DĖL SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2002 M. KOVO 21 D. ĮSAKYMO NR.143 „DĖL MOKESČIO DYDŽIO NUSTATYMO UŽ VALSTYBINĖJE VAISTŲ KONTROLĖS TARNYBOJE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS ATLIEKAMĄ VAISTŲ EKSPERTIZĘ IR REGISTRACIJĄ“ 3 PUNKTO ATITIKIMO LR KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 2 DALIES REIKALAVIMUS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių V.Kavaliausko, D.Klimašauskienės, J.Rasimavičiaus, G.Stuko,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams: P.Kvietkauskienei, D.Jušinskui J.Laureckaitei, M.Skarulienei.

Etinių farmacijos kompanijų asociacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai buvo kviesti dalyvauti posėdyje, tačiau posėdyje nedalyvavo nepranešę nedalyvavimo priežasčių,

viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.143 „Dėl mokesčio dydžio nustatymo už Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atliekamą vaistų ekspertizę ir registraciją“ 3 punkto atitikimo LR konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.81 Etinių farmacijos kompanijų atstovybių asociacijos pareiškimo pagrindu. 2002 m. birželio 26 d. Etinių farmacijos kompanijų atstovybių asociacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama įvertinti Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.143 „Dėl mokesčio dydžio nustatymo už Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atliekamą vaistų ekspertizę ir registraciją“ 3 punkto (įvesto Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.281) atitikimą Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2002 m. balandžio 1 d. galiojo 1998 m. gegužės 1 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.223 užsienio ir Lietuvos farmacijos įmonėms nustatytos skirtingos kainos už vaistų ekspertizę ir registraciją. Užsienio firmoms nustatytos kainos, priklausomai nuo medikamentų pobūdžio, svyravo nuo 800 Lt. iki 6000 Lt., tuo tarpu Lietuvos farmacijos įmonės visais atvejais mokėjo tik 150 Lt. Latvijos ir Estijos farmacijos pramonės įmonių gaminamiems vaistams buvo nustatytos mažesnės kainos – atitinkamai 400 Lt. ir 1200 Lt. Nuo 2002 m. balandžio 1 d. Sveikatos apsaugos ministras 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.143 kainas už vaistų ekspertizę ir registraciją užsienio ir Lietuvos farmacijos įmonėms padidino ir visiems nustatė vienodas. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Sveikatos apsaugos ministras 2002 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.281 ankstesnį įsakymą papildė nauju punktu, kuriuo nuo 2002 m. liepos 1 d. nustatytos kainos už vaisto ekspertizę ir registraciją užsienio farmacijos įmonėms svyravo nuo 1320 Lt. iki 8800 Lt., priklausomai nuo medikamento pobūdžio, tuo tarpu Lietuvos farmacijos įmonėms visais atvejais nustatyta vienoda kaina – 240 Lt. Pareiškėjas teigė, kad tokiu būdu galėjo būti pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

Klausimą Konkurencijos tarybos posėdyje pristačiusi tyrimą atlikusi Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnė pateikė tyrimo išvadas, kuriose nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.143 „Dėl mokesčio dydžio nustatymo už Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atliekamą vaistų ekspertizę ir registraciją“ 3 punktu nustatydama skirtingas kainas Lietuvos ir užsienio farmacijos įmonėms, galėjo įtakoti skirtingas parduodamų vaistų kainas ir tuo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, tyrimą atlikusi pareigūnė M.Skarulienė pasiūlė Konkurencijos tarybai įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją pakeisti ( panaikinti) 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.143 „Dėl mokesčio dydžio nustatymo už Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atliekamą vaistų ekspertizę ir registraciją“ 3 punktą, įvestą Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.281, kad jis neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams bei pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai per 2 mėnesius nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo nurodytą įpareigojimą įvykdyti ir pranešti apie tai Konkurencijos tarybai.

Etinių farmacijos kompanijų atstovybių asociacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai buvo kviesti dalyvauti posėdyje, tačiau posėdyje nedalyvavo nepranešę nedalyvavimo priežasčių.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. Taigi, ūkinės veiklos reguliavimas turi būti pagrįstas sąžiningos konkurencijos laisvės principu. Tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas principas, kuris sudaro ne tik 4 straipsnio, bet ir viso Konkurencijos įstatymo pagrindą.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti, kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis įstatymu, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1. Institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes.

2. Dėl sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

3. Konkurencijos sąlygų skirtumų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.143 „Dėl mokesčio dydžio nustatymo už Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje atliekamą vaistų ekspertizę ir registraciją“ 3-čiu punktu nustatyta skirtingos vaistų ekspertizės ir registracijos kainos Lietuvos ir užsienio farmacijos įmonėms. Lietuvos farmacijos įmonėms kaina už vaistų ekspertizę ir registraciją visais atvejais nustatyta vienoda kaina – 240 Lt. Tuo tarpu užsienio farmacijos įmonėms nustatytos kainos, priklausomai nuo medikamentų pobūdžio, svyruoja nuo 1320 Lt. iki 8800 Lt. Galima teigti, kad šiuo įsakymu Sveikatos apsaugos ministras suteikė privilegiją Lietuvos farmacijos įmonėms, nes dėka to jos turi mokėti mažesnę vaistų ekspertizės ir registracijos kainą. Tai savo ruožtu diskriminuoja užsienio farmacijos įmones, kurios, priėmus minėto įsakymo 3 punktą, už vaistų ekspertizę ir registraciją turi mokėti žymiai didesnę kainą. Taigi, analizuojant pirmąją iš aukščiau aptartų aplinkybių, galima daryti išvadą, kad Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.143 3 punktas teikia privilegijas bei diskriminuoja atskirus ūkio subjektus.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas draudžia ne bet kokią diskriminaciją, o tik tą, kuri sąlygoja ar gali sąlygoti konkurencijos sąlygų skirtumus atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, todėl svarbu nustatyti, ar dėl šio diskriminuojančio SAM įsakymo vaistų rinkoje veikiantiems ūkio subjektams atsirado ar galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 str. 8 p. nustato, kad konkurencijos sąlygos – visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais yra laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.). Lietuvos ir užsienio farmacijos įmonės konkuruoja tarpusavyje, siūlydamos vartotojui daugeliu atveju analogiškų pavadinimų vaistus. Etinių farmacijos kompanijų atstovybių asociacijos pateiktų Konkurencijos tarybai analogiškus vaistus užregistravusių Lietuvos ir užsienio gamintojų vaistų pardavimo kainas ir sumokėtas ekspertizės ir registracijos sumas atskleidžiančių duomenų analizė leidžia teigti, jog Lietuvos farmacijos įmonių vaistų kainos yra žemiausios arba vienos iš žemiausių. Akivaizdu, kad dėl Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.143 3 punkto, suteikiančio privilegijas Lietuvos farmacijos įmonėms, vaistų ekspertizės ir registracijos kainos daug kartų skiriasi ir dėl to galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų tarp Lietuvos ir užsienio farmacijos įmonių. Atsižvelgiant į išdėstytą, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad tenkinama ir antroji sąlyga, būtina Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimui nustatyti.

Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų, atsirandančių dėl tokių institucijų priimtų sprendimų, neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.Tai sąlygoja būtinybę nustatyti, ar Lietuvos įstatymuose įtvirtintos teisės normos suponuoja Sveikatos apsaugos ministro sprendimą nustatyti skirtingas vaisto ekspertizės ir registracijos kainas Lietuvos ir užsienio farmacijos įmonėms.

Norminių teisės aktų analizė rodo, kad nėra įstatyminių teisės normų, įtvirtinančių skirtingas vaistų ekspertizės ir registracijos kainas Lietuvos ir užsienio farmacijos įmonėms. Vaistų registravimo tvarką bei ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas, kurio 3 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad vaistų registravimą vykdo ir vaistų registravimo taisykles tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Vaistų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis numato, kad vaisto gamintojas vaistą registruojančiai institucijai apmoka išlaidas, susijusias su vaisto ekspertizės atlikimu ir registravimo paslaugomis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Tokiu būdu, vadovaujantis LR vaistų įstatymu, vaistų registracijos kainos turi būti nustatomos atsižvelgiant tik į išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu ir vaisto registravimu. Konkurencijos tarybos Vartojimo prekių skyrius 2002 m. liepos 16 d. raštu Nr. 11-01-816 kreipėsi į SAM prašydamas nurodyti skirtingų kainų už vaistų registraciją ir ekspertizę priežastis, kaip jos susiję su išlaidomis ir kitus motyvus. SAM nepateikė jokių skirtingas vaistų ekspertizės ir registracijos išlaidas pagrindžiančių priežasčių, tik nurodė, kad yra reikalinga sukaupti lėšų integracijos į ES poreikiams bei Lietuvos farmacijos kompanijose įdiegti Geros gamybos praktikos standartus, kas nesusiję su paslaugos – vaistų ekspertizės ir registracijos atlikimu bei jos išlaidomis ir kas negali būti laikoma minėtų kainų skirtumų pateisinimu, tačiau laikytina užsienio farmacijos įmonių diskriminacija. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad skirtingų vaistų ekspertizės ir registracijos kainų nustatymas yra būtinas siekiant išvengti LR vaistų įstatymo ar kitų įstatymų reikalavimų pažeidimų.

Remiantis išdėstytu, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad SAM įsakymo Nr.143 3 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str., 19 str. 1 d. 4 p.,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją panaikinti 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.143 „Dėl mokesčio dydžio nustatymo už Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atliekamą vaistų ekspertizę ir registraciją“ 3 punktą, įvestą Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.281.

2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai per 2 mėnesius nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo nurodytą įpareigojimą įvykdyti ir pranešti Konkurencijos tarybai.

 

Pirmininkas R.Stanikūnas