DĖL UAB EUROVAISTINĖ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių: Jūratės Šovienės, Jono Rasimavičiaus, Vytauto Kavaliausko, Sigito Cemnolonskio;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Vaidai Urbonavičiūtei, Vytautui Gliebui, Erikai Lukšei, Elonui Šatui;

dalyvaujant UAB EUROVAISTINĖ įgaliotai atstovei Vilmai Brilinkevičienei;

viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl UAB EUROVAISTINĖ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2008 m. vasario 27 d. Konkurencijos taryba gavo vartotojos pareiškimą dėl televizijoje, spaudoje ir radijuje UAB EUROVAISTINĖ (toliau – UAB „Eurovaistinė“, Bendrovė) skelbiamos reklamos: „Eurovaistinėje“ atsiskaitant su „Hansabanko“ kortele 10 proc. nuolaida visoms prekėms. Akcija vyksta iki 2008 m. vasario 29 d.“. Kaip pareiškime nurodo vartotoja, 2008 m. vasario 20 d. vienoje iš Bendrovės vaistinių perkant vaistus ir atsiskaitant „Hansabanko“ kortele ne visoms, kaip kad buvo reklamuota, prekėms buvo pritaikyta 10 proc. nuolaida (reklamuojama nuolaida nebuvo pritaikyta „Coldrex Maxgrip Lemon“ milteliams).

2008 m. balandžio 30 d. Konkurencijos taryba savo iniciatyva suklaidintos vartotojos pareiškimo pagrindu nutarimu Nr. 1S-59 pradėjo tyrimą dėl UAB „Eurovaistinė“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Eurovaistinė“ organizuota akcija, kurios metu atsiskaitant bet kuria “Hansabanko” kortele ne akcijų prekėms buvo taikoma 10 proc. nuolaida, vyko nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2008 m. vasario 29 d. Informacija apie reklaminę akciją su „Hansabanko“ kortele buvo skleidžiama spaudoje, internete, kiekvienoje Bendrovei priklausančioje vaistinėje, televizijoje ir radijo stotyse. Tačiau pastarosiose dviejose visuomenės informavimo priemonėse (radijas ir televizija) buvo naudojami skirtingi reklaminiai teiginiai palyginus su informacija, skleista kitomis aukščiau paminėtomis priemonėmis.

Pagal Bendrovės 2008 m. gegužės 16 d. pateiktą informaciją nustatyta, kad nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2008 m. vasario 27 d. radijo stotyse: „Radiocentras“ (iš viso 107 kartus), „M1“ (iš viso 106 kartus), „LR-1“ (iš viso 104 kartus) buvo transliuotas 15 sekundžių audio klipas, kuriame teigiama: „Dėmesio! Dėmesio! „Eurovaistinėje“ vasario mėnesį net 10 proc. nuolaida viskam. Tereikia mokėti „Hansabanko“ kortele ir 10 proc. nuolaida Jūsų. „Eurovaistinė“ – mažiausių kainų lyderė“.

Taip pat nustatyta, kad nuo 2008 m. vasario 7 d. iki 2008 m. vasario 24 d. LTV kanalu (iš viso 43 kartus po 15 sekundžių) transliuotas video reklaminis klipas su tekstu: „Dėmesio! Dėmesio! „Eurovaistinėje“ vasario mėnesį net 10 proc. nuolaida viskam. Tereikia mokėti „Hansabanko“ kortele ir 10 proc. nuolaida Jūsų. „Eurovaistinė“ – mažiausių kainų lyderė. Rodomas tekstas ekrane: -10 proc. nuolaida* VISOMS PREKĖMS. Akcija vyksta iki 2008 m. vasario 29 d. *nuolaida taikoma atsiskaitant bet kuria „Hansabanko“ mokėjimo kortele“ (toliau apibendrintai radijo stotyse ir televizijoje skleista reklama vadinama „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“).

Siekdama pagrįsti reklaminių teiginių teisingumą UAB „Eurovaistinė“ Konkurencijos tarybai paaiškino, jog reklama, skelbianti 10 proc. nuolaidos taikymą visoms prekėms be jokių išlygų, negalėjo vidutinio vartotojo suklaidinti taip, kad jis būtent dėl šios per televiziją ir radiją skleistos reklamos būtų nusprendęs ateiti į UAB „Eurovaistinė“ vaistines. Pažymėjo, jog vidutiniam vartotojui, atėjus į prekybos vietą – vaistinę – ir susipažinus su visomis UAB „Eurovaistinė“ vykdomos akcijos sąlygomis, neturėjo būti netikėta tai, kad akcijų prekėms nuolaida nėra taikoma. Be kita ko, teigė, jog nepaisant to, kad atsiskaitant su „Hansabanko“ kortele 10 proc. nuolaida akcijų prekėms nebuvo taikoma, akcijų prekės buvo parduodamos su didesne nei 10 proc. nuolaida (faktiškai klientui atitinkamai akcijos prekės kainai buvo pritaikyta didesnė – nuo 20 proc. iki 59 proc. – nuolaida). Vis dėl to Bendrovė pripažino, kad organizuodama reklaminę akciją neužtikrino, kad visuose reklaminiuose tekstuose būtų pateikta teisinga informacija.

2008 m. birželio 25 d. į Konkurencijos taryba taip pat kreipėsi UAB „Gintarinė vaistinė“, nurodydama, kad UAB „Eurovaistinė“ reklaminis šūkis „Mažiausių kainų lyderė“ suponuoja vartotojui nuomonę, kad Bendrovės prekiniu ženklu pažymėtose vaistinėse daugiausiai prekių ir vaistų mažiausiomis kainomis ir kad nėra kitos vaistinės, kuri siūlytų platesnį prekių ir vaistų asortimentą mažesnėmis kainomis.

Dėl to paties objekto, t.y. UAB „Eurovaistinė“ reklamos, skelbiančios, kad ši vaistinė yra mažiausių kainų lyderė, 2008 m. liepos 14 d. Konkurencijos taryba gavo ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą. Pastaroji institucija, be kita ko, pateikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą dėl junginio „mažų kainų lyderis“ prasmės.

Pagal gautą informaciją nustatyta, kad reklaminis šūkis „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. liepos 5 d. naudotas skirtingose visuomenės informavimo priemonėse (radijuje, televizijoje, žurnaluose, laikraščiuose, interneto svetainėse ir lauko ekranuose) nacionaliniu mastu.

Siekdama pagrįsti reklaminio teiginio „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ teisingumą, Bendrovė teigė, jog nagrinėjamas teiginys buvo pateikiamas vartotojams siūlant išskirtines tam tikrų prekių kainas. Taip pat išreiškė nuomonę, kad vaistinių atžvilgiu kainų palyginimo tikslais neįmanoma sudaryti pirkėjo krepšelio, nes kiekvieno vaistinės kliento poreikis yra individualus, padiktuotas sveikatos būklės, o ne vartojimo įpročių. Dėl nurodytų aplinkybių Bendrovė teigė neturinti galimybių pateikti konkurentų kainų palyginimo.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2008 m. birželio mėnesį UAB „Eurovaistinė“ priėmė sprendimą nebenaudoti reklaminio teiginio „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“. Teiginys paskutinį kartą spaudoje buvo išspausdintas 2008 m. liepos 5 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“, o radijo stotyje „Russkoje radio Vilnius“ paskutinį kartą transliuotas – 2008 m. liepos 4 d.

Nustatyta, kad UAB „Eurovaistinė“ yra nagrinėjamų reklamų („10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“ ir „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“) davėja.

Tyrimo išvados, kuriose UAB „Eurovaistinė“ skelbtą reklamą „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“ bei reklaminį teiginį „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ siūloma pripažinti klaidinančia reklama, buvo išsiųstos Bendrovei.

UAB „Eurovaistinė“ atsiliepime į tyrimo išvadas dėl reklaminės akcijos „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“ nurodė, kad nepaisant to, jog radijo stotyse ir televizijoje skleistoje vykdytos akcijos reklamoje nebuvo nurodyta išlyga dėl nuolaidos netaikymo kitų akcijų prekėms, vidutinis vartotojas apie tai buvo informuotas spaudoje bei prekybos vietose, kur vartotojai turėjo ir turi galimybę betarpiškai susipažinti su vykdomų akcijų sąlygomis prekių įsigijimo metu. Todėl, Bendrovės įsitikinimu, tai neturėtų būti laikoma vartotojo klaidinimu ar įtaka jo ekonominiam elgesiui.

Dėl reklaminio šūkio „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ pažymėjo, jog Bendrovė sąmoningai pasirinko kainų ir rinkodaros strategiją, kurios esmė – nuolat vykdyti akcijas, kurių metu vartotojai galėtų įsigyti prekių už mažesnę nei įprasta kaina. Nurodė, jog įvertinus akcijų metu suteikiamų nuolaidų dydžius (iki 70 proc. prekių kainos vertės) bei tai, kad iki 30 proc. vartotojų pirkinių vertės Bendrovės vaistinėse galima apmokėti „Eurolitais“ (lojalumo taškais), o taip pat nemažas suteiktų nuolaidų sumas per atitinkamą laikotarpį, UAB „Eurovaistinė“ pagrįstai gali teigti, kad akcijų metu Bendrovė prekes siūlė įsigyti palankiausiomis sąlygomis. Taip pat pabrėžė, kad žodžio „lyderis“ naudojimas reklaminiame šūkyje reiškė ne vienintelį subjektą, pirmaujantį tam tikroje srityje, o subjektą, kuris yra vienas iš kelių subjektų, besivaržančių dėl pirmumo.

Viešame posėdyje UAB „Eurovaistinė“ įgaliota atstovė iš esmės pakartojo 2008 m. gruodžio 31 d. atsiliepime į Konkurencijos tarybos tyrimo išvadas išdėstytus argumentus.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį; 2) ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia; ir 3) ar klaidinanti reklama gali paveikti reklamos vartotojo ekonominį elgesį.

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

UAB „Eurovaistinė“ prekiauja vaistais, maisto papildais ir kitomis prekėmis, o visuomenės informavimo priemonėse (reklaminės akcijos su „Hansabanko“ kortele atveju – radijo stotyse ir televizijoje; reklaminio šūkio „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ atveju – įvairiose informavimo priemonėse nacionaliniu lygmeniu) skleista informacija yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės vykdoma veikla ir skatina iš UAB „Eurovaistinė“ priklausančių vaistinių įsigyti prekių, todėl laikytina reklama kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, nustatant, ar reklama klaidina arba gali suklaidinti asmenis, atsižvelgiama į Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus.

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, UAB „Eurovaistinė“ reklama (dėl reklaminės akcijos „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“ bei „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“) nagrinėtina vadovaujantis reklamos teisingumo kriterijumi, kuris nurodo, kad reklama laikoma klaidinančia, jei joje pateikiami teiginiai yra neteisingi ir reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

Tyrimo metu buvo nagrinėjami radijo stotyse ir televizijoje UAB „Eurovaistinė“ skelbti reklaminiai teiginiai, kuriuose teigiama, jog perkant vasario mėnesį Bendrovės vaistinėse bei atsiskaitant „Hansabanko“ kortele, be išimčių visoms prekėms yra taikoma 10 proc. nuolaida.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad vykdytos akcijos metu ne visoms prekėms atsiskaičius bet kuria „Hansabanko“ kortele buvo pritaikyta reklaminiuose teiginiuose nurodyta 10 proc. nuolaida. Todėl darytina išvada, jog LTV kanalu bei radijo stotyse: „LR-1“, „M1“, „Radiocentras“ skleista informacija dėl reklaminės akcijos „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“ yra neteisinga.

Be kita ko, pažymėtina, kad UAB „Eurovaistinė“ nei tyrimo metu, nei viešojo posėdžio metu Konkurencijos tarybai nepateikė reklamoje pateiktos informacijos teisingumą patvirtinančių įrodymų. Priešingai – Bendrovė pripažino, jog tokių įrodymų dėl radijo stotyse bei televizijoje skleistų reklaminių teiginių neturi¹. Be to, UAB „Eurovaistinė“ pateikti argumentai, jog nepaisant to, kad radijo stotyse ir televizijoje skleistoje reklamoje nebuvo nurodyta išlyga dėl nuolaidos netaikymo kitų akcijų prekėms, vidutinis vartotojas apie tai buvo informuotas spaudoje bei prekybos vietose, nepaneigia nustatyto klaidinimo fakto.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas – kainą ar jos apskaičiavimo būdą. Pažymėtina, kad prekės kaina yra viena svarbiausių prekę apibūdinančių savybių (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I¹¹-1099/2001), o nuolaida, kuri yra patraukli vartotojui ir jį skatina įsigyti prekes, laikytina viena iš sudedamųjų kainos dalių. Dėl šios priežasties teigtina, kad nagrinėjami reklaminiai teiginiai nepateikus jose teisingos informacijos, gali suklaidinti reklamos vartotoją dėl galutinės prekės kainos.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2008 m. vasario 27 d. radijo stotyse ir televizijoje Bendrovės skleisti reklaminiai teiginiai dėl reklaminės akcijos „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“, ne tik galėjo suklaidinti vartotojus, bet ir juos suklaidino (tyrimas pradėtas gavus vartotojos skundą), pagrįstai vartotojams tikintis, kad turint „Hansabanko“ kortelę, 10 proc. nuolaida bus pritaikyta visoms jų pasirinktoms prekėms.

 Vertinant, ar reklama gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį, vadovaujamasi Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad ekonominis elgesys – reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, ūkine komercine, finansine ar profesine veikla. Administracinėje byloje Nr.I-7833-5/2007 UAB „Tele2&ldquo prieš Konkurencijos tarybą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendime konstatavo, kad „ekonominis vartotojų elgesys gali būti suprantamas kaip platinimo vietų ieškojimas, vykimas į šias vietas ir pan.“ (šis sprendimas buvo patvirtintas 2008 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr.A-756-1436/2008).

Nagrinėjamu atveju vartotojas dėl televizijoje ar radijo stotyse skleistos klaidinančio pobūdžio informacijos, nepaisant to, kad spaudoje ir pačiose prekybos vietose (vaistinėse) buvo pateikiama teisinga informacija, buvo paskatintas atvykti ir pirkti jam reikalingas prekes būtent Bendrovės vaistinėse. Laikytina, kad nagrinėjami reklaminiai teiginiai, kuriuose pateikiama nuoroda į nuolaidą kaip vieną iš kainos sudedamųjų dalių, patraukė vartotoją ir paskatino įsigyti prekes Bendrovei priklausančiose vaistinėse. Tokiu būdu reklaminės akcijos metu skleisti teiginiai ne tik galėjo, tačiau ir paveikė vartotojų ekonominį elgesį. Tikėtina, kad žinodami teisingą informaciją, vartotojai galėjo pasirinkti kitų pavadinimų vaistines reikalingoms prekėms įsigyti.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog UAB „Eurovaistinė“ radijo sotyse ir televizijoje skleisti reklaminiai teiginiai dėl reklaminės akcijos „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“ yra klaidinantys ir pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

Tyrimo metu taip pat buvo nagrinėjamas UAB „Eurovaistinė“ reklaminis šūkis „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“.

Iš byloje pateiktos informacijos matyti, jog Bendrovė reklaminio šūkio „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ teisingumą grindžia teigdama, kad reklaminis šūkis dažniausiai buvo naudojamas reklamuojant įvairias vykdomas akcijas, sudarant sąlygas visiems vartotojams ar tam tikrai jų grupei įsigyti kai kurias prekes mažiausiomis kainomis, t.y. gerokai pigiau nei kitur. Taip pat teigiant, kad įvertinus akcijų metu suteikiamų nuolaidų dydžius bei nemažas suteiktų nuolaidų sumas per atitinkamą laikotarpį, UAB „Eurovaistinė“ buvo tikra, kad reklamuojamų akcijų metu siūlo pigiausias prekes rinkoje, ir kad reklaminis šūkis tame kontekste, kuriame jis buvo vartojamas, yra teisingas. Kitų įrodymų, patvirtinančių skelbtos reklamos teisingumą, Bendrovė nei tyrimo metu, nei viešo posėdžio metu nepateikė.

Pastebėtina, kad reklamos davėjas reklamos naudojimo metu privalo turėti reklamoje naudojamų teiginių teisingumo įrodymų. Jeigu reklamoje naudojamas objektyviai patikrinamas aukščiausiojo laipsnio būdvardis, tai reklamos davėjas privalo turėti įrodymų, kad jo parduodama prekė ar teikiama paslauga vienintelė ir turi reklamuojamą savybę.

Nagrinėjamu atveju UAB „Eurovaistinė“, pagrįsdama nagrinėjamo reklaminio teiginio teisingumą, Konkurencijos tarybai turėjo pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstai leistų teigti, kad Bendrovė pirmauja mažiausiomis kainomis, lyginant su kitais toje pačioje rinkoje veikiančiais ūkio subjektais – bendrovės konkurentais. Be kita ko, tokią išvadą suponuoja ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimas „Dėl junginio „mažų kainų lyderis“ prasmės“, kuriame nurodoma, kad „mažų kainų lyderis yra tas, kas pirmauja nustatydamas mažas kainas, kurio kainos mažiausios&ldquo².

Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Eurovaistinė“ tokių įrodymų nepateikė. Dėl šios priežasties laikytina, kad UAB „Eurovaistinė“ argumentai nėra pakankami, jog būtų įrodytas reklaminio šūkio teisingumas. Todėl konstatuotina, kad reklaminis teiginys „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ yra neteisingas.

Vertinant reklamos vartotojų suklaidinimo galimybę, atsižvelgta į tai, kad nagrinėjamas reklaminis teiginys naudotas ilgą laiką (nuo 2004 m. iki 2008 m.). Be to, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į tai, kas išdėstyta Reklamos įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, įskaitant ir reklamoje esančią informaciją apie ypatingą kainos pranašumo buvimą.

Vadovaujantis protingumo kriterijumi bei aukščiau įvardintais reklamos vartotojų suklaidinimo vertinimo aspektais, teigtina, kad vidutiniam vartotojui reklaminis teiginys „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ pagrįstai galėjo sudaryti apgaulingą įspūdį, kad Bendrovės vaistinių tinkle jis visais atvejais, net ir tuomet, kai nevykdomos atskiros akcijos, galės pirkti prekes mažiausiomis kainomis palyginus su kitų pavadinimų vaistinėmis. Tokį įspūdį vartotojui, be kita ko, galėjo suformuoti ir ta aplinkybė, kad reklaminiame šūkyje pateikiama nuoroda į kainą, konkrečiu atveju – mažiausią kainą, kuri, kaip prekės savybė, yra vienas svarbiausių vartotojo elgseną (apsisprendimą pirkti) lemiančių veiksnių. Kaip jau buvo minėta šiame nutarime, pastarąjį teiginį patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I¹¹-1099/2001 UAB „IMP Baltic“ v. Konkurencijos taryba. Tokiu būdu darytina išvada, kad nagrinėtas reklaminis teiginys galėjo klaidinti vartotojus ir paveikti jų ekonominį elgesį, skatindamas ne tik apsilankyti UAB „Eurovaistinė“ priklausančiose vaistinėse, tačiau ir įsigyti Bendrovės prekių.

Taip pat paminėtina, kad vartotojas turi teisę iš reklamos gauti teisingą, išsamią informaciją apie prekę ar paslaugą, pasitikėti reklama, o ne pareigą tikrinti informaciją. Kaip nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 15 d. administracinės bylos Nr. I-388-473/2008 UAB „Gintarinė sala“ prieš Konkurencijos tarybą sprendime: „(...) skelbiama informacija netikėti pagrindo nėra, todėl vartotojas neturi pareigos patikrinti paties kelionių organizatoriaus pateiktą informaciją. Ūkio subjektai, prieš naudodami reklamoje tam tikrus teiginius privalo įsitikinti tų teiginių teisingumu.“

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog UAB „Eurovaistinė“ įvairiose informavimo priemonėse nacionaliniu lygmeniu skleistas reklaminis šūkis „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ yra klaidinantis ir pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

Konkurencijos taryba, be kita ko, pažymi, jog nagrinėti reklaminiai teiginiai dėl reklaminės akcijos „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“ bei reklaminis šūkis „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ dėl savo klaidinančio pobūdžio galėjo pakenkti ir kitų ūkio subjektų galimybėms konkuruoti. Tokia išvada darytina atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kadangi 2005 m. lapkričio 17 d. administracinės bylos Nr. A¹-930/2005 UAB „Tele2“ prieš Konkurencijos tarybą nutartyje teigiama, kad vertinant reklaminių teiginių atitiktį Reklamos įstatymo nuostatoms svarbus yra ir reklamos davėjo elgsenos konkurencinėje erdvėje įvertinimas. Neteisingi reklamos teiginiai sudaro reklamos davėjui sąlygas aktyviau skverbtis į rinką išvengiant papildomų sąnaudų, kurios būtų reikalingos esant sąžiningam konkurencinės rinkos dalyvio elgesiui. Dėl to tokia reklamos davėjo pasirinkta elgsena rinkoje veikia ir vieną esminių laisvosios rinkos elementų – sąžiningą konkurenciją.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Tyrimo metu surinkta informacija, kurią patvirtino ir pati Bendrovė, rodo, jog UAB „Eurovaistinė“ iniciatyva ir interesais buvo skelbti nagrinėjami reklaminiai teiginiai, todėl minėta Bendrovė laikytina nagrinėjamų reklamų davėja.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Kadangi tyrimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad skelbiant reklaminę akciją „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“ (radijo stotyse ir televizijoje) bei reklaminį teiginį „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ (įvairiose komunikavimo priemonėse), Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl UAB „Eurovaistinė“ kaltės, konstatuotina, kad ši Bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, bauda skirtina už šių reklaminių teiginių naudojimą:

· „Dėmesio! Dėmesio! „Eurovaistinėje“ vasario mėnesį net 10 proc. nuolaida viskam. Tereikia mokėti „Hansabanko“ kortele ir 10 proc. nuolaida Jūsų. „Eurovaistinė“ – mažiausių kainų lyderė“ (reklaminis teiginys po 15 sekundžių nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2008 m. vasario 27 d. skleistas radijo stotyse: „Radiocentras“ – iš viso 107 kartus; „M1“ – iš viso 106 kartus; „LR-1“ – iš viso 104 kartus);

· „Dėmesio! Dėmesio! „Eurovaistinėje“ vasario mėnesį net 10 proc. nuolaida viskam. Tereikia mokėti „Hansabanko“ kortele ir 10 proc. nuolaida Jūsų. „Eurovaistinė“ – mažiausių kainų lyderė. Rodomas tekstas ekrane: -10 proc. nuolaida* VISOMS PREKĖMS. Akcija vyksta iki 2008 m. vasario 29 d. *nuolaida taikoma atsiskaitant bet kuria „Hansabanko“ mokėjimo kortele“. (reklaminis teiginys po 15 sekundžių nuo 2008 m. vasario 7 d. iki 2008 m. vasario 24 d. transliuotas LTV televizijos kanalu – iš viso 43 kartus);

· „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“ (reklaminis šūkis skirtingose visuomenės informavimo priemonėse nacionaliniu mastu: radijuje, televizijoje, žurnaluose, laikraščiuose, interneto svetainėse ir lauko ekranuose skleistas nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. liepos 5 d.).

Nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba vadovavosi tuo, kad UAB „Eurovaistinė“ skleidžiama reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti, o reklaminės akcijos „10 proc. nuolaida viskam su „Hansabanko“ kortele“ atveju ir suklaidino reklamos vartotojus bei paveikė jų ekonominį elgesį. Be to, buvo atsižvelgta į labai ilgą pažeidimo trukmę, labai didelį skleidimo mastą: UAB „Eurovaistinė“ nagrinėti reklaminiai teiginiai skirtingose komunikavimo su vartotojais priemonėse (radijuje, televizijoje, laikraščiuose, interneto svetainėse, lauko ekranuose) įvairiais laikotarpiais buvo skleidžiami 2004 – 2008 m.

Nustatant baudos dydį taip pat buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – Bendrovė savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms ir nutraukė klaidinančios reklamos (reklaminio šūkio „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“) skleidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7 ir 10 dalimis,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB EUROVAISTINĖ platintus reklaminius teiginius:

- „Dėmesio! Dėmesio! „Eurovaistinėje“ vasario mėnesį net 10 proc. nuolaida viskam. Tereikia mokėti „Hansabanko“ kortele ir 10 proc. nuolaida Jūsų. „Eurovaistinė“ – mažiausių kainų lyderė“;

- „Dėmesio! Dėmesio! „Eurovaistinėje“ vasario mėnesį net 10 proc. nuolaida viskam. Tereikia mokėti „Hansabanko“ kortele ir 10 proc. nuolaida Jūsų. „Eurovaistinė“ – mažiausių kainų lyderė. Rodomas tekstas ekrane: -10 proc. nuolaida* VISOMS PREKĖMS. Akcija vyksta iki 2008 m. vasario 29 d. *nuolaida taikoma atsiskaitant bet kuria „Hansabanko“ mokėjimo kortele“;

- „EUROVAISTINĖ – mažiausių kainų lyderė“, klaidinančia reklama.

2. Įpareigoti UAB EUROVAISTINĖ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, t.y. reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu tokie veiksmai dar tęsiami.

3. Už klaidinančios reklamos naudojimą UAB EUROVAISTINĖ skirti 27 000 Lt (dvidešimt septynių tūkstančių litų) piniginę baudą.

4. Įpareigoti UAB EUROVAISTINĖ per 5 (penkias) darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas