Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant atsakovo Konkurencijos tarybos atstovei Jolantai Stadalnikaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui,

pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airines“ atstovams advokatams Henrikui Celencevičiui ir Mariui Devyžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airines“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas AB „flyLAL – Lithuanian Airines“ kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti LR Konkurencijos tarybos 2006-11-02 nutarimą Nr. 1S-121, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms.

Skundu paaiškino, kad kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kadangi dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų negali vykdyti lėktuvų eksploatavimo angaro statybos darbų pagal galiojantį statybos leidimą, o pareiškėjo konkurentams „AIR BALTIC CORPORATION“ filialas ir UAB „BALTIC maintenance“, trečiasis suinteresuotas asmuo nesudaro jokių kliūčių vykdyti veiklos oro uosto teritorijoje ir taip piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir riboja konkurencija.

2006-11-02 nutarimu Nr. 1S-121 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo nuostatoms“ atsisakydamas pradėti tyrimą dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms atsakovas rėmėsi tik dviem argumentais: 1) Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimo yra tik prielaidos, nėra gauta duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir 2) pareiškėjo minimi Angaro statybos ir jo Statybos leidimo teisėtumo klausimai, taip pat Oro uosto atsisakymo išduoti leidimus patekti į Oro uosto teritoriją teisėtumo klausimas spręstini pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų reikalavimus. Tokių klausimų sprendimas nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai. Pareiškėjo manymu, nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas nustatytais faktais, teisės aktų normomis, todėl pažeidžia Viešojo administravimo įstatymą ir turi būti panaikintas. Pagal Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. Konkurencijos taryba tiria piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Pareiškėjui pateikus įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas atitinkantį pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų (pateikus duomenis ir dokumentus, leidžiančius pagrįstai įtarti apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi), atsisakyti pradėti tyrimą tuo pagrindu, jog tirti pareiškime nurodytus faktus nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai, galima tik tuo atveju, jeigu nurodytos aplinkybės nepatenka į Konkurencijos įstatymo reguliavimo sritį, o šiuo konkrečiu atveju - aplinkybės neleidžia pagrįstai įtarti esant atitinkamo ūkio subjekto piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Pareiškėjas pateikė jam žinomus duomenis ir pridėjo visus tokius duomenis pagrindžiančius įrodymus: teisę vykdyti statybas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste patvirtinančius dokumentus, Trečiojo suinteresuoto asmens dominavimą patvirtinančius duomenis, dominuojančio ūkio subjekto veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi - atsisakoma suteikti leidimus priėjimui prie esminių išteklių, ribojama gamyba ir techninė pažanga, kitaip ribojama konkurencija. Iš pateiktų įrodymų bei nurodytų duomenų laikytina, jog Konkurencijos taryba galėjo ir turėjo pagrįstai įtarti, kad yra Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Įstatymas nereikalauja pateikti visų duomenų ir dokumentų, o tik tuos, kurie leistų Konkurencijos tarybai įtarti pažeidimą ir pradėti tyrimą bei aiškintis ar kiti egzistuojantys duomenys ir dokumentai patvirtina pareiškime pareiškėjo nurodytas ar galbūt ir kitas aplinkybes. Tuo tarpu Konkurencijos taryba, gavusi pareiškėjo pareiškimą, kuriame buvo pateikta pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, ir su kuriuo buvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, nesiaiškino, ar padarytas toks pažeidimas.

Teigė, kad pateikė pakankamai aplinkybių ir duomenų bei įrodymų, kurie, remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis, leidžia pagrįstai manyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, tai yra atlieka veiksmus, kuriais sudaromos kliūtys kitiems ūkio subjektams konkuruoti atitinkamoje rinkoje, konkrečiai - riboja esminių išteklių suteikimą. Pareiškime nurodyti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai ir jų tyrimas priklauso Konkurencijos įstatymo reguliavimo sričiai, o tuo pačiu ir atsakovo kompetencijai. Atsakovas atsisakyti pradėti tyrimą neturėjo pagrindo. Nutarime atsisakyti pradėti tyrimą nurodytos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik atlikus tyrimą. Pareiškėjo atstovė teisme prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Konkurencijos taryba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 119-122 1t.) paaiškino, kad priėmė ir išnagrinėjo pareiškimą bei tvarkomajame posėdyje priėmė atitinkamą sprendimą. Dėl šios priežasties nėra aiškus pareiškėjos prašymas įpareigoti Konkurencijos tarybą priimti pareiškimą. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti pareiškėjas pateikdamas pareiškimą dėl tyrimo atlikimo. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1055/2004, konstatavo, kad tokių aplinkybių nurodyme savaime nenulemia būtinumo pradėti tyrimą, nes jose yra reiškiamas subjektyvus prašančio atlikti tyrimą asmens požiūris. Šitos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos tarybos turi būti įvertinamos, siekiant nustatyti pažeidimų požymius, pakankamus pradėti tyrimą. Konkurencijos įstatyme nėra įtvirtintų tikslių kriterijų ar detalizuojančių teisės normų, kuriomis Konkurencijos taryba turėtų vadovautis nagrinėdama, ar pareiškimą pateikusio asmens nurodytos aplinkybės atitinka visus požymius, reikalingus tyrimui pradėti. Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą išanalizavusi pareiškėjo nurodytus pažeidimo požymius, ir vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 str. pagrindais priėmė nutarimą. AB Pareiškėjo 2006-10-06 pareiškime nurodomi įvairūs faktai, kurie yra susiję su kitų teisės aktų, o ne Konkurencijos įstatymo taikymu. Nurodoma, kad tarp pareiškėjo ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas kyla nesutarimų dėl Statybos įstatymo taip pat Aviacijos įstatymo ir kitų su tuo susijusių teisės aktų reglamentuojamų teisinių santykių. Nors pareiškėjas nurodo, kad pareiškimo pagrindas yra Konkurencijos įstatymo 3, 9, 23, 25 ir 40 straipsniai, tačiau pateikdamas konkrečius paaiškinimus dėl tokio pagrindo buvimo, remiasi su Konkurencijos įstatymu tiesiogiai nesusijusiomis aplinkybėmis. Tiek iš 2006 m. spalio 6 d. pareiškimo, tiek iš VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006 m. rugpjūčio 31 d. rašto bei AB „flyLAL - Lithuanian Airines“ 2006 m. rugsėjo 1 d. rašto matyti, kad ginčas tarp šių įmonių kyla dėl žemės sklypo, kuriame ketinama statyti lėktuvų eksploatavimo angarą, naudojimo pagrindų, taip pat dėl statybos leidimo teisėtumo, dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymo išduoti leidimus patekti į oro uosto teritoriją teisėtumo. Atsakovas nurodė, kad šių klausimų sprendimas nėra priskirtas Konkurencijos tarybos kompetencijai, todėl net ir pradėjusi tyrimą Konkurencijos taryba neturėtų galimybės nustatyti, ar šie VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai buvo teisėti, ar ne. Pagal Aviacijos įstatymo 66 straipsnio 5 dalį oro uostuose ir oro eismo paslaugas teikiančiose įmonėse yra nustatomos riboto patekimo vietos. Asmenys gali būti įleidžiami į oro uosto ar oro eismo paslaugas teikiančios įmonės riboto patekimo vietas, jeigu jie turi galiojantį oro uosto ar oro eismo paslaugas teikiančios įmonės Civilinės aviacijos administracijos nustatyti tvarka išduotą leidimą. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, leidimų išdavimo tvarkos nustatymas yra priskirtas kitai valstybės institucijai, t.y. Civilinės aviacijos administracijai, kuri taip pat yra atsakinga ir už daugelį kitų su civilinės aviacijos veikla susijusių klausimų, įskaitant ir įvairių rūšių statybos veiklos priežiūrą, taip pat saugumo klausimus civilinės aviacijos srityje. Todėl vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Konkurencijos taryba konstatavo, kad tirti minėtus pareiškėjo pareiškime išdėstytus faktus jai nepriklauso. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, privaloma preliminariai įvertinti tikimybę, kad pareiškėjo nurodyti faktai gali atitikti pažeidimo požymius, tuo tarpu tiksliai rinka apibrėžiama ir situacija išnagrinėjama atliekant tyrimą. Iš pareiškėjo pateikiamo rinkos apibrėžimo matyti, kad jo skundo esmę sudaro ne tam tikri VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kaip ūkio subjekto, vykdomi veiksmai, o būtent VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kaip tam tikras administracines ir valdymo funkcijas vykdančio subjekto, elgesys. Ginčas tiesiogiai yra susijęs su kitų teisės aktų, kurių priežiūrą ir tinkamą įgyvendinimą turi užtikrinti kitos valstybės institucijos, taikymu. Konkurencijos taryba neatmeta tikimybės, kad, įstatymų nustatyta tvarka nustačius VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų neteisėtumą, tai galėtų būti siejama ir su Konkurencijos įstatymo pažeidimu. Tačiau tokiu atveju pirmiausia turėtų būti nustatyta, kad veiksmai iš tikrųjų buvo neteisėti kitų įstatymų aspektu, be to, turėtų būti pateikta duomenų apie tai, kad tokie neteisėti veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo pažeidimo požymius. Konkurencijos taryba nereikalauja, kad pateikiant pareiškimą būtų pateikti visi su įtariamu pažeidimu susiję įrodymai, tačiau tyrimas negali būti pradėtas vien remiantis pareiškėjo spėjimais ar įtarimais. Pareiškėjas savo pareiškime iš esmės išdėstė tik savo abejones ir vertinimus, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atliekami veiksmai, susiję su Statybos įstatymo ir Aviacijos įstatymo reglamentuojamais teisiniais santykiais, gali reikšti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas siekį sudaryti pareiškėjui kliūtis sėkmingai konkuruoti rinkoje. 2006-10-19 papildomame prašyme pareiškėjas nurodė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atliekami veiksmai galėtų būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 9 str. pažeidimas, tačiau papildomų duomenų apie šią nuostatą galėjusius pažeisti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmus nurodyta nebuvo. Pareiškėjas išdėstė savo verslo strategijos ir planuojamų veiksmų esmę ir nurodė, kad tokia strategija būtina, norint sėkmingai konkuruoti rinkoje. Konkurencijos teisės normos nėra skirtos tam, kad sudarytų įmonėms palankesnes sąlygas įgyvendinti jų verslo planus, konkurencijos teisė gina konkurenciją, bet ne konkurentus. Pareiškėjas ir papildomame prašyme nepateikia jokių papildomų įrodymų dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, o tik išreiškia savo nuogąstavimus dėl galimų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas tikslų. Taip pat tiksliai nenurodoma ir kokiu būdu galėjo būti pažeistas Konkurencijos įstatymo 9 str. 2 p. draudžiantis prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams. Remiantis išdėstytu, Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 5 p., Konkurencijos taryba konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimo Konkurencijos įstatymo 9 str. 2 p. pažeidimo yra tik prielaidos. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovai prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Vilniaus tarptautinis oro uostas prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė (b.l.68-73 1 t) ir teisminio nagrinėjimo metu atstovas paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir Oro uosto yra kilęs ginčas, kurio dalykas - statybos teisinių santykių įgyvendinimas. Tokio ginčo nagrinėjimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams. Jis nesusijęs su konkurencinės politikos įgyvendinimu, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Šiuo metu tarp pareiškėjo bei Oro uosto toks ginčas jau yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr.2-2722-43/2006. Todėl Konkurencijos taryba visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad tirti pareiškime nurodytus duomenis jai nepriklauso.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Konkurencijos tarybos 2006-11-02 nutarimą Nr.1S-121 dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ pareiškimo dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms ir atsakovą įpareigojo pradėti tyrimą pagal AB“flyLAL – Lithuanian Airlines” (ankstesnis pavadinimas AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“) 2006-10-06 ir 2006-10-19 prašymus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2006-11-02 nutarimu Nr.1S-121 atsisakė pradėti tyrimą dėl AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ pareiškimo dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms, remdamasis Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 2 ir 5 punktais (b.l.14-15 1t.). Sprendime nurodė, jog teismas sprendžia ar atsakovas pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą ir nevertina ar buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas, nes tai gali būti nustatyta tik atsakovui atlikus tyrimą.

Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 2 ir 5 punktai, kurių pagrindu buvo atsisakyta atlikti tyrimą nustato teisę Konkurencijos tarybai atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso (2 p.) ir nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą (5 p.).

Konkurencijos įstatymo 24 str. 4 d. 2 punktas yra tiesiogiai susijęs su Konkurencijos tarybos kompetencija. Pagal Konkurencijos įstatymo 23 straipsnį Konkurencijos taryba tiria: 1) konkurenciją ribojančius susitarimus; 2) piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi; 3) koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo arba pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu; 4) nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 5) pažeidimus, kai nurodymai pateikti informaciją nevykdomi ar vykdomi ne laiku, pateikiama neteisinga ar ne visa informacija, šio įstatymo numatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu laiku, kliudoma Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti tyrimą arba nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjos 2006-10-06 ir 2006-10-19 prašymai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kadangi dėl trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų, negali vykdyti lėktuvų eksploatavimo angaro statybos darbų pagal galiojantį statybos leidimą, o pareiškėjo konkurentams „AIR BALTIC CORPORATION“ filialas ir UAB „BALTIC maintenance“, trečiasis suinteresuotas asmuo nesudaro jokių kliūčių vykdyti veiklos oro uosto teritorijoje ir taip piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir riboja konkurenciją (16-19,41-44 2t.). Teismas konstatavo, jog prašyme nurodytas pažeidimas atitinka Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. 2 punkte nurodytą pažeidimą, tai yra piktnaudžiavimą dominuojančią padėtimi. Konkurencijos įstatymo 9 str. numato veiksmus, kurie draudžiami subjektui dominuojančiam atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjas savo prašymą grindė šia norma. Pagal pareiškėjo prašymų turinį atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti tyrimą, remiantis Konkurencijos įstatymo 24 str. 4 d. 2 punktu, nes prašymuose buvo nurodyta pakankamai požymių apie trečiojo suinteresuoto asmens piktnaudžiavimą dominuojančią padėtimi ir tai yra vada atsakovui pagal savo kompetenciją pradėti tyrimą. Byloje nėra ginčo ir atsakovas neneigia, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas šioje situacijoje užima rinkoje dominuojančią padėtį. Pareiškėjas nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens kliudymai vykdyti lėktuvų eksploatavimo angaro statybą VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje yra susiję su konkurencija ir palankesniu sąlygų sudarymu kitoms įmonėms veikiančioms oro uosto teritorijoje. Teismas padarė išvadą, jog šias aplinkybes atsakovas pagal Konkurencijos įstatymo 23 str. numatytą kompetenciją privalėjo tirti.

Teismas pažymėjo, jog pagal Konkurencijos įstatymo 25 str. str. 4 d. 5 punktą atsakovas atsisakydamas pradėti tyrimą, nutarime nurodė, kad pareiškėjas pateikė prielaidas dėl Konkurencijos įstatymo 9 str. 2 d. pažeidimo. Atsakovo nutarimo turinys patvirtina, kad jis nepilnai įvertino pareiškėjo prašymus. Pareiškėjas 2006-10-06 prašyme nurodė Konkurencijos įstatymo 9 str. ir negrindė jo vien tik šio straipsnio 2 punkto pažeidimu, bet nurodė ir kitus konkurenciją ribojančius veiksmus. Tačiau atsakovas savo nutarime jų nevertino, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Teismas įvertinęs pareiškėjo prašymų turinį nusprendė, jog juose pakankamai nurodyta duomenų, kurių pagrindų galima įtarti konkurencijos įstatymo pažeidimą. Galimi trečiojo suinteresuoto asmens kitų įstatymų pažeidimai nekliudo atsakovui pradėti tyrimą, nes konkurencija ribojantis veiksmai gali sietis ir su kitu įstatymu pažeidimu. Atsakovo institucijai šiuo atveju yra reikšmingi jo kompetencijai priskirto įstatymo galimi pažeidimai. Tokia išvadą atsakovas galėjo padaryti tik atlikęs tyrimą, o ne atsisakydamas jį pradėti.

Teismas nusprendė, jog pareiškėjas vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo nuostatomis turėjo teisę teikti prašymą atsakovui, atsakovas pagal savo kompetencija privalėjo ji priimti tirti, todėl atsakovo nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą naikintinas ir atsakovas įpareigotinas pradėti tyrimą pagal pareiškėjo 2006-10-06 ir 2006-10-19 prašymus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų.

Apeliaciniu skundu (b.l. 30-33, t.2) trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti.

Apeliacinis skunda grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas vadovavosi išimtinai Konkurencijos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakovo kompetenciją, tačiau neanalizavo ir nevertino, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai (statybos) teisiniai santykiai, kurie aptariamu atveju glaudžiai susiję su pareiškėjo kreipimusi į atsakovą dėl tyrimo pradėjimo ir atsakovo atsisakymu pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančią padėtimi. Angaro statybos darbai pagal išduotą statybos leidimą turėjo vykti žemės sklype,kurį patikėjimo teise valdo apeliantas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Apeliantas atsisakė išduoti minėtus leidimus ir leisti pareiškėjui pradėti statybos darbus dėl to, kad, jo įsitikinimu, pareiškėjas apskritai negali įgyvendinti statytojo teisės, kadangi jis netenkina visų Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numatytų sąlygų. UAB „Gafizzi capital“, su kuria pareiškėjas buvo 2006-05-03 sudaręs bendros jungtinės veiklos sutartį dėl minėto angaro statybos darbų, ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė teismui. Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-2722-43/06, kurioje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas pareiškėjas. Konkurenciją ribojantys veiksmai pareiškėjo buvo kildinami iš to paties apelianto atsisakymo leisti vykdyti lėktuvų eksploatavimo angaro statybos darbus pagal 2006-10-08 Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. NS/985/06-1054. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad konkurenciją ribojantys veiksmai pareiškėjo 2006-10-06 ir 2006-10-19 pareiškimuose Konkurencijos tarybai išimtinai kildinami iš tarp ginčo šalių susiklosčiusių civilinių (statybos) teisinių santykių, kurie yra taip pat kitos civilinės bylos Nr. 2-2722-43/06 nagrinėjimo dalyku ir kurių tirti LR Konkurencijos tarybai nepriklauso. Minėtoje byloje ginčo šalys 2007-02-06 (kai pirmos instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2007-02-12) sudarė taikos sutartį (pridedama). Konkurencijos tarybos tyrimas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų (apelianto piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi), kurie 2006-10-06 pareiškime pareiškėjo buvo išimtinai kildinami iš apelianto atsisakymo leisti vykdyti lėktuvų eksploatavimo angaro statybos darbus pagal 2006-10-08 Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, praranda bet kokią prasmę, kadangi ginčas tarp šalių jau yra išspręstas taikos sutartimi.

2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras su prašymu (pridedamas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2006-08-10 statybos leidimo Nr. NS/985/06-1054 kaip neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujančio aukštesnės galios imperatyvioms teisės normoms, panaikinimo.

3. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė, kurios konkrečiai pareiškimuose nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai leidžia teismui įtarti esant trečiojo asmens (apelianto) piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, ir tuo pažeidė ABTĮ 87 str. 4 d. Vertindamas pareiškėjo prašymų turinį ir jame išdėstytas faktines aplinkybes bei neva apelianto konkurenciją ribojančius veiksmus, teismas turėjo juos įvertinti ne tik pareiškėjo 2006-10-09 ir 2006-10-19 pareiškimų ribose, bet atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjo prašymuose konkurentais nurodomos aviakompanija „AIR BALTIC CORPORATION“ ir UAB „BALTIC maintenance“ bei jų veikla oro uosto teritorijoje ir jų santykis su trečiuoju asmeniu (apeliantu) negali būti prilyginamas pareiškėjo santykiui su apeliantu, kadangi tarp jų ir trečiojo suinteresuoto asmens tokio ginčo niekada nebuvo iškilę, nes minėtos kompanijos nevykdo Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje jokių statybos darbų.

4. Visiems ūkio subjektams, vykdantiems veiklą Oro uosto teritorijoje galioja tie patys teisės aktai (tiek reglamentuojantys patekimą į kontroliuojamą oro uosto teritoriją tiek reglamentuojantys šioje teritorijoje vykdomus statybos darbus). Tuo tarpu pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti prielaidas, kad Oro uostas sudaro nevienodas sąlygas pareiškėjui konkuruoti su „AIR BALTIC CORPORATION“ ar/ir UAB „BALTIC maintenance“.

Apeliaciniu skundu (b.l. 47-53, t.2) atsakovas Konkurencijos taryba prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti ir palikti nepakeistą jos nutarimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą.

1. Teismas nevertino, ar yra pakankamai galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo požymių, reikalingų pradėti tyrimą, o atliko tik formalų pareiškėjo prašymų įvertinimą, taip nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu bei netinkamai taikydamas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnį. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A¹¹-1055/2004). Aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo nagrinėjamas atvejis, kada būtina pradėti tyrimą pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, kuris suteikia Konkurencijos tarybai tam tikras valstybės valdymo ir savivaldos institucijų kontrolės funkcijas, todėl šioje nutartyje nurodyta, kad „Konkurencijos įstatyme nesant tiksliai apibūdintų tokių požymių nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atlikti prašomo ištirti teisės akto ar sprendimo preliminarią (turinio, konstrukcijos ir pan.) analizę bei įvertinti, kiek šie požymiai (juos nustačius) gali turėti įtakos prašymą padavusio asmens Konkurencijos įstatymo ginamoms teisėms“. Toks išaiškinimas nagrinėjamo administracinio ginčo (dėl AB „flyLAL - Lithuanian Airines“ prašymo) atžvilgiu turėtų būti suprantamas kaip būtinybė preliminariai įvertinti galimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo požymius. Tokių požymių buvimas turi būti vertinamas ne vien tik pagal pareiškėjo skunde išdėstytą nuomonę bei pateiktas nuorodas į Konkurencijos įstatymo atitinkamus straipsnius, bet taip pat pagal faktinę pareiškėjo prašyme išdėstytą situaciją. Būtent tokį preliminarų vertinimą ir atliko Konkurencijos taryba, bei nustačiusi, kad konkrečioje situacijoje nurodytų pažeidimo požymių nepakanka tyrimui pradėti, atsisakė pradėti tyrimą. Teismas savo sprendime nurodo, kad pareiškėjo prašymuose nurodyta pakankamai požymių apie trečiojo suinteresuoto asmens piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, tačiau jokių konkrečių požymių neįvardija ir neanalizuoja, todėl tokie teismo argumentai negali būti laikomi pagrįstais.

2. Vienas iš požymių, kuriuos būtina nustatyti, norint pagrįstai įtarti galimą Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą yra aplinkybė, kad įtariamo šiuo pažeidimu ūkio subjekto veiksmai priklauso išimtinai nuo jo valios, t.y. pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį apribojami tokie dominuojančią padėtį užimančio ūkio subjekto veiksmai, kurių pasirinkimas nėra tiesiogiai varžomas ar suponuojamas, ar kitaip įtakojamas atitinkamais teisės aktais. Nagrinėjamoje situacijoje šis požymis yra itin svarbus, kadangi VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veikia ne tik kaip ūkio subjektas, vykdantis tam tikrą komercinę veiklą bet ir kaip subjektas, atliekantis tam tikras jam priskirtas administracines funkcijas, tame tarpe ir leidimų patekti į oro uosto teritoriją išdavimo funkciją. Esminė aplinkybė, dėl kurios kyla ginčas tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto, yra tai, ar teisėtai buvo atsisakyta sudaryti galimybę statybos darbus ketinantiems atlikti asmenims pateikti į oro uosto teritoriją t.y. iš esmės ginčas kyla dėl administracinių funkcijų vykdymo (taip pat ginčas tarp šių įmonių kyla dėl žemės sklypo, kuriame ketinama statyti lėktuvų eksploatavimo angarą naudojimo pagrindų, dėl statybos leidimo teisėtumo). Tuo atveju, jeigu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas leidimų patekti į oro uosto teritoriją neišdavė vadovaudamasis atitinkamų teisės aktų reikalavimais ar suteikiamomis teisėmis ir tinkamai vykdė pavestas administracines funkcijas oro uosto veiklos srityje, tai tokie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai negalėtų būti laikomi draudžiamais veiksmais Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio prasme. Priešingu atveju būtų paneigta administracinių procedūrų prasmė, kadangi būtų reikalaujama visais atvejais išduoti leidimus patekti į oro uosto teritoriją nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja visos tam būtinos sąlygos. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis reikalauja sudaryti visiems ūkio subjektams vienodas konkurencijos sąlygas, tačiau tai nereiškia, kad tam tikrų administracinių procedūrų taikymo pasekmės jokiais atvejais negali būti skirtingos. Konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje ypatingai svarbu išsiaiškinti, ar trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai buvo teisėti kitų taikytinų teisės aktų (tame tarpe Statybos įstatymo, Aviacijos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų) prasme. Teismas šios aplinkybės neįvertino.

3. Konkurencijos tarybos kompetencijai nėra priskirti klausimai, susiję su statybos teisės aktų taikymu ar oro uosto veiklą reguliuojančių teisės aktų taikymu, todėl Konkurencijos taryba, net ir pradėjusi tyrimą neturėtų galimybės įvertinti, ar veiksmai, dėl kurių kyla ginčas, yra teisėti ar ne. Nenustačius šių veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, Konkurencijos tarybos tyrimas dėl Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo negalimas, kadangi šis požymis nulemia pažeidimo egzistavimo galimybę. Būtent dėl šios priežasties Konkurencijos taryba vadovavosi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir atsisakė pradėti tyrimą nes tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso. Konkurencijos taryba neginčija, kad visi galimi Konkurencijos įstatymo pažeidimai priklauso jos kompetencijai, tačiau šiuo atveju galimas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra glaudžiai susijęs su galimu kitų teisės aktų pažeidimu ir atskirai šių klausimų nagrinėti nėra galimybės. Todėl teismo nurodytas argumentas, kad galimi trečiojo suinteresuoto asmens kitų įstatymų pažeidimai nekliudo pradėti tyrimo, nes konkurenciją ribojantys veiksmai gali sietis ir su kitų įstatymų pažeidimu, yra netinkamas. Teismas neįvertino tokios galimos sąsajos reikšmės, todėl padarė klaidingą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje galimas Konkurencijos įstatymo pažeidimas gali būti tiriamas neišsprendus VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų teisėtumo klausimo. Teismas netinkamai išaiškino Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktą, o tai yra viena iš priežasčių, nulėmusių neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

4. Teismas, vertindamas nutarime nurodytą atsisakymo pradėti tyrimą pagrindą t.y. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktą nurodo, kad pareiškėjo prašymuose nurodyta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą tačiau jokių konkrečių duomenų nemini ir neanalizuoja. Todėl toks teismo argumentas negali būti laikomas tinkamu, pripažįstant nutarimą naikintinu. Konkurencijos taryba, siekdama nustatyti, ar yra požymiai, būtini tyrimui pradėti, nustatė, kad be minėtų galimai neteisėtų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų, AB „flyLAL - Lithuanian Airines“ prašymuose nėra nurodyta kitų faktų ar veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Tai, kad pareiškėjas pateikia išsamius paaiškinimus, kokia yra naujojo lėktuvų eksploatavimo angaro reikšmė įmonės tolimesnei komercinei veiklai, pagrindžia šių statybų ekonominį tikslingumą ir pan., Konkurencijos įstatymo prasme nėra reikšminga aplinkybė, nes konkurencijos teise negali būti naudojamasi siekiant įgyvendinti savo komercinės veiklos planus. Vien nurodymas aplinkybės, kad lėktuvų eksploatavimo angaras yra būtinas tolimesnei pelningai AB „flyLAL - Lithuanian Airines“ veiklai, nereiškia, kad yra pateikiama daugiau duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą. Kitos prašymuose pradėti tyrimą nurodytos aplinkybės glaudžiai siejasi su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų, neišduodant leidimų patekti į oro uosto teritoriją, teisėtumo klausimu, todėl taip pat nesudaro pagrindo pradėti tyrimą. Pirmiausia turėtų būti nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai iš tikrųjų buvo neteisėti kitų įstatymų aspektu, taip pat turėtų būti pateikta ir duomenų apie tai, kad tokie neteisėti veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo pažeidimo požymius. Nustatytas veiksmų neteisėtumas kitų įstatymų prasme savaime dar nereikštų galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo.

5. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, jog byloje nėra ginčo ir atsakovas neneigia, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas šioje situacijoje užima rinkoje dominuojančią padėtį, kadangi savo atsiliepime į skundą Konkurencijos taryba aiškiai išdėstė savo nuomonę dėl AB „flyLAL - Lithuanian Airines“ pateikto rinkos apibrėžimo, o kartu tokiu būdu pasisakė ir dėl galimo dominavimo. Be to, tai, jog teismas abstrakčiai pamini dominuojančią padėtį rinkoje, nevertindamas ir nepateikdamas tokios atitinkamos rinkos apibrėžimo, liudija apie netinkamą Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 1, 11 dalių, taip pat 9 straipsnio interpretaciją. Apie dominavimą rinkoje galima kalbėti tik apibrėžus konkrečią rinką bet ne abstrakčiai, kaip kad savo sprendime daro teismas.

6. Pateikdamas rinkos apibrėžimą kaip leidimų patekti į Tarptautinį Vilniaus oro uostą išdavimo rinką pareiškėjas akivaizdžiai netinkamai supranta rinkos apibrėžimą reglamentuojančių konkurencijos teisės normų esmę. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra atitinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Prekės rinka visada siejama su ūkio subjekto komercine veikla, t.y. jo parduodamomis prekėmis ar paslaugomis. Todėl pareiškėjo siūlomas prekės rinkos apibrėžimas yra netinkamas. Dėl šios priežasties galimas dominavimas tokioje rinkoje net negali būti vertinamas. Visais atvejais, kai Konkurencijos taryba atlieka tyrimą pirmiausia yra apibrėžiama atitinkama rinka, kurioje galimai kyla konkurencijos problemų, ir tik tuomet vertinamas galimas ūkio subjekto dominavimas. Todėl apie trečiojo asmens dominavimą kokioje nors rinkoje kalbėti galima būtų tik tokią rinką tinkamai apibrėžus.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b.l. 58-66, t.2) pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą.

Nesutikdamas su apeliaciniu skundu nurodo šiuos argumentus:

1. Minėta civilinė byla Nr. 2-2722-43/06 ir pareiškėjo prašymas yra nesusiję tarpusavyje. Tai, kad apelianto veiksmuose galimai yra kitų įstatymų pažeidimo požymių (kurie buvo nagrinėjami kitose civilinėse bylose) dar nereiškia, kad nėra ar negali būti Konkurencijos įstatymo pažeidimo požymių. Pati Konkurencijos taryba neatmetė tikimybės, jog esant kitų įstatymų pažeidimams (Statybos įstatymo, Aviacijos įstatymo) gali būti konstatuoti Konkurencijos įstatymo pažeidimai, tačiau nepagrįstai nurodė, kad tik konstatavus kitų įstatymų pažeidimo faktą (veiksmų neteisėtumą kitų įstatymų požiūriu), galės būti konstatuotas ir Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Konkurencijos taryba yra savarankiška institucija, kuriai pavesta saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konkurencijos įstatymo 1 str. 1 d., 18 str. 1 d.), todėl privalo savarankiškai Konkurencijos įstatymo aspektu vertinti įtariamų ūkio subjektų veiksmus bei tirti galimus (tikėtinus) Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

2. Net ir pasirašius taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-2722-43/06, t.y. apeliantui įsipareigojus nutraukti veiksmus, susijusius su neleidimu pareiškėjui vykdyti statybos darbų pagal statybos leidimą Nr. NS/985/06-1054, neteisėti ir Konkurencijos įstatymą pažeidžiantys apelianto veiksmai gali ir turi būti konstatuoti tame laikotarpyje nuo tokių veiksmų atlikimo iki jų nutraukimo.

3. Pareiškėjo turimas statybos leidimas nėra nei panaikintas teismo sprendimu, nei sustabdytas jo galiojimas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2007-02-12 dienos sprendimą, neturėjo svarstyti apelianto nurodytos aplinkybės dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl statybos leidimo neteisėtumo.

4. Teismas laikėsi ABTĮ 87 str. 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nustatė kokius pareiškimus ir prašymus Konkurencijos tarybai pateikė pareiškėjas, kokios aplinkybės buvo nurodytos minėtuose pareiškimuose, kokį nutarimą, priėmė Konkurencijos taryba, kokiomis teisės normomis vadovavosi jį priimdama. Teismas taip pat nurodė kokiais argumentais remiasi priimdamas sprendimą: kad pareiškėjas nurodė pakankamai požymių, jog tyrimas būtų pradėtas, jog nurodytų veiksmų tyrimas priklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai. Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą vadovavosi Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p., 24 str. 4 d. 2 p., todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Net ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, nepilni, sprendimas negali būti panaikintas, jei jis iš esmės yra teisingas.

5. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl to, kad tarp pareiškėjo ir jo buvo kilęs ginčas dėl atsisakymo vykdyti statybos darbus, o tarp pareiškėjo nurodomų konkurentų teismo nebuvo ir neturėjo būti nagrinėjamos, kadangi tai yra detalaus tyrimo dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kurį atlieka Konkurencijos taryba po nutarimo pradėti tyrimą priėmimo, nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas pareiškime Konkurencijos tarybai nurodė, jog Pareiškėjo pagrindinis konkurentas, veikiantis atitinkamoje rinkoje yra aviakompanija AIR BALTIC, nes abi aviakompanijos orientuojasi į tą patį paslaugų rinkos segmentą — pigius skrydžius, abi aviakompanijos veiklą organizuoja įtariamo pareiškėjo valdomoje oro uosto teritorijoje. Aviakompanijos AIR BALTIC lėktuvų techninį aptarnavimą oro uosto teritorijoje atlieka UAB „BALTIC maintenance“, kuri lėktuvų techninio aptarnavimo paslaugas oro uosto teritorijoje teikia tik AIR BALTIC lėktuvams. Pareiškėjas nurodė, kad jam yra kliudoma atlikti reikalingo lėktuvų angaro statybos darbus. Priešingai nei pareiškėjui, jokių kliūčių vykdyti lėktuvų techninio aptarnavimo darbus UAB „BALTIC maintenance“ nekyla ir AIR BALTIC gali plėstis. Galimi piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nebūtinai gali būti konstatuoti tik tada, kai ir pareiškėjo konkurentai taip pat atlieka arba ketina atlikti angaro statybos veiksmus kaip ir pareiškėjas. Pakaktų konstatuoti, kad dominuojantis rinkoje subjektas (apeliantas) tam tikros veiklos atžvilgiu taiko skirtingus kriterijus pareiškėjui ir jo konkurentams, t.y. konkurentams leidžiama be jokių kliūčių vykdyti savo lėktuvų aptarnavimo veiklą tiesiogiai ar per susijusias įmones, o pareiškėjui neteisėtai sudaromos kliūtys vykdyti jo lėktuvų aptarnavimo veiklą (šiuo atveju statyti lėktuvų aptarnavimo angarą). Tokio konstatavimo pakaktų, kadangi piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rezultatas — pareiškėjui ir jo konkurentams sudaromos nevienodos veiklos sąlygos, pareiškėjui trukdant plėtoti savo lėktuvų aptarnavimo veiklą: didėja lėktuvų techninio aptarnavimo sąnaudos plečiantis pareiškėjo skrydžių skaičiui iš Vilniaus oro uosto, o tai savo ruožtu įtakoja pareiškėjo galutinio produkto, t.y. lėktuvo bilieto, kainą ir neigiamai paveikia pareiškėjo galimybes konkuruoti su AIR BALTIC. Tokios aplinkybės galėjo būti konstatuotos Konkurencijos tarybos tik atlikus išsamų tyrimą dėl galimų Apelianto piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų.

6. Aplinkybė, kad apelianto neteisėtų veiksmų pagrindu kitas nukentėjęs asmuo (UAB „Gafizzi capital“) pareiškė reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo civiline tvarka, nėra pagrindas teigti, kad tarp apelianto ir pareiškėjo kilo ginčas. Apeliantas tik neteisėtai neleido pareiškėjui vykdyti statybos darbų pagal statybos leidimą (tuo galimai piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi). Apeliantas neturėjo teisės stabdyti statybos leidimo galiojimo, nes tam yra atskira Statybos įstatyme numatyta procedūra. Aplinkybės dėl neteisėtų apelianto veiksmų, susijusių su netesėtu neleidimu pareiškėjui patekti į oro uostą ir vykdyti statybos darbus buvo konstatuotos Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-62-653/06 (Priedas Nr. 3).

7. Konkurencijos taryba antrajame konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo procedūros etape (pateikto pareiškimo vertinimas pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą aspektu) neturi teisės vertinti, ar suinteresuoto asmens pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės, kurios turi Konkurencijos įstatymo pažeidimo požymių, egzistuoja (toks nustatymas atliekamas tyrimo vykdymo etape), ar nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir konkurenciją ribojančius veiksmus (toks nustatymas atliekamas tyrimo pabaigimo etape). Antrajame konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo procedūros etape priimti nutarimą pradėti tyrimą pakanka nustatyti, kad iš suinteresuoto asmens pareiškime nurodytų aplinkybių pagrįsta galima įtarti esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą, t.y. nustatyti požymius, kurie leistų pagrįstai įtarti esant pažeidimą, nevertinant nurodytų aplinkybių bei įtariamo pažeidėjo veiksmų iš esmės. Iš Pareiškėjo pateikto 2006-10-06 dienos pareiškimo (Priedas prie Skundo Nr. 4) ir 2006-10-19 dienos Pareiškėjo pateikto prašymo dėl nurodyto pareiškimo papildymo (Priedas prie Skundo Nr. 5), preliminariai įvertinus Pareiškimą, buvo akivaizdu, kad egzistuoja požymiai, leidžiantys pagristai įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, o būtent suinteresuotojo asmens piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Apelianto trukdymas vykdyti lėktuvų eksploatavimo angaro statybos darbus pagal galiojantį statybos leidimą, tiesioginis konkurentas aviakompanija AIR BALTIC, priešingai nei pareiškėjas, be jokių kliūčių gali vykdyti lėktuvų techninio aptarnavimo darbus per susijusią įmonę UAB „BALTIC maintenance“; konkurentė UAB „LITCARGUS“ be jokių kliūčių gali statyti statinius ir vykdyti pareiškėjo ketinamą vykdyti veiklą.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b.l. 79-82, t.2) atsakovas nurodo, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kad galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo buvimas yra priklausomas nuo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo kitų įstatymų prasme ir dėl to tarp ūkio subjektų yra kilęs savarankiškas ginčas. Sutinka su apelianto argumentu, kad teismas konstatuodamas, jog pareiškėjo yra nurodyta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tokių duomenų nenurodė ir neanalizavo.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 86-92, t.2) pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Be atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodytų argumentų pareiškėjas nurodo:

1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad tik konstatavus kitų įstatymų pažeidimo faktą (veiksmų neteisėtumą kitų įstatymų požiūriu), galės būti konstatuotas ir Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi gali pasireikšti įvairiais dominuojančio rinkoje subjekto veiksmais, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją ar nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje (Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d.). Konkurencijos įstatymas nepateikia baigtinio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąrašo atvejų, neapibūdina ir nedetalizuoja piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų ar požymių, kuriais tokie veiksmai pasireiškia. Tokie požymiai nustatomi bei vertinami Konkurencijos tarybos ar teismo (teisminio nagrinėjimo metu) kiekvienu konkrečiu atveju tiriant dominuojančio ūkio subjekto veiksmus bei atliekant ekonominio turinio analizę. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimas, t.y. piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra galimas ir tuo atveju, kai ūkio subjektas, pažeidžia kitus įstatymus ar poįstatyminius aktus, kartu pažeisdamas ir Konkurencijos įstatymą. Tai, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmuose galimai yra kitų įstatymų pažeidimo požymių dar nereiškia, kad nėra ar negali būti Konkurencijos įstatymo pažeidimo požymių. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir tas aplinkybes, kurios susijusios su galimu kitų įstatymų pažeidimu - Statybos įstatymo, Žemės įstatymo, Aviacijos įstatymo, poįstatyminių teisės aktų pažeidimu. Konkurencijos įstatymas nereikalauja, kad pareiškėjas pateiktų, detalizuotų ar aptartų visus požymius, kurie rodo esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d.). Tai pareiškėjui padaryti gali būti neįmanoma, nes pareiškėjas nėra konkurencijos teisės žinovas. Visų požymių, kurie rodytų esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą pareiškimo pateikimo momentu gali būti neįmanoma nurodyti, pavyzdžiui, dėl to, kad daugeliu atvejų jie gali būti išsiaiškinti tik išsamiai atliekant tyrimą. Tokiu būdu, Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad yra bent vienas požymis dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, privalėjo pradėti tyrimą ir tyrimo metu aiškintis, kaip nurodytieji požymiai pasireiškia, ar jų pakanka konstatuoti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, kokie veiksmai buvo atlikti iš dominuojančiojo ūkio subjekto pusės, ar nėra kitų duomenų ar veiksmų, kurie patvirtintų ūkio subjekto piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

2. Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, todėl jai taikomi visi viešiesiems administravimo subjektams taikomi viešojo administravimo procedūrų reikalavimai, kiek jie nėra sureglamentuoti tiesiogiai Konkurencijos tarybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Konkurencijos įstatymu, Konkurencijos tarybos darbo reglamentu). Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniu. Gavusi pareiškėjo pareiškimą, nustačiusi, kad jame yra Konkurencijos įstatymo pažeidimo požymių, privalėjo pradėti tyrimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ir tik tyrimo eigoje, nustačiusi, kad tam tikrų veiksmų teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas ar turi būti nagrinėjama teisme, sustabdyti tyrimą (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d.). Minėtų procedūrų tikslus laikymasis yra teisiškai reikšmingas. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis numato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia nauju faktiniu duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Tokiu būdu, Konkurencijos tarybai atsisakius pradėti tyrimą dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjas netenka teisės paduoti kito prašymo tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmai pasireiškia tuo, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nepagrįstai trukdo jam vykdyti lėktuvų angaro statybos darbus, tuo nepagrįstai ribodamas ir varžydamas konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybai atsisakius pradėti tyrimą, pareiškėjas neteko teisės tokių pačių aplinkybių pagrindu pateikti naujo pareiškimo (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.).

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 83-85-, t.2) trečiasis suinteresuotas asmuo prašo jį patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Kaip matyti iš Konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr.1S-121 turinio, atsakovė nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl AB aviakompanijos ,,Lietuvos avialinijos“ pareiškimo dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) nuostatoms. Priimdamas nutarimą atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktais. Šios įstatymo normos nustato, kad tyrimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų pradėti atsisakoma, jeigu tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso, taip pat jeigu nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Atsisakydama pradėti tyrimą atsakovė nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog: 1) pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimo yra tik prielaidos, nėra gauta duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, 2) pareiškėjo minimi Angaro statybos ir jo Statybos leidimo teisėtumo klausimai, taip pat Oro uosto atsisakymo išduoti leidimus patekti į Oro uosto teritoriją teisėtumo klausimas spręstini pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų reikalavimus, tokių klausimų sprendimas nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai. Vertinant atsakovo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą būtina nustatyti ar atsakovas ginčijamame nutarime pagrįstai konstatavo nurodytų atsisakymo pradėti tyrimą pagrindų buvimą, t.y. ar pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo prašyme nurodomų aplinkybių tyrimas nepriskiriamas Konkurencijos tarybos kompetencijai, o taip pat pareiškėjo pateikti duomenys neleidžia įtarti galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo.

Konkurencijos įstatymo 25 str. 2 d. numato, jog Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas. Šie reikalavimai yra nurodyti Konkurencijos tarybos 2002-11-14 nutarimu Nr. 129 patvirtintame Konkurencijos tarybos darbo reglamente. Taigi, kreipdamasis iš Konkurencijos tarybą pareiškėjas pateikia Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d. bei Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytos formos ir turinio prašymą, kuriame be kitų reikalaujamų duomenų turi nurodyti skundžiamus veiksmus (25.4 punktas), taip pat pareiškėjui žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (25.5 punktas). Nei įstatymas, nei reglamentas nereikalauja iš pareiškėjo pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, o tik tuos, kurie leistų atsakovui įtarti galimą pažeidimą ir pradėti tyrimą, t.y. preliminariai įvertinti pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nevertinant ar pareiškime nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovui pateiktu pareiškimu ir jo papildymu (b.l. 16-19, 41-44, t.1) pareiškėjas prašė atlikti tyrimą, dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų, pareiškėjo manymu, leidžiančių įtarti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, įpareigoti jį nutraukti šiuos veiksmus bei skirti įstatyme nustatyto dydžio baudą. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog dėl trečiojo suinteresuotas asmens veiksmų turėdamas kompetentingos institucijos išduotą statybos leidimą, kurio nėra sustabdytas nei administracine tvarka, nei tesimo, jis negali vykdyti lėktuvų eksploatavimo angaro statybos darbų; trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais pareiškėjui sudaromos kliūtys konkuruoti su AIR BALTIC aviakompanija, UAB „Baltic maintenance“ ir UAB „Litcargus“ (keleivių pervežimo oru paslaugų rinkoje, lėktuvų aptarnavimo rinkoje), trečiasis suinteresuotas asmuo taikydamas skirtingas sąlygas oro uosto teritorijoje veikiantiems subjektams sudaro kliūtis pareiškėjui prieiti prie esminių išteklių (oro uosto teritorijos, galimybės plėsti infrastruktūrą). Su pareiškimu pareiškėjas pateikė jo turimus šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (statybos leidimą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, susirašinėjimo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dokumentus, ieškinio teismui kopiją, teismų sprendimus bei kt. dokumentus).

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 punktas nustato, kad dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Iš įstatyme pateiktos sąvokos darytina išvada, jog dominuojančia padėtimi laikytinas tam tikras įmonės statusas rinkoje, leidžiantis jai užkirsti kelią veiksmingai konkurencijai ir veikti nepriklausomai nuo konkurentų ar vartotojų. Siekiant nustatyti ar įmonė užima dominuojančią padėtį būtina apibrėžti produktų ir geografinę rinką, įvertinti kokią dalį rinkos užima įmonė, spręsti ar ji yra dominuojanti ir kiek dominuojanti. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos kompetencija ir jai suteikti įgaliojimai yra apibrėžti Konkurencijos įstatymo 19 straipsnyje, kuriame be kita ko yra nustatyta, jog taryba kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų; nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo bei dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjo pareiškime nurodytos galimos trečiojo suinteresuoto asmens dominuojančios padėties, kaip ir tikslios atitinkamos rinkos nustatymas priskirtinas atsakovo kompetencijai ir yra atliekamas tyrimo metu. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog dėl pareiškėjo siūlomo netinkamo prekės rinkos apibrėžimo trečiojo suinteresuoto asmens dominavimas net negali būti vertinamas ir atsisakoma pradėti tyrimą duomenų nepakankamumo pagrindu, nes tokia išvada galėjo būti padaryta tik pradėjus tyrimą ir įvertinus jo metu gautus duomenis. Pažymėtina, jog Konkurencijos taryba jos atliekamo tyrimo metu remdamasi pradine prieinama informacija ar tiriamų ūkio subjektų pateikta informacija tik apytiksliai apibrėžia atitinkamas rinkas, kuriose gali būti nagrinėjama konkurencinė problema, vėliau tyrimo metu rinkos apibrėžimai gali kisti. Todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas pateikiamame pareiškime nurodytų tikslų atitinkamos rinkos apibrėžimą. Be to, Konkurencijos įstatymo 30 str. reglamentuojančio tyrimo pabaigimą 2 d. 1 p. suteikia teisę atsakovui nutraukti tyrimą, kai tyrimo metu paaiškėja, jog nėra teisės pažeidimo sudėties.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniuose skunduose nurodytu argumentu, jog galimas Konkurencijos įstatymo pažeidimas gali būti konstatuotas tik išsiaiškinus ar trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai buvo teisėti kitų taikytinų teisės aktų (tame tarpe Statybos įstatymo, Aviacijos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų) prasme. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatos draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Minėtame straipsnyje pateikiamas tam tikrų veiksmų piktnaudžiavimo sąrašas nėra baigtinis, todėl esant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi požymių, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi galimas ir tuo atveju, kai pažeidžiami ar nevykdomi kiti įstatymai ar juos detalizuojantys teisės aktai. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog šiuo atveju galimas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra glaudžiai susijęs su galimu kitų teisės aktų pažeidimu. Pareiškėjo pareiškime nurodoma, jog tretysis suinteresuotas asmuo sudaro jam kliūtis atlikti darbu pagal statybos leidimą, tuo galimai piktnaudžiaudamas savo galimai dominuojančia padėtimi. Pažymėtina, jog ginčijamo atsakovo nutarimo priėmimo metu pareiškėjo turimas statybos leidimas nebuvo nei panaikintas teismo sprendimu, nei sustabdytas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniam skunde nurodyta aplinkybė dėl prokuroro kreipimo į teismą dėl minėto leidimo neteisėtumo, neegzistavo.

Trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog tarp jo ir pareiškėjo kilęs civilinės teisės normomis reguliuojamas ginčas ir sudaryta taikos sutartis daro negalimu Konkurencijos tarybos tyrimą, kadangi iš civilinių teisinių santykių kilusių ginčo nagrinėjimas nereiškia, jog šio ginčo aplinkybės negali būti pripažintos Konkurencijos įstatymo pažeidimu. Galimai neteisėti trečiojo suinteresuotas asmens piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi veiksmai, gali būti konstatuoti net ir sudarius taikos sutartį, jei būtų nustatyti visi būtini pažeidimo požymiai.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas naudoja konkurencijos teisės normas siekdamas sudaryti palankias sąlygas savo verslo planų įgyvendinimui. Pateikdamas pareiškimą pareiškėjas pasinaudojo Konkurencijos įstatymo jam suteikta teise ir siekia, jog valstybinė institucija, kuri, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 18 straipsniu, privalo vykdyti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuoti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, tinkamai ir iki galo atliktų savo tiesiogines funkcijas.

Atsakovas būdamas viešojo administravimo subjektu be kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, vadovaujasi ir Viešojo administravimo įstatymu, pagal kurį savo veikloje be kitų vadovaujasi objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Administracinis aktas negali būti grindžiamas abejonėmis, o jį priimant turi būti įvertinti visi pareiškime pateikti argumentai, negali būti nutylėtų argumentų. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nutarimas, kuriuos atsisakoma pradėti tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą, nėra išsamus, jame nėra įvertinti visi pareiškime nurodyti duomenys ir pateikti įrodymai, o atsakovo išvada, jog pareiškime nepakanka duomenų leidžiančių įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, nepakankamai motyvuota. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovo nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą nepagrįstas, šį nutarimą panaikino ir atsakovą įpareigojo pradėti tyrimą dėl konkurenciją galimai ribojančių veiksmų pagal pareiškėjo prašymus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Antanas Ablingis

Artūras Drigotas

Sigita Rudėnaitė