Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2004-05-14 ĮSAKYMO NR. 1V-167 „DĖL SAUGAUS VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO NUOSTATŲ IR SAUGAUS VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ 2 PUNKTO BEI ŠIUO ĮSAKYMU PATVIRTINTŲ SAUGAUS VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO NUOSTATŲ IR SAUGAUS VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. A11 – 381/2007
Procesinio sprendimo kategorija 7.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

2007 m. balandžio 05 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjų atstovams Linui Vinciūnui, Loretai Andziulytei ir Aidai Bičiūnienei,
atsakovo atstovui Valentinui Gavrilovui,
trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Arūnui Sodoniui, Donatui Drevinskui, Vitalijui Moskvinui ir advokatui Sauliui Avižai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų TEO LT, AB (buvusios akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“), uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų TEO LT, AB (buvusios akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“), uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, valstybės įmonei „Infostruktūra“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai TEO LT, AB (buvusi akcinė bendrovė „Lietuvos telekomas“), uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ (toliau – pareiškėjai, apeliantai) skundu (b. l. 13 – 22, 3 – 12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovas, Konkurencijos taryba) 2006 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 1S-19 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1V-167 „Dėl Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto bei šiuo įsakymu patvirtintų Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.
Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1V-167 „Dėl Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 1V-167) 2 punktas, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Infostruktūra“ (toliau – VĮ „Infostruktūra“) yra pavedama vykdyti saugaus tinklo operatoriaus funkcijas, vertintinas kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas, nes juo šiai įmonei suteikiamos privilegijos, diskriminuojant kitus ūkio subjektus. Pareiškėjų nuomone, sąžiningos konkurencijos laisvės principas pažeistas nurodytai įmonei pavedant vykdyti saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas. VĮ „Infostruktūra“ nėra išskirtinė įmonė, kuri būtų sukurta atlikti tam tikras įstatymu apibrėžtas funkcijas, tai yra įmonė, kuri verčiasi komercine – ūkine veikla. Saugaus tinklo administravimas taip pat vertinamas kaip ūkinė veikla, nes minėtu Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-167 patvirtintų Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų (toliau – Nuostatai) V skirsnyje numatyti operatoriaus veiksmai (Nuostatų 16.3 punkte numatyta, kad operatorius turi teisę reikalauti sumokėti už teikiamas paslaugas) atitinka Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtos ūkinės veiklos požymius. Tačiau paminėta teisės norma VĮ „Infostruktūra“ suteikiamos išimtinės teisės teikti saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo (duomenų perdavimo, telefono ryšio ir kitas) paslaugas visoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms. Šiai įmonei, vienam iš ūkio subjektų, teikiančių Lietuvos Respublikoje duomenų perdavimo, telefonijos ir kitas elektroninių ryšių paslaugas, yra sudaromos išskirtinės sąlygos ir suteikiamas konkurencinis pranašumas analogiškas elektroninių ryšių paslaugas teikiančių pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjų manymu, išimtinės teisės teikti saugaus duomenų perdavimo tinklo paslaugas vienam ūkio subjektui suteikimas yra nesuderinamas su sąžiningos konkurencijos principu. Galiojantys įstatymai nenumato išimtinių teisių suteikimo VĮ „Infostruktūra“ vykdyti saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas, todėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, jog skirtingos sąlygos gali būti sudaromos vykdant teisės aktų reikalavimus, netaikoma. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1705 „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp valstybinių institucijų programoje (IDA)“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 1705) 2 punkte nustatytas konkretus saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo sukūrimo ir naudojimo tikslas, t. y. susijungti su Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų programos (IDA) paslaugų tinklais. Šis konkretus tikslas nėra susijęs su viešaisiais tinklais teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis. Todėl atitinkama saugaus duomenų tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, tarp Lietuvos Respublikos valstybės institucijų struktūrinių padalinių ir Europos Sąjungos valstybių narių perdavimo paslaugų rinka, kai duomenys perduodami saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklu, neturėtų apimti su viešaisiais tinklais susijusių teikiamų paslaugų (duomenų perdavimo, telefonijos ir kitų elektroninių ryšių paslaugų). Ne tik saugų tinklą administruojantis operatorius turi teisę užtikrinti valstybės registrų saugų informacijos perdavimą Lietuvos Respublikos institucijoms, tokią teisę turi ir kiti operatoriai, todėl tokia nuostata riboja kitų ūkio subjektų teises.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 47 – 49) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas yra atskirtas nuo viešojo interneto. Saugus tinklas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos teisės aktais ir atlieka specifines nustatytas funkcijas, o jo vartotojai – išskirtinai Lietuvos Respublikos institucijos, taip pat jis vienintelis prijungtas prie Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų IDA programos tinklų, todėl negali būti pakeičiamas kitais duomenų perdavimo tinklais. Atsižvelgiant į specifinius saugaus tinklo tikslus ir būtinybę užtikrinti šiuo tinklu perduodamos informacijos saugumą, duomenų saugiame tinkle perdavimo paslaugos priskiriamos monopolinio pobūdžio paslaugoms (saugaus tinklo tinkamą funkcionavimą turi užtikrinti vienas subjektas, kuriam tenka visa atsakomybė už saugaus tinklo veiklą). Saugus tinklas neskirtas komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, kai paslaugos teikiamos komerciniais pagrindais, todėl duomenų perdavimo saugiu tinklu paslaugų teikimo rinkoje negali būti skatinama įprasta konkurencija. Tokioje situacijoje, kai dėl atitinkamos rinkos (šiuo atveju – saugaus duomenų tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, tarp Lietuvos Respublikos valstybės institucijų struktūrinių padalinių bei tarp Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir Europos Sąjungos valstybių narių institucijų perdavimo paslaugų rinkos) specifinių bruožų joje nėra ir negali būti konkuruojančių ūkio subjektų, šioje rinkoje negali būti ir konkurencijos sąlygų skirtumų. Pažymėjo, jog Nuostatai reglamentuoja saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paskirtį, funkcijas, duomenų saugos užtikrinimo, tinklo administravimo ir paslaugų teikimo tarifų nustatymo tvarką (Nuostatų 1 p.). Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-167 patvirtintų Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punkte nustatyta, kad jos reglamentuoja prijungimo prie saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir šio tinklo paslaugų teikimo tvarką. Atsižvelgiant į tokią šių teisės aktų paskirtį, visi Nuostatų bei Taisyklių punktai turi būti aiškinami kaip sąlygojantys tam tikras saugaus tinklo operatoriaus teises ar pareigas išimtinai teikiant paslaugas saugaus tinklo ribose. Jokios Nuostatų ar Taisyklių normos negali būti traktuojamos kaip suteikiančios saugaus tinklo operatoriui privilegijas ar išimtines teises veikiant už saugaus tinklo ribų (teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas). Nei Nuostatuose, nei Taisyklėse neužsimenama apie valstybės institucijų prievolę pirkti paslaugas (kurios gali būti ir yra teikiamos ne vien saugaus tinklo ribose) tik iš VĮ „Infostruktūra“ ir nesuteikiama saugaus tinklo operatoriui jokių privilegijų, veikiant už saugaus tinklo ribų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) atsiliepimu į skundą (b. l. 50 – 54) prašė skundo nepatenkinti.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad tinklas sukurtas valstybės institucijų kompiuterinio tinklo (VIKT) pagrindu. 1994 m. VĮ „Infostruktūra“ laimėjo Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos skelbtą projekto „Lietuvos kompiuterinių tinklų kūrimas ir vystymas“ konkursą. Pabrėžė, kad Konkurencijos įstatymas draudžia priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymu, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas tik tada, kai konkurencijos sąlygų skirtumai nėra nulemti įstatymų reikalavimų. Tinklas sukurtas ir jo operatorius parinktas įgyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindų bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1705, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1499 „Dėl Viešųjų paslaugų teikimo supaprastinimo priemonių 2004-2007 metų plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1468 „Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2115 „Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1625 „Dėl Informacijos technologijų saugos valstybinės strategijos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, taip pat šiuose teisės aktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. Teigė, jog tinklo paskirtis yra sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos institucijoms saugiai ir efektyviai keistis informacija tarpusavyje ir tarp institucijų struktūrinių padalinių (Nuostatų 6.2 p.), viena iš tinklo (Nuostatų 7 p.), bet ne tinklo operatoriaus funkcijų ir yra užtikrinti saugų ir efektyvų Lietuvos Respublikos institucijų keitimąsi informacija tarpusavyje ir tarp institucijų struktūrinių padalinių. Tinklo operatoriaus paskirtis – užtikrinti tinklo funkcijų įgyvendinimą (Nuostatų 14 p.). Nuostatų 7.3 punktas nesuteikia teisės tinklo operatoriui veikti ne tik tinklo ribose, todėl Konkurencijos įstatymo normoms jis neprieštarauja. Analogiškai aiškintinos ir kitos Nuostatų ir Taisyklių nuostatos, t. y. visos tinklo operatoriaus vykdytinos funkcijos yra skirtos užtikrinti tinklo paskirties ir funkcijų įgyvendinimą, jos vykdytinos saugaus tinklo ribose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Infostruktūra“ atsiliepimu į skundą (b. l. 75 – 82) prašė skundą atmesti.
VĮ „Infostruktūra“ nurodė, kad saugaus tinklo paslaugos suteikimas įmonei pagrįstas objektyviais argumentais. Saugaus tinklo tikslų ir paskirties specifika lemia jo uždarumą, todėl išimtinių teisių suteikimas įmonei yra paremtas viešojo saugumo, informacijos apsaugos interesais. Saugaus tinklo administravimo funkcijos priskyrimas įmonei yra tiesioginis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų realizavimas, nes minėtu tinklu bus keičiamasi ne tik informacija, kuriai keliami griežti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai, bet ir informacija, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį. Teigė, jog Vidaus reikalų ministerija saugaus tinklo administratoriumi paskyrė įmonę, nes ji yra Vidaus reikalų ministerijos kaip paslapčių subjekto įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kuriam pavestos tam tikros funkcijos paslapčių apsaugos srityje. Nurodė, kad nėra Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytos normos apibrėžtų požymių, kurie leistų teigti, kad konstatuotinas minėtos normos pažeidimas. Duomenų perdavimas saugiame tinkle yra labai specifinė veikla, kuri yra monopolinio pobūdžio, negali būti konkuruojančių ūkio subjektų, negali būti ir konkurencijos sąlygų skirtumų. Saugaus tinklo administravimo veikla yra grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. Pažymėjo, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog įslaptintos informacijos apsaugos politiką formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gruodžio 31 d. nutarimu  Nr. 1705 įgaliojo Vidaus reikalų ministeriją koordinuoti atitinkamų duomenų bazių, įskaitant saugų tinklą, kūrimą, priežiūrą ir administravimą. Vidaus reikalų ministerija kaip saugaus tinklo administravimą koordinuojanti institucija paskirta neatsitiktinai, o įvertinant objektyvų poreikį užtikrinti saugiu tinklu perduodamos informacijos konfidencialumą ir slaptumą. Vidaus reikalų ministerija operatoriumi paskyrė įmonę, kurią programoje nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kurios steigėjas yra Vidaus reikalų ministerija. Pabrėžė, kad šios funkcijos perdavimas ir įgyvendinimas reiškia perduotų valstybės funkcijų – viešųjų monopolinio pobūdžio paslaugų – teikimą. Įgyvendinant šį tikslą, nesiekiama pelno už teikiamas paslaugas, bet už kainą, kuri turi padengti ekonomiškai pagrįstas gamybos sąnaudas ir užtikrinti pelną, sąlygojantį plėtrą ir infrastruktūros gerinimą, atsižvelgiant į paslaugų poreikį, jų socialinę reikšmę, infliaciją, kitus veiksnius, sąlygojančius jų dydį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 756 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir apskričių viršininkų įsteigtų ir jiems priskirtų valstybės įmonių bei viešųjų įstaigų teikiamų monopolinio pobūdžio prekių ir paslaugų kainų bei tarifų nustatymo bendrosios tvarkos patvirtinimo“), įgyvendinti valstybės, atsakingos už saugaus tinklo sukūrimą ir administravimą, subjektiškumą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 96 – 101) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad vertinant Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1V-167 2 punkto atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) ar juo neteikiama privilegijų arba nediskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės; 2) ar dėl jo neatsirado, ar negali atsirasti skirtingos konkurencijos sąlygos atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) ar skirtingas konkurencijos sąlygas nulėmė Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymas. Teismas nurodė, kad saugus tinklas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos teisės aktais ir atlieka specifines nustatytas funkcijas, o jo vartotojai – išskirtinai Lietuvos Respublikos institucijos, taip pat jis vienintelis prijungtas prie Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų (IDA) programos tinklų, todėl negali būti pakeičiamas kitais duomenų perdavimo tinklais. Saugaus duomenų perdavimo paslauga apima išskirtinai šio tinklo administravimo ir su nustatytų funkcijų atlikimu susijusias paslaugas, šis tinklas savo funkcijomis nėra viešasis ryšių tinklas, jis atskirtas nuo interneto, juo teikiamų paslaugų kainos nustatomos Vidaus reikalų ministro įsakymu, suderinus su Konkurencijos taryba. Saugaus tinklo funkcijų ir tikslų specifiškumas sąlygoja duomenų saugiame tinkle perdavimo paslaugų priskyrimą monopolinio pobūdžio paslaugoms. Teismas taip pat nurodė, kad saugiu tinklu teikiamos paslaugos nėra laisvoje rinkoje esanti prekė, o šis tinklas skirtas specifiniams tikslams pasiekti, o ne komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, kai paslaugos teikiamos komerciniais pagrindais. Tokioje situacijoje, kai dėl atitinkamos rinkos specifinių bruožų joje nėra ir negali būti konkuruojančių ūkio subjektų, šioje rinkoje negali būti ir konkurencijos sąlygų skirtumų. Atsižvelgiant į tai, Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1V-167 2 punktas, kuriuo VĮ „Infostruktūra“ yra pavedama vykdyti saugaus tinklo operatoriaus funkcijas, nevertintinas kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas. Teismas, įvertinęs Nuostatų 1 punkto ir Taisyklių 1 punkto nuostatas, kurios reglamentuoja šių teisės aktų paskirtį, padarė išvadą, kad visi Nuostatų bei Taisyklių punktai turi būti aiškinami kaip sąlygojantys tam tikras saugaus tinklo operatoriaus teises ar pareigas, teikiant paslaugas saugaus tinklo ribose. Jokios Nuostatų  ar Taisyklių normos negali būti traktuojamos kaip suteikiančios saugaus tinklo operatoriui privilegijas ar išimtines teises veikti už saugaus tinklo ribų (teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas). Teismas pažymėjo, jog saugaus tinklo operatorius, vadovaujantis Nuostatų 7.8.2 punktu ir Taisyklių 18.3.2 punktu, gali teikti prie saugaus tinklo prisijungusioms institucijoms tinklalapių prieglobos paslaugą šiame tinkle. VĮ „Infostruktūra“ turi teisę teikti tinklalapių prieglobą ir už saugaus tinklo ribų (viešajame internete), tačiau šiuo atveju ji neturi jokių privilegijų kitų atitinkamą paslaugą teikiančių subjektų atžvilgiu. Todėl šiomis nuostatomis nėra diskriminuojami kiti tinklalapių prieglobos paslaugas viešajame internete teikiantys subjektai. Įvertinęs Nuostatų 7.9.2 ir 16.5 punktus, teismas pažymėjo, kad nors interneto paslaugų pirkimą galima laikyti nespecifine saugaus tinklo, kuris yra atsietas nuo interneto, funkcija ir šioms paslaugoms nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų įkainių, Nuostatuose nėra nustatyta prievolė institucijoms vykdyti pirkimus tik per VĮ „Infostruktūra“, todėl ši nuostata nesuteikia saugaus tinklo operatoriui privilegijų veikiant už saugaus tinklo ribų. Nurodė, jog Taisyklių 18.14 punktas kitiems tinklų operatoriams neužkerta kelio siūlyti ir teikti telefono ryšio paslaugas institucijoms, nes Taisyklėse nėra prievolės valstybės institucijoms šias paslaugas pirkti tik iš VĮ „Infostruktūra“. Teismas pabrėžė, kad operatorius pagal paminėto įsakymo prasmę ir Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 29 dalies prasmę (kuri atitinka pareiškėjus) yra skirtingos kategorijos, skiriasi pareiškėjų ir saugaus tinklo operatoriaus statusas. Įsakymas nediskriminuoja atskirų ūkio subjektų, nes saugus tinklas savo funkcijomis ir paskirtimi nėra viešas tinklas, tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymas operatorių apibrėžia kaip ūkio subjektą, teikiantį ar turintį teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar susijusias priemones. Pareiškėjai nepagrįstai remiasi Elektroninių ryšių įstatymu, nes saugaus tinklo administravimas nepatenka į elektroninių ryšių, teikiamų viešaisiais tinklais, sąvoką. Saugaus tinklo administravimo veikla priskirtina viešojo pobūdžio paslaugoms, kuriomis įgyvendinamos valstybės funkcijos. Konkurencijos taryba pagrįstai nurodė, kad saugus tinklas nėra skirtas komercinio – ūkinio pobūdžio veiklai vykdyti. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1136 „Dėl valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 1136) 2 punktą, Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nustatė, kad teikiant viešąsias monopolinio pobūdžio paslaugas, kuriomis realizuojamos valstybės funkcijos, nėra ir negali būti konkuruojančių subjektų, o to pasekmė yra konkurencijos sąlygų skirtumų nebuvimas. Teismas pažymėjo, jog Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas Europos Sąjungos Sutarties 86 straipsnio 2 dalies normas, kurios iš esmės atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, daugelyje bylų nurodė, kad kiekvienoje valstybėje – narėje gali būti valstybės įmonei suteikiamos išimtinės tam tikros veiklos organizavimo ir vykdymo teisės, kurias realizavus apribojama konkurencija arba ji apskritai eliminuojama, jeigu tai yra objektyviai būtina tam tikros institucijai priskirtos veiklos vykdymui ir jos funkcijų įgyvendinimui. Įmonės viena iš funkcijų yra saugaus tinklo administravimas, tai yra nurodyta ir jos steigimo dokumentuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose. Taigi pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad kai kurios Nuostatų ir Taisyklių normos suteikia saugaus tinklo operatoriui privilegijas ar išimtines teises veikti už saugaus tinklo ribų duomenų perdavimo, telefonijos ir kitų elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjų skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 104 – 112) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus VĮ „Infostruktūra“ paskyrimą bei suteiktas funkcijas, taip pat šiuo tinklu teikiamas paslaugas ir dėl to netinkamai aiškino Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo ribas. Išimtinės teisės teikti saugaus tinklo paslaugas, tarp kurių nurodytos ir viešosios elektroninių ryšių paslaugos, vienam ūkio subjektui suteikimas yra nesuderinamas su sąžiningos konkurencijos principu ir iškraipo konkurenciją.
2. Teismas pripažino, jog jokios Nuostatų ar Taisyklių normos negali būti traktuojamos kaip suteikiančios saugaus tinklo operatoriui privilegijas ar išimtines teises veikti už saugaus tinklo ribų (teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas), tačiau akivaizdu, jog šie teisės aktai suteikia išimtines teises saugaus tinklo operatoriui veikiant ne tik šio tinklo ribose.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 133 – 135) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamos paslaugos nėra laisvoje apyvartoje esanti prekė. Teikiant tokias paslaugas negali būti skatinama įprasta konkurencija, šios paslaugos priskirtinos monopolinio pobūdžio paslaugoms. Tokioje rinkoje negali būti konkuruojančių ūkio subjektų ir konkurencijos sąlygų skirtumų. Saugaus tinklo paslaugų teikimo įkainiai turi būti nustatomi taip, kad padengtų saugaus tinklo operatoriaus ekonomiškai pagrįstas sąnaudas bei leistų jam efektyviai organizuoti savo darbą ir tobulinti šio tinklo infrastruktūrą. Saugaus tinklo operatorius, teikdamas saugaus tinklo paslaugas, neturi gauti pelno, kurį galėtų panaudoti savo konkurencinės padėties pagerinimui kitose rinkose.
2. Visi Nuostatų ir Taisyklių punktai turi būti aiškinami kaip sąlygojantys tam tikras saugaus tinklo operatoriaus teises ar pareigas išimtinai teikiant paslaugas saugaus tinklo ribose. Šių teisės aktų normos negali būti traktuojamos kaip suteikiančios saugaus tinklo operatoriui privilegijas ar išimtines teises veikiant už šio tinklo ribų (teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas). Jose neužsimenama apie valstybės institucijų prievolę pirkti paslaugas (kurios gali būti ir yra teikiamos ne vien saugaus tinklo ribose) tik iš VĮ „Infostruktūra“ ir nesuteikiama saugaus tinklo operatoriui jokių privilegijų veikiant už saugaus tinklo ribų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 119 – 123) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas tinkamai įvertino saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus paskyrimą.
2. Visos šio tinklo operatoriaus funkcijos yra skirtos užtikrinti tinklo paskirties bei funkcijų įgyvendinimą ir vykdytinos tinklo ribose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Infostruktūra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125 – 131) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjai nepagrįstai sutapatina saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą ir juo teikiamas integruotas paslaugas bei papildomas paslaugas.
2. Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 1V-167 nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies draudimo teikti privilegijas ar diskriminuoti atskirus ūkio subjektus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.
Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad Konkurencijos taryba (atsakovas) nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Konkurencijos taryba (atsakovas) turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. Iš pridėtos Konkurencijos tarybos bylos Nr. 2.1-07 matyti, kad nagrinėjamuoju atveju tyrimas buvo pradėtas ne atsakovo iniciatyva, o pagal pareiškėjų 2004 m. gruodžio 17 d. atsakovui pateiktą prašymą „pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą ir imtis priemonių pakeisti ar panaikinti konkurenciją ribojantį įsakymą“ (Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 1V-167). Nurodytų Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo prasme tai reiškia, kad šiuo atveju atsakovas privalėjo ištirti, ar Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 1V-167 atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus tik ta apimtimi, kaip nurodyta pareiškėjų minėtame (2004-12-07) prašyme; atsakovas pagal savo įgalinimą galėjo (turėjo teisę) tirti nurodytą įsakymą platesne apimtimi, tačiau to daryti neprivalėjo. Todėl konstatuotina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu teismas turėjo patikrinti pareiškėjų skundžiamo nutarimo pagrįstumą tik ta apimtimi, kuri pareiškėjų buvo nurodyta jų 2004 m. gruodžio 7 d. skunde.
Iš nurodyto pareiškėjų 2004 m. gruodžio 7 d. skundo (atsakovo gauto 2004-12-17) turinio bei jo prašomosios dalies matyti, kad pareiškėjai minėtą prašymą argumentavo aplinkybėmis, kad išimtinės teisės teikti saugaus duomenų perdavimo tinklo paslaugas suteikimas vienam ūkio subjektui – VĮ „Infostruktūra“ pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, o tuo pačiu ir jų (pareiškėjų) teises dalyvauti teikiant šią paslaugą (b. l. 1-3). Šiame prašyme nebuvo minimos tam tikras Nuostatų ar Taisyklių nuostatos (punktai) ir, atitinkamai, nebuvo prašoma ištirti atskirų Nuostatų bei Taisyklių punktų atitikimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, o buvo kritikuojamas pateiktas Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 1V-167 konceptualus nurodyto klausimo išsprendimas. Todėl kolegija daro išvadą, kad tam tikri Nuostatų bei Taisyklių punktai (nuostatos) nepatenka į pareiškėjų skundo dalyką, ir dėl to teismo neturi būti tiriami (tikrinami) jų atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams aspektu.
Pareiškėjų skundžiamas atsakovo nutarimas priimtas ne Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio (kuriame išvardinti Konkurencijos tarybos nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą) pagrindu, o šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, baigę tyrimą, bylą su savo išvadomis ir pasiūlymais perduoda nagrinėti Konkurencijos tarybos posėdžiui arba Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka tyrimą nutraukia. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą (2004-04-15 įstatymo Nr. IX-2126 redakcija) tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu paaiškėja, kad nėra teisės pažeidimo sudėties. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis nurodyta Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata minėtoje pridėtoje byloje esantys Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2005 m. liepos 4 d. bei 2006 m. vasarinio 2 d. išvados ir pasiūlymai (b. l. 72-78 ir 132-137) negali būti prilyginami Konkurencijos tarybos nutarimams ir ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu neturi savarankiškos teisinės reikšmės. Konkurencijos tarybai atnaujinus tyrimą, ji turėjo teisę jį (tyrimą) nutraukti Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pagal savo kompetencijos pareigūnų atžvilgiu viršijimo principą. Kolegija taip pat pažymi, kad nutraukus tyrimą šiuo pagrindu bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms pareiškėjams išlieka teisė kreiptis dėl tyrimo atnaujinimo (o atsakovui – teisė nutrauktą tyrimą atnaujini) Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 4 dalies (2004-04-15 įstatymo Nr. IX-2126 redakcija) pagrindu.
Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas turėjo atlikti Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo (šio įsakymo nustatytos koncepcijos dėl išimtinės teisės teikti saugaus duomenų perdavimo tinklo paslaugas suteikimo VĮ „Infostruktūra“) atitikimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Kolegija pažymi, kad nurodyto draudimo pažeidimo faktas (be šioje dalyje nurodytos išimties) gali būti konstatuotas, kai nustatoma dviejų aplinkybių visuma: 1) kai priimtas teisės aktas arba kitas sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja tam tikrus ūkio subjektus ar jų grupes, 2) kai dėl tokių teisės akto arba sprendimo gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Todėl sprendžiant šį ginčą yra būtina nustatyti (išaiškinti), ar Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimas patenka į atitinkamos rinkos sferą, kurioje konkuruoja kiti (be VĮ „Infostruktūra“) ūkio subjektai (šiuo atveju pareiškėjai). Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateiktas atitinkamos rinkos (šio įstatymo taikymo prasme) apibrėžimas, pagal kurį atitinkama rinka - tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Šioje situacijoje kalbama apie prekę - saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimą. Šios prekės esmė ir paskirtis - apsaugoti valstybinės reikšmės duomenų perdavimo tinklą nuo bent kokių galimų kitų subjektų (ne valstybės institucijų, kurioms tokie duomenys yra specialiai skirti) įsiveržimų. Šie tikslas ir paskirtis, kolegijos manymu, nulemia atitinkamos rinkos specifiką ir aplinkybę, kad tokių paslaugų (funkcijų) atlikimas yra (turi būti) monopolizuotas. Tai reiškia, kad operatorius Elektroninių ryšių įstatymo taikymo prasme (šiuo atveju pareiškėjai) negali būti šios rinkos dalyvis ir tuo pačiu konkuruoti su specialiu subjektu (VĮ „Infostruktūra“) teikiant tokio pobūdžio paslaugas, nes (kaip nurodyta Elektroninių ryšių įstatymo 3 str. 29 d.) operatorius (pareiškėjai) yra ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar susijusias priemones, o valstybinio duomenų perdavimo tinklo apsaugojimas būtent nuo viešojo ryšio tinklo yra vienas iš pagrindinių tikslų, kuris yra siekiamas Vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-167.
Dėl nurodytų argumentų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais (motyvais) ir teismo padarytomis išvadomis bei jiems pritaria.
Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
 
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Nijolė Piškinaitė
Arūnas Sutkevičius