- 2002 02 28
- Nutarimo Nr.: 22
- Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos
taryba), susidedanti iš
Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko,
J.Rasimavičiaus,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnams
V.Aleksienei, V.Kavaliauskui, P.Kvietkauskienei, J.Malinauskaitei, E.Navickaitei,
A.Sriubienei, J.Šovienei,
proceso dalyviams: UAB „Vienas pasaulis“ direktoriui Vladislavui
Petraškevičiui, direktoriaus pavaduotojui Robertui Stankevičiui, direktoriaus
pavaduotojui Arūnui Medišauskui;
Valstybinės maisto produktų inspekcijos viršininko pavaduotojui
Broniui Paužai, Valstybinės maisto produktų inspekcijos vyriausiajam juristui Rimui
Mockevičiui, Žemės ūkio ministerijos Perdirbtų produktų skyriaus vyriausiajam
specialistui Nerijui Raudoniui,
viešajame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymu Nr.361 patvirtintos „Įvežamų alkoholio produktų privalomojo įvertinimo
tvarkos“ atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Konkurencijos taryba 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr.127 nutarė
pradėti tyrimą dėl VMVT direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.361
patvirtintos „Įvežamų alkoholio produktų privalomojo įvertinimo tvarkos“
atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.
UAB „Vienas pasaulis“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą,
prašydama ištirti, ar minėta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu Nr.
361 patvirtinta „Įvežamų alkoholio produktų privalomojo įvertinimo tvarka“
atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kaip nurodė
pareiškėjas, iki 2001 m. rugsėjo 1 d. įvežant alų į Lietuvą užteko užsienio
šalies alaus gamintojo laboratorijos išduoto kokybės atitikties sertifikato, o nuo
rugsėjo 1 dienos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau-VMVT)
nustatytą tvarką įvežant alų reikalaujama atlikti papildomus tyrimus Nacionalinėje
veterinarijos laboratorijoje, dėl ko padidėja importuotojų kaštai bei sutrumpėja
alaus pardavimo laikas. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos alaus gamintojams užtenka įmonės
laboratorijos išduotų sertifikatų, dėl ko, jo nuomone, ir yra sukuriamos skirtingos
konkurencijos sąlygos ūkio subjektams, veikiantiems alaus rinkoje.
2001 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 361 patvirtintos „Įvežamų
alkoholio produktų privalomojo įvertinimo tvarkos“ 7.1. punkte nurodyta, kad nuo 2001
m. rugsėjo 1 d. importuotojas, įveždamas alkoholinius gėrimus į Lietuvą, turi
pateikti „užsienio valstybės kompetentingos atitikties įvertinimo įstaigos (bandymų
laboratorijos, sertifikacijos įstaigos), akredituotos akreditacijos įstaigos, kuri yra
prisijungusi prie Europos akreditacijos organizacijos arba Tarptautinės laboratorijų
akreditacijos organizacijos arba Tarptautinio akreditacijos forumo Daugiašalių
pripažinimo susitarimų, išduoto atitiktį patvirtinančio dokumento bei dokumento,
nurodančio alkoholio produktų analizės duomenis“. Pagal šią tvarką atlikus
privalomąjį įvertinimą ir nustačius, kad alkoholio produktų siunta atitinka
privalomuosius rodiklius ir reikalavimus, VMVT teritorinė įstaiga išduoda leidimą
realizuoti siuntą - atitiktį patvirtinančiame dokumente uždedama žyma „Realizuoti
leidžiama“, įforminamos importo išleidimo laisvai cirkuliuoti ir kitos muitinės
priežiūros procedūros. Nauja tvarka įsigaliojo nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Iki 2001 m.
rugsėjo 1 d. įvežamų į Lietuvą alkoholio produktų kokybė buvo vertinama pagal 1995
m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1
dalies 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad importuotojai privalo turėti įmonės
gamintojos - užsienio šalies ūkio subjekto išduotą pažymėjimą (sertifikatą),
liudijantį alkoholio produktų kokybę. Tokiu būdu, pagal Alkoholio kontrolės
įstatymą iki 2001 m. rugsėjo mėnesio UAB „Vienas pasaulis“ įveždama alų į
Lietuvos teritoriją, pateikdavo įmonės gamintojos - užsienio šalies ūkio subjekto -
išduotą pažymėjimą (sertifikatą), liudijantį alkoholio produkto kokybę ir ant
kurio VMVT dėdavo savo spaudą „Realizuoti leidžiama“ ir pagal savo nustatytą
tvarką kai kurioms siuntoms imdavo mėginius laboratoriniams tyrimams.
Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. pagal „Įvežamų alkoholio produktų
privalomojo įvertinimo tvarkos“ 7.1. punktą importuotojas įpareigojamas kiekvienai
importuotai siuntai atlikti laboratorinius tyrimus akredituotose laboratorijose bei
padengti to įvertinimo išlaidas pagal VMVT patvirtintus įkainius. Tokius tyrimus galima
daryti ir užsienyje. Šios tvarkos 7.1. punktas įpareigoja importuotojus daryti
įvežamos produkcijos laboratorinius tyrimus akredituotose laboratorijose kiekvienai
siuntai, įvežamai į Lietuvą. Kiekvienai įvežamai į Lietuvą siuntai atliekant
tyrimus akredituotose laboratorijose, išauga importuotojo veiklos kaštai, nes
laboratoriniai tyrimai kas mėnesį sudaro apie 4000 litų. Be to tyrimų atlikimas gali
užsitęsti nuo 4 iki 10 dienų, todėl pareiškėjo teigimu, jam tenka imti banko
kreditus, siekiančius iki 100 tūkstančių litų su 10 procentų metinių palūkanų,
kurios gali siekti iki 10 tūkstančių litų, nes užsitęsia ir produkto pardavimas.
Lietuvos alaus gamintojams, parduodantiems alų vidaus rinkoje,
užtenka pateikti įmonės (gamintojo) laboratorijos atliktų tyrimų duomenis, nes pagal
VMVT nustatytą tvarką iš jų nereikalaujama atlikti tyrimus Nacionalinėje
laboratorijoje.
Pagal UAB „Vienas pasaulis“ pateiktą medžiagą aišku, kad šios
įmonės importuojamo alaus iš Vokietijos, Olandijos, Danijos, Estijos bei Latvijos
gamintojai, kaip ir Lietuvoje, alaus kokybę tikrina savo laboratorijose, kurios išduoda
kokybę patvirtinančius dokumentus kiekvienai siuntai ir kurių veiklą, kaip ir
Lietuvoje, kontroliuoja šių valstybių nacionalinės laboratorijos.
2001 m. spalio 26 d. raštu Nr.11-01-1222, 2001 m. lapkričio 28 d.
raštu Nr.11-01-1324 bei 2001 m. gruodžio 11 d. raštu Nr.11-01-1361 Konkurencijos
tarybos Vartojimo prekių skyrius kreipėsi į VMVT, prašydamas pagrįsti reikalavimo
atlikti įvežamų alkoholio produktų privalomo įvertinimo būtinumą. VMVT 2001 m.
lapkričio 6 d. raštu Nr.01-11-191 pranešė, kad VMVT netenkina užsienio alkoholio
produktų gamintojų laboratorijose išduoti atitikties sertifikatai tik todėl, kad VMVT
savo paruoštos tvarkos 7 punktu nustatė, kad tokius reikalavimus dėl juslinių
rodiklių turi atlikti užsienio valstybės kompetentingos atitikties įvertinimo
įstaigos arba Lietuvos nacionalinė veterinarijos laboratorija. Rašte buvo nurodyta, kad
panaši tvarka yra nustatyta ir kitose Europos šalyse, tačiau tai patvirtinančių
įrodymų (dokumentų) nepateikė. VMVT į Konkurencijos tarybos 2001 m. gruodžio 11 d.
rašto Nr.11-01-1361 pateiktą klausimą, kodėl ruošdama 2001 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymą Nr.361 neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, reikalaujančias, kad importuotojas privalo
turėti įmonės gamintojo -užsienio šalies ūkio subjekto išduotą pažymėjimą
(sertifikatą), liudijantį alkoholio produktų kokybę, atsakė, kad buvo ruošiamos
Alkoholio kontrolės įstatymo minėto straipsnio pataisos. Jose būtų numatyta, kad
importuotojas turi turėti „užsienio valstybės kompetentingos institucijos
pripažintų subjektų (laboratorijos, kitos institucijos ar alkoholio produktų
gamintojos) išduotus alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, kuriuose
taip pat privalo būti pateikti ir deklaruojami kokybės bei nekenksmingumo rodikliai“.
Tačiau pataisų derinimas užsitęsė, todėl nepavyko įstatymo pataisose numatytų
reikalavimų lygiagrečiai įgyvendinti su įsakymu Nr.361 patvirtinta tvarka.
Atlikę tyrimą pareigūnai pasiūlė Konkurencijos tarybai įpareigoti
Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą peržiūrėti „Įvežamų alkoholio
produktų privalomojo įvertinimo tvarkos“ 7.1. punktą, kad jis neprieštarautų
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, ir pavesti VMVT per du mėnesius
Konkurencijos tarybai pranešti apie šio įpareigojimo įvykdymą.
Posėdyje dalyvavęs UAB „Vienas pasaulis“ direktorius
V.Petraškevičius pritarė Konkurencijos tarybos tyrimo išvadoms. V.Petraškevičius
plačiau paaiškino, kokie susidaro bendrovei papildomi kaštai minėto įsakymo pagrindu
atliekant tyrimus laboratorijose. V.Petraškevičius šiuos kaštus suskirstė į tokias
grupes: 1) kaštai, susiję su produkto tyrimo organizavimu; 2) laboratorinio tyrimo
atlikimo kaštai; 3) mėginių atrinkimo procedūra yra gana sudėtinga, todėl šiam
darbui atlikti bendrovėje turi būti parengtas darbuotojas, jam mokamas atlyginimas, be
to, susidaro nemažos transporto išlaidos; 4) nors įsakyme numatytas tyrimo laikas yra 3
dienos, tačiau iš tikrųjų tyrimai vyksta daug ilgiau - vidutiniškai 5-6 dienos,
todėl šiam laikotarpiui įšaldomi bendrovės pinigai. V.Petraškevičius paaiškino,
kad minėta tikrinimo tvarka buvo iš dalies keista, nustatant, kad jei įvežamas alus
tos pačios partijos, kuriai jau buvo atliktas patikrinimas, tikrinti nereikia, tačiau
tai mažai ką pakeitė, nes, pavyzdžiui, būdavo alaus iš skirtingų partijų, ir tokiu
atveju visos siuntos realizavimas yra sustabdomas. V.Petraškevičius paaiškino, kad
bendrovė yra gavusi VMVT pateiktą minėtos tvarkos pakeitimo projektą suderinimui.
V.Petraškevičius užtikrino, kad į Lietuvą įvežamas tas pats alus, kuris yra
tiekiamas ir Europos šalių vartotojams. Jis paaiškino, kad kiekvienas vietinis alaus
gamintojas yra sudaręs su VMVT sutartis, pagal kurias vykdoma gamintojo priežiūra ir
kontrolė, todėl vietinio gamintojo išduotu sertifikatu pasitikima. Tačiau,
V.Petraškevičiaus teigimu, užsienio šalyse gamintojas taip pat yra yra tikrinamas
atitinkamų institucijų, todėl kyla klausimas, kodėl užsienio gamintojo sertifikatu
nepasitikima.
Valstybinės maisto produktų inspekcijos viršininko pavaduotojo
B.Paužos nuomone, kad jei minėta „Įvežamų alkoholio produktų privalomojo
įvertinimo tvarka“ būtų pakeista, tai nelygios sąlygos atsirastų vietiniams alaus
gamintojams eksportuojant alų, nes šiuo atveju gamintojas privalo turėti atitinkamus
dokumentus. B.Pauža teigė, kad, galbūt, užsienio šalyse gamintojams taip pat yra
keliami reikalavimai ir atliekama kontrolė, tačiau oficialiai tai nėra žinoma ir to
negalima patikrinti, be to, Europoje tik vynui yra nustatyta griežta tvarka, kurioje
apibrėžiami reikalavimai dėl kokybės tikrinimo.
Žemės ūkio ministerijos atstovas N.Raudonis teigė, kad Lietuvos
pasirengimo narystei programoje yra numatyta, kad Lietuvoje bus perimamos EK Reglamento
Nr.883/2001/EB, kuriame numatytos taisyklės vyno sektoriaus produktų prekybai su
trečiomis šalimis, nuostatos. Siekiant išvengti skirtingų reikalavimų taikymo, buvo
numatyta parengti kontrolės tvarką visiems alkoholio produktams. N.Raudonis teigė, kad
ES teisėje nustatyta, kad atskiroms pramonės, rinkų sritims, kurių ES dokumentai
bendrai nereglamentuoja, kiekviena šalis - narė gali savo nuožiūra reglamentuoti
produktų judėjimą, gamybą, svarbu tik, kad šis reglamentavimas neprieštarautų
bendriesiems ES dokumentams, todėl Lietuvoje buvo nuspręsta, kad visiems kitiems
alkoholio produktams, kurių ES dokumentai nereglamentuoja, reglamentavimas būtų toks,
kaip ir vyno produktams. N.Raudonis teigė, kad šiuo metu galiojanti Alkoholio kontrolės
įstatymo nuostata, leidžianti įvežti į Lietuvą alkoholio produktus turint įmonės
gamintojos kokybės pažymėjimą, nėra pažeidžiama, nes kiekvienas importuotojas,
įvežęs alkoholio produktų siuntą ir pateikęs kokybės pažymėjimą, ir įsitikinus,
kad jo įvežtas produktas yra saugus, įleidžiama į vidau rinką. Priėmus Alkoholio
kontrolės įstatymo pataisas, bus parengtas poįstatyminis aktas, kuriame bus
detalizuota, kokia tvarka bus taikoma prekybai su trečiomis šalimis ir kokia tvarka
taikoma prekybai su Europos Sąjungos šalimis.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina
valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos
konkurencijos laisvę.
Šio straipsnio 2 dalis detalizuoja 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą
sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės
valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos
konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas
arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių
atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje
konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos
sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra tada, kai
egzistuoja trijų aplinkybių visuma:
1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja
atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;
2) dėl sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų
skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;
3) skirtingų konkurencijos sąlygų įmanoma išvengti vykdant
Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
VMVT 2001 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.361 patvirtintos
„Įvežamų alkoholio produktų privalomojo įvertinimo tvarkos“ 7.1. punkte nustatyti
reikalavimai kiekvienai įvežamai alkoholio produktų siuntai atlikti privalomus
laboratorinius tyrimus Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje , padidina importuotojo
veiklos kaštus ir alaus kainą. Kaštus ir kainą taip pat didina ir galimybė tyrimus
atlikti kiekvienai prekių siuntai užsienio laboratorijose nurodytose minėtos tvarkos
7.1. punkte. Reikalavimai atlikti laboratorinius tyrimus visoms į Lietuvą importuojamoms
alaus siuntoms Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje padidina importuotojo veiklos
kaštus, kurių dydis gali susidaryti iki 4000 litų per mėnesį. Laboratoriniai tyrimai
gali užsitęsti iki 4-5 dienų, dėl ko užsitęsia produkcijos pardavimas bei alaus
realizacijos trukmė, ir ūkio subjektui tenka imti papildomus banko kreditus bei mokėti
palūkanas, kas didina produkcijos kainą ir mažina konkurencingumą.
Vietiniams alaus gamintojams, parduodantiems alų vidaus rinkoje,
reikalavimai atlikti tyrimus Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje netaikomi. Jiems
užtenka pateikti įmonės gamintojos laboratorijos išduotą sertifikatą. Alaus
importuotojams ir vietiniams alaus gamintojams atsiranda skirtingos konkurencijos sąlygos
Lietuvos alaus rinkoje. Savo patvirtintos „Įvežamų alkoholio produktų privalomojo
įvertinimo tvarkos“ 7.1. punktu VMVT suteikia privilegijas vietiniams alaus gamintojams
ir sukuria diskriminacines sąlygas alaus importuotojų atžvilgiu.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad importuotojai privalo turėti
įmonės-užsienio šalies ūkio subjekto išduotą pažymėjimą (sertifikatą),
liudijantį alkoholio produktų kokybę. Tokiu būdu pagal Alkoholio kontrolės įstatymą
iki „Įvežamų alkoholio produktų privalomojo įvertinimo tvarkos“ įsigaliojimo
2001 m. rugsėjo mėnesį, alaus importuotojams užtekdavo pateikti tik įmonės
gamintojos - užsienio šalies ūkio subjekto išduotą pažymėjimą, ant kurio VMVT
dėdavo savo antspaudą, leidžiantį realizuoti įvežamo alaus siuntas.
Remiantis aukščiau išdėstytu, VMVT 2001 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymu Nr.361 patvirtintos „Įvežamų alkoholio produktų privalomojo įvertinimo
tvarkos“ 7.1. punkte įtvirtintas reikalavimas importuotojui kiekvienai importuotai
siuntai atlikti laboratorinius tyrimus akredituotose laboratorijose Lietuvos alaus
gamintojams, parduodantiems alų vidaus rinkoje suteikia palankesnes sąlygas, nes iš jų
nėra reikalaujama atlikti tyrimus Nacionalinėje laboratorijoje, ir tai sukuria
skirtingas konkurencijos sąlygas tarp alaus importuotojų ir Lietuvos alaus gamintojų,
parduodančių alų toje pačioje rinkoje. Šis punktas yra nesuderinamas su Konkurencijos
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d., 19 str. 1 d. 4p.,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1.Įpareigoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą per du
mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo pakeisti
direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.361 patvirtintos „Įvežamų
alkoholio produktų privalomojo įvertinimo tvarkos“ 7.1. punktą, kad neprieštarautų
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
2.Įpareigoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą per 14
dienų apie įvykdytą įpareigojimą pranešti Konkurencijos tarybai.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas