Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 1999 M. BALANDŽIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 155 „DĖL PRIVALOMŲJŲ MAISTINIO AUGALINIO ALIEJAUS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ“ 4.2 PUNKTO ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 2 DALIES REIKALAVIMUS TYRIMO NUTRAUKIMO

  • 2003 03 28
  • Nutarimo Nr.: 1S-26
  • Nutrauktas tyrimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2003 m. kovo 28 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 155 „Dėl privalomųjų maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimų“ 4.2 punkto atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2002 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 154 UAB „Palink“ prašymo pagrindu.
Prašyme UAB „Palink“ (toliau-Pareiškėjas) nurodė, kad Žemės ūkio ministerija (toliau-ŽŪM) 1999 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. 155 „Dėl privalomųjų maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimų“ 4.2 punktu „Fizikiniai ir cheminiai reikalavimai“ nustatė vieningą kokybės rodiklį „p-Anizidino skaičius ne daugiau kaip 3“ (toliau-p-An) visiems augalinės kilmės maistiniams aliejams. Nustatant šį kokybės rodiklį, ministerija neatsižvelgė į ES teisės aktų nuostatas ir mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat įsakymas nebuvo derintas su suinteresuotomis šalimis. Pareiškėjas taip pat pateikė duomenų, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau-VMVT), vadovaudamasi minėtu ŽŪM įsakymu, 2002 m. rugsėjo 23 d. uždraudė UAB „Palink“ realizuoti 7542 litrus importuoto saulėgrąžų aliejaus „Lesieur sunflover“ ir 2484 litrus „Maurel sunflover“, o lapkričio 29 d. - 1790 litrų kukurūzų aliejaus „Lesieur Coru Oil“. Iki tol tokiu importuotu saulėgrąžų ir kukurūzų aliejumi buvo sėkmingai prekiaujama rinkoje ir vartotojų nusiskundimų nebuvo gauta.
Pareiškėjo nuomone, kokybės rodiklis „p-An skaičius ne daugiau kaip 3“ buvo nustatytas siekiant užtikrinti atskirų Lietuvos aliejaus gamintojų išskirtinę padėtį rinkoje, nes šis kokybės rodiklis yra būdingas šalto spaudimo būdu gaminamiems aliejams. Lietuvoje šalto spaudimo būdu rapsų aliejų gamina AB „Obelių aliejus“, o importuojama daugiausia karšto spaudimo būdu pagamintas aliejus, todėl toks kokybės reikalavimas diskriminuoja atskirus ūkio subjektus bei teikia privilegijas AB „Obelių aliejus“.
Atlikdamas tyrimą, vartojimo prekių skyrius nustatė, kad:
Maistinis augalinis aliejus yra plačiai vartojamas maisto pramonėje, visuomeniniame maitinime ir namų ūkyje. Jis išgaunamas iš nuvalytų, smulkiai sutrintų aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių. Priklausomai nuo naudojamos žaliavos, aliejai skirstomi į saulėgrąžų, medvilnės, sojų, garstyčių, kukurūzų, sėmenų, kanapių, žemės riešutų, rapso, alyvų, kokoso, aguonų, dygmino ir kt.
Nepriklausomai nuo aliejaus gamybos būdo bei naudojamų žaliavų, visų rūšių aliejai turi panašias vartojamąsias savybes ir pagal jų naudojimą bei paskirtį yra tinkamas pakaitalas. Nors vartotojai skirtingas aliejaus rūšis gali laikyti nepakankamai pakeičiančiomis viena kitą dėl kainų skirtumo (alyvų, riešutų, sezamų aliejai 2-3 kartus brangesni už saulėgrąžų, rapsų, sojų aliejus), tačiau dėl būdingų tik aliejams savybių (vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, kurios stabdo aterosklerozės vystymąsi, turi priešvėžinį poveikį) bei vartojimo paskirties (žuvies produktų gamyboje, salotų patiekalų ruošimui naudojami tik augalinės kilmės riebalai), jie negali būti pakeičiami gyvulinės kilmės riebalais. Todėl visų rūšių aliejai priskiriami vienai prekės rinkai ir atitinkama rinka apibrėžiama kaip maistinio augalinio aliejaus rinka.
Lietuvos rinkoje dabartiniu metu dominuoja importinis aliejus. Muitinės departamento duomenimis, 2002 metais į Lietuvą buvo įvežta 57,5 tūkst. tonų aliejaus. VMVT duomenimis, stambiausieji importuotojai yra uždarosios akcinės bendrovės „Tikras kelias“, „Klarnetą“, „Saulės dovanos“, „Rivona“, „Eugesta“, „Anira“ ir kt.
Aliejų 2002 metais Lietuvoje gamino trys įmonės: AB „Obelių aliejus“ (rapsų aliejų), AB „Aletolis“, (sėmenų aliejų) ir AB „Aliejus“, kuri perdirba išspaustą žaliavinį aliejų - rafinuoja -dezodoruoja ir išpilsto į butelius. Šių įmonių užimama rinkos dalis nedidelė - 8,9 proc. ŽŪM duomenimis minėtos įmonės 2002 metais pagamino 5,6 tūkst. tonų aliejaus.
Pagrindinius į rinką tiekiamo maisto kokybės bei jo tvarkymo reikalavimus, maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę reglamentuoja LR maisto įstatymas. Įstatymas nustato, kad į rinką teikiamas maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas įpareigoja ŽŪM pagal savo kompetenciją rengti ir tvirtinti maisto kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško maisto gamybos bei teikimo į rinką programas, nustatyti maisto sudėties ir kokybės privalomuosius reikalavimus.
Vykdydama šiuos Maisto įstatymo reikalavimus bei LR Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl rinkos prekių (paslaugų) kokybės priežiūros priemonių“, kuriuo Vyriausybė pavedė ŽŪM pagal ES direktyvas ir „Codex Alimentarius“ (Maisto kodeksas) standartus parengti privalomuosius kokybės reikalavimus augaliniam aliejui, ŽŪM 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155 „Dėl privalomųjų maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimų“ nustatė Lietuvos rinkoje parduodamo vietinės gamybos ir importuoto, tiesiogiai vartojamo maistui augalinio aliejaus kokybės reikalavimus, tarp jų ir kokybės rodiklį „p-An skaičius ne daugiau kaip 3“. Sis kokybės rodiklis nustatytas vienodas visiems aliejams - nepriklausomai nuo gamybos būdo ir žaliavos rūšies. Rodiklis p-An yra vienas iš aliejaus kokybės rodiklių, kuris rodo aliejaus oksidacijos laipsnį: p-An skaičius yra tuo didesnis, kuo aukštesnėje temperatūroje vyksta oksidacija. Aldehidai susidaro antrinės nesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos proceso metu. Net tuo pačiu būdu (šalto ar karšto spaudimo) ir iš tų pačių žaliavų pagamintas aliejus gali turėti skirtingą p-An skaičių. Mokslininkų teigimu, p-An skaičiaus vertė 3 yra mažas dydis ir aldehidai, esantys tokiame aliejuje, tik nežymiai gali veikti žmogaus sveikatą. Tačiau antrinė aliejaus oksidacija vyksta pagal grandininės radikalinės oksidacijos reakcijos mechanizmą, todėl kepant ar kitaip termiškai apdorojant maistą, net nežymus p-An skaičiaus padidėjimas pradiniame aliejuje gali sąlygoti staigų šio skaičiaus augimą iki 100 ir daugiau.
VMVT, kuri kontroliuoja minėto ŽŪM įsakymo vykdymą, 2002 metais ištyrė 100 įvairių importuotojų įvežto aliejaus mėginių, 22 iš jų nustatė padidintą p-An skaičių ir uždraudė aliejaus realizaciją. Be UAB „Palink“, kurios iš 6 ištirtų mėginių 4 neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, VMVT ištyrė ir kitų importuotojų įvežtą aliejų: UAB „Klarnetą“ buvo ištirti 5 mėginiai, 3 iš jų viršijo p-An skaičių; UAB „Rivona“ - atitinkamai 16 ir 5; UAB „VP Market“ - 5 ir 4. Daugiausiai padidintas p-An skaičius nustatytas saulėgrąžų, alyvų ir kukurūzų aliejuose. AB „Obelių aliejus“ gaminto aliejaus p-An rodiklį VMVT 2002 metais tyrė 1 kartą, kuris atitiko nustatytus kokybės reikalavimus. AB „Aliejus“ savo laboratorijoje ištyrė prekyboje esančio aliejaus „Natūra“ p- An rodiklį, jo skaičius buvo 2-2,1.
ŽŪM vienodą p-An rodiklio reikalavimą nustatė tiek Lietuvoje gaminamiems tiek ir įvežamiems aliejams. Nustatant vienodą p-An rodiklio dydį, ministerija rėmėsi tuo metu turėtais informacijos šaltiniais. Atliekant tyrimą ministerija pripažino, kad p-An kokybės rodiklio pakeitimo klausimas yra svarstomas: siekiant išsiaiškinti rodiklio įtaką aliejų kokybei ir jo reglamentavimą atskirose šalyse, pateikti paklausimai per šalies ambasadas Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos, Danijos bei Islandijos institucijoms. Taip pat, 2002 m. gruodžio 18 d. ministerijoje vykusiame augalinio aliejaus kokybinius rodiklius reglamentuojančių ir kontroliuojančių institucijų atstovų pasitarime, atsižvelgiant į skirtingą p-An rodiklio vertinimo traktavimą, nuspręsta per mokslo užsakomąsias programas numatyti lėšas Tyrimams dėl aliejų antrinės oksidacijos rodiklių taikymo ir, pagal gautus duomenis, spręsti minėto įsakymo pakeitimo tikslingumą.
Kauno technologijos universiteto (toliau - KTU) mokslininkų duomenimis, tiriant komercinį valytą (rafinuotą) saulėgrąžų aliejų gauti tokie p-An rezultatai: Floriol - 6,2; Ideal - 8,0; Caroli - 8,9; Rišo - 5,8; Noury - 4,4; AB „Aliejus“ gautų saulėgrąžų aliejaus partijų tyrimai:4,0; 6,1; 5,6; 5,7; 5,6; 4,3; 5,1. KTU Maisto katedroje atliktų mokslinių tyrimų rezultatai: rafinuotas rapsų aliejus - 2,8; 3,0; 3,5; kukurūzų - 3,35; palmių aliejus - 3,8. Mokslininkų nuomone, būtina įvertinti tai, jog dezodoravimo metu, aukštos temperatūros sąlygomis, p-An rodiklis ženkliai didėja ir priklauso nuo riebalinių rūgščių sudėties aliejuje. Kartu KTU mokslininkai teigia, kad neaišku, kokia turėtų būti šio rodiklio vertė. Aišku tik viena, kad šis rodiklis, kaip ir kiti (transizomerų ir vaškų kiekis), priimti privalomuosiuose aliejaus kokybės reikalavimuose, buvo pasirinkti labai neatsakingai, nes nebuvo atlikti jokie tyrimai, nebuvo atsižvelgta į specialistų pasiūlymus ir į ES standartų reikalavimus. Jų nuomone, pirmiausiai reikėtų išskirti aliejaus kategorijas (šalto ir pirmo spaudimo, žaliasis aliejus skirtas rafinavimui bei rafinuotas) ir tik po to tyrimais nustatyti p-An vertes visoms aliejaus rūšims po išgavimo ir rafinavimo bei pasibaigus jo galiojimo laikui.
Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) mokslininkų duomenimis, į Lietuvą importuojama nemažai aukštos kokybės rafinuoto saulėgrąžų aliejaus. Nepastebėta, kad p-An skaičius būtų viršijęs 3 rafinuotame saulėgrąžų aliejuje „Natūra“, „Olitalia“, „Agribetica“, šalto spaudimo saulėgrąžų aliejuje „Panenskij oil“. Tačiau į Lietuvą patenka ir žymiai blogesnės kokybės rafinuoti saulėgrąžų aliejai. Pvz. „Maurel sunflower“ aliejuje p-An skaičius siekė 11,49, saulėgrąžų aliejuje „Taupa“ ir „Vilnius“ p-An skaičius buvo atitinkamai 14,75 ir 12,64.
Respublikinis mitybos centras nurodė, kad siekiant užtikrinti vartotojų saugą, šalies rinkoje prekiauti aukštos kokybės maistiniais augaliniais aliejais nustatytas vienodas p-An rodiklio reikalavimas tiek Lietuvoje gaminamiems tiek ir įvežamiems aliejams. Suprantamas kai kurių importuotojų siekis pirkti kuo pigesnį ir, tuo pačiu, abejotinos kokybės aliejų, tačiau tai prieštarauja vartotojų interesams, nes sumažinus reikalavimus kokybei, bus neįmanoma atskirti geros kokybės aliejaus nuo sugedusio. Kadangi ES teisės aktai šio rodiklio nereglamentuoja, jis neišskiriamas ir tarptautiniame maisto standarte Codex Alimentarius, Respublikinio mitybos centro nuomone, Lietuva neturėtų stabdyti laisvo prekių judėjimo keldama aliejaus kokybei kitus nei ES ar Pasaulio prekybos organizacija reikalavimus, tačiau turi teisę apginti savo šalies vartotojus.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalis detalizuoja 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ir kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Taigi, vadovaujantis įstatymu, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas tik tada, kai egzistuoja šių 3 aplinkybių visuma:
1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;
2) sprendimo pasėkoje atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;
3) skirtingų konkurencijos sąlygų įmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Konkurencijos taryba konstatuoja, kad Žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 155 nesudarė išskirtinių sąlygų AB „Obelių aliejus“ ir nediskriminavo atskirų ūkio subjektų ar jų grupių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2002 metais patikrino 100 importuoto šalto ir karšto spaudimo būdu pagaminto iš įvairių žaliavų aliejaus mėginių ir nustatė, kad tik 22 atvejais aliejus viršijo p-An skaičiaus vertę. Kiti 78 ištirti mėginiai atitiko kokybės reikalavimus. Saulėgrąžų aliejaus, kuris yra populiariausias, iš 32 mėginių atitiko 23, augalinio - iš 6 atitiko 5, kukurūzų -atitinkamai 4 ir 2, rapsų - atitiko visi 14, palmių - 12 ir 1, kokoso atitiko visi 5 mėginiai. Todėl negalima teigti, kad šis kokybės rodiklis būdingas tik rapsų aliejui. Tai patvirtina ir Lietuvos žemės ūkio universiteto pateikti duomenys, kad nepastebėta, jog rafinuotame saulėgrąžų aliejuje „Natūra“, „Olitalia“, „Agribetica“, šalto spaudimo saulėgrąžų aliejuje „Panenskij oil“ p-An skaičius būtų viršijęs 3. Maistinio aliejaus rinkoje konkurencija yra intensyvi ir vartotojai turi galimybę pirkti įvairų aliejų, taip pat ir atitinkantį ŽŪM 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155 nustatytus reikalavimus. Be to, dabartiniu metu AB „Obelių aliejus“ paskelbtas bankrotas. AB „Obelių aliejus“ aliejaus negamina, o tik išpilsto aliejų, kurį pateikia UAB „Tikrasis kelias“.
Atlikta norminių teisės aktų analizė rodo, kad Žemės ūkio ministras, vykdydamas Maisto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, turėjo teisę nustatyti privalomuosius maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimus, tame tarpe ir kokybės rodiklį „p-An ne daugiau kaip 3“. Taigi, šis Žemės ūkio ministro įsakymas yra teisėtas, kadangi buvo priimtas remiantis LR maisto įstatymo reikalavimais.
Tam, kad konstatuoti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, yra būtina nustatyti visų trijų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą. Tai, jog netenkintina bent viena iš jų, leidžia daryti išvadą, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Atlikus tyrimą, nebuvo nustatyta, kad ŽŪM, priimdamas 1999 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 155, pažeidė minėtas aplinkybes, būtinas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui pripažinti. Kokia turėtų būti p-An kokybės rodiklio vertė, ar visoms aliejaus rūšims turėtų būti taikomas vienodas ar skirtingas šio kokybės rodiklio dydis, vieningos nuomonės nepareiškė nei mokslininkai, nei mitybos specialistai. Pažymėtina tik tai, kad visi sutaria, jog būtina atlikti papildomus tyrimus, įvertinti kitų šalių praktiką, suderinti su ES standartais, kad neribotų laisvo prekių judėjimo, ir tada spręsti apie šio kokybės rodiklio patikslinimą arba taikymą.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Konkurencijos tarybos darbo reglamento 66 p., 98 p.,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Nesant įstatymo pažeidimo, tyrimą dėl Žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 155 „Dėl privalomųjų maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimų“ 4.2 punkto atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nutraukti.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas