- 2013 08 21
- Nutarimo Nr.: 1S-113
- Paskelbimo data: 2013 08 23
- Nutrauktas tyrimas
Peržiūrėti dokumentą
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2013 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl telefono ryšio trumpojo numerio 118 naudojimo tvarkos teikiant komercinę informaciją atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
(1) Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2010 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 1S-118, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-517/2010, UAB „Infomedia“ v Konkurencijos taryba, panaikinus Konkurencijos tarybos 2008 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1S-153[1] ir įpareigojus Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal UAB „Infomedia“ (toliau – Pareiškėjas) 2008 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą Nr. 47 [2](toliau – Pareiškimas)[3].
(2) Remiantis Pareiškimu ir Pareiškėjo papildomai pateikta informacija[4], Konkurencijos taryba vertino, ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-1104[5] patvirtintų Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Numeracijos taisyklės) 42 punkto[6], Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano (toliau – Numeracijos planas) 3.2.9 punkto[7] bei RRT direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1V-889[8] patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Universaliųjų paslaugų taisyklės) 8 punkto nuostatos neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
(3) Vadovaujantis Numeracijos taisyklių 42 punktu, visi viešųjų ryšių tinklo ir (ar) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai (toliau – Operatoriai) informacijai, įskaitant informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus (toliau – informacija apie abonentus), teikti turi įdiegti ir naudoti trumpąjį telefono ryšio numerį 118 (toliau – trumpasis numeris 118). Analogiška sąlyga dėl trumpojo numerio 118 paskirties įtvirtinta Numeracijos plano, reglamentuojančio viešuosiuose ryšių tinkluose naudojamų telefono ryšio numerių paskirtį ir struktūrą, 3.2.9 punkte.
(4) Pareiškėjo teigimu, minėtos Numeracijos taisyklių bei Numeracijos plano nuostatos sudaro sąlygas vienintelei TEO LT, AB (toliau – TEO) bei jos dukterinei bendrovei UAB „Lintel“ (toliau – Lintel) aptarnauti trumpąjį numerį 118 bei šiuo numeriu teikti komercinės informacijos teikimo paslaugas. Tuo tarpu visi kiti komercinės informacijos trumpaisiais numeriais teikėjai, kaip nurodyta Pareiškime, dėl šios priežasties tokią pat veiklą vykdyti gali tik naudodami keturženklius bei kitus daugiau nei 3 ženklus turinčius numerius, tokiu būdu negalėdami vienodomis sąlygomis konkuruoti su TEO bei jos dukterine bendrove Lintel.
(5) Šiuos teiginius Pareiškėjas grindžia tuo, kad visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, vadovaudamiesi Universaliųjų paslaugų taisyklių 8 punktu, privalo perduoti savo abonentų sąrašus (informaciją apie abonentus) TEO bei jos dukterinei bendrovei Lintel, įpareigotoms teikti universaliąsias paslaugas. Tokia aplinkybė, Pareiškėjo teigimu, sudaro išskirtines galimybes šioms įmonėms vykdyti Numeracijos taisyklių 42 punkte bei Numeracijos plano 3.2.9 punkte nustatytą įpareigojimą trumpuoju numeriu 118 teikti informaciją apie visus abonentus, dėl ko joms sudaromos išskirtinės sąlygos aptarnauti trumpąjį numerį 118, tokiu būdu įgyjant pranašumą prieš konkurentus (įskaitant Pareiškėją), kurie nėra paskirti (negali būti paskirti) teikti universaliąsias paslaugas.
(6) Be to, Pareiškime taip pat nurodoma, kad TEO bei jos dukterinė bendrovė Lintel, būdamos įpareigotos teikti universaliąsias paslaugas, papildomą pranašumą konkurentų atžvilgiu įgyja dėl to, kad joms aptarnaujant trumpąjį numerį 118 yra sudarytos galimybės nuostolius, atsiradusius teikiant informacijos apie abonentus teikimo paslaugą (universaliąją paslaugą), kompensuoti iš pajamų, gaunamų teikiant šiuo numeriu komercinio pobūdžio informaciją.
(7) Tyrimo metu nustatyta[9], kad Pareiškėjas yra trumpųjų numerių aptarnavimo paslaugas teikianti bendrovė (teikia informacijos teikimo paslaugas skambinantiesiems trumpaisiais numeriais viešuose telefono ryšio tinkluose), neteikianti viešųjų telefono ryšio paslaugų[10] ir (ar) viešojo ryšių tinklo paslaugų[11]. Taip pat nustatyta, kad TEO yra viešojo ryšio tinklo ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėja, o Lintel – dukterinė TEO įmonė, teikianti trumpųjų numerių aptarnavimo paslaugas.
(8) Tyrimo metu, be teisinio reguliavimo, reglamentuojančio trumpųjų telefono ryšio numerių naudojimo tvarką bei sąlygas, Pareiškime nurodytų aplinkybių ir Pareiškėjo papildomai pateiktos informacijos, buvo vertinama RRT bei ūkio subjektų, naudojančių bei galinčių naudoti trumpuosius telefono ryšio numerius teikiant jais informacijos teikimo paslaugas[12], pateikta informacija bei paaiškinimai.
(9) Toliau šiame nutarime tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėstomos atsižvelgiant į Pareiškimo argumentus.
Dėl trumpuoju numeriu 118 teikiamos informacijos
(10) Nustatyta, kad Numeracijos taisyklių 42 punktas ir Numeracijos plano 3.2.9 punktas konkrečiai apibrėžia tik minimalią bei privalomą teikti trumpuoju numeriu 118 informaciją, t.y. informaciją apie abonentus. Minėtos nuostatos nedetalizuoja, kokia kito pobūdžio informacija gali būti teikiama naudojant šį trumpąjį numerį[13].
(11) RRT nurodo, jog remiantis Numeracijos taisyklių 42 punkto ir Numeracijos plano 3.2.9 punkto nuostatomis Operatoriai privalo užtikrinti, kad trumpuoju numeriu 118 bus teikiama informacijos apie abonentus teikimo paslauga, tačiau lygiagrečiai gali teikti kitokio (taip pat ir komercinio) pobūdžio informaciją[14].
(12) Nustatyta, kad privaloma sąlyga dėl informacijos apie abonentus teikimo visų pirma kyla iš 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB[15] dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (toliau – Universaliųjų paslaugų direktyva). Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje Europos Sąjungos valstybėms narėms yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų teritorijoje, nepriklausomai nuo geografinės vietos ir atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas, prieinama kaina visiems galutiniams paslaugų gavėjams būtų prieinamos nurodytos kokybės šioje direktyvoje nustatytos paslaugos (universaliosios paslaugos). Vadovaujantis Universaliųjų paslaugų direktyvos 25 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės privalo užtikrinti, jog visiems galutiniams viešųjų telefono ryšio paslaugų gavėjams būtų prieinamos informacijos apie abonentus teikimo paslaugos.
(13) Universaliųjų paslaugų direktyvos nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas[16] (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas) ir Universaliųjų paslaugų taisyklės.
(14) Elektroninių ryšių įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu informacijos apie abonentus teikimas priskiriamas universaliosioms paslaugoms, kurių teikimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
(15) Universaliųjų paslaugų taisyklių 4.3.1 punkte nustatyta, kokios informacijos teikimas turi būti užtikrintas per visiems universaliųjų paslaugų gavėjams prieinamą bent vieną išsamų abonentų sąrašą: abonento vardas ir pavardė (jeigu abonentas yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas), adresas (abonentui fiziniam asmeniui pageidaujant gali būti nurodoma tik adreso dalis) ir telefono ryšio numeris; šis sąrašas gali būti spausdintas, elektroninis internete ar abiejų rūšių.
(16) Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis RRT pateiktais paaiškinimais, trumpuoju numeriu 118 teikiama informacijos apie abonentus teikimo paslauga privalo atitikti Universaliųjų paslaugų taisyklių 4.3.1 punkte nustatytus minimalius informacijos kiekio kriterijus[17]. Kiti reikalavimai informacijai, teikiamai trumpuoju numeriu 118, nėra taikomi, be to, Operatoriams nėra draudžiama teikti viršijančią nustatytus minimalius kriterijus ir (arba) platesnio pobūdžio informaciją.
Dėl trumpojo numerio 118 naudojimo tvarkos
(17) Kaip paaiškino RRT, Operatoriai, pagal Numeracijos taisyklių 42 punktą privalomai įdiegę bei naudodami trumpąjį numerį 118, privalomą šiuo numeriu teikti informaciją apie abonentus (o taip pat ir kitą informaciją savo nuožiūra) gali teikti patys arba pasitelkti kitus ūkio subjektus (perduoti numerio aptarnavimo funkciją[18]). Numeracijos taisyklių 21 punkte nustatyta, jog Operatoriai turi teisę naudoti trumpąjį numerį 118 be atskiro RRT išduoto leidimo.
(18) Nustatyta, jog nemažai Operatorių, vadovaujantis Standartine elektroninių ryšių tinklų sujungimo sutartimi[19], savo abonentus, skambinančius trumpuoju numeriu 118, nukreipia į TEO viešąjį ryšių tinklą, kuriame trumpojo numerio 118 aptarnavimą vykdo Lintel[20] arba pasitelkia kitus technologinius sprendimus, nustatytus Lintel ir Operatorių tarpusavio susitarimu[21]. Nustatyta, jog Lintel, vykdydama trumpuoju numeriu 118 skambinančiųjų Operatorių abonentų aptarnavimą, be informacijos apie visus abonentus taip pat teikia ir komercinio pobūdžio informacijos teikimo paslaugas[22].
(19) Taip pat nustatyta, jog trumpojo numerio 118 aptarnavimą technologiškai vienu metu gali vykdyti skirtingi ūkio subjektai. Kaip matyti iš RRT bei Pareiškėjo pateiktos informacijos, nėra technologinių kliūčių, dėl kurių Operatoriai negalėtų pagal trumpuoju numeriu 118 skambinančio paslaugos gavėjo pageidavimą ir (arba) pagal jo pageidaujamos gauti informacijos pobūdį nukreipti skambutį į vieną arba kitą ūkio subjektą, kuris suteiktų atitinkamą informaciją[23].
(20) Pavyzdžiui, Operatorių UAB „CSC Telecom“ bei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ naudojamo trumpojo numerio 118 aptarnavimą vykdo tiek Lintel, teikdamas informacijos apie abonentus paslaugas, tiek Pareiškėjas, teikdamas komercinio pobūdžio informaciją (informaciją apie įmones, valstybines įstaigas, organizacijas, prekes, paslaugas, laisvalaikio informaciją, pavyzdžiui, kino teatrų repertuarus, ir t.t.[24]).
Dėl informacijos teikėjų galimybės gauti informaciją apie abonentus
(21) Atsižvelgiant į Numeracijos taisyklių 42 punkte bei Numeracijos plano 3.2.9 punkte nustatytą reikalavimą naudojant trumpąjį numerį 118 užtikrinti tai, jog šiuo numeriu būtų teikiama Universaliųjų paslaugų taisyklių 4.3.1 punkte nustatytus kriterijus atitinkanti informacija apie visus abonentus, kiekvienas Operatorius arba kitas ūkio subjektas, kuriam Operatorius perleidžia trumpojo numerio 118 aptarnavimą, turi surinkti šią informaciją iš visų kitų Operatorių arba ją gauti iš kitų atitinkama informacija disponuojančių ūkio subjektų (pavyzdžiui, universaliosios paslaugos teikėjo).
(22) Pažymėtina, kad universaliųjų paslaugų teikėjai pagal Universaliųjų paslaugų taisyklių 4.3 punkto nuostatas yra įpareigoti sudaryti ir nuolat atnaujinti išsamų abonentų sąrašą. Be to, Universaliųjų paslaugų taisyklių 8 punktas nustato, jog visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, be kita ko, privalo sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu ir nediskriminuojančiu būdu patenkinti visus pagrįstus universaliųjų paslaugų teikėjų prašymus gauti šių viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų informaciją, kurios reikia šių taisyklių 4.3.1-4.3.5 punktuose[25] nustatytiems įpareigojimams vykdyti. Atsižvelgiant į tai, universaliųjų paslaugų teikėjai, vykdydami jiems nustatytus įpareigojimus, disponuoja informacija, reikalinga vykdant trumpojo numerio 118 aptarnavimą.
(23) Universaliųjų paslaugų taisyklių 14 punkte nustatyta, jog viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti turinčiais didelę įtaką rinkoje, nuo jų pripažinimo turinčiais didelę įtaką rinkoje dienos privalo teikti universaliąsias paslaugas. Be to, remiantis Universaliųjų paslaugų taisyklių 15 punktu teikėjai turi teisę kreiptis į RRT dėl jų paskyrimo universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais.
(24) Nustatyta, jog RRT direktoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 170 „Dėl didelę įtaką viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinkoje turinčių ūkio subjektų“ TEO kartu su ja susijusiomis įmonėmis, iš kurių viena – Lintel (toliau – TEO (Lintel)), pripažinta turinčia didelę įtaką rinkoje, todėl privalo teikti universaliąsias paslaugas (įskaitant informaciją apie abonentus). Taip pat nustatyta, kad nėra kitų teikėjų, kurie Universaliųjų paslaugų taisyklių 14 ar 15 punktuose nustatyta tvarka būtų paskirti universaliųjų paslaugų teikėjais.
(25) Pažymėtina, jog Pareiškimo pateikimo metu joks teisės aktas nereglamentavo viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų teikimo kitiems ūkio subjektams, nesantiems universaliųjų paslaugų teikėjais, sąlygų ir neįpareigojo viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų tokią informaciją pateikti[26].
(26) Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog Pareiškimo pateikimo metu TEO buvo vienintelis ūkio subjektas, kuriam visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalėjo teikti informaciją apie abonentus, atitinkančią trumpuoju numeriu 118 teikiamai informacijai apie abonentus taikomus minimalius privalomus kriterijus.
(27) Nustatyta, jog 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams[27] šio įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, jog visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, skiriantys telefono ryšio numerius abonentams, privalo sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu ir nediskriminaciniu būdu patenkinti visus pagrįstus informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų teikėjų prašymus šio įstatymo 67 straipsnio nustatyta tvarka[28] ir sąlygomis gauti šių viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų informaciją. Be to, RRT turi teisę nustatyti detalius tokios informacijos teikimo reikalavimus[29].
(28) RRT teigimu[30], minėtoje Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti galimybes bet kuriam asmeniui sudaryti išsamų informacijos apie visus abonentus sąrašą ir vykdyti informacijos apie visus abonentus teikimo ar su šia paslauga susijusią veiklą[31].
(29) Nustatyta, kad nei Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 8 dalies nuostatos, nei Universaliųjų paslaugų taisyklių 8 punkto nuostatos nenustato detalių informacijos apie abonentus teikimo sąlygų. RRT teigimu, informacijos apie abonentus teikėjui ar universaliųjų paslaugų teikėjui leidžiama su viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėju susitarti dėl tokios informacijos pateikimo sąlygų[32].
(30) Taip pat nustatyta, jog tiek Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje, tiek Universaliųjų paslaugų taisyklių 8 punkte įtvirtinta vienoda informacijos apie abonentus pateikimo (gavimo) sąlyga – viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu ir nediskriminaciniu būdu patenkinti ūkio subjektų prašymus pateikti informaciją apie abonentus. Kaip teigiama RRT pateiktuose paaiškinimuose, minėtomis nuostatomis yra įtvirtintas vienodos informacijos apie abonentus gavimo iš viešųjų telefono paslaugų teikėjų sąlygos tiek universaliųjų paslaugų teikėjui, tiek kitiems ūkio subjektams, pageidaujantiems teikti informacijos apie visus abonentus teikimo paslaugas[33] (pavyzdžiui, Pareiškėjui).
(31) RRT teigimu, nediskriminavimo principas reiškia tai, jog viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, teikdami savo abonentų informaciją, ją teiktų tos pačios kokybės ir tomis pačiomis sąlygomis, kokias turi patys arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems asmenims; sąžiningumo principas reiškia, jog viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, teikdami informaciją apie abonentus, privalo bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti savo derybine padėtimi, elgtis stropiai ir, atsižvelgdami į visų prašančiųjų informacijos apie abonentus interesus, pateikti visą ir teisingą informaciją; sąnaudų pagrįstumo principas reiškia, jog viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai savo abonentų sąrašų informaciją turi teikti kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis[34].
(32) Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, RRT, nustačiusi, jog ūkio subjektai nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų, turi teisę imtis tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių elektroninių ryšių paslaugas reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, įskaitant ir Elektroninių ryšių įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą[35].
(33) Konkurencijos tarybai Pareiškėjo paprašius nurodyti, ar po Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 8 dalies nuostatų įsigaliojimo jis kreipėsi į viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus su prašymu pateikti jų abonentų sąrašų informaciją, Pareiškėjas paaiškino, jog jam kreipusis atitinkami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai atsisakė pateikti šią informaciją. Pareiškėjas nurodė, kad į RRT dėl galimai minėtoje įstatymo nuostatoje nustatytų reikalavimų nesilaikymo nesikreipė[36].
Dėl nuostolių teikiant informaciją apie abonentus kompensavimo
(34) Nustatyta, jog universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1248[37] patvirtintos Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklės (toliau – Kompensavimo taisyklės).
(35) Kompensavimo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai gali būti kompensuojami tik tada, kai universaliųjų paslaugų teikėjas šių taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka motyvuotai pareiškia, jog pagal įpareigojimus, susijusius su universaliųjų paslaugų teikimu, universaliąsias paslaugas jis galės teikti tik nuostolingai ir universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai jam bus nesąžininga našta.
(36) Vadovaujantis RRT direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-574[38] patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo taisyklių 15 punktu universaliųjų paslaugų, kurios nebūtų teikiamos, jei jų teikėjas nebūtų įpareigotas teikti šias paslaugas, pajamos ir sąnaudos turi būti apskaitomos atskirai nuo kitų teikėjo teikiamų elektroninių ryšių paslaugų pajamų ir sąnaudų. Remiantis šių taisyklių 17.4 punktu, skaičiuojant universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudas negali būti įtrauktos šių paslaugų teikėjo patiriamos sąnaudos teikiant kitas, ne universaliąsias, paslaugas.
(37) Nustatyta, jog universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai gali būti kompensuojami: viešųjų telefono ryšių paslaugų teikėjų lėšomis (Kompensavimo taisyklių 19.1 punktas); didinant universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą (Kompensavimo taisyklių 19.2 punktas); derinant Kompensavimo taisyklių 19.1 ir 19.2 punktuose nustatytus universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo būdus. Kaip nurodė RRT, universaliųjų paslaugų teikėjas TEO nėra kreipęsis į RRT dėl nuostolių, patirtų teikiant universaliąsias paslaugas, kompensavimo[39].
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
(38) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato viešojo administravimo subjektų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nurodo, kad viešojo administravimo subjektai, vykdydami jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
(39) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nurodo, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
(40) Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma:
1. viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar kitoks sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;
2. dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;
3. skirtingos konkurencijos sąlygos nėra lemtos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo.
Dėl trumpojo numerio 118 aptarnavimo
(41) Kaip nustatyta tyrimo metu, Numeracijos taisyklių 42 punktas bei Numeracijos plano 3.2.9 punktas nustato bendro pobūdžio įpareigojimą Operatoriams užtikrinti minimalios informacijos – informacijos apie visus abonentus – teikimą trumpuoju numeriu 118, nenustatant kitų reikalavimų šiuo numeriu teikiamai informacijai. Taigi, šiuo numeriu gali būti teikiama įvairaus (įskaitant ir komercinio) pobūdžio informacija. Be to, Operatoriai gali patys aptarnauti trumpąjį numerį 118 arba savo nuožiūra sutarčių pagrindu šio numerio aptarnavimui pasitelkti trečiuosius asmenis (pavyzdžiui, Pareiškėją, Lintel ir kt.). Pažymėtina, kad tas pats Operatorius gali trumpojo numerio 118 aptarnavimui pasitelkti daugiau kaip vieną ūkio subjektą, be to, atskiri ūkio subjektai tuo pačiu trumpuoju numeriu gali teikti skirtingo pobūdžio informaciją. Minėtą aplinkybę patvirtina ir faktinė situacija rinkoje: tiek Lintel, tiek Pareiškėjas atlieka UAB „CSC Telecom“ bei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ naudojamo trumpojo numerio 118 aptarnavimą (Nutarimo (20) pastraipa).
(42) Atsižvelgiant į tai, kas paaiškinta, darytina išvada, jog Numeracijos taisyklių 42 punkto bei Numeracijos plano 3.2.9 punkto reikalavimai įpareigoja Operatorius įdiegti ir naudoti trumpąjį numerį 118, tačiau niekaip neriboja galimybių šio numerio aptarnavimo paslaugas sutarčių su Operatoriais pagrindu teikti kitiems šią veiklą pageidaujantiems vykdyti ūkio subjektams.
(43) Toliau vertintina, ar Numeracijos taisyklių 42 punkto bei Numeracijos plano 3.2.9 punkto nuostatos, atsižvelgiant į informacijai apie visus abonentus taikomą reikalavimą atitikti Universaliųjų paslaugų taisyklių 4.3.1 punkte nustatytus kriterijus, neriboja ūkio subjektų, nesančių universaliųjų paslaugų teikėjais, galimybių vykdyti trumpojo numerio 118 aptarnavimą.
(44) Atsižvelgiant į informacijai apie visus abonentus taikomus reikalavimus, Operatoriai ar kiti ūkio subjektai, norintys vykdyti trumpojo numerio 118 aptarnavimą ir juo teikti informacijos apie visus abonentus paslaugas, privalo surinkti Universaliųjų paslaugų taisyklių 4.3.1 punkte nustatytus minimalius kriterijus atitinkančią informaciją apie abonentus iš kiekvieno viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo arba kitų atitinkama informacija disponuojančių ūkio subjektų (pavyzdžiui, universaliųjų paslaugų teikėjo) (Nutarimo (21) pastraipa).
(45) Pareiškėjas savo diskriminavimą Lintel atžvilgiu grindžia tuo, kad negali gauti atitinkamos informacijos, nes teisės aktai užtikrina TEO (Lintel) galimybę gauti informaciją apie abonentus[40], tačiau neįpareigoja nei Operatorių (įskaitant TEO), nei universaliųjų paslaugų teikėjo (šiuo atveju TEO (Lintel)) šią informaciją teikti Pareiškėjui. Dėl šios priežasties Pareiškėjas teigė negalintis vienodomis sąlygomis su TEO (Lintel) konkuruoti dėl trumpojo numerio 118 aptarnavimo, nes nedisponuoja informacija apie visus abonentus.
(46) Pažymėtina, kad tyrimo metu buvo pakeistos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos ir šiuo metu minėto įstatymo 34 straipsnio 8 dalis visiems informacijos apie abonentus teikėjams numato tokias pačias informacijos apie abonentus gavimo sąlygas, kaip ir universaliųjų paslaugų teikėjui (pagal Universaliųjų paslaugų taisyklių 8 punktą): viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas privalo teikti informaciją apie abonentus sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu ir nediskriminuojančiu būdu.
(47) Pažymėtina, jog Universaliųjų paslaugų taisyklių 8 punkto ir Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 8 dalies nuostatos įtvirtina vienodas informacijos apie abonentus gavimo iš viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų sąlygas tiek universaliųjų paslaugų teikėjams, tiek kitiems asmenims, o nustačius šių sąlygų nesilaikymo faktą, RRT turi teisę imtis šių sąlygų vykdymą užtikrinančių priemonių[41].
(48) Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 8 dalies nuostatos nustato visiems informacijos apie abonentus teikėjams vienodas informacijos apie abonentus gavimo sąlygas, darytina išvada, jog Numeracijos taisyklių 42 punktu bei Numeracijos plano 3.2.9 punktu taip pat nėra ribojamos universaliųjų paslaugų teikėjais nesančių ūkio subjektų galimybės aptarnauti trumpąjį numerį 118, juo teikiant informacijos apie abonentus paslaugas, ir tuo pačiu konkuruoti su TEO (Lintel).
(49) Atitinkamai, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad Numeracijos taisyklių 42 punktas bei Numeracijos plano 3.2.9 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
(50) Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 8 dalies nuostatos universaliųjų paslaugų teikėjais nesantiems ūkio subjektams nustatė tokias pačias informacijos apie abonentus gavimo sąlygas kaip ir Universaliųjų paslaugų taisyklių 8 punkto nuostatos, nebėra pagrindo įtarti Universaliųjų paslaugų taisyklių 8 punkto galimą prieštaravimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
(51) Pabrėžtina, jog Pareiškėjo teiginiai dėl numanomų RRT veiksmų (neveikimo) užtikrinant Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 8 dalies nuostatų vykdymą (Nutarimo (33) pastraipa) šio tyrimo metu nebuvo vertinami, nes jais išreiškiama tik subjektyvi Pareiškėjo nuomonė, o ne pateikiama informacija apie RRT faktiškai atliktus veiksmus (neveikimą), kadangi Pareiškėjas nesikreipė į RRT dėl savo keliamos problemos sprendimo.
Dėl nuostolių, patirtų teikiant informaciją apie abonentus, kompensavimo
(52) Pareiškėjas teigė, kad TEO (Lintel), kaip universaliųjų paslaugų teikėja, papildomą pranašumą potencialių konkurentų vykdant trumpojo numerio 118 aptarnavimą atžvilgiu įgyja dėl to, kad gali nuostolius, atsiradusius teikiant informacijos apie abonentus teikimo paslaugą (universaliąją paslaugą), kompensuoti iš pajamų, gaunamų teikiant šiuo numeriu komercinio pobūdžio informaciją. Pareiškėjo teigimu, tokie TEO (Lintel) veiksmai ir juos leidžiantys RRT veiksmai (neveikimas) lemia nevienodas konkurencijos sąlygas ir galimai prieštarauja Kompensavimo taisyklių 19.1 bei 19.2 punktams, kurie numato tik du nuostolių, patirtų teikiant universaliąsias paslaugas, kompensavimo būdus (Nutarimo (37) pastraipa).
(53) Vertinant šiuos Pareiškėjo argumentus visų pirma pažymėtina, jog pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas Konkurencijos taryba vertina tik viešojo administravimo subjektų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymui, tačiau ne kitiems teisės aktams. Atitinkamai, toliau nėra vertinama, ar RRT veiksmai (neveikimas) sudarant universaliųjų paslaugų teikėjui galimybę finansuoti universaliosios paslaugos teikimo nuostolius iš pajamų, gautų teikiant komercinę informaciją, atitinka Kompensavimo taisyklių 19.1 ir 19.2 punktuose nustatytus reikalavimus, tačiau vertinama, ar tokie RRT veiksmai (neveikimas) neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms.
(54) Pažymėtina, kad teisės aktai niekaip neriboja universaliųjų paslaugų teikėjais nesančių ūkio subjektų, vykdančių trumpojo numerio 118 aptarnavimą, galimybių informacijos apie abonentus teikimo nuostolius kompensuoti pajamomis, gautomis teikiant komercinio pobūdžio informaciją. Taip pat, kaip nustatyta tyrimo metu (Nutarimo (20) pastraipa), ūkio subjektai gali pasirinkti vykdyti trumpojo numerio 118 aptarnavimą teikdami tik komercinio pobūdžio informaciją ir tokiu būdu iš viso nepatirti galimų informacijos apie abonentus teikimo nuostolių.
(55) Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad RRT veiksmai (neveikimas), numatantis galimybę TEO (Lintel), kaip universaliųjų paslaugų teikėjui, kompensuoti informacijos apie abonentus teikimo nuostolius pajamomis už komercinio pobūdžio informacijos teikimą, privilegijuoja TEO (Lintel) kitų, universaliųjų paslaugų teikėjais nesančių ūkio subjektų, vykdančių ar pageidaujančių vykdyti trumpojo numerio 118 aptarnavimą, atžvilgiu. Atitinkamai, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad tokie RRT veiksmai (neveikimas) prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Tyrimą dėl telefono ryšio trumpojo numerio 118 naudojimo tvarkos teikiant komercinę informaciją atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Tarybos narys,
pirmininko pavaduotojas, pavaduojantis pirmininką Elonas Šatas
[1] Minėtu nutarimu Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą pagal UAB „Infomedia“ 2008 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą Nr. 47. LVAT nepagrįstu pripažino Konkurencijos tarybos argumentą, jog ginčas priskirtinas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai.
[2] Bylos I tomas, 1-5 lapai.
[3] Tyrimas buvo sustabdytas 2011 m. vasario 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-32, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurio objektas, reikalavimai ir argumentai buvo iš esmės tapatūs išdėstytiems Pareiškime. LVAT 2012 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-148/2012 palikus nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3295-95/2010, kuriuo Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tyrimas atnaujintas 2012 m. kovo 22 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-37. Pažymėtina, jog teismai nevertino, ar tyrimo objektu esantis teisinis reguliavimas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Tyrimo terminas buvo pratęstas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1S-111, 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1S-160, 2013 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 1S-20, 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 1S-67.
[4] Bylos I tomas, 22-29, 35-38, 48-55, 86-95 lapai; Bylos II tomas, 9-26 lapai.
[5] Žin., 2005, Nr. 147-5386; 2011, Nr. 118-5602.
[6] RRT direktoriaus 2011m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1V-891 redakcija.
[7] Ten pat.
[8] Žin., 2011, Nr. 116-5495. Pažymėtina, kad Pareiškimo pateikimo metu galiojo Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 699 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 162 redakcija), nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimui aktualios nuostatos yra iš esmės analogiškos bei išdėstytos analogiškuose taisyklių punktuose, toliau šiame nutarime remiamasi šiuo metu galiojančių Universaliųjų paslaugų taisyklių nuostatomis.
[9] Bylos I tomas, 23 lapas.
[10] Viešosios telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos paslaugos, skirtos tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti nacionalinius arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius naudojant atitinkamą telefono ryšio numerį ar numerius, nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 78 punktas).
[11] Viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško į kitą (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 74 punktas).
[12] TEO LT, AB (Bylos I tomas, 108-109 lapai), UAB „Omnitel“, (Bylos I tomas, 154-157 lapai; Bylos V tomas, 1-25 lapai), UAB „Tele2“ (Bylos I tomas, 72, 151-152 lapai; Bylos IV tomas, 1-7 lapai), UAB „Teledema“ (Bylos I tomas, 158 lapas), UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ (Bylos I tomas, 173 lapas), UAB „Bitė Lietuva“ (Bylos I tomas, 81 lapas; Bylos VI tomas, 1-20 lapai), UAB „Lintel“ (Bylos I tomas, 110-116 lapai, 124-127 lapai; Bylos VIII tomas, 1-24 lapai), UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (Bylos III tomas, 1-10 lapai), UAB „CSC Telecom“ (Bylos I tomas, 174-175 lapai; Bylos VII tomas, 1-4 lapai); AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (Bylos I tomas, 169-170 lapai); UAB „Ecofon“ (Bylos I tomas, 171 lapas); UAB „Mediafon“ (Bylos I tomas, 76 lapas).
[13] Bylos I tomas, 33 lapas; Bylos II tomas, 5 lapas.
[14] Ten pat.
[15] OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367 (iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/136/EB (OL 2009 L 337, p. 11)).
[16] Žin., 2004, Nr. 69-2382.
[17] Bylos II tomas, 141 lapas; Bylos II tomas, 4 lapas.
[18] Bylos I tomas, 124, 133 lapai; Bylos II tomas, 4-5 lapai.
[19]http://www.teo.lt/node/398 (B4.4 priedas “TEO informacijos telefonu paslauga (numeris 118)”).
[20] Pvz.,: UAB „Ecofon“; UAB “Nacionalinis telekomunikacijų biuras”; UAB „Teledema“; UAB „CSC Telecom“; UAB „Tele 2“; UAB „Bitė Lietuva“; UAB „Omnitel“;
[21] Bylos I tomas, 112 lapas.
[22] Bylos I tomas, 111 lapas.
[23] Bylos I tomas, 132 lapas.
[24] Bylos I tomas, 174-175 lapai; Bylos II tomas, 10 lapas.
[25] Universaliųjų paslaugų taisyklių 4.3.2-4.3.5 punktai reglamentuoja papildomus šių taisyklių 4.3.1 punkte nustatytos informacijos teikimo reikalavimus.
[26] Bylos I tomas, 32-33 lapai.
[27] Elektroninių ryšių įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 23(1), 23(2), 42(1) straipsniais ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2011, Nr. 91-4327).
[28] Šiame straipsnyje reglamentuojama abonento teisės susipažinti su Operatoriaus tvarkomais duomenimis apie abonentą ir kontroliuoti šių duomenų tvarkymą.
[29] RRT teigimu, tokie reikalavimai atskiru teisės aktu nėra nustatyti.
[30] Bylos I tomas, 102-103 lapai.
[31] Kai kurie Operatoriai taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 8 dalimi jie neturi teisės minėtoje dalyje nustatyta tvarka atsisakyti pateikti informaciją apie abonentus šios informacijos teikėjams: 2013 m. kovo 28 d. UAB „Omnitel“ raštas Nr. 2300-632 (5 punktas) (Bylos I tomas, 154-157 lapai); 2013 m. kovo 28 d. UAB „Tele 2“ raštas Nr. SD-15972 (5 punktas) (Bylos I tomas, 151-152 lapai); 2013 m. kovo 27 d. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ raštas Nr. 1573 (1 ir 5 punktai) (Bylos III tomas, 1-10 lapai).
[32] Bylos I tomas, 32-33 lapai, 45-46 lapai.
[33] Bylos I tomas, 139-140 lapai.
[34] Bylos I tomas, 140 lapas.
[35] Ten pat.
[36] Bylos II tomas, 9-11 lapai.
[37] Žin., 2011, Nr. 131-6229.
[38] Žin., 2006, Nr. 49-1786.
[39] Bylos I tomas, 19 lapas.
[40] Pagal Universaliųjų paslaugų taisyklių 8 punkto reikalavimus.
[41] Tą patvirtino ir RRT savo paaiškinimuose (Bylos I tomas, 140 lapas).
