Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiosios teisėjos Halinos Zaikauskaitės, teisėjų Inos Kirkutienės ir Henriko Sadausko,

sekretoriaujant Giedrei Bartišiūtei,

dalyvaujant pareiškėjų UAB „Taksvija“ atstovui Ryšard Michalkevič, UAB „Merseros autotransportas“ atstovei Lucijai Vinogradskajai, Jelenai Zujevienei, UAB „Greitvila“ atstovui Jonui Barišauskui, UAB „Kobla“ atstovui Zbyšck Blažcvič, UAB „Kablasta“ atstovui Tadeuš Soroko, UAB „Martono taksi“ atstovams adv. Tomui Rymeikiui, Ričardui Kriukovui, Oksanai Sakalauskienei, adv. padėjėjui Mindaugui Vaičiūnui, UAB „Transmoderna“ atstovui Algiui Petkevičiui, UAB „Autovisatos taksi“ atstovui Viktorui Gasiūnui, UAB „Romerta“ atstovams adv. Audronei Petronytei ir Romualdui Bieliauskui, UAB „Tanagros taksi“ atstovui Sergej Kučerov,

atsakovo Konkurencijos tarybos atstovams Jūratei Šovienei ir Dariui Jušinskui, trečiojo suinteresuoto asmens Taksi paslaugų tiekėjų asociacijos atstovui Robertui Braziui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Taksvija“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Greitvila“, UAB „Kobla“, UAB „Kablasta“, UAB „Martono taksi“, UAB „Transmoderna“, UAB „Autovisatos“ taksi, UAB „Romerta“, UAB „Tanagros taksi“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai (Konkurencijos taryba, KT) dėl nutarimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Fiakras ir ko“, UAB „Argilta“, UAB „Artaksa“, Taksi paslaugų teikėjų asociacija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Konkurencijos tarybos 2005 02 03 nutarimu „Dėl taksi paslaugų teikėjų asociacijos ir taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiančių ūkio subjektų veikų atitikimo Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ nutarė pripažinti, kad taksi paslaugų teikėjų asociacija, UAB „Argilta“, UAB „Artaksa“, UAB „Fiakras ir Ko“, UAB „Taksvija“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Greitvila“, UAB „Kobla“, UAB „Kablasta“, UAB „Martono taksi“, UAB „Transmoderna“, UAB „Autovisatos taksi“, UAB „Romerta“, UAB „Tanagros taksi“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba nutarė už minėtą pažeidimą skirti UAB „Martono taksi“ - 50 000 Lt, UAB „Autovisatos taksi“ 5 000 Lt, UAB „Fiakras ir ko“ - 5000 Lt, UAB „Greitvila“ - 5000 Lt, UAB „Kablasta“ - 5000 Lt., UAB „Kobla“ - 5000 Lt, UAB „Merseros autotransportas“ - 5000 Lt, UAB „Romerta“- 5000 Lt, UAB „Taksvija“ - 5000 Lt, UAB „Tanagros taksi“ - 5000 Lt, UAB „Transmoderna“ - 5000 Lt pinigines baudas.

Konkurencijos tarybos nutarime konstatuojama, kad Vilniaus mieste taksi paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą, išreikštą suderintais veiksmais - vienu metu pakėlė taksi paslaugų tarifą už kilometrą bei įsėdimo mokestį. Ūkio subjektai asociacijos susirinkime derino taksi paslaugų kainas, kas sąlygojo pokyčius jų kainodaroje vienu metu - nuo 2004 10 01. Konstatuota, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, konkurentų susitarimai, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas, visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

Pareiškėjai savo skunduose prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2005 02 03 nutarimą Nr. 2S-3 ir netaikyti pareiškėjoms skirtų sankcijų.

Skundai grindžiami tuo, kad atsakovė iškreiptai pateikia faktines sudėtingos bylos aplinkybes, atsakovas neatliko objektyvaus ekonominio vertinimo. Teigiama, kad panašus ūkio subjektų elgesys rinkoje buvo ne tariamai suderintų veiksmų pasekmė, bet natūrali jų reakcija į konkrečioje rinkoje susiklosčiusias aplinkybes, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, jog konkurencija taksi paslaugas teikiančių įmonių tarpe buvo iškreipta dėl tam tikrų aplinkybių, kurios buvo nustatytos, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog 2004 metais pastoviai augo ekonominiai šių paslaugų teikimo kaštai. Pareiškėja UAB „Martono taksi“ teigė, kad paslaugos įkainius padidino savarankiškai ir tai padarė dėl ekonominių priežasčių bei pirmoji rinkoje. Savo verslo sprendimų teigia su konkurentais nederinusi, sprendimus pradėjusi ruošti žymiai anksčiau, negu buvo padidinti įkainiai. Šios bendrovės skunde aiškinama, kad kiti rinkos dalyviai tik prisitaikė prie UAB „Martono taksi“ veiksmų, tai buvo paraleliniai veiksmai sekant rinkos lyderiu. UAB „Martono taksi“ skunde įrodinėja, kad neiniciavo įstatymo draudžiamų veiksmų. Teigia, kad paskirtoji bauda nepagrįsta. Pareiškėjos aiškina, kokios buvo konkrečios ekonominės sąlygos, nulėmusios paslaugų įkainių padidėjimą, ir įrodinėja, kad šios sąlygos visiems rinkoje dalyvaujantiems ūkio subjektams tuo periodu buvo vienodos, kas ir nulėmė paslaugų įkainių didėjimą, kuris vyko ne tuo pačiu metu.

Pareiškėjos mano, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp ūkio subjektų panašaus elgesio rinkoje ir jų bendradarbiavimo.

Pareiškėjos pasisako ir dėl baudos dydžio.

UAB „Kablasta“ teigia, kad 5000 Lt dydžio bauda lemtų šiai bendrovei rimtus finansinius sunkumus, nes bendrovė santykinai yra maža, jos apyvarta nedidelė.

UAB „Transmoderna“ skunde taip pat teigia, kad draudžiamo susitarimo nebuvo, pasikeitimus lėmė rinkos sąlygos. Teigia, kad nedalyvavo 2004 09 27 įvykusiame Vilniaus miesto taksi paslaugas teikiančių ūkio subjektų susitikime, todėl šis susitikimas pareiškėjos sprendimui dėl įkainių jokios įtakos neturėjo. Teigia, kad sprendimą padidinti įkainius bendrovė priėmė dar 2004 01 19. Tai patvirtina direktoriaus įsakymas Nr. 1501, po to 2004 04 15 vėl priimtas įsakymas Nr. 1504, 2004 09 01 taip pat priimtas įsakymas dėl įkainių, šie įsakymai buvo pateikti atsakovui. Teigia, kad pareiškėja neturėjo ko derinti su kitais paslaugų teikėjais. Pareiškėja teigia, kad jai paskirta bauda yra pernelyg didelė, nes sudaro 351 procentą nuo visų pajamų, gautų 2003 metais. Konkurencijos įstatymo 41 str. nustato, kad 10 proc. bendrųjų pajamų yra maksimalus baudos dydis.

Pareiškėja UAB „Autovisatos“ taksi savo skunde taip pat įrodinėja, kad taksi paslaugų įkainiai pasikeitė dėl susiklosčiusių ekonominių sąlygų ir, kad draudžiamo susitarimo nebuvo. Pareiškėja aiškina, kad atsakovas nenustatė, jog 2004 09 24 vyko Asociacijos narių susirinkimas, o 2004 09 27 vyko Vilniaus mieste teikiančių taksi paslaugas įmonių susirinkimas ir tai du skirtingi dalykai. Todėl visų apklaustų asmenų paaiškinimai su 2004 09 24 Asociacijos narių susirinkimu yra nesusiję. Tuo tarpu atsakovas klaidingai naudoja liudytojų paaiškinimus, kurie buvo duoti apie 2004 09 27 susirinkimą. Teigia, kad nėra įrodymų, jog 2004 09 24 vykusiame Asociacijos narių susirinkime buvo derinamos taksi paslaugų kainos.

Teigia, kad pareiškėja savo sprendimą padidinti įkainius priėmė 2004 09 20.

Pareiškėja teigia, kad paskirta pernelyg didelė bauda. 2004 metais pareiškėja patyrė nuostolį, todėl baudos mokėjimas ženkliai pablogintų įmonės finansinę padėtį. Nurodo, kad baudos dydis sudaro 1,6 procentus visų pajamų, o tai yra per didelė bauda atsižvelgiant į pareiškėjos vaidmenį, kuris buvo pasyvus.

Pareiškėja UAB „Taksvija“ nurodo tuos pačius argumentus, kurių pagrindu įrodinėja, kad atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaip ir kiti pareiškėjai. Taip pat teigia, jog baudos dydis yra nepagrįstai didelis.

Tuos pačius skundžiamo nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą įrodančius faktus ir argumentus nurodo ir kitos pareiškėjos, taip pat visais atvejais teigiama, kad paskirta pernelyg didelė bauda. UAB „Merseros autotransportas“ nurodo, kad bauda sudaro 5 procentus visų jos pajamų, UAB „Greitvila“ nurodo, kad bauda sudaro 4,34 procentus visų pajamų, UAB „Kobla“ nurodo, kad bauda sudaro 29 procentus pajamų iš taksi veiklos, UAB „Romerta“ nurodo, kad jos taikyti įkainiai nepadidėjo, o tik buvo suvienodintas „įsėdimo mokestis“, todėl bauda iš viso paskirta be pagrindo, UAB „Tanagros taksi“ neigia pažeidimą, todėl dėl baudos nepasisako .

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovai palaikė skundus ir juose išdėstytus argumentus. UAB „Romertos“ ir UAB „Martono taksi“ atstovai papildomai įrodinėjo, kad kainas pakėlė ir buvo nubausti ūkio subjektai, kurie užima mažą rinkos dalį, ir tai jokios įtakos vartotojams neturėjo. Mano, kad nėra įrodymų, jog buvo draudžiamas susitarimas, nes pasiremta konkuruojančių bendrovių atstovų paaiškinimais. Taip pat aiškino, kad galimai Savivaldybė išprovokavo kainų suvienodinimą, nes 2004 m. rugsėjo 28 d. raštu iš visų taksi bendrovių pareikalavo pateikti būsimus tarifus. Teigė, kad iš viso nebuvo tirta rinka. Mano, kad kalbos susirinkimuose apie galimą pabrangimą nėra kainų derinimas.

Atsakovo LR Konkurencijos tarybos atsiliepimuose į pareiškėjų skundus paaiškina, kad atsakovo manymu pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjų argumentus tyrimo eigoje įvertino ir atmetė juos kaip nepagrįstus. Konkurencijos taryba laikosi nuomonės, kad būtent 2004 09 24 susirinkime buvo derinamos taksi paslaugų kainos. Atsakovė teigia, kad visos pareiškėjos savo skunduose šabloniškai teigė, kad nutarimas priimtas vadovaujantis prieštaringais parodymais, tačiau UAB „Kobla“ ir UAB „Koblasta“ tyrimo metu pripažino, kad 2004 09 24 susirinkime buvo derinamos taksi paslaugų kainos. Paaiškina, kad pareiškėjos neneigia pačių parodymų turinio, iš kurių matyti, kad kainos buvo derinamos. Atsakovė teigia, kad ELTOS pranešime Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas pats teigė, jog asociacijos paskutiniame susirinkime buvo kalbėta apie tai, kad daugelis įmonių nuo spalio pirmosios ruošiasi kelti įkainius.

Atsakovė tvirtina, kad nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, jog pirmoji įkainius padidino rinkos lyderė, o kiti ūkio subjektai pasekė jos elgesiu. Teigia, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pirmoji realiai tarifus padidino UAB „Artaksa“ - įsėdimo tarifas padidintas 2004 09 15. Atsakovė teigia, kad UAB „Martono taksi“ nelaikytina rinkos lydere, nes pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 dalies prasmę rinkos lyderiu gali būti įvardijamas ūkio subjektas, kurio rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal automobilių skaičių UAB „Martono taksi“ rinkos dalis yra 8 procentai. Teigia, kad UAB „Martono taksi“ yra draudžiamo susitarimo lydere, bet tai nereiškia, kad ji yra rinkos lyderis. Atsakovė teigia, kad pagal ekonomikos teoriją sekimas vienas kitu yra. įmanomas tik oligopolinėje rinkoje, t.y. kai rinkoje veikia keli stambūs ūkio subjektai, tarp kurių nėra didelių skirtumų, prekė yra homogeniška, rinka - skaidri. Tai yra numatyta ir Konkurencijos tarybos 2000 05 17 nutarime Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“. Atsakovė teigia, kad sunku įžvelgti sekimą, kai pati UAB „Martono taksi“ tarifus padidino 2004 10 01, t.y. tą pačią dieną, kaip ir kiti draudžiamo susitarimo dalyviai.

Konkurencijos taryba teigia, kad tarp pareiškėjų buvo ne šiaip kontaktas, o konkurenciją ribojantis kontaktas, kurio metu buvo aptariamos ir derinamos kainos. Mano, kad priežastinis ryšis tarp buvusio kontakto ir atitinkamo kainų padidinimo akivaizdus.

Atsakovė teigia, kad UAB „Taksvija“ nesąžiningai nurodo, jog jos 2004 09 28 įsakymas dėl paslaugų tarifų įrodo, kad 2004 09 24 ar 27 susirinkimai tam įtakos neturėjo. Teigia, kad priimti įsakymai dėl tarifų nepaneigia ūkio subjektų dalyvavimo kainų derinime. Atsakovė teigia, kad pateikti kaip įrodymai UAB „Kobla“ ir UAB „Kablasta“ įsakymai yra praktiškai identiški, šie įsakymai neįrodo, kad įmonės veikė savarankiškai.

Atsakovė akcentuoja, kad UAB „Martono taksi“ pozicija yra prieštaringa.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjų teiginiai, jog konkurencija rinkoje yra iškreipta, nevertintini, nes nesusiję su šia byla. KT negalėjo atsižvelgti į įrodymais nepagrįstus pareiškėjų pamąstymus.

Atsakovė nesutinka su teiginiais, kad elgesį rinkoje lėmė ekonominių kaštų augimas. Paaiškina, kad taksi paslaugas teikiančių įmonių kaštai yra skirtingi priklausomai nuo daugelio aplinkybių. Mano, kad pareiškėjos aplinkybės, jog visos jos veikė vienodomis ekonominėmis sąlygomis, neįrodė. Priešingai, yra duomenų, kad bendrovės veikia skirtingomis sąlygomis -vienos naudoja nuosavus automobilius, kitos įgytus lizingo būdu, skiriasi darbuotojų atlyginimas, skiriasi automobilio remonto kaštai, degalų rūšys, be to, degalų kainos didėjo palaipsniui, tarifų padidėjimo procentas neatitinka degalų kainų augimo procento. Atsakovė teigia, kad atsižvelgus į visas jos nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ūkio subjektų veiksmai rinkoje buvo ekonominių veiksnių sąlygotas paralelinis elgesys.

Atsakovė teigia, kad nustatytos aplinkybės įrodo, jog UAB „Martono taksi“ buvo Konkurencijos įstatymo draudžiamų veiksmų iniciatorė.

Atsakovė teigia, kad paskirtos baudos atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovė laikėsi Vyriausybės 2004 12 06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintų taisyklių.

Atsakovė atsiliepime nesutiko su pareiškėjos UAB „Martono taksi“ skunde išdėstytais prašymais apklausti liudytojus, kadangi administracinių teismų praktika yra nustačiusi, jog būtina vadovautis asmenų parodymais duotais tyrimo metu.

Prašo atmesti skundus kaip nepagrįstus.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundų netenkinti, prašė nemažinti paskirtų baudų, kadangi baudos turi atgrasyti nuo pažeidimų padarymų ateityje. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai teigė, kad draudžiamas susitarimas įrodytas, nes visos bendrovės rugsėjo mėnesį priėmė įsakymus dėl įkainių didinimo būtent nuo 2004 10 01, įkainiai buvo padidinti vienodai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Taksi paslaugų teikėjų asociacija atsiliepime į pareiškėjų skundus teigia, kad iš esmės sutinka su skunduose pateiktais reikalavimais ir juos palaiko. Nesutinka su atsakovės nutarime esančiomis išvadomis, kad Asociacija neva koordinavo ūkio subjektų elgesį, kuris prieštarauja Konkurencijos įstatymo' 5 str. reikalavimams. Aiškina, kad nei 2004 09 24, nei kituose Asociacijos susirinkimuose nebuvo svarstomas taksi paslaugų įkainių vienodinimo klausimas. Mano, kad asmenų parodymuose kalbama apie 2004 09 27 susirinkimą kuris nebuvo Asociacijos narių susirinkimas. Pritaria UAB „Martono taksi“ prašymui apklausti liudytojus.

Prašo skundus patenkinti.

Teisminio nagrinėjimo metu asociacijos atstovas pasisakė, kad spaudoje jis išdėstė tik savo nuomonę, kad kviesti į asociacijos susirinkimus yra jo pareiga, kad asociacijos susirinkime kalbėta tik apie tai, kaip teisingai apskaičiuoti sąnaudas.

Pareiškėjos yra pareiškusios atsiliepimus į kitų pareiškėjų skundus.

Teismas, išnagrinėjęs rašytinę bylos medžiagą išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, įvertinęs taikytinus ginčui teisės aktus ir sąvokų aiškinimą daro išvadą, kad skundai iš dalies tenkintini, pareiškėjų UAB „Greitvila“ ir UAB „Autovisatos taksi“ skundai netenkintini.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2004 10 06 nutarimu Nr. 1S-149 nutarė pradėti tyrimą dėl lengvųjų automobilių taksi paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei. jų asociacijų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, t. 1, b.l. 8-9), Konkurencijos taryba rėmėsi Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., 24 str.-23 dalimi. Iš šio nutarimo matyti, kad Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo savo iniciatyva, nes nustatė, kad tuo metu žiniasklaidoje akcentuojama, jog didžiausią lengvųjų automobilių taksi paslaugų rinkos „dalį Vilniaus mieste užimantys ūkio subjektai ketina didinti arba jau padidino keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugų tarifus (tyrimas pradėtas dėl didesnio skaičiaus bendrovių). Nutarime nurodomas ELTA 2004 09 22 pranešimas, kuriame cituojamas Vilniaus miesto taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidento R. Brazio teiginys, kad šios asociacijos susirinkime buvo kalbėta apie tai, kad daugelis taksi įmonių nuo 2004 m. spalio 1 d. ruošiasi kelti keleivių vežimo paslaugų tarifus. ELTA 2004 10 01 pranešime nurodoma, kad nuo 2004 m. spalio 1 d. eilė įmonių pakėlė paslaugų tarifus. Nutarime konstatuojama, kad remiantis žiniasklaidoje pateikta informacija yra pagrindo manyti, kad Vilniaus mieste veikiančių lengvųjų automobilių taksi paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijų veiksmai pagal požymius gali būti vertinami kaip susitarimai, draudžiami Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas 2004 10 11 raštu informavo Konkurencijos tarybą apie Vilniuje taksi paslaugas teikiančių bendrovių skaičių bei joms išduotų licencijų kortelių skaičių atskirai pagal kiekvieną bendrovę (KT tyrimo byla, t. 1, b.l. 12-17). Rašte paaiškinama, kad išduotas licencijų kortelių skaičius rodo, kiek automobilių gali teikti taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės ribose.

Savivaldybės administracija taip pat pateikė taksi paslaugas teikiančių įmonių taksi tarifus nuo 2004 10 01, nurodė, kad pagal Kelių transporto kodekso 16 str. 3 d. keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių nustatyta tvarka.

Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą, apklausė asmenis, tame tarpe ir pareiškėjų bendrovių vadovus, jų apklausos metu buvo nustatinėjamas tų bendrovių- pajėgumas, teikiamų paslaugų kokybė, bendrovių bendrosios pajamos 2003 metais, bei atstovų dalyvavimas bendruose pasitarimuose, susijusiuose su įkainių padidinimu.

Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas R. Brazys 2004 10 14 davė paaiškinimą apie asociacijos įkūrimą 2004 m. liepos mėnesį, apie vykusius susirinkimus, paaiškino, kad susirinkimuose keliami klausimai dėl taksi vairuotojų tvarkingumo, mokesčių nemokėjimo, mokesčių slėpimo, dėl buhalterinės apskaitos nevedimo, savikainos neteisingo apskaičiavimo (KT tyrimo byla, t. 1, b.l. 27-28). 2004 10 14 poėmio metu iš Asociacijos paimti susirinkimų protokolai. Paimtas buvo ir 2004 09 24 protokolas, iš kurio matyti, kad susirinkime dalyvavo pareiškėjų UAB „Romerta“, „Martono taksi“, „Transmoderna“, „Greitvila“, „Autovisatos“ taksi, „Kablasta“, „Taksvija“, „Tanagros taksi“, „Kobla“, atstovai (pagal jų parašus) bei protokolo turinį, nėra duomenų, kad dalyvavo UAB „Merseros autotransportas“ atstovas.

Taigi, pagal protokolą dalyvavo visų pareiškėjų atstovai, išskyrus UAB „Merseros autotransportas“. Darbotvarkėje įrašytas aptariamas klausimas dėl remonto paslaugų įkainių, tačiau kaip buvo nustatyta teisme iš pačių pareiškėjų atstovų paaiškinimų, kalbėta apie savikainos ir sąnaudų nustatymą plačiau - kalbėta apie tai, kokios sąnaudos turi būti įtraukiamos į savikainą, kaip skaičiuoti sąnaudas buhalterinėje apskaitoje. Protokolas yra labai neinformatyvus, nes neaišku, kas pasisakė ir kokia tema kalbėjo, tačiau rodo, kad tą dieną kontaktas tarp pareiškėjų buvo, ir netgi protokolas patvirtina, kad susitikimo metu aptartas klausimas, susijęs su paslaugų teikimo sąnaudų skaičiavimu. Kaip paaiškėjo iš dokumentų ir paaiškinimų, susirinkimas vyko UAB „Martonas“ patalpose Vilniuje, Asanavičiūtės g. 17, kur asociacija nuomoja patalpas (KT tyrimo byla, t. 1, b.l. 38-40).

Iš tyrimo metu rinktų paaiškinimų matyti, kad UAB „Greitvila“ direktorius J. Barišauskas teigė, jog rugsėjo mėnesį vykusiame asociacijos narių susirinkime buvo kalbama apie tai, kad kiek kas nori, tiek tarifus tegul ir kelia, paaiškino, kad anksčiau dėl vartotojų interesų jie tarifų kelti negalėjo, bet suprato, kad jau negali išgyventi, todėl pakėlė įkainius (KT tyrimo byla, t. 1, b.l. 83-84). UAB „Romerta“ direktorius R. Bieliauskas tyrimo metu teigė, kad nuo 2004 10 01 tarifų nedidino (ten pat, b.l. 91-92). Respublikinės taksi ir mažųjų autobusų vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas V. Volovojus apklausos metu teigė, kad jis kalbėdamas su kitų firmų vadovais susižinojo, kad naujai įsteigtoji Taksi paslaugų teikėjų asociacija sumanė pakelti taksi paslaugų kainas ir grasino, kad jeigu kas kainų nekels, jie imsis kitų priemonių- užsiundys ekonominę policiją, mokesčių inspekciją ir pan. (ten pat, b.l. 107). R. Michalkevič, UAB „Taksvija“ direktorius, KT pareigūnams aiškino, kad 2004 09 24 dalyvavo asociacijos susirinkime, apie tarifus susirinkime nekalbėta (ten pat, b.l. 109). UAB „Autovisata“ taksi direktorius V. Gasiūnas davė paaiškinimą, kad dalyvavo asociacijos susirinkime 2004 09 27 (tokia data susirinkimo nebuvo), ten kalbėta bendrais taksi paslaugų klausimais (ten pat, b.l. 114). UAB „Tanagros taksi“ vadovas S.Kučerov KT pareigūnui aiškino, kad dalyvavo 2004 09 24 asociacijos susirinkime, apie tarifus jame nekalbėta (ten pat, b.l 120). KT apklausus UAB „Ekipažas“ direktorių K. Neverovskį (ten pat, b.l. 121) jis paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė priklauso asociacijai „Linava“. Jis teigė, kad Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas Brazys siūlė tapti jų asociacijos nariu, bet jie atsisakė, nes Brazys yra kartu ir UAB „Martono taksi“ akcininkas. Teigė, kad bendrovė buvo kviečiama dalyvauti asociacijos pasitarime ir buvo pristatyti asociacijos tikslai, siūlyta pertvarkyti paslaugų tarifus (ten pat, b.l. 121). UAB „Užuovėja Jums“ atstovas Sigitas Kazlauskas paaiškino, kad dalyvavo Taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkime, bet apie tarifus jame nekalbėta, nes savivaldybės atstovas K. Lubys įspėjo, jog tai gali būti įvertinta kaip kartelinis susitarimas. Aiškino, jog tą pasitarimą praktiškai organizavo savivaldybė (ten pat, b.l. 122). A. Bumbulis, UAB „Artaksa“ atstovas, KT pareigūnui teigė, kad dalyvavo 2004 09 24 asociacijos susirinkime, buvo svarstytas klausimas dėl kuro pirkimo su nuolaida, ar buvo kalbėta dėl tarifų jis nežino, nes išėjo nepasibaigus susirinkimui (ten pat, b.l. 126). UAB „Užupio taksi“ atstovas T. Bogdanovič KT pareigūnui teigė, jog Taksi paslaugų teikėjų asociacija 2004 m. rugsėjo mėnesį kvietė stoti į asociaciją, bet jis nesutiko, nes asociacija reikalavo, jog būtų nustatyti vienodi tarifai (ten pat, b.l. 130). T. Lavrinovič, UAB „Vilniaus autobusai“ vadybininkas ir UAB „Taksodromas“ direktorius, KT pareigūnui paaiškino, kad buvo pakviestas į naujai susikūrusios asociacijos, kuriai vadovauja Brazys, posėdį ir jame buvo kalbėta, jog būtina nustatyti pajamų surinkimo planą, UAB „Martono taksi“ vadovas R. Kriukovas norėjo, kad būtų didinami tarifai (ten pat, b.l. 140). UAB „Litvega“ direktorius G. Ališauskas paaiškino, kad dalyvavo 2004 09 24 susirinkime, jame dalyvavo įmonių vadovai - apie 50 žmonių. Susirikime buvo patariama sutvarkyti finansinę apskaitą, sutvarkyti tarifus, tokius siūlymus teikė R. Brazys, R. Kriukovas, ant lentos buvo surašyti tarifai, kurie turėtų būti minimalūs. Paaiškino, kad bendrovė taip pat nuo 2004 10 01 padidino tarifus, nes buvo iš savivaldybės raginimas pateikti duomenis apie tarifus. Mano, kad jeigu nebūtų didinę tarifų, grėsė padidinta kontrolė iš asociacijos ir savivaldybės pusės (ten pat, b.l. 142). G. Grigoryan patvirtino, kad 2004 09 24 vyko Taksi paslaugų teikėjų asociacijos posėdis (ten pat, b.l. 145). A. Verkauskas, UAB „Vilniaus taksi plius“ komercijos direktorius, paaiškino, kad buvo 2004 09 24 asociacijos susirikime Asanavičiūtės g. 17 patalpose, iki pabaigos nebuvo, tai nežino, ar kalbėta apie tarifus, bet K. Lubys aiškino, kad reikia savivaldybei pranešti apie tarifus (ten pat, b.l. 151). Margarita Tkačenko, UAB „Ritaksa“ akcininke, UAB „Triana“ buhalterė, paaiškino, kad R. Brazys kvietė stoti į asociaciją ir pasiūlė didinti tarifus (ten pat, b.l. 158). UAB „Aimagra“ direktoriaus pavaduotojas A. Grikepelis davė paaiškinimą, kad dalyvavo viename iš taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkime rugsėjo mėnesį ir jame buvo kalbama apie tarifus, kad jie per žemi, kalbėjo UAB „Romertos“ atstovas, atrodo UAB „Kobla“ ir kiti vadovai (ten pat, b.l. 159). R. Renkatišak (UAB „Argilta“) paaiškino, kad buvo vienas iš asociacijos steigėjų, dalyvavo 2004 09 24 susirinkime, apie ką kalbėta neatsimena, tačiau nusprendė asociacijos veikloje nedalyvauti, nes asociacijos veikla nepasiteisino dėl siaurų interesų- nebuvo vykdomi pažadai pigiau įsigyti degalus, remontuoti (KT tyrimo byla, t. 2, b.l. 9). UAB „Kablasta“ vadovas T. Soroko KT pareigūnui paaiškino, kad dalyvavo 2004 09 24 asociacijos susirinkime, jame dalyvavo ir savivaldybės atstovas K. Lubys. Paaiškino, kad dėl tarifų vežėjų nuomonės buvo skirtingos, bet paaiškino, kad kalbėta apie konkrečius tarifus (ten pat, b.l. 12). R. Zujevas, UAB „Rodlen“ generalinis direktorius teigė, kad dalyvavo asociacijos pasitarime, kai dalyvavo K. Lubys (ten pat, b.l. 16). Pastebėtina, kad R. Zujevas įsigijo 100 procentų UAB „Merseros autotransportas“ akcijų 2004 10 21 (t. 1, b.l. 81, 86-93, 96-97). UAB „Merselita“ direktorius R. Karanauskas paaiškino, kad dalyvavo taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkime rugsėjo mėnesį, buvo aptariama situacija taksi rinkoje Vilniuje ir buvo kalbėta apie tarifus, kaip vienas iš asociacijos siekių- sutvarkyti tarifus (ten pat, b.l. 17).

Teisminio nagrinėjimo metu iš esmės buvusio kontakto 2004 09 24 tarp pareiškėjų jų atstovai neneigė. UAB „Martono taksi“ atstovas R. Kriukovas pripažino dalyvavęs 2004 09 24 asociacijos susirinkime, kur buvo aptariamas būsimas vizitas pas merą. Atstovas savo pasisakyme teisme akcentavo padidėjusias sąnaudas (mokesčiai, kuras, minimalaus atlyginimo padidėjimas) ir tai, kad esami paslaugų tarifai neatitiko sąnaudų. Teigia, kad įkainių tema buvo pastoviai nagrinėjama ir kad norėta užsakyti bendrą mokslinį tyrimą apie sąnaudų skaičiavimo pagrįstumą, tačiau Gedimino vardo technikos universitetas užprašė labai didelę sumą už tyrimus, todėl jie nebuvo atlikti. Patvirtino, kad asociacijos susirinkime buvo pašnekesys apie kaštus, buvo pasisakymų, kad įkainis turi būti 1 litro kuro kainos už 1 km.

UAB „Romerta“ direktorius teisme pripažino, kad tarifai nuo 2004 10 01 nebuvo pakelti, bet teigė, kad kai savivaldybė paprašė pateikti tarifus, tai juos pakeitė. Taip pat aiškino, kad maksimalus tarifų dydis nesikeitė, bet minimali riba buvo pakelta iki 1 Lt. Paaiškino, kad 2004 09 24 asociacijos susirinkime dalyvavo, jokio susitarimo pakelti įkainius nebuvo, apie ką kalbėta neprisimena, lyg tai apie sunkias sąlygas, kad tokiom kainom išgyventi neįmanoma. Taip pat pripažino, kad dažnai kalbėdavo apie tarifus, organizuodavo asociacijos susirinkimus, juose pasisakydavo, bet tarifų pakėlimo neorganizavo. Pasakojo, kad prieš tai bandė kelti kainas vienas ir tai praktiškai neįmanoma, nes įmonė atsidūrė labai sunkioj padėtyje ir teko grįžti prie senų kainų.

UAB „Taksvija“ atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2004 09 24 asociacijos susirinkime buvo, apie ką kalbėta neprisimena. Paaiškino, kad tarifą padidino nuo 2004 09 28.

UAB „Merseros autotransportas“ atstovė teigia perėmusi įmonę iš kitų savininkų, ankstesni savininkai tarifus didino. Dabartinė vadovė teigė, kad bendrovės atstovas dalyvavo 2004 09 24 susirinkime.

UAB „Greitvila“ atstovas teisme paaiškino, kad 2004 09 24 asociacijos susirinkime dalyvavo, jokių susitarimų dėl kainų kėlimo nebuvo, buvo tik diskusijos apie kainas ir iš ko susideda kainos. Nuo 2004 10 01 pakėlė tarifus patys dėl ekonominių faktorių.

UAB „Kobla“ atstovas teisme paaiškino, kad dėl kainų nesitarė, jis dalyvavo asociacijos susirikime 2004 09 24, ten ėjo daugiau dėl techninių klausimų sprendimo - remonto, kuro pirkimo. Negalėjo paaiškinti, kodėl UAB „Kobla“ ir UAB „Kablasta“ įsakymų forma dėl tarifų didinimo yra identiška, gal dėl to, kad dirba ta pati buhalterė.

UAB „Kablasta“ atstovas teisme paaiškino, kad neatsimena, ar susirinkimas vyko 2004 09 24, bet jis dalyvavo, kai susirinkime dalyvavo K. Lubys (kuris dalyvavo asociacijos susirinkime pagal jo parodymus 2004 m. rugsėjo pabaigoje). Susirinkime kalbėta dėl kuro, dėl susitikimo pas merą. Pripažino, kad įkainiai pakilo nuo 2004 10 01.

UAB „Autovisatos taksi“ atstovas teisme teigė, kad dalyvavo 2004 09 24 asociacijos susirinkime, dėl kainų nieko nekalbėta, nuo 2004 09 27 patys pakėlė įkainius. Teigė, kad taikėsi prie lyderio „Martono taksi“, kad tai lyderis matyti iš jų automobilių parko dydžio.

UAB „Tanagros taksi“ atstovas pripažino, kad dalyvavo 2004 09 24 asociacijos susirinkime, jis ten buvo trumpai, tuomet apie tarifus nekalbėta. Nuo 2004 10 01 padidino kainas.

UAB „Transmoderna“ atstovas teisme teigė, kad 2004 09 24 susirinkime apie įkainius nebuvo kalbama, o buvo kalbama apie kreipimąsi į Gedimino technikos universitetą dėl įkainių nustatymo, tai buvo pagrindinis klausimas, kuris buvo sprendžiamas. Kainos įmonėje buvo pakeltos 2004 09 01 įsakymu.

Teisme apklaustas liudytoju Kastytis Lubys paaiškino, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje viešojo transporto poskyrio vedėju. Jis paaiškino, kad savivaldybė pasikeitus įstatymams pareikalavo iš taksi paslaugas teikiančių įmonių iki 2004 10 01 pateikti paslaugų tarifus. Paaiškino, kad apie tarifų pasikeitimą dabar reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 5 dienas nuo jų pakeitimo, tarifai yra 4 rūšių. Paaiškino, kad jis dalyvavo 2004 m. rugsėjo pabaigoje Taksi paslaugų teikėjų asociacijos organizuotame pasitarime „Martono“ patalpose, jis padarė pranešimą ir išėjo, apie ką buvo kalbama jis nežino. Po to buvo susitikimas pas merą. Paaiškino, kad asociacijos susirinkime dalyvavo virš 40 įmonių atstovų, kitų asociacijų atstovai. Paaiškino, kad KT nubaudė 17 procentų visų taksi vežėjų, jų paslaugos apima 20 procentų rinkos. Patvirtino, kad yra buvęs UAB „Martonas“ darbuotojas.

Liudytojas Aleksandras Moliboga teisme paaiškino, kad jis yra Vilniaus taksi vežėjų asociacijos prezidentas. Bendradarbiauja su taksi paslaugų teikėjų asociacija bendraujant su savivaldybe. Dalyvavo bendrame pasitarime 2004 m. gegužės mėnesį, tada buvo kalbama, kaip reikia skaičiuoti sąnaudas, asociacija davė formulę, kaip teisingai skaičiuoti įkainius, ką įtraukti į kainą, apie teisingą 1 km kainos skaičiavimą.

Ramūnas Karanauskas teisme parodė, kad 2004 m. rugsėjo-spalio mėn. buvo UAB „Merselita“ direktoriumi. Paaiškino, kad dalyvavo 2004 09 24 susirinkime Asanavičiūtės gatvėje. Jame kalbėta apie visų paslaugų teikėjų problemas, apie asociacijos kūrimą buhalterių kursus, kalbama apie tai, kad yra firmų, kurios nemoka mokesčių, dėl to kiti patiria nuostolius, nurodoma, kas turi būti įskaityta į sąnaudas. Paaiškino, kad apie įkainius nebuvo kalbama. Jis dalyvavo ir pasitarime pas merą.

Taip minėtų asmenų paaiškinimais bei turimais dokumentais nustatyta, kad 2004 09 24 vyko Taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkimas, kuriame dalyvavo visų pareiškėjų atstovai, o taip pat ir kitų bendrovių atstovai, t.y. neginčytinai nustatyta, kad tarp pareiškėjų buvo kontaktas, to neginčija ir patys pareiškėjai, jie tik neigia, kad buvo tariamasi dėl tarifų. Kai kurie atstovai neprisiminė, ar jie dalyvavo 2004 09 24 asociacijos susirinkime, tačiau jų dalyvavimą patvirtina susirinkimo protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Beveik visi jie patvirtino, kad buvo kalbėta apie ekonominius sunkumus, sąnaudų skaičiavimą, taigi temomis labai artimomis tarifų nustatymui. Jų paaiškinimai, kad dėl įkainių susitarta nebuvo, vertintini kritiškai, nes jie dabar, žinodami pasekmes, turi interesą nepripažinti, kad buvo tariamasi suvienodinti tarifus. Taip pat nepagrįstas daugelio pareiškėjų aiškinimas, kad KT surinktoje tyrimo medžiagoje apklausti asmenys pasakoja apie 2004 09 27 susitikimą pas merą. Apklausti asmenys aiškiai skyrė, kada buvo Taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkimas Asanavičiūtės gatvėje ir kada buvo susitikimas pas merą. K. Lubys teigia sakęs kalbą ir asociacijos susirinkime, reiškia pareiškėjai neteisingai nurodo, kad jo šiame susirinkime nebuvo. Minėta, kad yra duomenų, jog asmenys davė paaiškinimus, pasirašydami dėl atsakomybės, jog apie tarifus kalbėta Taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkime 2004 09 24. Tai, kad buvo kalbėta apie sąnaudas ir kaip jas apskaičiuoti, neneigia ir pareiškėjai, tai patvirtino liudytojai R. Karanauskas, o liudytojas A. Moliboga teigia, kad sąnaudų skaičiavimo formulė buvo nurodoma ir anksčiau.

Surinkti paaiškinimai ir dokumentai rodo, kad realiai nuo 2004 10 01 visi pareiškėjai įkainius padidino ir suvienodino. Tai, kad dalis jų teigia pakėlusi įkainius pora dienų anksčiau, neturi reikšmės sprendžiant ginčą. Tai matyti iš jų pačių paaiškinimų bei savivaldybės pateiktos lentelės (KT byla, t. 1, b.l. 18-22), sudarytos pačių pareiškėjų pateiktos informacijos pagrindu. Be to teismas nevertina to fakto, kad pareiškėjai įvairiomis rugsėjo mėnesio datomis surašė įsakymus dėl tarifų suvienodinimo ir pakėlimo, kaip įrodymo, kad susitarimo nebuvo. Apie tarifus pradėta kalbėti žymiai anksčiau, be to visi įsakymai praktiškai pradėti vykdyti vienu metu - nuo 2004 10 01, ar kelios dienos anksčiau.

Taigi pareiškėjų suderinti veiksmai rodo, kad vienodi ir padidinti taksi paslaugų įkainiai nuo tam tikros datos buvo nustatyti kaip jų kontaktų, pasitarimų rezultatas, o vienas reikšmingiausių pasitarimų buvo 2004 09 24.

Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 dalyje sakoma, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Šio įstatymo 3 str. aiškina sąvokas, nustato, kad sąvoka „prekė“ apima visų rūšių paslaugas, o „susitarimas“ - bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai.

Nustatyta, kad visi pareiškėjai, ūkio subjektai yra tos pačios keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi - Vilniaus savivaldybės teritorijoje - rinkos dalyviai, konkuruojantys tarpusavyje dėl keleivių vežimo minėtoje teritorijoje. Vartotojui ši paslauga negali būti pakeista kita lygiaverte paslauga.

Šiuo atveju ginčas kilo dėl horizontalaus susitarimo, ribojančio konkurenciją, išreikšto suderintais veiksmais, buvimo minėtoje rinkoje. Suderinti veiksmai, pagal Europos sąjungos konkurencijos teisėje esančią praktiką, tai įmonių veiksmai, kuriais įmonės nesudarydamos formalaus susitarimo, sąmoningai ir koordinuotai veikia konkurencijos tikslais (Cimenteries byla Nr. 8/66; Gerhard Zuchner/Bayerische Verensbank AG byla C-172/80). Susitarimas pagal minėtą praktiką - kai įmonės išreiškia savo bendrą valią elgtis rinkoje tam tikru numatytu būdu (ETT, BMW byla C32/78). Teritorinė rinka - tam tikra teritorija, kurioje atitinkamas paslaugas ir prekes teikiančioms įmonėms konkurencijos sąlygos yra panašios.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatos yra analogiškos Europos bendrijos sutarties 81 str. nuostatoms, draudžiančioms sudaryti susitarimus tarp įmonių, draudžiančioms suderintą praktiką, tačiau šioje sutartyje nustatytos taisyklės, reguliuojančios prekybą tarp valstybių narių. Nors šiuo atveju kalbama apie vietinę rinką, tačiau minėto Lietuvos Respublikos įstatymo aiškinimui svarbus ir sąvokų bei taisyklių aiškinimas pagal minėto Europos sutarties 81 straipsnio taikymo atvejus. Šios teisės normos aiškinimu remiasi ir šio ginčo šalys. ETT yra apibrėžęs, kas yra suderinti veiksmai (suderinta praktika) - tai bet koks bendradarbiavimas, vedantis prie nekonkurencinio elgesio, nesudarius susitarimo ar neturint veiksmų plano (Cimenteries byla Nr. 8/66; Gerhard Zuchner/Bayerische Verensbank AG byla C-172/80). Taigi taikant Konkurencijos įstatymo 5 str. 1, d. 1 p. svarbu yra įrodyti, jog buvo vykdoma suderinta praktika tarp įmonių, tam būtina nustatyti abipusį kontaktą, po kurio seka suderinta praktika.

Pareiškėjos teigia, kad jos yra grupė įmonių, kurios panašiai elgėsi: pirma - sekdamos lyderį - UAB „Martono taksi“, antra - dėl ekonominių sąlygų. Panašaus elgesio įstatymas nedraudžia nei vienu paminėtu būdu, tačiau tik tuo atveju, kai tos įmonės iki to neaptarė tokios praktikos taikymo ir neturėjo jokių kontaktų. Dar leidžiama apie kainas, jų didinimą iš anksto pranešti savo klientams. Šalims leidžiama prisitaikyti prie egzistuojančių konkurentų, tačiau draudžiama turėti bet kokio pobūdžio tiesioginius ar netiesioginius kontaktus, kurių pasekmė yra kainų suvienodinimas ir padidinimas. Įrodžius bet kokius nežymius kontaktų požymius tarp konkuruojančių toje rinkoje ūkio subjektų, negalima teigti, kad panašus įmonių elgesys susijęs su rinkos sąlygomis. Esant kontaktams panašus elgesys yra vertinamas kaip suderinta praktika, kuri riboja konkurenciją. Minėta, kad Konkurencijos įstatymo 3 str. 10 d. susitarimu laiko ir suderintus veiksmus.

Pareiškėjos teisminio nagrinėjimo metu neneigė kontaktų, aiškino, kad buvo kalbėta ne apie įkainius, bet apie sąnaudų teisingą skaičiavimą. Tai ir yra susitarimas netiesiogiai fiksuoti prekės kainą. Suprantama, kad sąnaudų skaičiavimas turi būti kiekvienos bendrovės vidaus reikalas. Tai, ar sąnaudos teisingai skaičiuojamos, nustatinėja ne tų įmonių asociacija, bet atitinkamos valstybės institucijos, pavyzdžiui mokesčių inspekcija. Jeigu asociacijos susirinkime buvo kontaktuojama ir duodami nurodymai, kaip teisingai skaičiuoti sąnaudas, po to kaip rezultatas visos įmonės beveik vienu metu nustato naujus ir vienodus įkainius, akivaizdu, kad tarp įmonių buvo kontaktas, kurio išdavoje nustatyti nauji vienodi ir padidinti tarifai. Konkurencijos tarybos tyrimo byloje surinkti įrodymai ne tik apie buvusį kontaktą, kainų suvienodinimą ir padidinimą, bet surinkta medžiaga įrodo, kad dėl įkainių buvo tariamasi. Dalis pareiškėjų pripažino, kad vienai įmonei padidinti tarifus neįmanoma, nes po to seka bankrotas arba labai pasunkėja tos įmonės padėtis rinkoje. Tai rodo, kad konkurencija šioje rinkoje yra didelė ir patvirtina, kad susitarimas galėjo būti reikalingas visoms įmonėms siekiant išsilaikyti rinkoje. Ypatingai naudingas toks susitarimas buvo UAB „Martono taksi“, kadangi dėl gero automobilių parko, dėl naudojamo kuro, ši bendrovė priversta palaikyti kuo didesnius tarifus ir tuomet sunku konkuruoti rinkoje.

Tai, kad tokia suderinta praktika riboja konkurenciją, rodo ne tik buvęs kontaktas, bet ir netiesioginiai reiškiniai ir aplinkybės. įmonės buvo apklaustos tiek Konkurencijos taryboje, tiek teisme ir iš jų paaiškinimų matyti, kad jos veikia labai skirtingomis sąlygomis - UAB „Martotno taksi“ naudoja naujus automobilius, važiuojančius naudojant kurą benziną, kitos bendrovės naudoja arba labai senus, arba šiek tiek naujesnius automobilius, kuras dyzelinas, o kitų bendrovių vien dujos. Dėl to kyla svarbus klausimas, kaip gali būti nustatinėjamos vienodos kainos tokiomis nevienodomis sąlygomis ir kam tai naudinga. Akivaizdu, kad nuo fiksuotos kainos už paslaugą nustatymo ir kainos padidinimo kenčia vartotojas, kuris nežiūrint į tai, ar jis važiuoja nauju ir geru, patogiu automobiliu, ar visai senu, moka tą pačią (fiksuotą) kainą. Nauji suvienodinti ir padidinti tarifai buvo perduoti savivaldybės administracijai, kas rodo, kad įmonės įsipareigojo jų laikytis, nes nesilaikydamos nurodytų tarifų galėjo nukentėti nuo bet kurio konkurento skundo savivaldybei. Taip pranešimo apie tarifus būtinumą aiškino savivaldybės administracijos darbuotojas K. Lubys. Pareiškėjų suderintais veiksmais iš Vartotojo atimama galimybė pasirinkti paslaugos kokybę. Taigi žala vartotojui padaryta ne vien padidėjusia kaina, bet ir atimant galimybę rinktis už didesnę kainą geresnę paslaugos kokybę. Tai ir yra konkurencijos ribojimo neigiama pasekmė, dėl kurios egzistuoja įstatymas, draudžiantis riboti konkurenciją netgi suderintais veiksmais.

Pareiškėjų aiškinimas, kad jos sekė rinkos lyderiu, neatleidžia nuo atsakomybės pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., nes draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi nustatytas Konkurencijos įstatymo 9 str., kuris nebuvo taikytas UAB „Martono taksi“. Be to, kaip minėta sekti lyderiu nedraustina, kai tai normalus ekonominis elgesys nesąlygotas prieš tai buvusio kontakto. Šiuo atveju netgi nesvarbu, kas laikytinas rinkos lyderiu ir kokiu elgesiu sekta. Svarbu tyrimo metu nustatyti, kad tai nebuvo normalus elgesys rinkoje, bet tam tikrų kontaktų ir derybų rezultatas.

Sprendžiant ginčą nesvarstytinas ir Konkurencijos įstatymo 6 str. numatytas išimties taikymas (6 str. 1 d. 2 p.), nes pareiga įrodyti išimties buvimą tenka šaliai, kuri naudojasi išimtimi. Pareiškėjos UAB „Romerta“ atstovė bandė teigti, kad susitarimas jeigu ir buvo tai apėmė nedidelę rinkos dalį, aiškino, kad KT privalėjo tirti, kokią rinkos dalį apėmė pareiškėjos. KT pareiškėjų rinkos dalį tyrė (KT byla 1 t., 1. 18-22), be to su visais pareiškėjų atstovais aiškinosi, kiek jie turi automobilių, kokios jų pajamos, nors esant susitarimui dėl kainų ir neprivalėjo to daryti. Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d. nustato, kad susitarimas dėl kainos visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją. Nors 5 str. 4 d. numato, kad įstatymas netaikomas mažareikšmiams susitarimams, kuriems reikalavimus ir sąlygas nustato teisės aktu KT, tačiau toks teisės aktas - KT nutarimas - taip pat numato, kad rinkos dalis nesvarbi, kai yra horizontalus susitarimas dėl kainos. Tai nustatyta Konkurencijos tarybos 2004 12 09 nutarimu Nr. 1S-172, kuriuo pakeistas 2000 01 13 nutarimas Nr. 1. Šiais nutarimais patvirtinti Reikalavimai ir sąlygos susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali riboti konkurencijos - p. 7 ir 7.1 pasakyta, kad rinkos apimtis nesvarbi horizontaliems susitarimams tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti rinkos kainą. Minėtame teisės akte nustatyta, kad horizontalieji susitarimai tarp ūkio subjektų, kurių bendrai užimama atitinkamos rinkos dalis neviršija 10 procentų, laikomi mažareikšmiais ir neribojančiais konkurencijos.

Bet kuriuo atveju, pagal K. Lubio paaiškinimą, pareiškėjos sudaro 17 procentų visų vežėjų taksi automobiliais ir užima 20 procentų Vilniaus savivaldybės teritorijos rinkos, taigi jų susitarimas negali būti laikomas mažareikšmiu netgi ir įvertinus rinkos dalį. Padarytos žalos dydis šiame ginče taip pat lemiamos įtakos neturi, nebent nustatant baudos dydį.

Dėl pirmiau minėtų argumentų netirtinos ir ekonominės sąlygos, galėjusios turėti įtakos kainų kėlimui, apie kurias kalbama skunduose, bei pareiškėjų teiginiai dėl iškreiptos rinkos. Minėta, kad panašus elgesys rinkoje leidžiamas, jeigu nebuvo kontakto, nulėmusio bendrą praktiką. Šiuo klausimu pastebėtina, kad toks vienodas kainų nustatymas ir pakėlimas vienu metu negali būti pateisinamas vienodomis sąlygomis ir dėl to, kad visos taksi bendrovės dirba skirtingomis sąlygomis, naudoja skirtingus automobilius, įgytus skirtingais būdais, ir ne vienodą kurą, iš paaiškinimų matyti, kad nevienodi ir vairuotojų planai, t.y. kiek jie turi uždirbti bendrovei per tam tikrą laiko tarpą. Dėl iškreiptos rinkos susitarimas negali tapti teisėtu netgi, jeigu būtų nustatyta, kad rinka iškreipta. Tačiau KT neprivalo aiškintis, kas iš rinkos dalyvių, konkurentų, iškreipia rinką. Tiek patys pareiškėjai, tiek kitos institucijos gali imtis priemonių, kad rinkoje nebūtų nelegalių bendrovių, dirbančių neteisėtais metodais. Šiuo klausimu galėtų užsiimti ir Taksi paslaugų teikėjų asociacija.

Dalies pareiškėjų aiškinimas, kad savivaldybės administracija nulėmė tarifų vienodinimą ir pakėlimą vienu metu, nepagrįstas. Savivaldybė iš tiesų prašė visų pareiškėjų informuoti apie tarifus iki 2004 10 01 (pvz. t. 2, b.l. 8 - raštas UAB „Romerta“), tačiau tai nereiškia, kad buvo prašoma tarifus suvienodinti ir padidinti. To neteigė ir pareiškėjos. Buvo galimybė informuoti apie galiojančius tarifus, nesvarbu nuo kada jie patvirtinti. Apie tai teisme paaiškino liudytojas K. Lubys.

Taigi panaikinti Konkurencijos tarybos 2005 02 03 nutarimą Nr. 2S-3 kaip iš esmės neteisėtą jokio pagrindo nėra. Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 punktą, už pažeidimą atsakomybę numato Konkurencijos įstatymo 40 str. 1 d. 3 punktas, baudų dydį nustato šio įstatymo 41 str.

Konkurencijos įstatymo 41 str. nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus <...> ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Konkurencijos įstatymo 42 str. reglamentuoja baudų dydžio nustatymą. Šio straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli subjektai. Šiame straipsnyje nustatyta, kas laikytina atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis. Taip pat šiame straipsnyje pasakyta, kad Vyriausybė nutarimu patvirtina baudos dydžio nustatymo tvarką.

LRV 2004 12 06 nutarimu Nr. 1591 patvirtino Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisykles.

Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime pasisakė, kad UAB „Martono taksi“ yra veiksmų, kuriais buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimai, iniciatorius. Nutarime sakoma, kad tokia išvada daroma iš UAB „Martono taksi“ direktoriaus R. Kriukovo teiginių 2004 08 06 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ straipsnyje „Taksistai užsimojo kirsti per keleivių kišenę“ ir šie pasisakymai vertinami kaip viešas konkurentų informavimas apie numatomą taikyti kainų politiką ir raginimas didinti taksi paslaugų kainas, kuris turėjo poveikį kitų ūkio subjektų elgesiui rinkoje. Taip pat KT nustatė, kad UAB „Martono taksi“ direktorius asociacijos susirinkimuose kalbėjo apie taksi paslaugų kainų didinimą, siūlė „sutvarkyti“ tarifus, darė spaudimą tarifų nepadidinusiems ūkio subjektams. Į šias aplinkybes KT atsižvelgė pagrįstai. Skiriant baudų dydžius KT nurodė, kad atsižvelgiama į tai, jog pažeidimo trukmė neilga, baudos dydis turėtų būti lygus nuliui, tačiau atsižvelgta į pažeidimo pavojingumą- ūkio subjektai padarė pavojingiausią konkurencijos teisės pažeidimą- sudarė kartelinį susitarimą. Taip pat atsižvelgta, kad pažeidimas padarytas lokalinėje rinkoje. UAB „Martono taksi“ baudos dydis padidintas 25 procentais dėl to, kad šis ūkio subjektas buvo iniciatorius, o kitiems pareiškėjams baudos dydis sumažintas dėl jų pasyvaus vaidmens pažeidimo padaryme 25 procentais. Taip pat sakoma, kad atsižvelgiant į tai, kad gauti baudų dydžiai yra didesni kaip 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, o tai neatitinka Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 dalies, nustatomi baudų dydžiai visoms pareiškėjoms vienodi -po 5 000 Lt.

Teismo manymu toks baudų dydis negali būti teisingas, nes Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. nustatytas bendras ir svarbus baudos dydžio nustatymo kriterijus - skiriama bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Jokių kitų baudos dydžio kriterijų nėra. Taigi skiriant baudas KT privalėjo atsižvelgti į bendras metines pajamas tik 2003 metais. Taip skiriant baudas, kaip paaiškinta nutarime, kiekvienam ūkio subjektui buvo paskirta procentiškai nevienoda bauda, nors jų dalyvavimas sudarant susitarimą pripažintas vienodu (pasyviu, išskyrus UAB „Martono taksi“), o įstatyme numatytas kriterijus išreikštas procentais. Įstatymo leidėjas nenumatė jokių išimčių - pagrindu reikia imti bendrąsias pajamas praeitais ūkiniais metais, taigi įstatymų leidėjas neleido kaip nors kitaip traktuoti to, kas pasakyta. Tai, kad įmonė pradėjo veikti metų pabaigoje, nesudaro įstatyme jokios išimties ir neleidžia atsižvelgti į įmonės pajamas 2004 metais. Todėl būtina pripažinti, kad pats įstatymo leidėjas naujai pradėjusioms veikti įmonėms įstatyme įteisino švelnesnių baudų skyrimą ar iš viso negalimumą skirti baudą tik pradedančiai veikti įmonei. Be to, minėtame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad be kitų aplinkybių būtina atsižvelgti į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį (Nutarimu patvirtintų taisyklių 5.3 p.). Pastaroji aplinkybė nebuvo tirta ir įvertinta skiriant baudas ir dėl to baudos neproporcingos, jeigu realiai atsižvelgti įminėtus rodiklius.

Nors UAB „Martono taksi“ iniciatoriumi pripažinta pagrįstai - pats direktorius teisme aiškino, kaip jis asociacijos susirinkimuose dėjo pastangas, kad būtų apskaičiuoti ekonomiškai pagrįsti įkainiai, neneigė pasisakęs spaudoje, tačiau skiriant baudą neatsižvelgta į šio ūkio subjekto rinkos dalį. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento pateiktą sąrašą (KT tyrimo byla, 1 t. b.l. 12-17) rinkos dalį galima įvertinti, nes tai rodo išduotų licencijų kortelių skaičius, tai paaiškinama minėtame rašte. Nurodoma, kad viso galiojančių licencijos kortelių - 1459, t.y. šis automobilių skaičius gali teikti taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės ribose. Pagal sąrašą UAB „Martono taksi“ išduota 90 licencinių kortelių, kas sudaro 6,17 procentų rinkos. Tai nedidelė rinkos dalis, todėl atsižvelgiant į minėtas Vyriausybės nutarimo nuostatas paskirtoji bauda gali būti mažinama iki 50 procentų, todėl skirtina 25 000 Lt dydžio bauda.

Skiriant baudas kitiems pareiškėjams taip pat nebuvo atsižvelgta į užimamą rinkos dalį, be to, baudos neproporcingos 2003 metų bendrųjų pajamų dydžio atžvilgiu.

UAB „Taksvija“ paskirta 5000 Lt dydžio bauda. Bendrosios pajamos 2003 metais sudarė 68990 Lt T. 1, b.l. 18). UAB „Taksvija“ išduotos 35 licencijų kortelės, kas sudaro 2,4 procentus rinkos, paskirtoji 5000 Lt bauda sudaro 7,24 procentus nuo bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Merseros autotransportas“ paskirta 5000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais kiek sudarė bendrovė pateikti negalėjo, nes nauji savininkai dirba tik nuo 2004 metų. Pareiškėja teigia, kad bauda sudaro 5 procentus 2004 metų bendrųjų pajamų (112727 Lt). Pateikta Pelno (nuostolio) ataskaita nerodo 2003 m. pajamų (t. 1, b.l. 69). Bendrovė įregistruota 2004 05 05 (t. 1, b.l. 80). Licencijų kortelių išduota 17, kas sudaro 1,17 procentų rinkos.

UAB „Greitvila“ paskirta 5000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais - 95423 (t. 1, b.l. 153), licencinių kortelių išduota 39. Užimama rinkos dalis 2,67 procentų, bauda sudaro 5,24 bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Kobla“ skirta 5000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais sudaro 98733 Lt (t. 4, b.l. 167), licencinių kortelių išduota 30. Rinkos dalis - 2, 06 procentų, bauda sudaro 5,06 procentų bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Kablasta“ skirta 5000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais - 92419 Lt (t. 2, b.l. 12), licencinių kortelių 23. Rinkos dalis- 1,58 procentų, bauda sudaro 5,41 procentą bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Transmoderna“ skirta 5000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais - 1424 Lt (t. 2, b.l. 160, t. 4, b.l. 176) - bendrovės atstovas paaiškino, kad 2003 metais dirbo apie mėnesį, licencinių kortelių išduota 19. Bauda sudaro 351 procentą bendrųjų pajamų 2003 metais, rinkos dalis 1,3 procentai. Pagal registracijos dokumentus UAB „Transmoderna“ įregistruota tik 2004 04 14 (t. 2, b.l. 167-173), nors tai prieštarauja pačios bendrovės skundo teiginiams, kad bendrovė pirmąjį įsakymą dėl paslaugų tarifų keitimo priėmė 2004 01 15 (t. 2, b.l. 157), tačiau KT nesiaiškino, ar bendrovė dirbo 2003 metais.

UAB „Autovisatos“ taksi paskirta 5000 Lt bauda. Bendrosios pajamos 2003 metais -229112 Lt (t. 4, b.l. 200), licencinių kortelių išduota 22. Dėl to rinkos dalis - 1,51 procentų, bauda sudaro 2,18 procentų bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Romerta“ paskirta 5000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais - 82039 Lt (t. 4, b.l. 181), licencinių kortelių išduota 25. Rinkos dalis - 1,71 procentų, bauda sudaro 6,09 procentų bendrųjų pajamų.

UAB „Tanagros taksi“ skirta 5000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais - 93662 Lt (t. 3, b.l. 114), licencinių kortelių išduota 18. Rinkos dalis 1,23 procentų, bauda sudaro 5,34 procentų bendrųjų pajamų 2003 metais.

Atsižvelgiant į išdėstytą skaičiavimą daroma išvada, kad dviejų- pareiškėjų - UAB „Merseros autotransportas“ ir UAB „Transmoderna“ 2003 metų bendrosios pajamos nenustatytos, nes nepateikti finansiniai dokumentai bei nepateikti dokumentai, rodantys ar šios bendrovės 2003 metais vykdė veiklą - teikė taksi paslaugas. Tai, kad pasikeitė savininkai nereiškia, kad bendrovės anksčiau nedirbo, tačiau KT nesiaiškino minėtų aplinkybių, nors jos reikšmingos nustatant baudos dydį.

Visų bendrovių rinkos dalis siekia nuo 1,23 procentų iki 2,67 procentų, taigi dalies bendrovių rinkos dalis skiriasi dvigubai, todėl į tai būtina atsižvelgti skiriant baudas.

Baudos siekia nuo 2,18 procentų bendrųjų 2003 metų pajamų (ten, kur duomenys pateikti) iki 7,24 procentų bendrųjų pajamų 2003 metais. Tai rodo, kad baudos nėra paskirtos laikantis KT nurodytu Vyriausybės 2004 12 06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintų taisyklių reikalavimų bei Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio reikalavimų.

Bendrovės ginčija paskirtas baudas, nurodo, kad baudos neteisingos.

Daroma išvada, kad baudos turi sudaryti vienodą procentą nuo bendrųjų pajamų 2003 metais. Imamas vidutinis procentas - 4,7 procento nuo bendrųjų pajamų 2003 metais. Apskaičiavus šį procentą nuo bendrovių pajamų 2003 metais, baudos dydis mažintinas ar didintinas atsižvelgiant į rinkos dalį.

Taip skaičiuojant gaunama, kad UAB „Taksvija“ skirtina 4000 Lt bauda, UAB „Greitvila“ - paliekama 5000 Lt bauda (iš 9 pareiškėjų, t.y. išskyrus UAB „Martono taksi“, užima didžiausią- 2,67 procentų rinkos dalį, o 4,7 procentai nuo bendrųjų pajamų 2003 metais sudaro 4484 Lt), UAB „Kobla“ skirtina 4600 Lt bauda, UAB „Kablasta“ - 4000 Lt bauda, UAB „Autovisatos“ taksi paliekama 5000 Lt bauda (nes 4,7 procento nuo bendrijų pajamų sudaro 10768 Lt, o bauda neturėtų būti teismo didinama), UAB „Romerta“ skirtina 3500 Lt bauda, UAB „Tanagros taksi“ 4000 Lt bauda (užima mažiausią rinkos dalį).

UAB „Merseros autotransportas“ ir UAB „Transmoderna“ baudos neskirtinos, nes KT nesurinko duomenų apie šių bendrovių veiklą 2003 metais (UAB „Transmoderna“ pajamos tik už nedidelį laikotarpį - 1424 Lt, todėl galima skirti tik simbolinę baudą, kas netikslinga), o pagal 2004 metų bendrąsias pajamas apskaičiuoti baudos dydį neleidžia Konkurencijos įstatymo 41 str.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str.- 88str., 89 str. 2 d., 127str., teismas

Pareiškėjų UAB „Taksvija“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Kobla“, UAB „Kablasta“, UAB „Martono taksi“, UAB „Transmoderna“, UAB „Romerta“, UAB „Tanagros taksi“ skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Konkurencijos tarybos 2005 02 03 nutarimąNr. 2S-3 „Dėl taksi paslaugų teikėjų asociacijos ir taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiančių ūkio subjektų veikų atitikimo LR Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Paskirti UAB „Martono taksi“ 25 000 Lt baudą, UAB „Taksvija“ 4000 Lt baudą, UAB „Kobla“ 4600 Lt baudą, UAB „Kablasta“ 4000 Lt baudą, UAB „Romerta“ 3500 Lt baudą,, UAB „Tanagros taksi“ 4000 Lt baudą. UAB „Merseros autotransportas“ baudos neskirti, UAB „Transmoderna“ baudos neskirti.

Likusioje dalyje pareiškėjų skundus atmesti.

Pareiškėjų UAB „Greitvila“ ir UAB „Autovisatos taksi“ skundus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Halina Zaikauskaitė

Ina Kirkutienė

Henrikas Sadauskas