BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL UADB „ERGO LIETUVA“ REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

  • 2007 01 25
  • Nutarimo Nr.: 2S-2
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;
Konkurencijos tarybos narių: Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Sigito Cemnolonskio;
sekretoriaujant Zitai Balsienei;
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Aurimui Jankauskui, Elenai Navickaitei, Valentinui Gavrilovui, Vytautui Gliebui;
dalyvaujant AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Rimvydui Navickui;
dalyvaujant UADB „ERGO Lietuva“ atstovui Artūrui Bikui;
viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl UADB „ERGO Lietuva“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 1S – 82 AB „Lietuvos draudimas“ (toliau - pareiškėja) prašymo atlikti tyrimą dėl galimai klaidinančios reklamos naudojimo pagrindu. Pareiškėjos nuomone, reklamos davėjo UADB „ERGO Lietuva“ naudojama reklama „Patikimiausia draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“...“ pažeidžia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnį ir yra klaidinanti, kadangi: 1. Pagal draudimo įmonių oficialiai 2006-04-28 „Verslo žinių“ priede „Bankai ir draudimas“ skelbtas finansines ataskaitas 2005-12-31 UAB „ERGO Lietuva“ akcininkų nuosavybė sudarė tik 36 486 677 Lt, kai tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas“ - 159 552 728 Lt, t.y. buvo daugiau nei keturis kartus didesnė, nei reklamos davėjos. 2. Pagal aukščiau minėtas 2005-12-31 finansines ataskaitas UAB „ERGO Lietuva“ tiek 2005 m. dirbo nuostolingai, jos nuostoliai buvo 1 970 023 Lt, tiek 2004 m. nuostolingai - jos nuostoliai buvo 1 870 182 Lt, kai tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas“ pelnas 2005 m. buvo 16 960 321 Lt., 2004 m. pelnas buvo 20 518 178 Lt. 3. 2005 m. UAB „ERGO Lietuva“ rinkos dalis buvo tik 14,4 proc., tokia pat dalis priklausė UAB „PZU Lietuva“, kai tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas“ priklausė 34,9 proc. rinkos dalies, t.y. ji buvo daugiau nei du kartus didesnė, nei reklamos davėjos. 4. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos interneto tinklalapyje skelbiamus vartotojų ir draudikų ginčus laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 dėl UAB „ERGO Lietuva“ Komisija gavo 13 vartotojų kreipimųsi, iš kurių 3 iš dalies buvo patenkinti, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-03-31 dėl UAB „ERGO Lietuva“ Komisija buvo gavusi 2 vartotojų skundus, iš kurių dėl vieno UAB „ERGO Lietuva“ taikyta poveikio priemonė, kai tuo tarpu esant daugiau nei dvigubai didesnei rinkos daliai dėl AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 gauta 21 kreipimasis ir tik 1 vartotojo reikalavimas, kuris patenkintas, o laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-03-31 dėl AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų gauti 7 vartotojų skundai ir nė už vieną iš jų netaikytos poveikio priemonės. 5. TNS Gallup 2006 m. vasario 28 d. - kovo 9 d. atliko 500 respondentų (15-74 metų amžiaus gyventojų) apklausą naudodama daugiapakopę atsitiktinę atranką ir paruošė „Draudimo kompanijų spontaninio žinomumo ir įvaizdžio tyrimo ataskaitą“. Ataskaitoje matyti, kad savybę „Patikima draudimo kompanija“ tik 14,7 proc. respondentų priskyrė UAB „ERGO Lietuva“, kai tuo tarpu 47,1 proc. respondentų priskyrė šią savybę AB „Lietuvos draudimas“. Dėl aukščiau pateiktų priežasčių pareiškėja mano, kad UAB „ERGO Lietuva“ reklaminis teiginys yra klaidinantis vartotojus teiginys.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2006-05-23 iki 2006-06-23 LNK ir TV1 kanalu bei nuo 2006-05-25 iki 2006-06-23 per radijo stotį „M-1 plius“ UADB „ERGO Lietuva“ užsakymu buvo transliuojama Elton‘o John‘o koncerto reklama, kurioje buvo skelbiamas reklaminis teiginys „Patikimiausia draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“...“
Siekdama pagrįsti skleidžiamo reklaminio teiginio teisingumą, UADB „ERGO Lietuva“ nurodė, kad draudimo bendrovė priklauso Vokietijos įmonei ERGO Versicherunggruppe AG. Pagrindinė ERGO Versicherunggruppe AG akcininkė yra pasaulinė draudimo bei perdraudimo kompanija Munich Re. 2004 m. ši bendrovė buvo pripažinta patikimiausia perdraudimo bendrove pasaulyje. 2005 m. šis reitingas šiek tiek sumažėjo ir patikimiausios titulą perėmė kita perdraudimo bendrovė Swiss Re. Kadangi Swiss Re neturi su ja susijusių įmonių Lietuvoje, todėl, UADB „ERGO Lietuva“ manymu, patikimiausia draudimo bendrovė, turinti interesų Lietuvoje, yra Munich Re.
Nustatyta, kad UADB „ERGO Lietuva“ yra nagrinėjamos reklamos davėja.
Tyrimo išvados, kuriose UADB „ERGO Lietuva“ skelbtą reklaminį teiginį siūloma pripažinti klaidinančiu, buvo išsiųstos pareiškėjai ir UADB „ERGO Lietuva“.
Pareiškėja dėl tyrimo išvadų pastabų neturėjo.
UADB „ERGO Lietuva“ atstovas viešame posėdyje teigė, kad reklama dėl savo trumpumo, dėl savo neapibrėžtumo, netikslingumo (t.y. joje nebuvo kreipiamas dėmesys į paslaugas, į kainą, nebuvo nurodyta jokia draudimo rūšis) paveikti draudėjų elgesio negalėjo. Teigė, kad žalingų pasekmių taip pat nebuvo. Prašė atsižvelgti, kad pažeidimas buvo nutrauktas dar iki tyrimo pradžios.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Atsižvelgus į tai, siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, antra, ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, ir trečia – ar klaidinanti reklama gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį.
Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
UADB „ERGO Lietuva“ teikia draudimo paslaugas, todėl jos veikla laikytina komercine-ūkine veikla, o per televiziją ir radijo stotį transliuota reklama ir reklaminis teiginys „Patikimiausia draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“...“ tiesiogiai susijusi su pastarosios vykdoma veikla ir skatina naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad LNK, TV1 kanalais bei per radijo stotį „M-1 plius“ transliuotas teiginys „Patikimiausia draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“...“ laikytinas reklama, kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.
UADB „ERGO Lietuva“ pripažįsta, jog įmonės iniciatyva ir interesais buvo skelbtas reklaminis teiginys „Patikimiausia draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“...“, taigi, minėta bendrovė laikytina nagrinėjamos reklamos davėja.
Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais, šiuo atveju - teisingumo. Remiantis teisingumo kriterijumi, reklamoje pateiktus reklaminius teiginius galima pripažinti neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu.
Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatomas draudimo įmonių patikimumas. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija sąrašų, kuriuose būtų vertinamos draudimo įmonės patikimumo atžvilgiu, nesudarinėja. Pati draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ nepateikė pargrįstų įrodymu, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad „ERGO Lietuva“ yra patikimiausia draudimo bendrovė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ nėra reitinguojama kaip patikimiausia bendrovė pasaulyje, o draudimo ir perdraudimo bendrovė Munich Re, UADB „ERGO Lietuva“ bankroto atveju, apsidraudusių bendrovėje asmenų turtinius interesus apsaugotų tik tiek, kiek pati UADB „ERGO Lietuva“ yra perdraudusi savo turto kompanijoje Munich Re. Darytina išvada, kad UADB „ERGO Lietuva“ tinkamai nepagrindė skelbiamo reklaminio teiginio teisingumo reklamos naudojimo metu
Vertinant reklamos vartotojų suklaidinimo galimybę, atsižvelgtina į tai, kad draudimo paslaugos yra specifinės ir reikalaujančios specialių žinių, kad reklamos vartotojas galėtų įsitikinti draudimo bendrovės patikimumu, ar bent palyginti vieną draudimo bendrovę su kitomis. Draudimo rinkoje esant didelei konkurencijai bei esant ribotoms galimybėms objektyviai įvertinti ir palyginti teikiamas draudimo bendrovių paslaugas, svarbų vaidmenį vaidina bendrovės įvaizdis, kurį UADB „ERGO Lietuva“ siekė susikurti Reklamos įstatymo draudžiamais metodais. Tokie draudimo bendrovės veiksmai vertintini kaip klaidinančios reklamos naudojimas, nes neteisingo reklaminio teiginio naudojimas galėjo suklaidinti reklamos vartotojus dėl bendrovės patikimumo ir paveikti jų ekonominį elgesį, t.y. sprendimus ar veiksmus, susijusius su draudimo bendrovės pasirinkimu. Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog UADB „ERGO Lietuva“ reklamoje naudojo klaidinantį reklaminį teiginį „Patikimiausia draudimo kompanija „ERGO Lietuva“...“.
UADB „ERGO Lietuva“ pripažino, kad yra aukščiau minėtos reklamos davėja. Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Kadangi nagrinėta reklama buvo skleista UADB „ERGO Lietuva“ iniciatyva ir interesais ir nebuvo pateikta įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl jos kaltės, konstatuotina, kad ši bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.
Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais už klaidinančios reklamos naudojimą galima taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Konkurencijos taryba, vertindama UADB „ERGO Lietuva“ padarytą Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad bendrovė savo iniciatyva nutraukė pažeidimą dar iki tyrimo pradžios, į tai, kad Konkurencijos taryboje nebuvo gauta vartotojų skundų dėl UADB „ERGO Lietuva“ klaidinančios reklamos naudojimo, į tai, kad reklama buvo neapibrėžta, t.y. joje nebuvo kreipiamas dėmesys į konkrečias paslaugas, į kainą, nebuvo nurodyta jokia draudimo rūšis, bei į tai, kad 2006 m. kovo – rugpjūčio mėnesiais sudarytų draudimo sutarčių skaičius reklamos skleidimo laikotarpiu ir po jo beveik nepakito. Manytina, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pažeidimu nebuvo padaryta esminė žala Reklamos įstatymo saugomiems interesams, todėl laikytina, kad pažeidimas yra mažareikšmis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1 dalimi,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti UADB „ERGO Lietuva“ naudotą reklaminį teiginį „Patikimiausia draudimo kompanija „ERGO Lietuva“...“ klaidinančia reklama.
2. Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UADB „ERGO Lietuva“ administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai” gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas