles „Vaikams“;

- nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki dabar gamina virtą dešrą „Vaikams Lietuviškas standartas“;

- nuo 2003 m. iki dabar gamina virtą dešrą „Vaikams“.

Be to, nustatyta, kad minėtų UAB „Biovela“ gaminamų mėsos gaminių etiketėse (pakuotėse) pateikiamas užrašas, kad šie gaminiai tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai ir, kad jie yra realizuojami didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose visoje Lietuvoje ir (arba) parduodami kitiems klientams.

Siekdama pagrįsti gaminamų mėsos gaminių reklamos, nurodančios jų priskyrimą vaikiškų produktų grupei, teisingumą, UAB „Biovela“ nurodė (bylos 2 tomas, 124-125 lapai), jog pagal įmonės politiką visi produktai su žodžiu „vaikams“ pavadinime arba užuomina (piešinėliai), kad produkto vartotojai gali būti vaikai, privalo atitikti aukščiausios rūšies gaminiams keliamus reikalavimus. UAB „Biovelos“ nuomone, jos gaminami vaikiški gaminiai turi svarius skirtumus nuo kitų, atitinkamos rūšies, įmonėje gaminamų gaminių, kadangi:

1) visi mėsos gaminiai vaikams yra tik aukščiausios rūšies, kas reiškia, kad juose nenaudojami jokie mėsos pakaitalai bei užpildai, o kokybiniai rodikliai atitinka Lietuvos standarto LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ keliamus reikalavimus;

2) gaminiai vaikams gaminami tik iš atšaldytų mėsos žaliavų;

3) gaminiuose yra sumažintas nitrito kiekis;

4) vaikams skirti produktai dėl vartojimo patogumo ir šviežumo gaminami mažesnio svorio, patogesnėmis pakuotėmis;

5) kad neklaidintų pirkėjų, kurie renkasi gaminius vaikų mitybai, vaikiškų produktų ženklinimo etiketėse yra nuoroda: „Tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“;

6) virtų gaminių vaikams sudėtyje nėra maistinių kiaulių odelių, kurių baltymai nėra pilnaverčiai.

Konkurencijos taryba iš UAB „Biovela“ tyrimui pateiktos medžiagos taip pat nustatė, jog virtos dešros „Vaikams“, „Eurikutės dešros“, virtos dešros „Vaikams Lietuviškas standartas“, dešrelių „Vaikams“, „Eurikutės dešrelių“, dešrelių „Vaikams Lietuviškas standartas“, „Smalsučių dešrelių“, „Simo pieniškų dešrelių“ kaina, palyginus su įprastų mėsos gaminių, yra vidutiniškai didesnė apie 20,6 proc. (1,6 Lt).

Taip pat nustatyta (bylos 2 tomas, 12-20 lapai), kad nuo 2006 m. sausio 2 d. iki 2008 m. vasario 1 d. UAB „Daivida“ gamino virtas dešreles „Vaikams“, kurios buvo realizuojamos Lietuvos rajonuose ir miestuose ne prekybos tinklų parduotuvėse, taip pat buvo parduodamos vaikų lopšeliams, darželiams, ligoninėms ir pan.

Be to, išanalizavus bendrovės pateiktus duomenis, nustatyta, jog dešrelių „Vaikams“ kaina, palyginus su įprastų mėsos gaminių, yra didesnė 6,6 proc. (0,7 Lt).

Tyrimo metu nustatyta (bylos 2 tomas, 32-41 lapai), kad ŽŪB „Delikatesas“ nuo 1999 m. vasario 18 d. iki dabar gamina virtas dešreles „Vaikiškos“, kurios realizuojamos Joniškio, Šiaulių, Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos miestų, Akmenės r. mažmeninės prekybos įmonėse. Taip pat nustatyta, jog dešrelių „Vaikiškos“ kaina, palyginus su įprastų mėsos gaminių, yra 20,9 proc. (2,4 Lt) didesnė.

Siekdama pagrįsti gaminamų mėsos gaminių reklamos, nurodančios jų priskyrimą vaikiškų produktų grupei, teisingumą, ŽŪB „Delikatesas“ paaiškino (bylos 2 tomas, 34 lapas), kad virtų dešrelių „Vaikiškos“ gamyboje nėra naudojama riebi žaliava, dėl to sumažėja riebalų kiekis ir atitinkamai didėja baltymų kiekis, kas, anot bendrovės, labai svarbu sveikai mitybai. Be to, bendrovė nurodė, jog dešrelės „Vaikiškos“ pagal visus vertinimo kriterijus (mėsos baltymai, riebalai, drėgmė) atitinka aukščiausią rūšį (nenaudojama sušaldyta žaliava, mechaniškai atskirta mėsa, augaliniai baltymai, mėsos pakaitalai).

Tuo tarpu iš UAB „Klaipėdos mėsinė“ pateiktos medžiagos nustatyta (bylos 1 tomas, 244-249 lapai, bylos 2 tomas, 60-75 lapai), kad bendrovė, etiketėje (pakuotėje) naudodama užrašą „Pagaminta specialiai vaikams“, nuo 2003 m. birželio 1d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. gamino „Klaipėdos smaližių“ virtą kepeninį paštetą, o nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 27 d. taip pat ir virtas „Pinokio“ dešreles.

Nustatyta, kad minėti gaminiai buvo platinami prekybos tinkluose „Rimi“, „Maxima“, „Norfa“, „Iki“, taip pat parduodami kitiems platintojams. Be to, palyginus „Klaipėdos smaližių“ virto kepeninio pašteto kainą su įprasto mėsos gaminio („Pašteto apvalkale“) kaina, nustatyta, jog ji atitinkamai didesnė 13,1 proc. (1 Lt).

Išanalizavus AB „Krekenavos agrofirma“ pateiktą informaciją nustatyta (bylos 2 tomas, 102-114 lapai), kad bendrovė:

- nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki tyrimo pabaigos gamino virtą dešrą „Vaikams“, kuri buvo realizuojama prekybos centuose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Cento“. Taip pat šis gaminys parduodamas ir pavieniams pirkėjams;

- nuo 2003 m. lapkričio 18 d. iki tyrimo pabaigos gamino virtą paštetą „Vaikiškas“, kurio pakuotėje, be kita ko, nurodomas ir užrašas – „Tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“. Nustatyta, kad pastarasis produktas buvo platinamas prekybos centruose „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, taip pat „Sanitex“ ir pavieniams pirkėjams.

AB „Krekenavos agrofirma“, pagrįsdama mėsos gaminių reklamos, nurodančios jų priskyrimą vaikiškų produktų grupei, teisingumą, teigė (bylos 2 tomas, 105-106 lapai), jog virta dešra „Vaikams“ ir virtas paštetas „Vaikiškas“ savo sudėtimi nėra tapatūs analogiškiems aukščiausios rūšies gaminiams, kadangi turi išskirtinį švelnų skonį ir sudėtinių dalių, kurios daro juos išskirtinius iš kitų tos prekių grupės gaminių. Be to, bendrovė pažymėjo, kad dešroje „Vaikams“ yra daugiau kiaulienos ir jautienos, palyginus su kitomis virtomis dešromis, dedama pieno kalcio, naudingo augančiam organizmui. Paštete „Vaikiškas“, pasak bendrovės, yra dirbtinio medaus, kuris gaminiui priduoda salstelėjusio skonio, todėl, bendrovės nuomone, labiau tinka vaikų skoniui, nei suaugusiųjų.

Nustatyta, jog virtos dešros „Vaikams“ ir virto pašteto „Vaikiškas“ kaina, palyginus su įprastų mėsos gaminių, vidutiniškai yra didesnė atitinkamai apie 53,8 proc. (5,9 Lt) ir 60,6 proc. (5 Lt) (vidutiniškai 56,7 proc. (5,46 Lt)).

Tyrimo metu nustatyta (bylos 2 tomas, 21-31 lapai, bylos 3 tomas, 9-11 lapai), kad UAB „Kužių agroįmonė“ nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. gamino virtas dešreles „Vaikiškos“, kurios buvo tiekiamos vienam pirkėjui – VšĮ „Šiaulių apskrities Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė“.

Be to, nustatyta, kad UAB „Kužių agroįmonė“ nuo 2007 m. rugsėjo iki 2007 m. lapkričio mėnesio virtų dešrelių „Vaikiškos“, kaip ir bendrovės gaminamų dešrelių „Pieniškos“, sudėtyje naudojo 3 proc. pieno miltelių, o nuo 2007 m. lapkričio iki 2008 m. balandžio mėnesio minėta žaliava dešrelių „Vaikiškos“ gamyboje nebenaudota.

Kaip paaiškino UAB „Kužių agroįmonė“, bendrovėje gamintų dešrelių „Vaikiškos“ pavadinimas atsirado bendrovei dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse (perkančioji organizacija – VšĮ „Šiaulių apskrities Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė“), kur viena iš pozicijų buvo virtos „vaikiškos“ dešrelės. Anot bendrovės, dalyvaudama viešųjų pirkimų konkurse, bendrovė neturi teisės keisti sąlygų.

Be kita ko, nustatyta (bylos 2 tomas, 115-173 lapai), kad UAB „Utenos mėsa“:

- nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki dabar gamina sterilizuotą paštetą „Vaikams“;

- nuo 2007 m. kovo mėn. iki dabar gamina sterilizuotą paštetą „Kumpio kremas vaikams“.

Iš tyrimui pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad minėtų UAB „Utenos mėsa“ gaminių etiketėse (pakuotėse) pateikiamas užrašas, kad šie gaminiai tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai ir, kad juos parduoda UAB „Biovela“ (pastaroji juos realizuoja didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose ir kitose mažesnėse prekybos vietose).

UAB „Utenos mėsa“ nuomone (bylos 2 tomas, 124-125 lapai), bendrovėje gaminami mėsos gaminiai skirti vaikams, skiriasi nuo įprastų mėsos gaminių savo sudėtimi, kadangi paštetų sudėtyje yra maistinės kiaulių odelės, kurios nurodytos klasikinių paštetų receptūrose ir naudojamos pašteto konsistencijai pagerinti; jie yra tik aukščiausios rūšies. Be to, paštetuose vaikams naudojamas natūralus medus, kuris gerokai pranoksta cukrų ir pasižymi antiseptinėmis savybėmis, dedamas mažesnis nitritų kiekis, naudojama tik atšaldyta žaliava. Taip pat, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, kurie renkasi gaminius vaikų mitybai, vaikiškų produktų ženklinimo etiketėse yra nuoroda „Tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“.

Konkurencijos taryba, išanalizavusi UAB „Utenos mėsa“ pateiktą informaciją, taip pat nustatė, kad palyginus sterilizuoto pašteto „Vaikams“, sterilizuoto pašteto „Kumpio kremo vaikams“ kainas su įprastų mėsos gaminių kainomis, paštetų, kuriuose yra užrašas „vaikams“, kainos vidutiniškai didesnės apie 21,8 proc. (1,53 Lt).

Tyrimo metu taipogi nustatyta (bylos 2 tomas, 3-11 lapai), kad UAB „Vigesta“ nuo 2002 m. vasario 1 d. iki dabar gamina ir visoje Lietuvoje realizuoja dešreles „Linksmučių pabiručių“ ant kurių, be kita ko, pateikiamas užrašas „Rekomenduojama vartoti vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams“ ir piešinėliai.

UAB „Vigesta“ teigimu, dešrelės „Linksmučių pabiručių“ skiriasi nuo kitų jų įmonėje gaminamų aukščiausios rūšies dešrelių. Pastarųjų dešrelių gamybai, kaip nurodė bendrovė, nenaudojami jokie maisto papildai ar pakaitalai, kiaulių odelės, emulsijos bei dažikliai, kas naudojama kai kurių kitų aukščiausios rūšies dešrelių gamyboje.

Nustatyta, jog UAB „Vigesta“ gaminamų ir realizuojamų virtų dešrelių „Linksmučių pabiručių“ kaina, palyginus ją su įprastų mėsos gaminių, yra didesnė 8,3 proc. (1 Lt).

Tyrimo metu taip pat nustatyta (bylos 2 tomas, 42-59, 76-101, 174-218 lapai), kad:

- AB „Kaišiadorių paukštynas“ gamina dešreles „Tigriukas“, „Kodėlčiuko dešreles“, „Mažučių dešrą“ bei „Naminuko paštetą“;

- R. Markvėno įmonė gamina „Moksleivių sardeles“;

- AB „Tauragės Maistas“ gamina „Moksleivių“ sardeles;

- AB „Vilniaus paukštynas“ gamino virtas „Anūkų“ dešreles.

Nustatyta, jog įvardintuose gaminiuose vartotojams nėra pateikiamos nuorodos, kad mėsos gaminiai pagaminti specialiai vaikams.

Taip pat nustatyta, jog UAB „Samsonas“ gamina virtą dešrą „Vaikiška magiška“ bei virtas dešreles „Vaikiškos magiškos“, kurios, anot bendrovės, turi išskirtines savybes, dėl kurių šis produktas yra sukurtas vaikams, t.y. gaminiai yra be alergenų (nėra pieno baltymų ir kt.), be genetiškai modifikuotų produktų, be mėsos pakaitalų, skirtingai nuo visų mėsos gaminių, esančių Lietuvos rinkoje, jų gamyboje nėra naudojami fosfatai E450, E451, E452 (kuris turi savybę surišti vaiko organizme kalcį. Naudojant fosfatą kaulinis audinys sunkiau įsisavina kalcį, kuris reikalingas augančiam vaikui). Be to, į receptūrą yra papildomai įtrauktas kalcis ir vitaminai B1, B2, B6, pantoteno rūgštis, folinės rūgštys, niacinas, B12, C, E ir biotinas (vitaminai išlieka pagamintame produkte).

Iš tyrimo metu VMVT specialistų pateiktų duomenų nustatyta (bylos 1 tomas, 39-129, 135-157, 210 lapai), kad:

- patikrinimų metu VMVT specialistai nustatė, jog mėsos gaminių vaikams gamybai naudojamos tos pačios pagrindinės mėsos žaliavos ir priedai, kaip ir kitų mėsos gaminių gamybai;

- UAB „Biovela“ gaminami mėsos gaminiai vaikams sudėtimi ir maistine verte iš esmės nesiskiria nuo kitų tos pačios grupės mėsos gaminių, kadangi mėsos gaminiai vaikams ir kiti mėsos gaminiai, priskirti aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, privalo atitikti tuos pačius Lietuvos standarte LST 1919:2003/P2:2006 „Mėsos gaminiai“ reglamentuojamus kokybės rodiklius; mėsos gaminių vaikams ir kitų mėsos gaminių gamybai naudojamų gyvūninių žaliavų kiekiai, nurodyti receptūrose, skiriasi vos keliais procentais (± 3-4 proc.); visuose mėsos gaminiuose vaikams, kaip ir kituose mėsos gaminiuose, yra skonio ir aromato stipriklis E 621. Tačiau UAB „Biovela“ mėsos gaminiai vaikams gaminami tik iš atšaldytos gyvūninės žaliavos, nenaudojamos kiaulių odelės;

- UAB „Daivida“ virtų dešrelių „Vaikams“, virtų dešrelių „Pieniškos“ ir virtų „Vienos dešrelių“ sudėtis skiriasi gamybai panaudotų gyvūninės kilmės žaliavų kiekiais ir gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių kiekiais procentine išraiška. Tačiau virtų dešrelių „Pieniškos“ ir „Vienos dešrelių“ gamybai panaudota daugiau gyvūninės kilmės žaliavų, nei virtų dešrelių „Vaikams“ gamybai. Virtų dešrelių „Vaikams“ sudėtyje papildomai yra pieno miltelių ir jogurto, kurių aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose neturi būti;

- ŽŪB „Delikatesas“ virtų dešrelių „Vaikiškos“ ir „Pieniškos“ receptūrose nurodytų gyvūninių žaliavų kiekių skirtumas sudaro apie 3 proc. dėl virtų „Pieniškų“ dešrelių sudėtyje esančių pieno miltelių;

- UAB „Klaipėdos mėsinė“ virto kepeninio „Klaipėdos smaližių pašteto“ ir kepeninio „Kepto pašteto“ sudėties sudedamųjų dalių kiekių skirtumai minėtų gaminių maistinei vertei nėra reikšmingi (sudėtis skiriasi nežymiai), kadangi pagrindinis skirtumas – 1 proc. krakmolo kepeninio „Kepto pašteto“ sudėtyje;

- UAB „Krekenavos agrofirma“ gaminami mėsos gaminiai vaikams (virta dešra „Vaikams“ bei virtas paštetas „Vaikiškas“) ir kiti tos pačios grupės mėsos gaminiai (virta dešra „Pieniška“ ir virtas paštetas „Pusryčių“) sudėtimi ir maistine verte iš esmės nesiskiria nuo kitų tos pačios grupės gaminių.

- UAB „Kužių agroįmonė“ pagamintų virtų dešrelių „Vaikiškos“ ir virtų dešrelių „Pieniškos“ gamybos receptūrose atskirų gyvūninių žaliavų sudedamųjų dalių kiekiai nesiskiria procentine išraiška, o pagal žaliavų rūšį skiriasi tuo, kad virtose dešrelėse „Pieniškos“ yra 3 proc. pieno miltelių;

- UAB „Samsonas“ gaminamų mėsos gaminių vaikams (virta dešra „Vaikiška magiška“ bei virtos dešrelės „Vaikiškos magiškos“) sudėtis skiriasi nuo kitų tos pačios grupės mėsos gaminių tuo, kad jų sudėtyje yra tam tikras kiekis kalcio ir vitaminų;

- UAB „Utenos mėsa“ gaminami mėsos gaminiai vaikams savo sudėtimi ir maistine verte iš esmės mažai skiriasi nuo kitų tos pačios grupės mėsos gaminių, nes mėsos gaminiai vaikams ir kiti mėsos gaminiai, priskirti aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, privalo atitikti tuos pačius Lietuvos standarte LST 1919:2003/P2:2006 „Mėsos gaminiai“ reglamentuojamus kokybės rodiklius. Pagrindinis ir aiškus mėsos gaminių vaikams ir kitų mėsos gaminių sudėties skirtumas yra tik medus (nuo 0,5 proc. iki 1,5 proc.) – viena iš sudedamųjų mėsos gaminių vaikams dalių;

- UAB „Vigesta“ gaminamų virtų dešrelių „Linksmučių pabiručių“ ir dešrelių „Ekstra pieniškos“ sudėtis pagal gamybai naudojamų žaliavų kiekį yra vienoda, t.y. šių dešrelių gamyboje naudojamos tos pačios žaliavos, skiriasi tik priedai ir dedami prieskoniai. Be to, pažymima, jog virtos dešrelės „Linksmučių pabiručių“ ir dešrelės „Ekstra pieniškos“ priskiriamos aukščiausios rūšies mėsos gaminiams ir privalo atitikti tuos pačius Lietuvos standarte LST 1919:2003/P2:2006 „Mėsos gaminiai“ reglamentuojamus kokybės rodiklius.

Taip pat nustatyta (bylos 1 tomas, 131 lapas), jog, VMVT specialistų manymu, mėsos perdirbimo įmonės, kurios mėsos gaminių vaikams ženklinime vartoja žodžius „vaikams“, „vaikiškas“, privalėtų tokius gaminius ženklinti su nuoroda „Tinka vartoti vaikams nuo 3 metų amžiaus“. Tokių priemonių, kaip pažymėjo VMVT, ėmėsi UAB „Biovela“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Samsonas“, UAB „Utenos mėsa“, taip pat turėtų imtis ir ŽŪB „Delikatesas“.

2009 m. kovo 5 d. Konkurencijos taryboje dėl galimo vartotojų klaidinimo, susijusio su mėsos gamintojų parduodamų mėsos gaminių reklama, nurodančia jų priskyrimą vaikiškų produktų grupei, gautas ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštas (bylos 1 tomas, 162-166 lapai).

2009 m. balandžio 9 d., siekdama gauti išvadas apie mėsos gaminių, kurių etiketėse (pakuotėse) nurodoma, kad jie skirti vaikams, skirtumus lyginant su įprastais mėsos gaminiais, ir ar tokių gaminių skirtumai yra reikšmingi, priskiriant juos vaikiškų mėsos gaminių grupei, Konkurencijos taryba kreipėsi į Valstybinį aplinkos sveikatos centrą (toliau – VASC) (bylos 1 tomas, 167 lapas).

2009 m. balandžio 24 d. rašte Nr. S-01-23-489 (bylos 1 tomas, 168 lapas) VASC pažymėjo, kad visų Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų maisto produktų ženklinimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus, t.y. ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo, visų pirma dėl užuominos apie ypatingas maisto produkto savybes, nors tokias savybes turi visi panašūs maisto produktai. VASC taip pat paaiškino, jog įmonių gaminamų gaminių, kurių pavadinimuose tiesiogiai yra teigiama, kad jie skirti vaikams, ir įprastų mėsos gaminių sudedamosios dalys daugumoje atvejų yra panašios. Tačiau, anot VASC, kadangi nei Europos Sąjungoje, nei Lietuvoje nėra teisės aktų, reglamentuojančių vaikams skirtus produktus, todėl, VASC nuomone, jie negali įvertinti, ar tokie skirtumai, kaip, kad vaikams priskirtini mėsos gaminiai gaminami tik iš atšaldytos mėsos žaliavų, sudėtyje nėra maistinių odelių, mažesnis maisto priedų kiekis, dedami vitaminai ir pan., gali būti laikomi reikšmingais, priskiriant juos vaikams skirtų produktų ar įprastų mėsos gaminių grupėms.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog kūdikių (vaikų iki 12 mėn. amžiaus) ir mažų vaikų iki 3 metų amžiaus maisto produktus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“, o vaikų virš 3 metų amžiaus maisto produktų nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai neapibrėžia.

Tyrimo išvados (bylos 1 tomas, 173-194 lapai), siūlančios pripažinti UAB „Biovela“, UAB „Daivida“, ŽŪB „Delikatesas“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Kužių agroįmonė“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Vigesta“ gaminamų mėsos gaminių reklamas, nurodančias jų priskyrimą vaikiškų produktų grupei, klaidinančiomis, buvo išsiųstos VMVT bei bendrovėms nuomonei pateikti.

VMVT 2009 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. B6-(1.9)-1583 (bylos 1 tomas, 210 lapas) nurodė, kad išnagrinėjusi pranešimą apie atliktą tyrimą pritaria pažeidimo vertinimui ir išvadoms bei pateikiamiems pasiūlymams. Taip pat pažymėjo, jog norint tiksliai įvertinti mėsos gaminius vaikams ir palyginti jų maistinę vertę su kitų mėsos gaminių maistine verte, būtina atlikti minėtų mėsos gaminių laboratorinius tyrimus, t.y. nustatyti juose esančių baltymų, riebalų bei angliavandenių kiekius.

Tuo tarpu UAB „Biovela“ 2009 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. LTKT-28 (bylos 1 tomas, 230-237 lapai) pažymėjo, kad su pranešime pateikiamoms išvadoms nesutinka. Savo poziciją bendrovė grindžia šiais argumentais:

1) UAB „Biovela“ nuomone, VMVT išvada, kuria vadovautasi tyrime, yra abejotina, kadangi ji grindžiama vien tik tiriamų mėsos gaminių sudedamųjų dalių (receptūrų) vertinimu, o maistinė gaminių vertė vertinta neatlikus jokių maistinės vertės tyrimų ar tikslių skaičiavimų, kurie moksliškai patvirtintų pateiktą išvadą dėl tiriamų mėsos gaminių skirtumų reikšmingumo. Be to, bendrovės teigimu, abejones kelia ir tai, jog mėsos gaminiai vaikams dėl į juos pridėtų kalcio ir vitaminų yra naudingesni nei kiti įprasti mėsos gaminiai, nors ši išvada taip pat nėra pagrįsta jokiais moksliškai patvirtintais įrodymais ar atliktais laboratoriniais tyrimais. UAB „Biovela“ manymu, tokie teiginiai sudaro prielaidas gamintojams visus gaminius, juos „praturtinus“ keliais vitaminais, teisėtai priskirti kaip pagamintus specialiai vaikams, nors, kaip teigia bendrovė, jos gaminamų gaminių, pažymėtų pavadinimu „vaikams“, savybės (šviežia žaliava, sumažintas nitritų kiekis, kiaulių odelių ir dažiklių nenaudojimas) yra neabejotinai reikšmingesnės nei keletas vitaminų gaminyje;

2)  bendrovės teigimu, specialūs teisės aktai reglamentuoja tik kūdikiams ir mažiems vaikams iki 3 metų gaminamus maisto produktus, priskirdami juos specialios paskirties maisto produktų grupei, o vyresniems vaikams (nuo 3 metų) skirtų mėsos produktų gamybos teisės aktai nereglamentuoja. Be to, kaip pažymi bendrovė, teisės aktais nėra nustatytas draudimas į rinką išleidžiamus gaminius priskirti tik tam tikrai potencialių vartotojų amžiaus grupei ir, kad toks pozicionavimas nereiškia, kad gaminys pasižymi išskirtinėmis, tik šiam gaminiui būdingomis savybėmis (tokia informacija tik siekiama gaminį padaryti patrauklų vartotojui, nesiekiant jo informuoti apie jokias išskirtines gaminio savybes). Šiuo aspektu UAB „Biovela“ paaiškina, jog žymėdama savo gaminius pavadinimu „vaikams“, ji aiškiai ir nedviprasmiškai visų gaminių etiketėse nurodžiusi rūšingumą, t.y. priskyrimą aukščiausios rūšies gaminių kategorijai, o kitos papildomos informacijos, kuri sudarytų vartotojui klaidingą nuomonę apie įsigyjamo mėsos gaminio specialias, ypatingas ar kitokias išskirtines savybes, tokias kaip naudingumas organizmui ar didesnė maistinė vertė, ji nenurodžiusi. Todėl, bendrovės manymu, kiekvienas pakankamai protingas vartotojas įsigyjamo gaminio kokybę vertina ne pagal prekės pavadinimą ar pakuotės apipavidalinimą (piešinėlius) ir spalvinę gamą, o pagal kokybinius produkto rodiklius apibūdinančias nuorodas, pateikiamas gaminio etiketėje;

3) UAB „Biovela“ teigimu, nėra pagrįsta ir pranešime pateikiama išvada dėl užrašo „Tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“. Anot bendrovės, minėtas užrašas pateikia vartotojui tikslią gaminio vartojimo instrukciją ir įspėja jį, kad gaminys skirtas ne jaunesniems kaip trejų metų vaikams ir dėl šios priežasties net nelaikytinas reklama. Be to, kaip pabrėžia bendrovė, minėtas užrašas UAB „Biovela“ gaminių etiketėse atsirado išimtinai VMVT iniciatyva, todėl gamintojo baudimas akivaizdžiai prieštarautų teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams bei reikštų neteisėtą sprendimą;

4) bendrovė nuomonėje taip pat pažymėjo, jog tyrimo išvadose įvertinus gaminamų gaminių pavadinimą „Vaikams“ kaip reklamą, UAB „Biovela“ minėtų gaminių, skirtų vaikų mitybai, pavadinimus pakeitė į „Vaikų“. Be kita ko, nutraukė teiginio „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“ naudojimą. 

UAB „Daivida“ 2009 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 105 (bylos 1 tomas, 242-243 lapai) pažymėjo, jog susipažinusi su tyrimo išvadomis, joms neprieštarauja.

Konkurencijos taryboje gauta ir ŽŪB „Delikatesas“ nuomonė (bylos 1 tomas, 213-217 lapai). Pastarojoje nurodoma, kad atliekant tyrimą buvo atsižvelgta tik į gaminių receptūras. Tačiau galutinei gaminio kokybei bei maistinei vertei labai didelę įtaką turi, anot bendrovės, ne tik receptūros, bet ir technologinis procesas, t.y. dėl technologinio proceso ŽŪB „Delikatesas“ gaminamos dešrelės „Vaikiškos“ netenka žymiai daugiau drėgmės, dėl to toks gaminys turi ne tik mažesnį drėgmės kiekį, bet ir daugiau visaverčių baltymų. Todėl, kaip teigia bendrovė, toks produktas turi žymiai didesnę maistinę – energetinę vertę. Siekdama įrodyti tokius teiginius, bendrovė papildomai pateikė ir laboratorinių tyrimų rezultatus.

UAB „Klaipėdos mėsinė“ dėl pranešime apie atliktą tyrimą išdėstytų tyrimo išvadų pažymėjo (bylos 1 tomas, 244-249 lapai), kad su jomis nesutinka. Bendrovės nuomone, virtų „Pinokio“ dešrelių etiketėje naudojama reklaminė informacija nenurodo gaminio priskyrimo vaikiškų prekių grupei, neklaidina vartotojų ir nepažeidžia Reklamos įstatymo reikalavimų, kadangi dešrelių pavadinimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad šis gaminys skirtas vaikams, be to, gaminio etiketėje nėra ir rekomendacijų, kad gaminamos dešrelės tinka vartoti vaikams nuo 3 metų. Todėl, kaip teigia bendrovė, vien etiketės spalvinė gama ir naudojamas piešinys nėra pakankamas pagrindas priskirti prekę vaikiškų prekių grupei ir teigti, kad virtos „Pinokio“ dešrelės suformuoja vartotojui nuomonę, kad prekė pagaminta specialiai vaikams.

Tuo tarpu AB „Krekenavos agrofirma“ 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. SM-794 dėl tyrimo išvadų paaiškino (bylos 1 tomas, 238-240 lapai), kad bendrovės gaminami mėsos gaminiai: virta dešra „Vaikams“ ir paštetas „Vaikiškas“ turi išskirtinumą tiek dėl žaliavų, tiek dėl gaminio sudėties. Teigė, kad, pvz., virtos dešros „Vaikams“ žaliavinė savikaina yra 50-60 proc. didesnė, negu daugumos kitų įmonėje gaminamų aukščiausios rūšies virtų dešrų, todėl galutinis gaminys yra geresnis ir tikrai netapatus pigesniems. Be to, brangesnė gaminių savikaina, kaip nurodė bendrovė, sąlygojo aukštesnes šių gaminių galutines pardavimo kainas, t.y. už aukštesnę kainą pirkėjai ir įsigydavo geresnės kokybės gaminį.

AB „Krekenavos agrofirma“ taip pat paaiškino, kad Reklamos įstatymas iš esmės nereglamentuoja, kokį konkretų išskirtinumą turėtų turėti mėsos gaminiai, kad jie neklaidintų vartotojo. Vis dėlto AB „Krekenavos agrofirma“ atsiliepime pažymėjo, kad, siekdama išvengti tolimesnių ginčų dėl jos gaminamų gaminių: virtos dešros „Vaikams“ ir pašteto „Vaikiškas“ priskyrimo vaikiškų gaminių grupei ir galimo vartotojų klaidinimo, bendrovė nusprendė nuo 2009 m. lapkričio 9 d. nutraukti minėtų gaminių gamybą ir juos išimti iš apyvartos.

UAB „Kužių agroįmonė“ 2009 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodė (bylos 1 tomas, 211-212 lapai), kad išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, pastabų neturi.

Konkurencijos taryboje gauta ir UAB „Utenos mėsa“ nuomonė (bylos 1 tomas, 222-229 lapai), kurioje bendrovė pažymėjo, kad su pranešime apie atliktą tyrimą pateikiamomis išvadomis kategoriškai nesutinka. Savo poziciją bendrovė iš esmės grindžia analogiškais UAB „Biovela“ 2009 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. LTKT-28 pateiktais argumentais.

UAB „Vigesta“ atsiliepime teigė (bylos 1 tomas, 218-221 lapai), jog su tyrimo išvadomis taip pat nesutinka. Nurodė, kad tyrimo pradžioje „Linksmučių pabiručių“ etiketėje užrašo „rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų vaikams“ nebuvo. Jis pradėtas naudoti jau pradėjus tyrimą, atsižvelgus į VMVT poziciją, be to, siekiant panaikinti bet kokią nuorodą, kad dešrelės „Linksmučių pabiručių“ yra skirtos vaikams. Todėl, UAB „Vigesta“ manymu, VMVT nurodymo laikymasis negali būti traktuojamas kaip pažeidimo sudėtinė dalis, kadangi tai prieštarautų teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisinės valstybės principams.

Atsiliepime taip pat teigiama, kad etiketėje esantys keli nupiešti elementai negali būti laikomi kriterijumi, pagal kurį vidutinis vartotojas galėtų pagrįstai spręsti, jog produktas yra priskirtas vaikiškų produktų grupei. Taipogi atkreipiamas dėmesys, kad net ne visos „Linksmučių pabiručių“ gaminamos dešrelės yra parduodamos su grafine etikete. Be kita ko, pabrėžiama, kad vienu atveju, kai tirtus mėsos gaminius, tokius kaip: „Moksleivių sardelės“, „Tigriukas“, „Anūkų dešrelės“ ir kt., kuriuose tiesiogiai nėra nurodomas žodžio vaikas vedinys, pasiūloma nepripažinti klaidinančia reklama, o dėl neaiškių priežasčių dešreles „Linksmučių pabiručių“ siūloma laikyti klaidinančia reklama, bendrovės nuomone, pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą reikalavimas.

UAB „Vigesta“ nesutinka ir su išvadomis, jog „Linksmučių pabiručių“ dešrelių kaina yra klaidinanti vartotojus. Kaip nurodo bendrovė, nors kaina yra viena svarbiausių prekę apibūdinančių savybių, tačiau aukštesnė kaina vartotojų ekonominį elgesį veikia priešingai, t.y. aukštesnė produkto kaina skatina ieškoti kito produkto, kuris yra pigesnis. Be to, UAB „Vigesta“ pabrėžė, jog pranešime nurodytas mėsos gaminių kainų skirtumas yra nulemtas geresnės „Linksmučių pabiručių“ kokybės.

Bendrovės nuomone, tyrimo išvados nepagrįstos dar ir dėl to, kad VMVT tą pačią faktinę medžiagą vieną kartą vertino kaip rodančią, kad lygintų mėsos gaminių sudėtis skiriasi, o kitą kartą, priešingai – jog sudėtis nesiskiria. Anot bendrovės, tai rodo, kad VMVT vertinimas yra neišsamus ir galimai subjektyvus.

Dešrelės „Linksmučių pabiručių“, anot bendrovės, buvo kuriamos kaip išskirtinis aukščiausios rūšies gaminys, savo maistine verte naudingesnis ir sveikesnis nei kiti tos pačios grupės gaminiai, t.y. minėtose dešrelėse nenaudojami jokie maisto papildai, pakaitalai, odelės, emulsijos, dažikliai, o tokie požymiai (sudėtinės dalys skiriasi 8,5 proc.), anot UAB „Vigesta“, yra pakankamas skirtumas palyginus su kitais tos pačios grupės mėsos gaminiais.

Be to, atsiliepime pabrėžiama, jog gaminio priskyrimas vaikiškų produktų grupei nesuponuoja, jog jis turėtų būti naudingesnis ar sveikesnis. Tokia išvada grindžiama tuo, kad Lietuvoje nėra teisės aktų, kurie nustatytų specialius maisto reikalavimus vaikams vyresniems nei 3 metai. Gaminiams, kurie priskiriami vaikiškų produktų grupei, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatas, keliamas esminis reikalavimas – jų kokybė. Todėl aukščiausios rūšies gaminiai, t.y. pagaminti iš kokybiškų žaliavų, negali klaidinti dėl jų priskyrimo vaikiškų produktų grupei, nes tai nebūtų proporcinga. Kita vertus, nurodoma ir tai, kad nesant aiškių kriterijų, tam tikrų priedų (vitaminų, medaus ir pan.) dėjimas negali būti laikomas esminiu kriterijumi, sprendžiant apie reklamos klaidingumą, juo labiau, kad lyginami to paties gamintojo gaminiai, o ne visi tos pačios rūšies produktai, esantys rinkoje.

2009 m. spalio 29 d. įvyko viešas Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdis, kurio metu VMVT, UAB „Biovela“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Utenos mėsa“ ir UAB „Vigesta“ atstovai palaikė raštu pateiktose nuomonėse išsakytas pozicijas.

Be to, bendrovių atstovai pakartotinai pabrėžė, jog situacija dėl vaikiškų produktų iš tiesų yra sudėtinga, kadangi nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų aiškius kriterijus dėl maisto produktų, skirtų vyresniems nei 3 metai vaikams.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Taigi, siekiant nustatyti, ar informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti: 1) ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymą, 2) ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, ir 3) ar klaidinanti reklama gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį.

Vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Kaip 2004 m. sausio 26 d. nutarime pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas: „<...> reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus <...> produktus“. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti produktus ir rodo komercinį tokios informacijos tikslą.

Mėsos perdirbimo įmonės gamina ir parduoda mėsos gaminius, o jų etiketėse (pakuotėse) nurodoma informacija, t.y. užrašai „vaikams“, „vaikiškas“ ir (arba) teiginiai: „tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „Pagaminta specialiai vaikams“, „Rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams“ suponuodama vartotojams, kad gaminiai skirti vaikams, skatina juos pirkti tokius mėsos gaminius. Todėl tokia informacija pagrįstai laikytina reklama.

Pažymėtina, kad tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 1999 m. birželio 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-337) konstatavo, jog reklama laikytinas: „<...> bet koks žodinis, rašytinis ar grafinis pareiškimas, padarytas pardavėjo bet kokiu būdu siekiant skatinti biznį ir apimantis <...> bet kokius pareiškimus ar atvaizdus laikraštyje ar kitame leidinyje, <...> arba atspausdintą ant (kažko), arba įtrauktą į bet kokią etiketę ar ženklą, patvirtintą ar lydintį tokią prekę. <...> (Black‘s Law Dictionary, 1990, p.34)“.

Taigi, iš išdėstyto akivaizdu, kad mėsos gaminių etiketėse (pakuotėse) pateikta informacija iš tiesų laikytina reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalis).

Reklamos įstatyme vartojama „vidutinio vartotojo“ sąvoka yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalis numato, kad vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

Kaip minėta, mėsos perdirbimo įmonės gamina ir parduoda mėsos gaminius, kurie dėl etiketėse (pakuotėse) pateikiamos informacijos leidžia juos identifikuoti kaip gaminius, skirtus vaikams. Šiuo atveju, teigtina, jog tokia informacija, iš esmės išskirianti gaminį iš tam tikros plataus vartojimo prekių grupės, ir yra ta aplinkybė, lemianti vidutinio vartotojo apsisprendimą įsigyti tokį mėsos gaminį.

Ši išvada darytina atsižvelgus į tai, kad tėvai ar kiti vaiką auginantys asmenys, siekdami užtikrinti vaikų teisę būti sveikais, ieškos jiems išskirtinių maisto produktų. Todėl mėsos gaminio etiketėse (pakuotėse) vartotojui pamačius užrašą „vaikams“, „vaikiškas“ ir (ar) teiginius: „tinka vartoti vaikams nuo 3 metų“, „pagaminta specialiai vaikams“ ar pan., ir suvokus, kad gaminys akivaizdžiai skirtas vaikams, tikėtina, kad pagrįstai bus tikimasi, jog tokie gaminiai bent jau sudėtimi skirsis nuo įprastų, plačiam vartojimui skirtų analogiškų mėsos gaminių.

Pažymėtina, kad tokiu gaminio iš tam tikros plataus vartojimo prekių grupės išskyrimu vidutiniam vartotojui nėra pagrindo nepasitikėti. Juo labiau, kad vartotojas turi teisę iš reklamos gauti teisingą, išsamią informaciją apie prekę ar paslaugą, pasitikėti reklama, o ne pareigą ją tikrinti. Priešingu atveju turėtų būti pripažinta, kad vidutinis reklamos vartotojas yra įtarus, nepasitikintis reklama, o tai akivaizdžiai prieštarautų Reklamos įstatymo tikslams (gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas (Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis)) ir principams (reklama turi būti teisinga (Reklamos įstatymo 3 straipsnio 1 punktas)).

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad vidutinis vartotojas, matydamas mėsos gaminiuose teiginius: „tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „Rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams“, juos suprastų tik kaip įspėjimą, jog negalima tokių gaminių vartoti vaikams iki 3 metų. Priešingai, teigtina, kad tokiu būdu pateikta informacija ne tik atkreipia vartotojų dėmesį, kad gaminiai nėra skirti vartoti vaikams iki 3 metų, bet tuo pačiu jiems yra pateikiama rekomendacija, paskatinimas pirkti minėtus gaminius vaikams nuo 3 metų.

Taip pat pabrėžtina, kad mėsos gaminiai skirti vaikams parduodami didesnėmis kainomis (vaikiškų gaminių kainos palyginus su įprastais mėsos gaminiais vidutiniškai skiriasi apie 24 proc. (2 Lt) už kilogramą – KT pastaba) nei įprasti mėsos gaminiai. Manytina, ši aplinkybė tik dar labiau sustiprina vidutinio vartotojo susidarytą įspūdį, kad toks gaminys iš tiesų nėra tapatus įprastiems mėsos gaminiams.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad vidutinis vartotojas, pamatęs mėsos gaminio etiketėje (pakuotėje) užrašą „vaikams“, „vaikiškas“ ir (ar) teiginius: „tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „Pagaminta specialiai vaikams“, „Rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams“, be to, mokėdamas brangiau už tokį gaminį, visiškai pagrįstai tikisi, jog bendrovių gaminami produktai, kuriuose pateikta minėta informacija, iš tiesų bent jau sudėtimi nėra tapatūs įprastiems analogiškiems mėsos gaminiams. Nepasitvirtinus vartotojo susidarytai nuomonei, t.y. teisėtiems lūkesčiams, jie yra klaidinami.

Spręsdama, ar reklama yra klaidinanti, Konkurencijos taryba vadovaujasi teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijais, numatytais Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

Šiuo atveju Konkurencijos taryba remiasi pateikimo kriterijumi, kuris numato, kad reklama gali būti pripažinta klaidinančia, jeigu reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Tyrimo metu buvo nagrinėta UAB „Biovela“ gaminamų mėsos gaminių: virtų „Simo pieniškų dešrelių“, virtų „Smalsučių dešrelių“, virtos „Eurikutės dešros“, virtų „Eurikutės pieniškų dešrelių“, virtų dešrelių „Vaikams Lietuviškas standartas“, virtų dešrelių „Vaikams“, virtos dešros „Vaikams Lietuviškas standartas“, virtos dešros „Vaikams“, etiketėse (pakuotėse) esanti informacija.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtų bendrovės mėsos gaminių etiketės (pakuotės) gali būti išskiriamos į dvi grupes: vienos jų – dėl tiesiogiai nurodomo užrašo „vaikams“ – vienareikšmiškai leidžia identifikuoti, jog gaminys skirtas vaikams (beje, šis įspūdis sustiprinamas ir dėl teiginio „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“); tuo tarpu kitos leidžia identifikuoti, jog gaminys skirtas vaikams dėl etiketėse pateikiamos informacijos visumos (iš esmės teiginio: „Tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“, taip pat piešinėlių).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, t.y. vertinant bendrovės reklamą Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto požiūriu, konstatuotina, kad ji galėjo klaidinti vartotojus, nes jos pateikimo būdas yra toks, kad vidutinis vartotojas galėjo suvokti, jog dėl to, kad mėsos gaminai skirti vaikams (dėl užrašo „vaikams“, teiginio „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“, piešinėlių), jie bent jau savo sudėtimi turėtų skirtis nuo įprastų mėsos gaminių.

VMVT specialistai nurodė, kad UAB „Biovela“ gaminami mėsos gaminiai vaikams sudėtimi ir maistine verte iš esmės nesiskiria nuo kitų tos pačios grupės mėsos gaminių, kadangi mėsos gaminių vaikams ir kitų mėsos gaminių gamybai naudojamų gyvūninių žaliavų kiekiai, nurodyti receptūrose, skiriasi vos keliais procentais (± 3-4 proc.). Be to, VMVT taip pat pažymėjo, jog mėsos gaminiai vaikams ir kiti mėsos gaminiai priskirti aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, atitinka tuos pačius Lietuvos standarte LST 1919:2003/P2:2006 „Mėsos gaminiai“ reglamentuojamus kokybės rodiklius.

Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad UAB „Biovela“ gaminami gaminiai: virtos „Simo pieniškos dešrelės“, virtos „Smalsučių dešrelės“, virta „Eurikutės dešra“, virtos „Eurikutės pieniškos dešrelės“, virtos dešrelės „Vaikams Lietuviškas standartas“, virtos dešrelės „Vaikams“, virta dešra „Vaikams Lietuviškas standartas“, virta dešra „Vaikams“, nėra išskirtiniai produktai, t.y. bent jau sudėtimi iš esmės nesiskiria nuo įprastų mėsos gaminių, nors jų etiketėse (pakuotėse) ir nurodoma, kad mėsos gaminiai skirti vaikams (užrašas – „vaikams“, teiginys „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“).

Bendrovės teigimu, visi jos gaminami mėsos gaminiai vaikams turi svarius skirtumus nuo kitų, atitinkamos rūšies įmonėje gaminamų gaminių, t.y. vaikams skirti gaminiai yra tik aukščiausios rūšies, kas reiškia, kad juose nenaudojami jokie mėsos pakaitalai bei užpildai. Gaminiai vaikams gaminami tik iš atšaldytų mėsos žaliavų. Be to, juose yra sumažintas nitrito kiekis ir produktai dėl vartojimo patogumo ir šviežumo gaminami mažesnio svorio, patogesnėmis pakuotėmis. Taip pat virtų gaminių vaikams sudėtyje nėra maistinių kiaulių odelių, kurių baltymai nėra pilnaverčiai.

Konkurencijos taryba šiuo aspektu pažymi, jog iš byloje pateiktų VMVT išvadų, kuriose teigiama, kad UAB „Biovela“ gaminami mėsos gaminiai skirti vaikams sudėtimi ir (ar) maistine verte iš esmės nesiskiria nuo kitų tos pačios grupės mėsos gaminių ir, kad gaminiai, priskirtini aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, ir privalo atitikti tuos pačius Lietuvos standarte LST 1919:2003/P2:2006 „Mėsos gaminiai“ reglamentuojamus kokybės rodiklius, akivaizdu, kad gaminys neturi išskirtinių savybių, palyginus su įprastais mėsos gaminiais. Taigi, teigtina, kad AB „Biovela“ pateikti argumentai, juos vertinant VMVT pateiktos išvados kontekste, nėra pagrįsti.

UAB „Biovela“ manymu, teisės aktais nėra nustatytas draudimas į rinką išleidžiamus gaminius priskirti tik tam tikrai potencialių vartotojų amžiaus grupei ir, kad toks pozicionavimas nereiškia, kad gaminys pasižymi išskirtinėmis, tik šiam gaminiui būdingomis savybėmis (tokia informacija tik siekiama gaminį padaryti patrauklų vartotojui, nesiekiant jo informuoti apie jokias išskirtines gaminio savybes). Be to, žymint gaminius pavadinimu „vaikams“, aiškiai ir nedviprasmiškai visų gaminių etiketėse nurodomas gaminių rūšingumas (aukščiausios rūšies), o kita papildoma informacija, kuri sudarytų vartotojui klaidingą nuomonę apie įsigyjamo mėsos gaminio specialias, ypatingas ar kitokias išskirtines savybes, tokias, kaip naudingumas organizmui ar didesnė maistinė vertė, nenurodoma. Todėl kiekvienas pakankamai protingas vartotojas įsigyjamo gaminio kokybę vertina ne pagal prekės pavadinimą ar pakuotės apipavidalinimą (piešinėlius) ir spalvinę gamą, o pagal kokybinius produkto rodiklius apibūdinančias nuorodas, pateikiamas gaminio etiketėje.

Visų pirma pastebėtina, jog pastarieji bendrovės paaiškinimai, t.y., jog pozicionavimas nereiškia, kad gaminys pasižymi išskirtinėmis, tik šiam gaminiui būdingomis savybėmis, iš esmės prieštarauja bendrovės nuomonei, kuri buvo pateikta tyrimo metu aiškinant, kad vaikams skirti gaminiai turi svarius skirtumus nuo kitų atitinkamos rūšies įmonėje gaminamų gaminių.

Antra, Konkurencijos taryba neginčija, kad nėra teisės aktų, draudžiančių, kaip teigia bendrovė, išskirti produktus iš tam tikros grupės. Tačiau, manytina, kad jei jau gamintojas išskiria vieną, kelis gaminius ar tam tikrą gaminių grupę iš analogiškų gaminių, juo labiau, nurodo, kad gaminiai skirti vaikams, jis vartotojui nori pranešti žinutę, kad toks gaminys ar jų grupė skiriasi nuo kitų analogiškų.

Taigi, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju išskirimas iš tam tikros grupės produktų, kai visi gaminiai, kaip teigia bendrovė, yra aukščiausios rūšies (nurodomas rūšinis priklausomumas), būtent vartotojui ir suponuoja, kad produktas bus kitoks. Manytina, kad gaminių etiketėse (pakuotėse) nurodomas priskyrimas vaikams kartu su rūšinių priklausomumu, kuris, pabrėžtina, nurodomas visose UAB „Biovela“ gaminamuose mėsos gaminiuose, yra ta papildoma informacija, kuri ir suponuoja vartotojui nuomonę, kad vaikams skirti gaminiai bent jau dėl savo sudėties nėra tapatūs įprastiems mėsos gaminiams. Be to, jei laikytume, jog vartotojui svarbus tik rūšinis priklausomumas ir į kitą informaciją (užrašus „vaikams“, vaikiškas“ ir pan.) jis nė nekreipia dėmesio, tuomet nesuprantama, kodėl UAB „Biovela“ tokią informaciją nurodo. Todėl šiuo atveju akivaizdu, jog papildomos informacijos nurodymas, t.y., kad gaminiai skirti vaikams, yra svarbus vartotojui, t.y. bendrovė nori, kad šią informaciją vartotojas matytų. Taigi, tikėtina, kad vidutinis vartotojas prekes vertina ne tik pagal kokybinius produkto rodiklius (šiuo atveju – aukščiausia rūšis), tačiau ir pagal produkto etiketėje (pakuotėje) pateikiamos informacijos visumą.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog UAB „Biovela“ aukščiau pateikti argumentai nepagrįsti.

Bendrovė nuomonėje pažymėjo, jog įvertinus jos gaminamų gaminių pavadinimą „Vaikams“ kaip reklamą, UAB „Biovela“ minėtų gaminių pavadinimus pakeitė į „Vaikų“. 

Šiuo aspektu Konkurencijos taryba norėtų atkreipti dėmesį, jog gaminių pavadinimo iš „Vaikams“ į „Vaikų“ pakeitimas nepašalina Reklamos įstatymo pažeidimo, juo labiau, jei naujuoju pavadinimu pavadinti gaminiai yra analogiški ankstesniems.

Kaip jau minėta, mėsos gaminiai, kurių etiketėse (pakuotėse) nurodomas užrašas „vaikams“, galėjo vartotojui suponuoti nuomonę, kad tokie gaminiai bent jau savo sudėtimi nėra tapatūs įprastiems, plačiam vartojimui skirtiems mėsos gaminiams. Tačiau, kaip, kad nurodė VMVT, gaminiai sudėtimi ir maistine verte iš esmės nesiskyrė nuo kitų tos pačios grupės mėsos gaminių. Todėl, pakeitus pavadinimą ir nepakeitus savybių, dėl kurių gaminys būtų išskirtinis, vartotojai ir toliau bus klaidinami. 

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Biovela“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamos UAB „Daivida“ iki 2008 m. vasario 1 d. gamintų virtų dešrelių „Vaikams“ etiketės (pakuotės), kuriose tiesiogiai (užrašas – „vaikams“) nurodoma, kad mėsos gaminys skirtas vaikams.

Vertinant aukščiau nurodytą bendrovės reklamą Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto požiūriu, konstatuotina, kad ji galėjo klaidinti vartotojus, nes jos pateikimo būdas yra toks, kad vidutinis vartotojas galėjo suvokti, jog atsižvelgus į tai, kad mėsos gaminys skirtas vaikams, jis bent jau savo sudėtimi turėtų skirtis nuo įprastų mėsos gaminių. 

Kaip matyti iš tyrimui pateiktų VMVT specialistų išvadų, UAB „Daivida“ gamintos virtos dešrelės „Vaikams“ yra tiesiog mėsos gaminys, kurio sudėtis nesiskiria nuo įprastų mėsos gaminių, priklausančių analogiškai mėsos gaminių grupei. Netgi priešingai, kaip nurodo VMVT, virtų dešrelių „Vaikams“ sudėtį palyginus su virtų „Pieniškų“ ir „Vienos“ dešrelių sudėtimi, „vaikams“ skirtų dešrelių gamybai yra panaudota mažiau gyvūninės kilmės žaliavų nei „Pieniškų“ ir „Vienos“. Be to, į vaikams skirtų dešrelių sudėtį įdėti pieno milteliai ir jogurtas, kurių aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose neturi būti.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad UAB „Daivida“ gamintos virtos dešrelės „Vaikams“ nėra išskirtinis gaminys, t.y. bent jau sudėtimi nesiskiria nuo įprastų mėsos gaminių, nors jų etiketėje (pakuotėje) ir buvo nurodoma, kad mėsos gaminys skirtas vaikams (užrašas „vaikams“).

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad UAB „Daivida“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ŽŪB „Delikatesas“ gamina ir parduoda virtas dešreles „Vaikiškos“, t.y. etiketėje (pakuotėje) tiesiogiai nurodo (užrašas – „vaikiškos“), kad mėsos gaminys skirtas vaikams.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad tokiu būdu pateikta reklama galėjo klaidinti vartotojus, nes, pamatęs gaminio etiketėje (pakuotėje) esančią informaciją, vidutinis vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis, jog toks mėsos gaminys (atsižvelgus į tai, kad jis skirtas vaikams) bent jau savo sudėtimi skiriasi nuo įprastų mėsos gaminių. 

VMVT specialistai išvadose pažymėjo, jog palyginus ŽŪB „Delikatesas“ gaminamų dešrelių „Vaikiškos“ ir „Pieniškos“ sudėtis pagal receptūras, gyvūninės kilmės žaliavų kiekių skirtumą sudaro 3 proc. dėl dešrelių „Pieniškos“ sudėtyje esančių 3 proc. pieno miltelių. Todėl ŽŪB „Delikatesas“ gaminamos aukščiausios rūšies virtos dešrelės „Vaikiškos“, VMVT nuomone, yra tiesiog mėsos gaminys, priklausantis virtų dešrų grupei.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad ŽŪB „Delikatesas“ gaminamos virtos dešrelės „Vaikiškos“ nėra išskirtinis gaminys, t.y. bent jau sudėtimi nesiskiria nuo įprastų mėsos gaminių, nors jo etiketėje (pakuotėje) ir nurodoma, kad mėsos gaminys skirtas vaikams (užrašas „vaikiškos“).

ŽŪB „Delikatesas“ tiek tyrimo metu, tiek ir pateikdama nuomonę dėl tyrimo išvadų nurodė, jog vertinant virtų dešrelių „Vaikiškos“ išskirtinumą būtina atsižvelgti ne tik į gaminio receptūrą, tačiau svarbu įvertinti ir technologinį procesą, kuris turi didelę įtaką galutinei gaminio kokybei bei maistinei vertei, t.y. būtina atsižvelgti, jog gaminamos virtos dešrelės „Vaikiškos“ netenka žymiai daugiau drėgmės, dėl to toks gaminys turi ne tik mažesnį drėgmės kiekį, bet ir daugiau visaverčių baltymų, o tai lemia žymiai didesnę maistinę – energetinę produkto vertę.

Pažymėtina, kad šiuo atveju Konkurencijos taryba tyrimo išvadas formulavo remdamasi kompetentingos institucijos (VMVT) pateiktais teiginiais, kad ŽŪB „Delikatesas“ virtos dešrelės „Vaikiškos“ yra tiesiog mėsos gaminys, priklausantis virtų dešrų grupei, ir jais, atkreiptinas dėmesys, Konkurencijos tarybai nėra pagrindo abejoti. Todėl teigtina, kad šiuo atveju ŽŪB „Delikatesas“ nepateikė įrodymų dėl gaminio etiketėje (pakuotėje) pateikiamo užrašo „vaikiškas“ teisingumo.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad ŽŪB „Delikatesas“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad tyrimo išvadose buvo vertinama UAB „Klaipėdos mėsinė“ gaminto virto kepeninio „Klaipėdos smaližių pašteto“ ir virtų „Pinokio“ dešrelių etiketėse (pakuotėse) pateikiama informacija, t.y. vertinti minėtų gaminių etiketėse (pakuotėse) pateikti užrašai „pagaminta specialiai vaikams“. Tačiau viešo Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu bendrovė pateikė įrodymus, jog tuo metu, kai VMVT specialistai bendrovėje atliko patikrinimą dėl mėsos gaminių, kurių pavadinimuose tiesiogiai ar netiesiogiai nurodoma, kad jie skirti vaikams, virtos „Pinokio“ dešrelės su užrašu „pagaminta specialiai vaikams“ buvo jau negaminamos.

Taigi, įvertinus bendrovės pateiktus įrodymus ir atsižvelgus į tai, jog virtų „Pinokio“ dešrelių etiketėse (pakuotėse) vartotojui nėra tiesiogiai nurodyta, jog gaminys skirtas vaikams (mažai tikėtina, kad vidutinis vartotojas galėtų suvokti, kad toks gaminys skirtas vaikams, juo labiau, kad jis bent sudėtimi turėtų skirtis nuo įprastų mėsos gaminių), teigtina, kad toliau nagrinėtina tik UAB „Klaipėdos mėsinė“ gaminto virto kepeninio „Klaipėdos smaližių pašteto“ etiketėse (pakuotėse) pateikia informacija.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. gamino virtą kepeninį „Klaipėdos smaližių paštetą“, kurio etiketėse (pakuotėse) buvo pateikiamas užrašas „pagaminta specialiai vaikams“, t.y. šis užrašas vartotojui suponavo, kad gaminys buvo skirtas vaikams.

Taigi, vertinant pastarąją bendrovės reklamą Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto požiūriu, konstatuotina, kad ji galėjo klaidinti vartotojus, nes jos pateikimo būdas yra toks, kad vidutinis vartotojas galėjo suvokti, jog, atsižvelgus į tai, kad mėsos gaminys skirtas vaikams (dėl užrašo „pagaminta specialiai vaikams“), jis bent jau savo sudėtimi skirsis nuo įprastų mėsos gaminių.

VMVT specialistai pateikė išvadas, jog „Kepto kepeninio“ pašteto ir virto kepeninio „Klaipėdos smaližių pašteto“ sudėties sudedamųjų dalių kiekių skirtumai minėtų gaminių maistinei vertei nėra reikšmingi (sudėtis skiriasi nežymiai), o pagrindinis skirtumas yra tas, kad „Kepto kepeninio“ pašteto sudėtyje yra 1 proc. krakmolo.

Beje, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ gamintas virtas kepeninis „Klaipėdos smaližių paštetas“ neturėjo išskirtinių savybių, patvirtina ir tai, kad bendrovė, kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, po 2008 m. rugpjūčio mėn. atlikto VMVT patikrinimo, kurio metu buvo pabrėžti reikalavimai keliami vaikiškiems mėsos gaminiams, nutraukė minėto gaminio gamybą.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ gamintas virtas „Klaipėdos smaližių“ paštetas nėra išskirtinis gaminys, t.y. bent jau sudėtimi nesiskiria nuo įprastų mėsos gaminių, nors jo etiketėje (pakuotėje) ir buvo nurodoma, kad mėsos gaminys skirtas vaikams (užrašas „pagaminta specialiai vaikams“).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Tyrimo metu taip pat nagrinėtos AB „Krekenavos agrofirma“ gaminių: virtos dešros „Vaikams“ bei virto pašteto „Vaikiškas“, etiketės (pakuotės), kuriose tiesiogiai nurodoma (užrašas – „vaikams“, „vaikiškos“), kad gaminiai skirti vaikams. Be to, kad virtas paštetas „Vaikiškas“ skirtas vaikams, papildomai patvirtina ir šio gaminio etiketėje (pakuotėje) pateikiamas teiginys „tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“.

Vertinant aukščiau nurodytą bendrovės reklamą Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto požiūriu, konstatuotina, kad ji galėjo klaidinti vartotojus, kadangi nagrinėjami užrašai (vaikams“, „vaikiškos“) bei teiginys vidutiniam reklamos vartotojui galėjo suponuoti išvadą, jog gaminiai, kuriuose jie pateikiami, atsižvelgus į tai, kad jie yra skirti vaikams, bent jau savo sudėtimi skirsis nuo įprastų mėsos gaminių, t.y. pamatęs minėtą informaciją gaminių etiketėse (pakuotėse) vartotojas pagrįstai galėjo to tikėtis.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, VMVT specialistai pažymėjo, jog UAB „Krekenavos agrofirma“ gaminami mėsos gaminiai vaikams (virta dešra „Vaikams“ bei virtas paštetas „Vaikiškas“) ir kiti tos pačios grupės mėsos gaminiai (virta dešra „Pieniška“ ir virtas paštetas „Pusryčių“) sudėtimi ir maistine verte iš esmės nesiskiria nuo kitų tos pačios grupės gaminių.

Taigi, darytina išvada, kad AB „Krekenavos agrofirma“ gaminti gaminiai: virta dešra „Vaikams“ bei virtas paštetas „Vaikiškas“ nėra išskirtiniai gaminiai, t.y. bent jau sudėtimi nesiskiria nuo įprastų mėsos gaminių, nors jų etiketėje (pakuotėje) ir nurodoma, kad mėsos gaminiai skirti vaikams (užrašas – „vaikams“, „vaikiškos“; teiginys „tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“).

Bendrovė nurodė, jog virta dešra „Vaikams“ ir virtas paštetas „Vaikiškas“ savo sudėtimi nėra tapatūs analogiškiems aukščiausios rūšies gaminiams, t.y. jie turi išskirtinumą tiek dėl žaliavų, tiek dėl gaminio sudėties, taip pat turi išskirtinį švelnų skonį.

Visų pirma, pastebėtina, jog bendrovė savo internetiniame tinklalapyje¹ teigia, kad jų gaminami produktai, kurie nėra priskirtini vaikiškiems, t.y. virta dešra „Daktariška“, „Panerio“, „Megėjų“, „Krekenavos“ „Ekstra“, pasižymi išskirtinai švelniu skoniu. Todėl šiuo atveju nurodomas „išskirtinis švelnus skonis“ priešingai, nei teigia AB „Krekenavos agrofirma“, patvirtina ne gaminio išskirtinumą, tačiau kaip tik pabrėžia, kad vaikams skirti gaminiai nesiskiria nuo įprastų minėtų mėsos gaminių.

Kad vaikams skirti gaminiai nesiskiria nuo įprastų (bent jau sudėtimi yra tapatūs), patvirtina ir VMVT specialistų pateiktos išvados. Be to, kad gaminys neturi išskirtinių savybių, manytina, patvirtina ir tai, kad bendrovė nuo 2009 m. lapkričio 9 d. nusprendė nutraukti produktų, kurių pavadinime yra užrašas „vaikams“ gamybą. Taigi, teigtina, kad AB „Krekenavos agrofirma“ pateikti argumentai nėra pagrįsti.

Atsižvelgus į išdėstytą, laikytina, kad AB „Krekenavos agrofirma“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „Kužių agroįmonė“ iki 2008 m. balandžio 11 d. gamino virtas dešreles „Vaikiškos“, t.y. etiketėje (pakuotėje) tiesiogiai nurodė (užrašas – „vaikiškos“), kad mėsos gaminys skirtas vaikams.

Konstatuotina, kad bendrovė, pateikdama minėto gaminio etiketėje (pakuotėje) aukščiau įvardintą informaciją, galėjo klaidinti vartotojus, nes jos pateikimo būdas yra toks, kad vidutinis vartotojas galėjo suvokti, jog dėl to, kad mėsos gaminys skirtas vaikams (dėl užrašo „vaikiškos“), jis bent jau sudėtimi skirsis nuo įprastų mėsos gaminių. 

Tačiau, kaip nurodė VMVT, UAB „Kužių agroįmonė“ gamintų virtų dešrelių „Vaikiškos“ ir dešrelių „Pieniškos“ gamybos receptūrose atskirų gyvūninių žaliavų sudedamųjų dalių kiekiai procentine išraiška nesiskyrė, o pagal žaliavų rūšį skyrėsi tik tuo, kad dešrelėse „Pieniškos“ buvo 3 proc. pieno miltelių.

Pati bendrovė Konkurencijos tarybai yra nurodžiusi, jog virtų dešrelių „Vaikiškos“ gamyboje 2007 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais ji naudojusi 3 proc. pieno miltelių, o nuo 2007 m. lapkričio iki 2008 m. balandžio mėnesio pieno milteliai dešrelių „Vaikiškos“ gamyboje buvo nebenaudojami.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad UAB „Kužių agroįmonė“ gamintos virtos dešrelės „Vaikiškos“ nebuvo išskirtinis gaminys, t.y. bent jau sudėtimi nesiskyrė nuo įprastų mėsos gaminių, nors jo etiketėje (pakuotėje) ir buvo nurodoma, kad mėsos gaminys skirtas vaikams (užrašas „vaikiškos“).

Pažymėtina, kad vertinant reklamos vartotojų suklaidinimo galimybę, atsižvelgtina į tai, kad informacija apie mėsos gaminių sudėtį, maistinę vertę ir kitas savybes yra specifinė ir reikalaujanti atitinkamų specialių žinių, kad reklamos vartotojas galėtų patikrinti bendrovės skleidžiamą informaciją ar bent ja suabejoti. Todėl tikėtina, kad dėl išvardintų priežasčių vartotojai galėjo pasirinkti būtent UAB „Kužių agroįmonė“ gamintas virtas dešreles „Vaikiškos“.

Kaip paaiškino UAB „Kužių agroįmonė“, bendrovėje gamintų dešrelių „Vaikiškos“ pavadinimas atsirado bendrovei dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse (perkančioji organizacija – VšĮ „Šiaulių apskrities Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė“), kur viena iš pozicijų buvo virtos „Vaikiškos“ dešrelės. Anot bendrovės, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse, bendrovė neturi teisės keisti sąlygų.

Pažymėtina, kad aukščiau pateiktas bendrovės paaiškinimas šiuo atveju nepašalina UAB „Kužių agroįmonė“ atsakomybės.

Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad Reklamos įstatymas vienareikšmiškai numato reklamos davėjui pareigą skleisti teisingą, išsamią bei neklaidinančiai pateikiamą informaciją, ir nenumato galimybės išvengti tokios pareigos, juo labiau, pateisinti savo veiksmus siekiu įvykdyti organizuoto viešojo konkurso sąlygas. Taigi, UAB „Kužių agroįmonė“ pateiktas argumentas nėra pagrįstas.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės pateikta argumentacija tik pabrėžia, kad gamintos virtos „Vaikiškos“ dešrelės nepasižymi jokiomis išskirtinėmis savybėmis, palyginus su įprastais, analogiškai mėsos produktų grupei priskirtinais, mėsos gaminiais (šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad bendrovė nuo 2008 m. balandžio 11 d. nutraukė virtų dešrelių gamybą).

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad UAB „Kužių agroįmonė“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Tyrimo metu buvo nagrinėjama ir UAB „Utenos mėsa“ gaminamų mėsos gaminių: sterilizuoto pašteto „Kumpio kremas vaikams“ bei sterilizuoto pašteto „Vaikams“ etiketėse (pakuotėse) nurodoma informacija. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog etiketėse (pakuotėse) tiesiogiai nurodomas užrašas „vaikams“, be to, pateikiamas teiginys: „Tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“. Pažymėtina, jog pastaroji informacija vienareikšmiškai suponuoja vartotojams nuomonę, kad toks gaminys skirtas vaikams.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, vertinant bendrovės reklamą Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto požiūriu, teigtina, kad ji galėjo klaidinti vartotojus, nes jos pateikimo būdas yra toks, kad vidutinis vartotojas galėjo suvokti, jog dėl to, kad mėsos gaminai skirti vaikams (dėl užrašo „vaikams“, teiginio „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“), jie bent jau sudėtimi nėra tapatūs įprastiems, plačiam vartojimui skirtiems mėsos gaminiams.

VMVT specialistai nurodė, kad UAB „Utenos mėsa“ gaminami mėsos gaminiai vaikams savo sudėtimi ir maistine verte iš esmės mažai skiriasi nuo kitų tos pačios grupės mėsos gaminių, o pagrindinis ir aiškus mėsos gaminių vaikams ir kitų mėsos gaminių sudėties skirtumas yra tik medus (nuo 0,5 proc. iki 1,5 proc.). Be to, VMVT taip pat pažymėjo, jog mėsos gaminiai vaikams ir kiti mėsos gaminiai, priskirti aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, atitinka tuos pačius Lietuvos standarte LST 1919:2003/P2:2006 „Mėsos gaminiai“ reglamentuojamus kokybės rodiklius.

Taigi, šiuo atveju teigtina, kad UAB „Utenos mėsa“ gaminami gaminiai: virta dešra „Vaikams“ bei virtas paštetas „Vaikiškas“ nėra išskirtiniai gaminiai, t.y. bent jau sudėtimi nesiskiria nuo įprastų mėsos gaminių, nors jų etiketėje (pakuotėje) ir nurodoma, kad mėsos gaminiai skirti vaikams (užrašas – „vaikams“, teiginys „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“).

Pažymėtina, kad UAB „Utenos mėsa“ savo nuomonę dėl tyrimo išvadų iš esmės grindė analogiškais UAB „Biovela“ argumentais, t.y., jog bendrovės visi gaminami mėsos gaminiai vaikams turi svarius skirtumus nuo kitų atitinkamos rūšies įmonėje gaminamų gaminių, jog teisės aktais nėra nustatytas draudimas į rinką išleidžiamus gaminius priskirti tik tam tikrai potencialių vartotojų amžiaus grupei ir, kad toks pozicionavimas nereiškia, kad gaminys pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Taip pat nurodoma, kad kiekvienas pakankamai protingas vartotojas įsigyjamo gaminio kokybę vertina ne pagal prekės pavadinimą ar pakuotės apipavidalinimą (piešinėlius) ir spalvinę gamą, o pagal kokybinius produkto rodiklius apibūdinančias nuorodas, pateikiamas gaminio etiketėje. Be to, bendrovė, kaip ir UAB „Biovela“, nuomonėje pažymėjo, jog gaminių pavadinimą „Vaikams“ pakeitė į „Vaikų“. 

Pastebėtina, kad Konkurencijos taryba yra pateikusi išsamius paaiškinimus dėl aukščiau pateiktų argumentų aptardama UAB „Biovela“ poziciją, todėl šioje nutarimo dalyje dėl to plačiau nepasisako.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Utenos mėsa“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Vigesta“ gamina ir parduoda virtas „Linksmučių pabiručių“ dešreles, kurių etiketėse (pakuotėse) pateikiamos informacijos visuma (iš esmės teiginys „rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų vaikams“, taip pat piešinėliai) leidžia identifikuoti, jog gaminys skirtas vaikams.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, konstatuotina, kad minėto gaminio etiketėje (pakuotėje) pateikta informacija galėjo klaidinti vartotojus, nes jos pateikimo būdas yra toks, jog vidutinis vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis, jog dėl to, kad mėsos gaminys skirtas vaikams (dėl teiginio „rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų vaikams“), jis bent sudėtimi skirsis nuo įprastų mėsos gaminių.

Pažymėtina, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į tai, kas išdėstyta Reklamos įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, įskaitant ir reklamoje esančią informaciją apie prekės sudėtį.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, VMVT specialistai pateikė išvadas, jog palyginę UAB „Vigesta“ gaminamų dešrelių „Linksmučių pabiručių“ ir „Ekstra pieniškų dešrelių“ sudėtis, nustatė, kad pagal gamybai naudojamų gyvūninių žaliavų kiekį šių gaminių sudėtis yra vienoda, skiriasi tik priedai ir dedami prieskoniai, todėl „Linksmučių pabiručių“ dešrelės, anot VMVT, yra tiesiog mėsos gaminys, priklausantis virtų dešrų grupei.

Taigi, iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad UAB „Vigesta“ gaminamos virtos „Linksmučių pabiručių“ dešrelės nėra išskirtinis gaminys, t.y. bent jau sudėtimi nesiskiria nuo įprastų mėsos gaminių, nors jų etiketėje (pakuotėje) ir nurodoma, kad mėsos gaminys skirtas vaikams (teiginys „rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų vaikams“).

UAB „Vigesta“ nuomone, virtos dešrelės „Linksmučių pabiručių“ skiriasi nuo kitų jų įmonėje gaminamų aukščiausios rūšies dešrelių, kadangi jos buvo kuriamos kaip išskirtinis aukščiausios rūšies gaminys, savo maistine verte naudingesnis ir sveikesnis nei kiti tos pačios grupės gaminiai, t.y. minėtose dešrelėse nenaudojami jokie maisto papildai, pakaitalai, odelės, emulsijos, dažikliai, o tokie požymiai (sudėtinės dalys skiriasi 8,5 proc.), anot bendrovės, yra pakankamas skirtumas palyginus su kitais tos pačios grupės mėsos gaminiais.

Į tai pasakytina, kad iš byloje pateiktų VMVT išvadų, kuriose teigiama, kad lygintų virtų dešrelių „Linksmučių pabiručių“ ir dešrelių „Ekstra pieniškos sudėtyse naudojamos tos pačios žaliavos, skiriasi tik priedai ir dedami prieskoniai ir, kad minėti gaminiai priskirtini aukščiausios rūšies mėsos gaminiams ir privalo atitikti tuos pačius Lietuvos standarte LST 1919:2003/P2:2006 „Mėsos gaminiai“ reglamentuojamus kokybės rodiklius, akivaizdu, kad gaminys neturi išskirtinių savybių, palyginus su įprastais mėsos gaminiais. Taigi, teigtina, kad AB „Vigesta“ pateikti argumentai, juos vertinant VMVT išvados kontekste, nėra pagrįsti.

UAB „Vigesta“ taip pat nurodo, kad etiketėje esantys keli nupiešti elementai negali būti laikomi kriterijumi, pagal kurį vidutinis vartotojas galėtų pagrįstai spręsti, jog produktas yra priskirtas vaikiškų produktų grupei, ir kartu pažymi, kad net ne visos „Linksmučių pabiručių“ gaminamos dešrelės yra parduodamos su grafine etikete. Be kita ko, bendrovė pabrėžia, kad yra pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą reikalavimas, kadangi vienu atveju tirtus mėsos gaminius, kuriuose tiesiogiai nėra nurodomas žodžio vaikas vedinys, pasiūloma nepripažinti klaidinančia reklama, o dėl neaiškių priežasčių dešreles „Linksmučių pabiručių“ siūloma laikyti klaidinančia reklama.

Pastebėtina, jog Konkurencijos taryba sutinka, kad mažai tikėtina, jog etiketėse (pakuotėse) nupiešti piešiniai vartotojui gali suponuoti, kad toks gaminys yra skirtas vaikams. Juo labiau, mažai tikėtina, kad vidutinis vartotojas, pamatęs piešinius, suvoks, kad gaminys bent sudėtimi iš esmės turėtų skirtis nuo kitų analogiškos grupės mėsos gaminių.

Kita vertus, UAB „Vigesta“ atveju pabrėžtina, kad Konkurencijos taryba vertino ne tik grafinius vaizdus (piešinėlius), kaip teigia bendrovė, tačiau buvo atsižvelgta į etiketėse (pakuotėse) pateikiamos informacijos visumą (piešinėlius, kurie kartu su teiginiu „rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų vaikams“, sustiprina vartotojui įspūdį dėl produkto paskirties), kuri ir sudaro pagrindą teigti, jog gaminys skirtas vaikams. Todėl šiuo atveju teigtina, kad Konkurencijos taryba, vertindama bendrovės ir kitų mėsos perdirbimo įmonių gaminamų gaminių reklamas, kuriose tiesiogiai nėra nurodyta, jog gaminiai skirti vaikams, taipogi nėra kitų teiginių, kurie leidžia suprasti apie gaminio paskirtį, nepažeidė lygybės prieš įstatymą reikalavimo.

UAB „Vigesta“ manymu, virtų „Linksmučių pabiručių“ dešrelių kaina taip pat nėra klaidinanti vartotojus. Be to, nors kaina yra viena svarbiausių prekę apibūdinančių savybių, tačiau aukštesnė kaina vartotojų ekonominį elgesį veikia priešingai, t.y. aukštesnė produkto kaina skatina ieškoti kito produkto, kuris yra pigesnis.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog Konkurencijos taryba jokiu būdu neteigia, kad bendrovės gaminamo minėto gaminio kaina klaidina vartotojus.

Konkurencijos tarybos nuomone, gaminių, kurių etiketėje nurodoma, jog jie skirti vaikams, didesnė kaina padidina tikimybę, jog vartotojams bus sudarytas įspūdis, kad, mokėdamas už gaminį brangiau, jis gauna bent sudėtimi netapatų mėsos gaminį, palyginus su įprastais gaminiais. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad UAB „Vigesta“ argumentas nėra pagrįstas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad UAB „Vigesta“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, jog vertinant reklamos vartotojų suklaidinimo galimybę, šiuo atveju ypač atsižvelgtina į tai, kad informacija apie mėsos gaminių sudėtį, maistinę vertę ir kitas savybes yra specifinė, reikalaujanti atitinkamos kompetencijos, specialių žinių, kad galima būtų patikrinti bendrovių skleidžiamą informaciją ar bent ja suabejoti.

Taigi, tikėtina, jog neturintis minėtų žinių vidutinis vartotojas galėtų tik pasitikėti arba nepasitikėti (kas, beje, prieštarautų Reklamos įstatymo tikslams ir principams) skleidžiamų reklaminių teiginių teisingumu. Tuo tarpu pats įtariausias ir labiausiai nepasitikintis reklama vartotojas galėtų tik faktiškai palyginti vaikams skirtų gaminių ir įprastų gaminių sudėtis, tačiau ir nustatęs skirtumus, neturėdamas specialių žinių jų reikšmės įvertinti negalėtų. Taigi, akivaizdu, kad vidutinis reklamos vartotojas pasitiki reklama ir neturi pagrindo abejoti, kad mėsos gaminiai, skirti vaikams, bent savo sudėtimi nėra tapatūs įprastiems, plačiam vartojimui skirtiems, mėsos gaminiams.

Be to, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į tai, kas išdėstyta Reklamos įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, įskaitant ir reklamoje esančią informaciją apie prekės paskirtį bei prekės įsigijimo kainą.

Nagrinėjamu atveju dėl mėsos gaminio etiketėse (pakuotėse) pateikiamos informacijos (užrašas: „vaikams“, „vaikiškas“, ir (arba) teiginiai: „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų vaikams“, „pagaminta specialiai vaikams“, „tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“, o taip pat ir piešinėliai) visumos, akivaizdu, jog vartotojas susidaro nuomonę, kad prekė skirta vaikams, todėl natūralu, kad tikisi, jog toks produktas bent sudėtimi skirsis nuo įprastų, plačiam vartojimui skirtų, mėsos gaminių.

Pastebėtina ir tai, kad tokią vartotojo susidarytą nuomonę sustiprina ir ta aplinkybė, kad mėsos gaminių, kuriuose nurodoma, kad jie skirti vaikams, kaina, palyginus ją su įprastų, plačiam vartojimui skirtų gaminių kaina, kaip jau minėta, yra 24 proc. didesnė. Pvz., UAB „Biovela“ vaikams skirti gaminiai palyginus su įprastais gaminiais, vidutiniškai brangesni 20,6 proc. (1.6 Lt), UAB „Daivida“ 6,6 proc. (0,7 Lt), ŽŪB „Delikatesas“ 20,9 proc. (2,4 Lt), UAB „Klaipėdos mėsinė“ 13,1 proc. (1 Lt), AB „Krekenavos agrofirma“ 56,7 proc. (5,46 Lt), UAB „Utenos mėsa“ 21,8 proc. (1,53 Lt), UAB „Vigesta“ 8,3 proc. (1 Lt) (šie dydžiai nustatyti įvertinus gamintojo pateiktą kainą, kuria gaminiai parduodami platintojams, todėl tikėtina, kad galutinė vartotojus pasiekianti produkto kaina gali būti didesnė – KT pastaba).

Pažymėtina, jog kaina, kaip prekės savybė, yra vienas svarbiausių vartotojo elgseną (apsisprendimą pirkti) lemiančių veiksnių. Pastarąjį teiginį patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 5 d. administracinės bylos Nr. I¹¹-1099/2001 UAB „IMP Baltic“ prieš Konkurencijos tarybą sprendime.

Dėl aukščiau įvardintų priežasčių tikėtina, kad vartotojai galėjo pasirinkti minėtų bendrovių gaminamus mėsos gaminius, kurių etiketėse (pakuotėse) nurodomi užrašai „vaikams“, „vaikiškas“ ir (arba) teiginiai „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų vaikams“, „pagaminta specialiai vaikams“, „tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“, taip pat ir piešinėliai, o žinodami, kad minėti mėsos gaminiai savo sudėtimi iš esmės nesiskiria nuo kitų tos pačios grupės mėsos gaminių, galbūt būtų pasirinkę kitus mėsos gaminius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Samsonas“ gamina ir parduoda virtas dešreles „Vaikiškos magiškos“ ir virtą dešrą „Vaikiška magiška“, t.y. etiketėje (pakuotėje) tiesiogiai nurodo (užrašas – „vaikiškos“, „vaikiška“), kad mėsos gaminys skirtas vaikams.

Pažymėtina, kad vertinant aukščiau nurodytą informaciją Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste, konstatuotina, kad bendrovė vartotojų neklaidino. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad VMVT specialistai nurodę, kad UAB „Samsonas“ vaikams gaminami gaminiai skiriasi nuo kitų bendrovėje gaminamų tos pačios grupės mėsos gaminių tuo, kad jų sudėtyje be gyvūninės kilmės žaliavų yra kalcio ir vitaminų, kurie, kaip viešo Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu pažymėjo VMVT atstovai, rodo tokių gaminių išskirtinumą, naudą vaikams. Taigi, šiuo atveju Konkurencijos taryba neturi pagrindo teigti, jog bendrovė, gamindama ir parduodama mėsos gaminius: virtas dešreles „Vaikiškos magiškos“ ir virtą dešrą „Vaikiška magiška“, pažeidė Reklamos įstatymo reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju taip pat teigtina, kad Reklamos įstatymo reikalavimų nepažeidė ir AB „Kaišiadorių paukštynas“, R. Markvėno įmonė, AB „Tauragės Maistas“ ir AB „Vilniaus paukštynas“. Šią išvadą suponuoja tai, jog minėtų bendrovių gaminamų mėsos gaminių: „Moksleivių sardelių“, virtų dešrelių „Tigriukas“, „Kodėlčiuko dešrelių“, „Mažučių dešros“, „Naminuko pašteto“, „Anūkų dešrelių“, etiketėse (pakuotėse) vartotojui nėra tiesiogiai nurodyta, jog jie skirti vaikams. Todėl, atsižvelgus į tai, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad vidutinis vartotojas apskritai galėtų suvokti, kad toks gaminys skirtas vaikams, juo labiau, kad jis turėtų bent sudėtimi iš esmės skirtis nuo kitų analogiškos grupės mėsos gaminių.

Iš byloje pateiktų bendrovių nuomonių matyti, kad daugelis mėsos gaminių gamintojų iš esmės ginčija kelis tyrimo aspektus, t.y. VMVT pateiktų išvadų pagrįstumą, užrašo, kuriuo nurodoma, kad mėsos gaminys tinka vartoti vyresniems kaip 3 metai vaikams, vertinimą, bei tai, kad nėra aiškių kriterijų ar teisės aktų, kurie nustatytų specialius maisto reikalavimus vaikams vyresniems nei 3 metai. Atsižvelgusi į tai, Konkurencijos taryba papildomai pateikia paaiškinimus dėl minėtų argumentų.

Visų pirma, bendrovių nuomone, VMVT išvados, kuriomis vadovautasi tyrime, yra abejotinos, t.y. jos nėra pagrįstos jokiais objektyviais kriterijais, moksliniais tyrimais, pateiktos neįvertinus technologinių procesų skirtumų.

Kaip jau minėta šiame nutarime, Konkurencijos taryba tyrimo išvadas formulavo remdamasi kompetentingos institucijos (VMVT) pateiktais teiginiais, kad mėsos gamintojų gaminiai, kurie skirti vaikams, sudėtimi ir (ar) maistine verte nesiskiria nuo įprastų mėsos gaminių, priklausančių analogiškų mėsos gaminių grupei, kadangi mėsos gaminių vaikams gamybai naudojamos tos pačios pagrindinės žaliavos ir priedai, kaip ir kitų mėsos gaminių gamybai.

Pažymėtina, kad VMVT išvadomis abejojantys mėsos gamintojai galėjo pateikti jas paneigiančių įrodymų, tačiau, kaip matyti, bendrovės apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog VMVT specialistų išvados nėra paremtos jokiais objektyviais kriterijais, tačiau įrodymų, kurie leistų suabejoti VMVT išvadomis, nepateikė.

Bendrovių teigimu, klaidingai vertinamas ir mėsos gaminių etiketėse (pakuotėse) pateikiamas užrašas: „tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“, „Rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams“. Anot bendrovių, toks teiginys nėra vartotojus skatinantis pirkti gaminius, o tik juos informuojantis, kad mėsos produktai neturėtų būti duodami vartoti vaikams, jaunesniems nei 3 metai. Be to, bendrovės vienareikšmiškai pabrėžia, jog toks užrašas išimtinai atsiradęs dėl VMVT specialistų nurodymų.

Konkurencijos taryba neginčija, jog VMVT specialistai yra nurodę, jog mėsos perdirbimo įmonės, kurios mėsos gaminių vaikams ženklinime vartoja žodžius „vaikams“, „vaikiškas“, turėtų pateikti vartotojams nuorodą, jog gaminys tinkamas vartoti vaikams nuo 3 metų amžiaus. Tačiau, manytina, kad mėsos perdirbimo įmonės, nurodančios ant gaminio etiketės (pakuotės), kad mėsos gaminį „Rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams“, jog gaminį „Tinka vartoti vaikams nuo 3 metų“ arba, kad gaminys „Tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“, vidutiniam vartotojui formuoja nuomonę, jog konkretus gaminys tikrai skirtas vaikams, ir kad jis bent jau sudėtimi skiriasi nuo įprastų mėsos gaminių. Taigi, tokiu būdu pateiktas užrašas ne tik įspėja, tačiau ir skatina pirkti. Tačiau, jei vartotojo susidaryta nuomonė, kad mėsos gaminiai, kurie skirti vaikams, bent sudėtimi nėra tapatūs įprastiems mėsos gaminiams, nepasitvirtina (VMVT nustatė, kad vaikams skirti gaminiai ir įprasti gaminiai nesiskiria), vartotojai yra klaidinami.

Šiuo aspektu Konkurencijos taryba pažymi, kad norint, kad teiginys įspėtų vartotojus, o ne skatintų pirkti mėsos gaminius, užrašas turėtų vartotojams būti pateikiamas tokiu būdu, kad jis vienareikšmiškai suprastų įspėjamąją žinutę (pvz., nurodomi žodžiai „netinka vaikams iki 3 metų“ ir pan.).

Bendrovės taip pat nurodo, jog Lietuvoje nėra teisės aktų, aiškių kriterijų, kurie nustatytų specialius maisto reikalavimus vaikams vyresniems nei 3 metai. Todėl aukščiausios rūšies gaminiai, t.y. pagaminti iš kokybiškų žaliavų, negali klaidinti dėl jų priskyrimo vaikiškų produktų grupei, be to, pabrėžiama, kad, sprendžiant apie reklamos klaidingumą, tam tikrų priedų (vitaminų, medaus ir pan.) dėjimas negali būti laikomas esminiu kriterijumi.

Konkurencijos taryba pažymi, jog teisės aktų ar aiškių kriterijų nebuvimas nepašalina reklamos davėjų atsakomybės už Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimą. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad susidariusi situacija aktuali svarstant skirtinų sankcijų klausimus.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Tyrimo metu surinkta informacija, kurią patvirtino ir pačios bendrovės, rodo, jog: UAB „Biovela“, UAB „Daivida“, ŽŪB „Delikatesas“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Kužių agroįmonė“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Vigesta“ iniciatyva ir interesais buvo skelbiamos nagrinėjamos reklamos, todėl bendrovės laikytinos reklamų, nurodančių jų priskyrimą vaikiškų produktų grupei, davėjomis.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Kadangi tyrimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl bendrovių kaltės, konstatuotina, kad: UAB „Biovela“, UAB „Daivida“, ŽŪB „Delikatesas“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Kužių agroįmonė“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Vigesta“ yra atsakingos už klaidinančios reklamos naudojimą.

Reklamos įstatymo 22 straipsnis numato, kad už klaidinančios reklamos naudojimą, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda.

Vadovaujantis Reklamos įstatymo 22 straipsnio 13 dalimi, kur numatyta, kad ūkio subjektui bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, UAB „Daivida“, UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Kužių agroįmonė“Reklamos įstatyme numatytos sankcijos yra neskirtinos.

Vėliausia UAB „Daivida“ reklama buvo skleista 2008 m. vasario 1 d., UAB „Klaipėdos mėsinė“ – 2008 m. rugpjūčio 31 d., UAB „Kužių agroįmonė“ – 2008 m. balandžio 11 d., o 2009 m. vasario 1 d. ir atitinkamai 2009 m. rugpjūčio 31 d. bei 2009 m. balandžio 11 d. suėjo vienerių metų senaties terminas, todėl yra taikytina Reklamos įstatymo 22 straipsnio 13 dalies nuostata.

Konkurencijos taryba pažymi, kad pagal nusistovėjusią Konkurencijos tarybos baudų skyrimo praktiką UAB „Biovela“, ŽŪB „Delikatesas“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Vigesta“ už padarytą Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, atsižvelgiant į bendrovių gaminamų mėsos gaminių, skirtų vaikams skaičių, jų realizavimo mastą ir gaminimo laikotarpį, turėtų būti skiriama bauda.

Vis dėlto šiuo atveju nukrypstant nuo praktikos bei vadovaujantis objektyvumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijais, už klaidinančios reklamos naudojimą minėtoms bendrovėms skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.

Skiriant pastarąją sankciją atsižvelgta į tai, kad nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja maisto gaminių, skirtų vaikams nuo 3 metų, ženklinimui keliamų kriterijų. Be to, įvertinta ir tai, kad Reklamos įstatymo pažeidimas iš dalies sąlygotas ir dėl VMVT veiksmų. Pažymėtina, jog minėtai kompetentingai institucijai nurodžius, jog ženklinant mėsos gaminius, kuriuose pateikiamas užrašas „vaikams“, „vaikiškas“ ar užuomina (piešinėliai), kad produkto vartotojai gali būti vaikai, turi būti užrašas „tinka vartoti vaikams nuo 3 metų“, bendrovės pagrįstai tikėjosi, jog, įvykdžiusios šiuos reikalavimus, vartotojų neklaidins. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei pažeidimą sudarantis elgesys buvo sąlygotas valdžios institucijų veiksmų, tai, remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856, 2009, Nr. 46-1795) 42 straipsnio 2 dalimi, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893) reglamentuoja valstybės institucijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą. Minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, pažymima, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją nustato moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus specialios mitybos privalomuosius reikalavimus, taip pat privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus ir kt. Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, pagal savo kompetenciją įgyvendina maisto saugos, kokybės ir tvarkymo priežiūros politiką, nustato specialius maisto saugos, kokybės, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrolės privalomuosius reikalavimus, taip pat atlieka maisto saugos ir kokybės tikrinimą ir kt.

Taip pat pažymėtina, kad minėtos kompetentingos institucijos, atsižvelgus į jų veiklos nuostatus, savo veiklos srityje turi teisės aktų rengimo iniciatyvos teisę.

Taigi, atsižvelgusi į išdėstytą bei įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją bei pateiktus bendrovių paaiškinimus, Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, jog kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija) turėtų parengti teisės aktus, kurie nustatytų reikalavimus maisto produktų, skirtų vaikams vyresniems nei 3 metai, ženklinimui. Tokia teisinė bazė padėtų išvengti galimo vartotojų klaidinimo bei užtikrintų teisinį aiškumą mėsos perdirbimo bendrovių atžvilgiu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktais, 22 straipsnio 1, 8 ir 13 dalimis, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu,

 

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti klaidinančia reklama:

1.1. UAB „Biovela“ gaminių:

- virtos „Simo pieniškos dešrelės“, virtos „Smalsučių dešrelės“, virta „Eurikutės dešra“, virtos „Eurikutės pieniškos dešrelės“ – etiketėse (pakuotėse) naudojamą teiginį „Tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“; bei

- virtos dešrelės „Vaikams Lietuviškas standartas“, virtos dešrelės „Vaikams“, virta dešra „Vaikams Lietuviškas standartas“, virta dešra „Vaikams“ – etiketėse (pakuotėse) naudojamą užrašą „Vaikams“ ir teiginį „Tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“;

1.2. UAB „Daivida“ gaminio – virtos dešrelės „Vaikams“ – etiketėse (pakuotėse) naudojamą užrašą „Vaikams“;

1.3. ŽŪB „Delikatesas“ gaminio – virtos dešrelės „Vaikiškos“ – etiketėse (pakuotėse) naudojamą užrašą „Vaikiškos“;

1.4. UAB „Klaipėdos mėsinė“ gaminio – virtas kepeninis „Klaipėdos smaližių paštetas“ – etiketėse (pakuotėse) naudojamą teiginį „Pagaminta specialiai vaikams“;

1.5. AB „Krekenavos agrofirma“ gaminių – virta dešra „Vaikams“, virtas paštetas „Vaikiškas“ – etiketėse (pakuotėse) naudojamą užrašą „Vaikams“ ir atitinkamai „Vaikiškas“ bei teiginį „Tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“;

1.6. UAB „Kužių agroįmonė“ gaminio – virtos dešrelės „Vaikiškos“ – etiketėse (pakuotėse) naudojamą užrašą „Vaikiškos“;

1.7. UAB „Utenos mėsa“ gaminių – sterilizuotas paštetas „Kumpio kremas vaikams“, sterilizuotas paštetas „Vaikams“ – etiketėse (pakuotėse) naudojamą užrašą „Vaikams“ bei teiginį „Tinka vaikams vyresniems kaip 3 metai“;

1.8. UAB „Vigesta“ gaminio – virtos dešrelės „Linksmučių pabiručių“ – etiketėse (pakuotėse) naudojamą teiginį „Rekomenduojama vartoti – vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams“.

2. Įpareigoti UAB „Biovela“, ŽŪB „Delikatesas“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Vigesta“ ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, t.y. reklamos tekste nenaudoti teiginių, užrašų, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu tokie veiksmai dar tęsiami.

3. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Biovela“, ŽŪB „Delikatesas“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Utenos mėsa“ ir UAB „Vigesta“ administracinę nuobaudą – įspėjimą.

4. Įpareigoti UAB „Biovela“, ŽŪB „Delikatesas“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Vigesta“ per 5 darbo dienas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytų įpareigojimų įvykdymo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

5. Nesant Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties, bylą dalyje dėl AB „Kaišiadorių paukštynas“, R. Markvėno įmonė, UAB „Samsonas“, AB „Tauragės Maistas“ ir AB „Vilniaus paukštynas“ nutraukti.

6. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai parengti teisės aktus, kurie nustatytų reikalavimus maisto produktų, skirtų vaikams vyresniems nei 3 metai, ženklinimui.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas