DĖL TELEFONŲ KAINŲ, TAIKOMŲ PASIRAŠIUS SU UAB „OMNITEL“ PASLAUGOS TEIKIMO SUTARTĮ, REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Aurimui Jankauskui, Elenai Navickaitei, Elonui Šatui;

dalyvaujant UAB „Omnitel“ atstovui Ryčiui Čėsnai;

viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl telefonų kainų, taikomų pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2009 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.1S-30 „Dėl telefonų kainų, taikomų pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ suklaidintų vartotojų pateiktos informacijos pagrindu.

Vartotojai nurodė, kad UAB „Omnitel“ skelbtoje reklamoje pateikiama neišsami informacija apie telefonų kainą, kadangi pasirašius paslaugų teikimo sutartį bei nusipirkus telefoną, vartotojui kiekvieną naudojimosi paslauga mėnesį papildomai reikia mokėti įrangos mokestį. Vartotojų nuomone, tokia reklama yra klaidinanti ir pažeidžianti Reklamos įstatymo nuostatas.

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė televizijoje, spaudoje, lankstinukuose, lauko stenduose, UAB „Omnitel“ ir partnerių salonuose, internete skleidė reklamą, kurioje buvo nurodomos tikslios mobiliųjų telefonų kainos, tačiau nebuvo pateikiama informacija apie tai, kad, įsigijus telefoną už reklamoje nurodytą kainą, papildomai bus taikomas įrangos mokestis.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Omnitel“ skleista reklama, kurioje nurodomos tikslios mobiliųjų telefonų kainos, buvo platinama:

1. Spaudoje - „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“ 2008 m. vasario 16 - birželio 8 d., 2008 m. rugsėjo 16 d. – lapkričio 30 d., 2009 m. sausio 27 d. – kovo 8 d.

2. Televizijoje - LTV, TV3, LNK, BTV 2008 m. gegužės 24 d. – birželio 8 d., 2008 m. rugsėjo 16 d. – spalio 8 d., 2008 m. lapkričio 10 d. – 23 d., 2009 m. sausio 27 d. – kovo 8 d., 2009 m. balandžio 8 d. – 11 d.

3. Lauko stenduose 2008 m. spalio 19 d. – 31 d.

4. Interneto tinklalapyje www.omnitel.lt 2008 m. lapkričio 10 d. - 2008 m. lapkričio 23 d., 2009 m. vasario 12 d., 19 d. bei 2009 m. rugsėjo 8 d. Nustatyta, kad interneto tinklalapyje www.omnitel.lt apsilanko 150000 unikalių vartotojų per vieną mėnesį, apie 6-15 tūkstančių unikalių lankytojų per dieną.

Nustatyta, kad paslaugos „Šeima“ reklama, kurioje buvo siūloma įsigyti mobiliojo ryšio telefonų aparatus „Nokia“, „SonyEricsson“, „Samsung“, „LG“ už reklamoje nurodytą tikslią kainą, tačiau nebuvo pateikiama informacija apie tai, kad, įsigijus telefoną už reklamoje nurodytą kainą, papildomai bus taikomas įrangos mokestis, skirtingais laikotarpiais buvo skelbiama nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. televizijoje, spaudoje, lankstinukuose, lauko stenduose, UAB „Omnitel“ ir partnerių salonuose.

Nustatyta, kad UAB „Omnitel“ yra nagrinėjamos reklamos davėja.

Tyrimo išvados, kuriose UAB „Omnitel“ skelbtą reklamą siūloma pripažinti klaidinančia reklama, buvo išsiųstos bendrovei. UAB „Omnitel“ pastabų ar pasiūlymų dėl tyrimo išvadų Konkurencijos tarybai nepateikė.

Viešo posėdžio metu UAB „Omnitel“ atstovas nurodė, kad UAB „Omnitel“ pripažįsta, kad vertindamas vien tik reklamą potencialus klientas galėjo būti suklaidintas, tačiau reklamoje buvo nurodoma, kad papildomos informacijos reikia ieškoti „Omnitel“ tinklalapyje arba paskambinus nurodytais telefonų numeriais. Nurodė, kad reklamos tikslas buvo reklamuoti ne telefono aparatą, o paslaugą.

Nurodė, kad papildomas mokestis, nurodant tikslią telefonų kainą, buvo taikomas ne visais atvejais. Tam tikrais atvejais telefono kaina įeidavo į minimalų mokestį.

Nurodė, kad šiuo metu paslaugos „Šeima“ reklama pakeista - telefono kaina įeina į minimalų mokestį arba yra labai aiškiai nurodoma, pavyzdžiui, asmeninio plano vartotojams, kokią papildomą sumą vartotojas turi sumokėti.

Nurodė, kad tik viena iš „Šeimos“ pasiūlymo dalių iš tikrųjų galėjo būti netinkamai suprasta vartotojų, todėl bendrovė šią klaidą ištaisė, o dabartiniuose pasiūlymuose yra nurodyta, ar minimalus mokestis apima įrenginio kainą. Mano, kad šiuos bendrovės veiksmus galima būtų laikyti lengvinančia aplinkybe, kadangi geranoriškai įvykdė reikalavimus, užkirto kelią galimoms žalingoms pasekmėms, jei būtų tęsiamas pasiūlymas. Bendrovės atstovas pripažino pažeidęs Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus tik dėl paslaugos „Šeima“ reklamos ir su šia paslauga susijusio papildomo įrangos mokesčio. Nurodė, kad interneto tinklalapyje jau nuo balandžio 1 d. reklama yra pakeista.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekonominis elgesys suprantamas kaip reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla.

Atsižvelgus į tai, siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, antra, ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, ir, trečia – ar klaidinanti reklama gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį.

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

UAB „Omnitel“ teikia mobiliojo ryšio paslaugas. Bendrovės spaudoje, televizijoje, lauko stenduose ir interneto tinklalapyje skelbta informacija apie telefonų kainas, kurios yra taikomos pasirašius sutartį su bendrove, yra tiesiogiai susijusi su jos vykdoma veikla ir skatina naudotis jos teikiamomis paslaugomis, todėl laikytina reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais, šiuo atveju - išsamumo kriterijumi.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.

UAB „Omnitel“ reklama, kurioje nurodoma tiksli telefonų kaina, taikoma pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, skatina vartotojus sudaryti su bendrove mobiliojo ryšio paslaugos teikimo sutartį bei įsigyti mobiliojo ryšio telefoną už reklamoje nurodytą kainą. Tačiau, norėdamas gauti reklamuojamą mobilųjį telefoną už reklamoje nurodytą kainą ir atvykęs į UAB „Omnitel“ klientų aptarnavimo salonus ar pasiskambinęs nurodytu telefonu, vartotojas gauna informaciją, kad, norėdamas sudaryti su UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio paslaugos teikimo sutartį bei įsigyti telefoną už reklamoje nurodytą kainą, vartotojas papildomai turės mokėti mėnesinį įrangos mokestį. Šios papildomos sąlygos nėra nurodytos skelbtoje reklamoje, todėl vartotojas, susipažinęs su minėta reklama, pagrįstai gali tikėtis, kad galės pasinaudoti bendrovės pasiūlymu be jokių papildomų sąlygų.

Susipažinęs su reklama, kurioje nurodoma tiksli telefonų aparatų kaina, reklamos vartotojas pagrįstai gali tikėtis įsigyti telefono aparatą už reklamoje nurodytą kainą, nepatirdamas papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad prekės ar paslaugos kaina yra viena svarbiausių prekę apibūdinančių savybių (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I11-1099/2001). Reklamos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte taip pat nurodoma, jog, kai sprendžiama, ar reklama klaidinanti, be kita ko, ypač reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie prekių (paslaugų) įsigijimo sąlygas, o būtent – kainą ar jos apskaičiavimo būdą. Taigi, informacija apie paslaugos ar prekės kainą nagrinėjamu atveju turėtų būti laikoma esmine ir lemiančia vartotojų apsisprendimą bei ekonominį elgesį.

Nors, kaip nurodė UAB „Omnitel“, vartotojas apie papildomas sąlygas yra informuojamas internete, atvykęs į saloną ar telefonu (pokalbis mokamas), tačiau vien ta aplinkybė, kad vartotojas turi papildomai domėtis paskleista informacija, rodo, kad vartotojo ekonominis elgesys yra paveiktas.

Šioje vietoje paminėtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7833-5/2007, kurioje teismas nurodė, kad „Neabejotina, kad tiek realiai suklaidinta vartotoja, tiek galimai suklaidinti asmenys, savo ekonominį elgesį konstravo pagal reklamos turinį, t.y. konkrečiais veiksmais siekė arba galėjo siekti (ieškojo platinimo vietų, vyko į šias vietas ir pan.) žadėtos nuolaidos.“

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ekonominis elgesys apibrėžiamas kaip vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, todėl, jei reklama skatina vartotoją domėtis reklamoje esančios reklamos teisingumu, - t.y., ar joje nėra papildomų sąlygų ar apribojimų (nagrinėjamu atveju – taikomas papildomas įrangos mokestis), tokie vartotojo veiksmai rodo, kad jo ekonominis elgesys buvo paveiktas.

Kadangi Reklamos įstatymu buvo įgyvendinta 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyva Nr. 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su klaidinančia reklama, derinimo, nagrinėjamu klausimu naudinga atsižvelgti į kitų Europos Sąjungos šalių praktiką nagrinėjamu klausimu. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos valstybinė institucija Ofcom (Office of Communications), veikianti kaip reguliatorius ir konkurencijos institucija telekomunikacijų sektoriuje, pateikia tokį klaidinančios reklamos aiškinimą: „Reklama gali būti klaidinanti, net jei ji tiesiogiai nelemia finansinių išlaidų ar suklaidinimo priimant sprendimą dėl pirkimo. Nepriklausoma televizijos komisija ITC (Ofcom 2003 m. perėmė ITC funkcijas) gali taip pat laikyti reklamą klaidinančia, jei, pavyzdžiui, dėl jos reklamos vartotojai gaišta laiką teiraudamiesi tik tam, kad išsiaiškintų, kad pasiūlymas nebegalioja ar kad yra kitų svarbių trūkumų. Tai gali apimti ir vartotojų skatinimą apsilankyti parduotuvėse, ar ilgus telefoninius pokalbius (įskaitant ir nemokamus)“.¹

Taigi, iš nurodyto akivaizdu, kad ta aplinkybė, jog vartotojas papildomą informaciją gali sužinoti internete, telefonu ar atvykęs į saloną, nepanaikina vartotojo suklaidinimo galimybės.

UAB „Omnitel“ 2009 m. vasario 12 d. rašte Nr. 2300-284 Konkurencijos tarybai pažymėjo, kad reklamoje yra nurodoma, jog telefonų kaina yra nuo 1 Lt, t.y. nurodoma netiksli telefono kaina. Tačiau bendrovės pateikti dokumentai minėtų faktų nepatvirtino. Priešingai, bendrovės kartu su raštu pateiktoje reklamoje matyti, kad interneto tinklalapyje nurodoma tiksli mobiliųjų telefonų kaina - 1 Lt.

Bendrovė 2009 m. birželio 12 d. rašte Nr. 2300-1395 nurodė, kad įrangos mokestis mokamas ne visais atvejais, o mokesčio dydis priklauso nuo kliento pasirinktos akcijos sąlygų, tačiau šios aplinkybės nepanaikina fakto, kad kitais atvejais įrangos mokestis buvo taikomas, nors reklamoje apie tokį mokestį nebuvo informuojama.

Pažymėtina, kad ir pati bendrovė 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 2300-2379 pripažino, kad informacija apie mėnesinį įrangos mokestį internete buvo pateikiama ne visais atvejais, be to, nustatyta, jog kitomis priemonėmis skleistoje nagrinėjamoje reklamoje informacijos apie mėnesinį įrangos mokestį taip pat nebuvo pateikiama.

Tikėtina, kad žinodamas visą informaciją – t.y., jog norint sudaryti su UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio paslaugos teikimo sutartį bei įsigyti telefoną už reklamoje nurodytą kainą, papildomai bus taikomas mėnesinis įrangos mokestis, reklamos vartotojas pasirinktų kitą mobiliojo ryšio bendrovę ar kitą mobiliojo ryšio telefono aparatą.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad UAB „Omnitel“, skelbdama neišsamią informaciją apie bendrovės teikiamas paslaugas, pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Reklama, kurioje nurodoma telefonų kaina, taikoma pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, gali suklaidinti reklamos vartotoją bei paveikti jo ekonominį elgesį – t.y. sprendimus ar veiksmus, susijusius su sutarties dėl mobiliojo ryšio paslaugos teikimo sudarymu bei mobiliojo ryšio telefono įsigijimu.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. UAB „Omnitel“ 2009 m. liepos 27 d. rašte Nr. 2300-1885 pripažino organizavusi reklamą, kurioje nurodomos tikslios mobiliųjų telefonų kainos. Be to, reklama buvo platinama ir interneto tinklalapyje www.omnitel.lt, kuris priklauso UAB „Omnitel“. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad reklamos, kurioje nurodoma telefonų kaina, taikoma pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, davėja yra UAB „Omnitel“.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. UAB „Omnitel“ nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl jos kaltės, todėl konstatuotina, kad ši bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.

Nors viešo posėdžio metu UAB „Omnitel“ atstovas nurodė, kad reklamos tikslas buvo reklamuoti ne telefono aparatą, o paslaugą, tačiau vien tai, kad bendrovė, reklamuodama paslaugas, kartu reklamuoja ir kartu su paslauga teikiamus telefonus aparatus, rodo, kad ši aplinkybė yra svarbi reklamos vartotojui. Su prie paslaugos gaunamu telefono aparatu yra siejamas gaunamos paslaugos patrauklumas ir gaunama vartotojo nauda. Taigi, akivaizdu, kad reklamuojamos paslaugos ir reklamuojamos telefonų kainos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹- 930/2005 nurodė, kad „vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę (jos pakuotė, prekės ženklas, bendro pobūdžio informacija apie prekės savybes, prekės kaina), neanalizuojant kiekvienos detalės. Šis principas taikytinas ir prekės reklamai.“

Iš aukščiau nurodyto darytina išvada: bendrovės argumentas, kad buvo reklamuojama paslauga, o ne telefono aparatai, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nors, bendrovės teigimu, klaidinančios reklamos skleidimas buvo nutrauktas, tačiau bendrovė nenurodė, nuo kada tai buvo padaryta, bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, bendrovė nurodė, kad interneto tinklalapyje reklama jau buvo pakeista 2009 m. balandžio 1 d., tačiau taip pat tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nesant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, Konkurencijos taryba remiasi tyrimo byloje esančiais įrodymais, iš kurių matyti, kad bendrovės interneto tinklalapyje www.omnitel.lt klaidinanti reklama dar buvo skelbiama 2009 m. rugsėjo 8 d. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bendrovė geranoriškai nutraukė klaidinančios reklamos skleidimą ir, atitinkamai, šios aplinkybės laikyti atsakomybę lengvinančia.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalis numato, kad už Reklamos įstatymo pažeidimą skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba vadovavosi tuo, kad UAB „Omnitel“ reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti ir suklaidino reklamos vartotojus bei galėjo paveikti ir paveikė jų ekonominį elgesį. Be to, buvo atsižvelgta į labai ilgą pažeidimo trukmę – reklama skirtingais laikotarpiais buvo platinama nuo 2008 m. vasario 16 d. iki 2009 m. rugsėjo 8 d., labai didelį reklamos skleidimo mastą – reklama skleista spaudoje, televizijoje, lauko stenduose, interneto tinklalapyje, lankstinukuose bei UAB „Omnitel“ ir partnerių salonuose.

Be to, nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – į tai, kad bendrovė iš dalies pripažino pažeidimą.

Nustatant baudos dydį, taip pat buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – į tai, kad bendrovė kliudė vykdyti tyrimą laiku neteikdama Konkurencijos tarybos reikalaujamos informacijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Konkurencijos taryba 2009 m. kovo 20 d. UAB „Omnitel“ paprašė iki 2009 m. kovo 31 d. pateikti informacijos ir dokumentų, reikalingų tyrimui, tačiau bendrovė prašytos informacijos nepateikė. 2009 m. balandžio 15 d. Konkurencijos taryba pakartotinai išsiuntė raštą bendrovei dėl informacijos pateikimo, prašydama iki 2009 m. balandžio 27 d. pateikti prašomą informaciją, tačiau bendrovė pateikė atsakymą tik 2009 m. gegužės 13 d. Kadangi pastarajame rašte bendrovė nepateikė visos Konkurencijos tarybos prašomos informacijos, 2009 m. gegužės 18 d. UAB „Omnitel“ buvo pakartotinai paprašyta iki 2009 m. gegužės 29 d. pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus tyrimui. Bendrovė iki nurodytos datos visos informacijos nepateikė ir 2009 m. birželio 11 d. raštu paprašė pratęsti terminą informacijai pateikti iki 2009 m. birželio 19 d. Kadangi iki nurodytos dienos bendrovė informacijos nepateikė, 2009 m. rugpjūčio 19 d. Konkurencijos taryba pakartotinai paprašė UAB „Omnitel“ iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus tyrimui, tačiau bendrovė prašytos informacijos nepateikė. 2009 m. rugsėjo 3 d. Konkurencijos taryba pakartotinai paprašė iki 2009 m. rugsėjo 11 d. pateikti informaciją, kurią bendrovė pateikė tik 2009 m. rugsėjo 14 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7, 8, 10 ir 11 dalimis,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB „Omnitel“ spaudoje, televizijoje, lauko stenduose, lankstinukuose, interneto svetainėje www.omnitel.lt bei UAB „Omnitel“ ir partnerių salonuose skleistą reklamą, kurioje nurodoma tiksli telefonų kaina, taikoma pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, klaidinančia reklama.

2. Įpareigoti UAB „Omnitel“ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, jeigu šie veiksmai dar tęsiami.

3. Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Omnitel“ 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų) piniginę baudą.

4. Įpareigoti UAB „Omnitel“ per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas