Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Martono taksi“ atstovui Ričardui Kriukovui, uždarosios akcinės bendrovės „Kobla“ atstovui Zbyšekui Blaževičiui (Zbyšek Blaževič), uždarosios akcinės bendrovės „Autovisatos taksi“ atstovui Viktorui Gasiūnui, uždarosios akcinės bendrovės „Greitvila“ atstovui Jonui Barišauskui, uždarosios akcinės bendrovės „Romerta“ atstovui Romualdui Bieliauskui,

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovėms Justinai Paulauskaitei ir Jurgitai Brėskytei,

trečiojo suinteresuoto asmens Taksi paslaugų teikėjų asociacijos atstovui Robertui Braziui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų  uždarosios akcinės bendrovės „Taksvija“, uždarosios akcinės bendrovės „Greitvila“, uždarosios akcinės bendrovės „Kobla“, uždarosios akcinės bendrovės „Kablasta“, uždarosios akcinės bendrovės „Martono taksi“, uždarosios akcinės bendrovės „Autovisatos taksi“, uždarosios akcinės bendrovės „Romerta“, uždarosios akcinės bendrovės „Tanagros taksi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Taksvija“, uždarosios akcinės bendrovės „Merseros autotransportas“, uždarosios akcinės bendrovės „Greitvila“, uždarosios akcinės bendrovės „Kobla“, uždarosios akcinės bendrovės „Kablasta“, uždarosios akcinės bendrovės „Martono taksi“, uždarosios akcinės bendrovės „Transmoderna“, uždarosios akcinės bendrovės „Autovisatos taksi“, uždarosios akcinės bendrovės „Romerta“, uždarosios akcinės bendrovės „Tanagros taksi“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Fiakras ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Argilta“, uždaroji akcinė bendrovė „Artaksa“, Taksi paslaugų teikėjų asociacija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Konkurencijos taryba 2005 m. vasario 3 d. nutarimu „Dėl taksi paslaugų teikėjų asociacijos ir taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiančių ūkio subjektų veikų atitikimo Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ pripažino, kad Taksi paslaugų teikėjų asociacija, UAB „Argilta“, UAB „Artaksa“, UAB „Fiakras ir Ko“, UAB „Taksvija“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Greitvila“, UAB „Kobla“, UAB „Kablasta“, UAB „Martono taksi“, UAB „Transmoderna“, UAB „Autovisatos taksi“, UAB „Romerta“, UAB „Tanagros taksi“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio l dalies l punkto reikalavimus.

Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba nutarė už minėtą pažeidimą skirti UAB „Martono taksi“ – 50 000 Lt, UAB „Autovisatos taksi“ – 5 000 Lt, UAB „Fiakras ir ko“ – 5 000 Lt, UAB „Greitvila“ – 5 000 Lt, UAB „Kablasta“ – 5 000 Lt, UAB „Kobla“ – 5 000 Lt, UAB „Merseros autotransportas“ – 5 000 Lt, UAB „Romerta“ – 5 000 Lt, UAB „Taksvija“ – 5 000 Lt, UAB „Tanagros taksi“ – 5 000 Lt, UAB „Transmoderna“ – 5 000 Lt pinigines baudas.

Konkurencijos tarybos nutarime konstatuota, kad Vilniaus mieste taksi paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą, išreikštą suderintais veiksmais – vienu metu pakėlė taksi paslaugų tarifą už kilometrą bei įsėdimo mokestį. Ūkio subjektai Taksi paslaugų teikėjų asociacijos (toliau – ir Asociacija) susirinkime derino taksi paslaugų kainas, todėl jų kainodara pasikeitė vienu metu – nuo 2004 m. spalio 1 d. Konkurencijos taryba konstatavo, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, konkurentų susitarimai, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas, visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

Pareiškėjai skundais Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2005 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 2S-3 ir netaikyti pareiškėjams skirtų sankcijų.

Skundai grindžiami tuo, kad atsakovas iškreiptai pateikė faktines bylos aplinkybes, neatliko objektyvaus ekonominio vertinimo. Teigiama, kad panašus ūkio subjektų elgesys rinkoje buvo ne tariamai suderintų veiksmų pasekmė, bet natūrali jų reakcija į konkrečioje rinkoje susiklosčiusias aplinkybes. 2004 metais nuolat augo ekonominiai taksi paslaugų teikimo kaštai. Pareiškėjas UAB „Martono taksi“ teigė, kad paslaugos įkainius padidino savarankiškai, ir tai atliko dėl ekonominių priežasčių pirmasis rinkoje. Bendrovės teigimu, ji savo verslo sprendimų su konkurentais nederina. Šios bendrovės skunde aiškinama, kad kiti rinkos dalyviai tik prisitaikė prie UAB „Martono taksi“ veiksmų, tai buvo lygiagretūs veiksmai, sekant rinkos lyderiu. UAB „Martono taksi“ skunde įrodinėjo, kad neinicijavo įstatymo draudžiamų veiksmų. Teigė, kad paskirtoji bauda nepagrįsta.

Pareiškėjų teigimu, neįrodytas priežastinis ryšys tarp ūkio subjektų panašaus elgesio rinkoje ir jų bendradarbiavimo.

Pareiškėjų skunduose pasisakyta ir dėl baudos dydžio.

UAB „Kablasta” teigė, kad 5 000 Lt dydžio bauda sukeltų šiai bendrovei rimtų finansinių sunkumų, nes bendrovė santykinai yra maža, jos apyvarta nedidelė.

UAB „Transmoderna” skunde nurodė, kad nedalyvavo 2004 m. rugsėjo 27 d. įvykusiame Vilniaus miesto taksi paslaugas teikiančių ūkio subjektų susitikime, todėl šis susitikimas bendrovės sprendimui dėl įkainių jokios įtakos neturėjo. Bendrovės teigimu, ji sprendimą padidinti įkainius priėmė dar 2004 m. sausio 19 d. Tai patvirtina direktoriaus įsakymas Nr. 1501, 2004 m. balandžio 15 d. vėl priimtas įsakymas Nr. 1504, 2004 m. rugsėjo 1 d. taip pat priimtas įsakymas dėl įkainių; šie įsakymai buvo pateikti atsakovui. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta bauda yra pernelyg didelė, nes sudaro 351 proc. bendrųjų 2003 m. metinių pajamų.

Pareiškėjas UAB „Autovisatos taksi“ savo skunde taip pat įrodinėjo, kad taksi paslaugų įkainiai pasikeitė dėl susiklosčiusių ekonominių sąlygų, ir kad draudžiamo susitarimo nebuvo. Pareiškėjas aiškino, kad atsakovas nenustatė, jog 2004 m. rugsėjo 24 d. vyko Asociacijos narių susirinkimas. 2004 m. rugsėjo 27 d. vyko Vilniaus mieste teikiančių taksi paslaugas įmonių susirinkimas, ir tai yra du skirtingi susirinkimai. Todėl visų apklaustų asmenų paaiškinimai, pareiškėjo teigimu, su 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos narių susirinkimu yra nesusiję. Tuo tarpu atsakovas klaidingai naudoja liudytojų paaiškinimus, kurie buvo apie 2004 m. rugsėjo 27 d. susirinkimą. Bendrovės teigimu, ji savo sprendimą padidinti įkainius priėmė 2004 m. rugsėjo 20 d. Be to, pareiškėjo nuomone, paskirta pernelyg didelė bauda. 2004 metais pareiškėjas patyrė nuostolį, todėl baudos mokėjimas ženkliai pablogintų įmonės finansinę padėtį. Nurodė, kad baudos dydis sudaro 1,6 proc. visų pajamų, o tai yra per didelė bauda, atsižvelgiant į pareiškėjo pasyvų vaidmenį.

Pareiškėjas UAB „Taksvija“ nurodė tuos pačius argumentus, kuriais remdamasis įrodinėjo, kad atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat teigė, jog baudos dydis yra nepagrįstai didelis.

Tuos pačius skundžiamo nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą įrodančius faktus bei argumentus nurodė ir kiti pareiškėjai. Taip pat skunduose teigiama, kad paskirta pernelyg didelė bauda. UAB „Merseros autotransportas“ nurodė, kad bauda sudaro 5 proc. visų pajamų, UAB „Greitvila“ nurodė, kad bauda sudaro 4,34 proc. visų pajamų, UAB „Kobla“ nurodė, kad bauda sudaro 29 proc. pajamų iš taksi veiklos. UAB „Romerta“ nurodė, kad jos taikyti įkainiai nepadidėjo, o tik buvo suvienodintas „įsėdimo mokestis“, todėl bauda apskritai paskirta be pagrindo. UAB „Tanagros taksi^“ neigė pažeidimą, todėl dėl baudos nepasisakė.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovai palaikė skundus ir juose išdėstytus argumentus. UAB „Romertos” ir UAB „Martono taksi” atstovai papildomai įrodinėjo, kad kainas pakėlė ir buvo nubausti ūkio subjektai, kurie užima mažą rinkos dalį, ir tai jokios įtakos vartotojams neturėjo. Jų nuomone, nėra įrodymų, jog buvo draudžiamas susitarimas, nes remtasi konkuruojančių bendrovių atstovų paaiškinimais. Taip pat aiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėjo išprovokuoti kainų suvienodinimą, nes 2004 m. rugsėjo 28 d. raštu iš visų taksi bendrovių pareikalavo pateikti būsimus tarifus.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimuose į pareiškėjų skundus paaiškino, kad būtent 2004 m. rugsėjo 24 d. susirinkime buvo derinamos taksi paslaugų kainos. Atsakovas pažymėjo, kad visi pareiškėjai savo skunduose vienodai teigė, jog nutarimas priimtas vadovaujantis prieštaringais parodymais, tačiau UAB „Kobla” ir UAB „Koblasta” tyrimo metu pripažino, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. susirinkime buvo derinamos taksi paslaugų kainos. Atsakovo teigimu, ELTOS (Lietuvos naujienų agentūra) pranešime Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas pats teigė, jog Asociacijos paskutiniame susirinkime buvo kalbėta apie tai, kad daugelis įmonių nuo 2004 m. spalio 1 d. ruošiasi didinti įkainius.

Atsakovas tvirtino, kad nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, jog pirmoji įkainius padidino rinkos lyderė, o kiti ūkio subjektai pasekė jos pavyzdžiu. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pirmoji realiai tarifus padidino UAB „Artaksa” – įsėdimo tarifas padidintas 2004 m. rugsėjo 15 d. Atsakovo nuomone, UAB „Martono taksi” nelaikytina rinkos lydere, nes, pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalies prasmę, rinkos lyderiu gali būti įvardijamas ūkio subjektas, kurio rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal automobilių skaičių UAB „Martono taksi” rinkos dalis yra 8 procentai. UAB „Martono taksi” yra draudžiamo susitarimo lyderė, bet tai nereiškia, kad ji yra ir rinkos lyderė. Atsakovas akcentavo, kad pagal ekonomikos teoriją sekimas vienas kitu yra įmanomas tik oligopolinėje rinkoje, t. y. kai rinkoje veikia keli stambūs ūkio subjektai, tarp kurių nėra didelių skirtumų, prekė yra homogeniška, rinka – skaidri. Tai yra numatyta ir Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarime Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo”. Atsakovo nuomone, sunku įžvelgti sekimą, kai pati UAB „Martono taksi” tarifus padidino 2004 m. spalio 1 d., t.y. tą pačią dieną, kaip ir kiti draudžiamo susitarimo dalyviai.

Konkurencijos taryba teigė, kad tarp pareiškėjų buvo konkurenciją ribojantis bendravimas, kurio metu buvo aptariamos ir derinamos kainos.

Atsakovo teigimu, UAB „Taksvija” nesąžiningai nurodė, jog jos 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymas dėl paslaugų tarifų įrodo, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. ar rugsėjo 27 d. susirinkimai tam įtakos neturėjo. Įsakymai dėl tarifų nepaneigia ūkio subjektų dalyvavimo kainų derinime. Be to, UAB „Kobla” ir UAB „Kablasta” įsakymai yra praktiškai identiški, todėl neįrodo, kad įmonės veikė savarankiškai.

Atsakovas nesutiko su teiginiais, kad elgesį rinkoje lėmė ekonominių kaštų augimas. Paaiškino, kad taksi paslaugas teikiančių įmonių kaštai yra skirtingi priklausomai nuo daugelio aplinkybių. Atsakovo nuomone, pareiškėjai aplinkybės, jog jie visi veikė vienodomis ekonominėmis sąlygomis, neįrodė. Priešingai, yra duomenų, kad bendrovės veikia skirtingomis sąlygomis: vienos naudoja nuosavus automobilius, kitos – įgytus lizingo būdu; skiriasi darbuotojų atlyginimas, automobilio remonto kaštai, degalų rūšys; be to, degalų kainos didėjo palaipsniui, tarifų padidėjimo procentas neatitinka degalų kainų augimo procento. Atsakovas teigė, kad atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog ūkio subjektų veiksmai rinkoje buvo ekonominių veiksnių sąlygotas lygiagretus elgesys.

Atsakovo įsitikinimu, nustatytos aplinkybės įrodo, kad UAB „Martono taksi” buvo Konkurencijos įstatymo draudžiamų veiksmų iniciatorė.

Atsakovo nuomone, paskirtos baudos atitinka teisės aktų reikalavimus, nes buvo laikytasi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintų Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, taisyklių.

Atsakovas atsiliepime nesutiko su pareiškėjo UAB „Martono taksi“ skunde išdėstytais prašymais apklausti liudytojus, kadangi administracinių teismų praktika yra nustačiusi, jog būtina vadovautis asmenų parodymais, duotais tyrimo metu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Taksi paslaugų teikėjų asociacija atsiliepime į pareiškėjų skundus nurodė, kad iš esmės sutinka su skunduose pateiktais reikalavimais ir juos palaiko. Nesutiko su atsakovo nutarime esančiomis išvadomis, kad Asociacija koordinavo ūkio subjektų elgesį, kuris prieštarauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Taksi paslaugų teikėjų asociacija aiškino, kad nei 2004 m. rugsėjo 24 d., nei kituose Asociacijos susirinkimuose nebuvo svarstomas taksi paslaugų įkainių vienodinimo klausimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Taksvija“, UAB „Merseros autotransportas“, UAB „Kobla“, UAB „Kablasta“, UAB „Martono taksi“, UAB „Transmoderna“, UAB „Romerta“, UAB „Tanagros taksi“ skundus tenkino iš dalies: pakeitė Konkurencijos tarybos 2005 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 2S-3 „Dėl taksi paslaugų teikėjų asociacijos ir taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiančių ūkio subjektų veikų atitikimo Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ ir paskyrė UAB „Martono taksi“ 25 000 Lt baudą, UAB „Taksvija” – 4 000 Lt baudą, UAB „Kobla” –  4 600 Lt baudą, UAB „Kablasta” – 4 000 Lt baudą, UAB „Romerta” – 3 500 Lt baudą, UAB „Tanagros taksi” – 4 000 Lt baudą; UAB „Merseros autotransportas“ ir UAB „Transmoderna“ baudos neskyrė. Pareiškėjų UAB „Greitvila“ ir UAB „Autovisatos taksi“ skundai buvo atmesti.

Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba 2004 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1S-149 nutarė pradėti tyrimą dėl lengvųjų automobilių taksi paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams (Konkurencijos tarybos (toliau – ir KT) tyrimo byla, t. I, b. l. 8-9). Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo savo iniciatyva, nes nustatė, kad tuo metu žiniasklaidoje buvo akcentuojama, jog didžiausią lengvųjų automobilių taksi paslaugų rinkos dalį Vilniaus mieste užimantys ūkio subjektai ketina didinti arba jau padidino keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugų tarifus. Nutarime nurodomas ELTA 2004 m. rugsjo 22 d. pranešimas, kuriame cituojamas Vilniaus miesto taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidento R. B. teiginys, kad šios asociacijos susirinkime buvo kalbėta apie tai, jog daugelis taksi įmonių nuo 2004 m. spalio l d. ruošiasi didinti keleivių vežimo paslaugų tarifus. ELTA 2004 m. spalio 1 d. pranešime pažymėta, kad nuo 2004 m. spalio l d. daugelis įmonių pakėlė paslaugų tarifus. Nutarime konstatuota, kad remiantis žiniasklaidoje pateikta informacija galima manyti, jog Vilniaus mieste veikiančių lengvųjų automobilių taksi paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijų veiksmai pagal požymius gali būti vertinami kaip susitarimai, draudžiami Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas 2004 m. spalio 11 d. raštu informavo Konkurencijos tarybą apie Vilniuje taksi paslaugas teikiančių bendrovių skaičių bei joms išduotų licencijų kortelių skaičių atskirai kiekvienai bendrovei (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 12-17). Rašte paaiškinama, kad išduotas licencijų kortelių skaičius rodo, kiek automobilių gali teikti taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės ribose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pateikė taksi paslaugas teikiančių įmonių tarifus nuo 2004 m. spalio 1 d. ir nurodė, kad pagal Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 3 dalį keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas, ir juos skelbia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių nustatyta tvarka.

Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą, apklausė asmenis, taip pat ir bendrovių vadovus. Jų apklausos metu buvo nustatinėjamas tų bendrovių pajėgumas, teikiamų paslaugų kokybė, bendrovių bendrosios pajamos 2003 metais bei atstovų dalyvavimas bendruose pasitarimuose, susijusiuose su įkainių padidinimu.

Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas R. B. 2004 m. spalio 14 d. pateikė paaiškinimą apie Asociacijos įkūrimą 2004 m. liepos mėnesį, apie vykusius susirinkimus. Jis nurodė, kad susirinkimuose keliami klausimai dėl taksi vairuotojų tvarkingumo, mokesčių nemokėjimo, mokesčių slėpimo, dėl buhalterinės apskaitos nevedimo, savikainos neteisingo apskaičiavimo (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 27-28). 2004 m. spalio 14 d. poėmio metu iš Asociacijos paimti susirinkimų protokolai. Paimtas buvo ir 2004 m. rugsėjo 24 d. protokolas, iš kurio matyti, kad susirinkime dalyvavo pareiškėjų UAB „Romerta”, UAB „Martono taksi”, UAB „Transmoderna”, UAB „Greitvila”, UAB „Autovisatos taksi”, UAB „Kablasta”, UAB „Taksvija”, UAB „Tanagros taksi”, UAB „Kobla” atstovai (pagal jų parašus). Nerasta duomenų apie UAB „Merseros autotransportas” atstovo dalyvavimą.

Nurodyto susirinkimo darbotvarkėje įrašytas klausimas dėl remonto paslaugų įkainių. Tačiau teisme iš pačių pareiškėjų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad kalbėta apie savikainos ir sąnaudų nustatymą plačiau, t.y. diskutuota, kokios sąnaudos turi būti įtraukiamos į savikainą, kaip skaičiuoti sąnaudas buhalterinėje apskaitoje. Protokole nenurodyta, kas ir kokia tema kalbėjo, tačiau protokolas įrodo, kad tą dieną pareiškėjai bendravo. Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, protokolas patvirtina, kad susitikimo metu aptartas klausimas, susijęs su paslaugų teikimo sąnaudų skaičiavimu. Kaip paaiškėjo iš dokumentų ir paaiškinimų, susirinkimas vyko UAB „Martonas” patalpose Vilniuje, Asanavičiūtės g. 17, kur Asociacija nuomoja patalpas (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 38-40).

Iš tyrimo metu surinktų paaiškinimų teismas nustatė, kad UAB „Greitvila” direktoriaus J. B. teigimu, rugsėjo mėnesį vykusiame Asociacijos narių susirinkime buvo kalbama apie tai, jog tarifus galima kelti savo nuožiūra. Jis taip pat paaiškino, kad anksčiau dėl vartotojų interesų jie tarifų kelti negalėjo, bet suprato, kad dirba nuostolingai, todėl pakėlė įkainius (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 83-84).

UAB „Romerta“ direktorius R. B. tyrimo metu teigė, kad nuo 2004 m. spalio 1 d. tarifų nedidino (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 91-92).

Respublikinės taksi ir mažųjų autobusų vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas V. V. apklausos metu teigė, kad kalbėdamas su kitų firmų vadovais sužinojo, jog naujai įsteigtoji Taksi paslaugų teikėjų asociacija suplanavo pakelti taksi paslaugų kainas ir grasino, kad prieš tuos, kurie kainų nekels, bus imtasi kitų priemonių – skundų ekonominei policijai, mokesčių inspekcijai ir pan. (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 107).

R. M. (R. M.), UAB „Taksvija” direktorius, Konkurencijos tarybos pareigūnams aiškino, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. dalyvavo Asociacijos susirinkime, apie tarifus susirinkime nekalbėta (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 109).

UAB „Autovisata” taksi direktorius V. G. paaiškino, kad dalyvavo Asociacijos susirinkime 2004 m. rugsėjo 27 d. (tą dieną susirinkimo nebuvo), kur kalbėta dėl bendrų taksi paslaugų klausimų (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 114).

UAB „Tanagros taksi” vadovas S. K. (S. K.) aiškino, kad dalyvavo 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos susirinkime, apie tarifus jame nekalbėta (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 120).

Konkurencijos tarybos pareigūnams apklausus UAB „Ekipažas” direktorių K. N. (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 121), jis paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė priklauso asociacijai „Linava”. Jis teigė, kad Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas R. B. siūlė tapti jų Asociacijos nariu, bet jie atsisakė, nes R. B. yra ir UAB „Martono taksi” akcininkas. Teigė, kad bendrovė buvo kviečiama dalyvauti Asociacijos pasitarime, kuriame buvo pristatyti Asociacijos tikslai, siūlyta pertvarkyti paslaugų tarifus (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 121).

UAB „Užuovėja Jums” atstovas S. K. paaiškino, kad dalyvavo Taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkime, bet apie tarifus jame nekalbėta, nes savivaldybės atstovas K. L. įspėjo, jog tai gali būti įvertinta kaip kartelinis susitarimas. Aiškino, jog tą pasitarimą praktiškai organizavo savivaldybė (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 122).

A. B., UAB „Artaksa” atstovas, Konkurencijos tarybos pareigūnui teigė, kad dalyvavo 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos susirinkime, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl kuro pirkimo su nuolaida. Ar buvo kalbėta dėl tarifų, jis teigė nežinąs, nes išėjo nepasibaigus susirinkimui (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 126).

UAB „Užupio taksi” atstovas T. B. (T. B.) teigė, jog Taksi paslaugų teikėjų asociacija 2004 m. rugsėjo mėnesį kvietė stoti į Asociaciją, bet jis nesutiko, nes Asociacija reikalavo, jog būtų nustatyti vienodi tarifai (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 130).

T. L. (T. L.), UAB „Vilniaus autobusai” vadybininkas ir UAB „Taksodromas“ direktorius, paaiškino, kad buvo pakviestas į naujai susikūrusios asociacijos, kuriai vadovauja R. B., posėdį, kuriame buvo kalbėta, jog būtina nustatyti pajamų surinkimo planą. UAB „Martono taksi” vadovas R. K. norėjo, kad būtų didinami tarifai (ten pat, b.l. 140).

UAB „Litvega” direktorius G. A. paaiškino, kad buvo 2004 m. rugsėjo 24 d. susirinkime, jame dalyvavo įmonių vadovai – apie 50 žmonių. Susirinkime buvo patariama sutvarkyti finansinę apskaitą bei tarifus; tokius siūlymus teikė R. B., R. K., lentoje buvo surašyti teikiami minimalūs tarifai. Paaiškino, kad bendrovė taip pat nuo 2004 m. spalio 1 d. padidino tarifus, nes iš savivaldybės buvo gautas raginimas pateikti duomenis apie tarifus. Mano, kad jeigu nebūtų didinę tarifų, grėstų griežta Asociacijos ir savivaldybės  kontrolė (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 142).

A. V., UAB „Vilniaus taksi plius” komercijos direktorius, paaiškino, kad buvo 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos susirinkime Asanavičiūtės g. 17, jo pabaigos nesulaukė, todėl nežino, ar kalbėta apie tarifus (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 151).

UAB „Aimagra“ direktoriaus pavaduotojas A. G. paaiškino, kad dalyvavo viename iš Taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkime rugsėjo mėnesį ir jame buvo kalbama apie tarifus, esą jie per maži (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 159).

AB „Kablasta” vadovas T. S. (T. S.) KT pareigūnui paaiškino, kad dalyvavo 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos susirinkime, jame dalyvavo ir savivaldybės atstovas K. L. Paaiškino, kad dėl tarifų vežėjų nuomonės buvo skirtingos, bet kalbėta apie konkrečius tarifus (KT tyrimo byla, t. II, b. l. 12).

UAB „Merselita” direktorius R. K. paaiškino, kad dalyvavo taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkime rugsėjo mėnesį, buvo aptariama situacija taksi rinkoje Vilniuje ir kalbėta apie tarifus; pabrėžta, kad  vienas iš asociacijos siekių – sutvarkyti tarifus (KT tyrimo byla, t. II, b. l. 17).

Teisminio nagrinėjimo metu iš esmės buvusio bendravimo 2004 m. rugsėjo 24 d. tarp pareiškėjų jų atstovai neneigė. UAB „Martono taksi” atstovas R. K. pripažino dalyvavęs susirinkime, kur buvo aptariamas būsimas vizitas pas merą. Atstovas savo pasisakyme teisme akcentavo padidėjusias sąnaudas (mokesčiai, kuras, minimalaus atlyginimo padidėjimas) ir tai, kad esami paslaugų tarifai neatitiko sąnaudų. Teigia, kad įkainių tema buvo nuolat nagrinėjama, ir kad norėta užsakyti bendrą mokslinį tyrimą apie sąnaudų skaičiavimo pagrįstumą, tačiau Gedimino technikos universitetas labai brangiai įkainojo tyrimus, todėl jie nebuvo atlikti. R. K. patvirtino, kad Asociacijos susirinkime buvo pašnekesys apie kaštus.

UAB „Romerta” direktorius teisme pripažino, kad tarifai nuo 2004 m. spalio 1 d. nebuvo pakelti, bet teigė, kad kai savivaldybė paprašė pateikti tarifus, tuomet juos pakeitė. Taip pat aiškino, kad maksimalus tarifų dydis nesikeitė, bet minimali riba buvo pakelta iki l Lt. Paaiškino, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos susirinkime dalyvavo, jokio susitarimo kelti įkainius nebuvo. Taip pat pripažino, kad dažnai kalbėdavo apie tarifus, organizuodavo Asociacijos susirinkimus, juose pasisakydavo, bet tarifų kėlimo neorganizavo. Pasakojo, kad prieš tai bandė didinti kainas savarankiškai, ir tai praktiškai neįmanoma, nes įmonė pateko į labai sunkią padėtį,  ir teko grįžti prie senų kainų.

UAB „Greitvila” atstovas teisme paaiškino, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos susirinkime dalyvavo, jokių susitarimų dėl kainų kėlimo nebuvo, diskutuota tik apie kainas ir kas  jas sudaro.. Nuo 2004 m. spalio 1 d. pakėlė tarifus dėl ekonominių faktorių.

UAB „Kobla” atstovas teisme paaiškino, kad dėl kainų nesitarė, jis dalyvavo Asociacijos susirinkime 2004 m. rugsėjo 24 d. Negalėjo paaiškinti, kodėl UAB „Kobla” ir UAB „Kablasta” įsakymų forma dėl tarifų didinimo yra identiška.

UAB „Kablasta” atstovas teisme paaiškino, kad neatsimena, ar susirinkimas vyko 2004 m. rugsėjo 24 d., bet jis dalyvavo, kai susirinkime dalyvavo ir K. L. (kuris dalyvavo Asociacijos susirinkime, pagal jo parodymus, 2004 m. rugsėjo pabaigoje). Susirinkime kalbėta dėl kuro, dėl susitikimo pas merą. Pripažino, kad įkainiai pakilo nuo 2004 m. spalio 1 d.

UAB „Autovisatos taksi” atstovas teisme teigė, kad dalyvavo 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos susirinkime, dėl kainų nebuvo kalbėta, nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. patys pakėlė įkainius. Teigė, kad taikėsi prie lyderio UAB „Martono taksi”.

UAB „Tanagros taksi” atstovas pripažino, kad dalyvavo 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos susirinkime, apie tarifus nekalbėta. Nuo 2004 m. spalio 1 d. bendrovė padidino kainas.

UAB „Transmoderna” atstovas teisme teigė, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. susirinkime apie įkainius nebuvo kalbama, o nagrinėtas kreipimasis į Gedimino technikos universitetą dėl įkainių nustatymo, ir tai buvo pagrindinis sprendžiamas klausimas. Kainos įmonėje buvo pakeltos 2004 m. rugsėjo 1 d. įsakymu.

Teisme apklaustas liudytoju K. L. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje viešojo transporto poskyrio vedėju. Jis teigė, kad savivaldybė, pasikeitus įstatymams, pareikalavo iš taksi paslaugas teikiančių įmonių iki 2004 m. spalio 1 d. pateikti paslaugų tarifus. Paaiškino, kad jis dalyvavo 2004 m. rugsėjo pabaigoje Taksi paslaugų teikėjų asociacijos organizuotame pasitarime, perskaitė pranešimą ir išėjo, o apie ką buvo kalbama paskui – nežino. Vėliau vyko susitikimas su meru. Paaiškino, kad Asociacijos susirinkime dalyvavo daugiau nei 40 įmonių atstovų, kitų asociacijų atstovai. Jo teigimu, skundžiamu nutarimu Konkurencijos taryba nubaudė 17 proc. visų taksi vežėjų, jų paslaugos apima 20 proc. rinkos. Patvirtino, kad yra buvęs UAB „Martonas” darbuotojas.

Liudytojas A. M. teisme paaiškino, kad jis yra Vilniaus taksi vežėjų asociacijos prezidentas. Bendradarbiauja su Taksi paslaugų teikėjų asociacija, kai bendraujama su savivaldybe. Dalyvavo bendrame pasitarime 2004 m. gegužės mėnesį, tada buvo kalbama, kaip reikia skaičiuoti sąnaudas, kaip teisingai skaičiuoti įkainius, ką įtraukti į kainą.

R. K. teisme nurodė, kad 2004 m. rugsėjo-spalio mėn. buvo UAB „Merselita” direktorius. Paaiškino, kad dalyvavo 2004 m. rugsėjo 24 d. susirinkime, kuris vyko patalpose Asanavičiūtės gatvėje. Jame kalbėta apie visų taksi paslaugų teikėjų problemas, apie asociacijos kūrimą, buhalterių kursus; apie tai, kad yra firmų, kurios nemoka mokesčių, dėl to kiti patiria nuostolius, nurodoma, kas turi būti įskaityta į sąnaudas. Paaiškino, kad apie įkainius nebuvo kalbama.

Pirmosios instancijos teismas šių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų pagrindu nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. vyko Taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkimas, kuriame dalyvavo pareiškėjų atstovai, o taip pat ir kitų bendrovių atstovai. Taigi, teismo nuomone, neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai bendravo, to neginčija ir patys pareiškėjai – jie tik neigia, kad buvo tariamasi dėl tarifų. Kai kurie atstovai neprisiminė, ar jie dalyvavo 2004 m. rugsėjo 24 d. Asociacijos susirinkime, tačiau jų dalyvavimą patvirtina susirinkimo protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Beveik visi jie patvirtino, kad buvo kalbėta apie ekonominius sunkumus, sąnaudų skaičiavimą, t.y. temomis, teismo teigimu, labai artimomis tarifų nustatymui. Jų paaiškinimai, kad dėl įkainių susitarta nebuvo, teismo įvertinti kritiškai, nes dabar, žinodami pasekmes, jie suinteresuoti nepripažinti, kad buvo tariamasi suvienodinti tarifus. Taip pat, teismo nuomone, nepagrįstas daugelio pareiškėjų aiškinimas, kad tyrimo medžiagoje apklausti asmenys pasakoja apie 2004 m. rugsėjo 27 d. susitikimą pas merą. Apklausti asmenys aiškiai skyrė, kada buvo Taksi paslaugų teikėjų asociacijos susirinkimas Asanavičiūtės gatvėje, ir kada – susitikimas pas merą. K. L. teigė sakęs kalbą ir Asociacijos susirinkime, todėl pareiškėjai neteisingai nurodo, kad jo Asociacijos susirinkime nebuvo. Tai, kad buvo kalbėta apie sąnaudas ir tariamasi, kaip jas apskaičiuoti, neneigia ir pareiškėjai, tą patvirtino liudytojai R. K., o liudytojas A. M. teigia, kad sąnaudų skaičiavimo formulė buvo nurodoma ir anksčiau.

Teismas nurodė, kad surinkti paaiškinimai ir dokumentai įrodo, jog realiai nuo 2004 m. spalio 1 d. visi pareiškėjai įkainius padidino ir suvienodino. Tai, kad dalis jų teigė pakėlę įkainius keliomis dienomis anksčiau, neturi reikšmės sprendžiant ginčą. Tai matyti iš jų pačių paaiškinimų bei savivaldybės pateiktos lentelės (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 18-22), sudarytos remiantis pačių pareiškėjų pateikta informacija. Be to, teismas nevertino to fakto, kad pareiškėjai įvairiomis rugsėjo mėnesio datomis surašė įsakymus dėl tarifų suvienodinimo ir pakėlimo, kaip įrodymo, kad susitarimo nebuvo. Apie tarifus pradėta kalbėti žymiai anksčiau, be to, visi įsakymai praktiškai pradėti vykdyti vienu metu – nuo 2004 m. spalio 1 d., ar keletą dienų anksčiau. Pareiškėjų suderinti veiksmai, teismo teigimu, rodo, kad vienodi ir padidinti taksi paslaugų įkainiai nuo tam tikros datos buvo nustatyti kaip jų kontaktų, pasitarimų rezultatas, o vienas reikšmingiausių pasitarimų buvo 2004 m. rugsėjo 24 d.

Teismas nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio l dalį, visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad sąvoka „prekė” apima visų rūšių paslaugas, o „susitarimas” – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai.

Nustatyta, kad visi pareiškėjai, ūkio subjektai, yra tos pačios keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi Vilniaus savivaldybės teritorijoje rinkos dalyviai, konkuruojantys tarpusavyje dėl keleivių vežimo minėtoje teritorijoje. Vartotojui ši paslauga negali būti pakeista kita lygiaverte paslauga.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl horizontalaus susitarimo, ribojančio konkurenciją, išreikšto suderintais veiksmais, minėtoje rinkoje. Suderinti veiksmai pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisėje esančią praktiką – tai įmonių veiksmai, kuriais įmonės, nesudarydamos formalaus susitarimo, sąmoningai ir koordinuotai veikia konkurencijos tikslais (Cimenteries byla C-8/66; Gerhard Zuchner/Bayerische Vereinsbank AG byla C-172/80). Susitarimas pagal minėtą praktiką – kai įmonės išreiškia savo bendrą valią elgtis rinkoje tam tikru numatytu būdu (BMW byla C-32/78). Teritorinė rinka – tam tikra teritorija, kurioje atitinkamas paslaugas ir prekes teikiančioms įmonėms konkurencijos sąlygos yra panašios.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatos yra analogiškos Europos Bendrijos sutarties 81 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms sudaryti susitarimus tarp įmonių, draudžiančioms suderintą praktiką. Teismas pabrėžė, kad nors šiuo atveju kalbama apie vietinę rinką, tačiau minėto Lietuvos Respublikos įstatymo aiškinimui svarbus ir sąvokų bei taisyklių aiškinimas pagal minėto Europos Bendrijų sutarties 81 straipsnio taikymo atvejus. Šios teisės normos aiškinimu remiasi ir šio ginčo šalys. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra apibrėžęs, kas yra suderinti veiksmai (suderinta praktika): tai bet koks bendradarbiavimas, vedantis prie nekonkurencinio elgesio, nesudarius susitarimo ar neturint veiksmų plano (Cimenteries byla C- 8/66; Gerhard Zuchner/Bayerische Vereinsbank AG byla C-172/80). Taigi taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio l dalies l punktą svarbu yra įrodyti, jog buvo vykdoma suderinta praktika tarp įmonių. Tam būtina nustatyti abipusį kontaktą, po kurio seka suderinta praktika.

Pareiškėjai teigė, kad jie sudaro grupę įmonių, kurios panašiai elgėsi sekdamos lyderį – UAB „Martono taksi”  bei dėl ekonominių sąlygų. Panašaus elgesio įstatymas nedraudžia nei vienu paminėtu būdu, tačiau tik tuo atveju, kai tos įmonės neaptarė tokios praktikos taikymo ir neturėjo jokių kontaktų. Dar leidžiama apie kainas, jų didinimą iš anksto pranešti savo klientams. Šalims leidžiama prisitaikyti prie egzistuojančių konkurentų, tačiau draudžiama turėti bet kokio pobūdžio tiesioginį ar netiesioginį bendravimą, kurio pasekmė yra kainų suvienodinimas ir padidinimas. Esant bendravimui panašus elgesys yra vertinamas kaip suderinta praktika, kuri riboja konkurenciją. Minėta, kad Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis susitarimu laiko ir suderintus veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai teisminio nagrinėjimo metu neneigė bendravimo, aiškino, kad buvo kalbėta ne apie įkainius, bet apie teisingą sąnaudų skaičiavimą. Tai, teismo nuomone, ir yra susitarimas netiesiogiai fiksuoti prekės kainą. Konkurencijos tarybos tyrimo byloje buvo surinkti įrodymai ne tik apie buvusį bendravimą, kainų suvienodinimą ir padidinimą, bet ir apie tam tikras derybas dėl įkainių. Dalis pareiškėjų pripažino, kad vienai įmonei padidinti tarifus neįmanoma, nes dėl to gresia bankrotas arba labai pasunkėja įmonės padėtis rinkoje. Tai, teismo nuomone, rodo, kad konkurencija šioje rinkoje yra didelė ir patvirtina, kad susitarimas galėjo būti reikalingas visoms įmonėms siekiant išsilaikyti rinkoje.

Teismo sprendime nurodyta, kad tai, jog tokia suderinta praktika riboja konkurenciją, rodo ne tik buvęs bendravimas, bet ir netiesioginiai reiškiniai bei aplinkybės. Įmonės buvo apklaustos tiek Konkurencijos taryboje, tiek teisme, ir iš paaiškinimų matyti, kad jos veikia labai skirtingomis sąlygomis: UAB „Martono taksi” eksploatuoja naujus automobilius, kurių kuras yra  benzinas, kitos bendrovės eksploatuoja arba labai senus, arba šiek tiek naujesnius automobilius, kurių kuras – dyzelinas, o kitų bendrovių naudojamas kuras – vien dujos. Dėl to kyla svarbus klausimas, kaip gali būti nustatinėjamos vienodos kainos tokiomis nevienodomis sąlygomis, ir kam tai naudinga. Teismo teigimu, akivaizdu, kad nuo fiksuotos kainos už paslaugą nustatymo ir kainos padidinimo kenčia vartotojas, kuris nepriklausomai nuo to, ar važiuoja nauju ir geru, patogiu automobiliu, ar visai senu – moka tą pačią (fiksuotą) kainą. Pareiškėjų suderintais veiksmais iš vartotojo atimama galimybė pasirinkti paslaugos kokybę. Taigi žala vartotojui padaryta ne vien padidėjusia kaina, bet ir atimant galimybę rinktis už didesnę kainą geresnę paslaugos kokybę. Teismas konstatavo, kad tai ir yra konkurencijos ribojimo neigiama pasekmė.

Pareiškėjų aiškinimas, kad jie sekė rinkos lyderiu, teismo teigimu, neatleidžia nuo atsakomybės pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio l dalies l punktą, nes draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi nustatytas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje, kuris nebuvo taikytas UAB „Martono taksi”. Be to, šiuo atveju nesvarbu, kas laikytinas rinkos lyderiu ir kokiu elgesiu sekta. Svarbu tyrimo metu nustatyti, kad tai nebuvo normalus elgesys rinkoje, bet tam tikrų kontaktų ir derybų rezultatas.

Teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą nesvarstytinas ir Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje numatytos išimties taikymas (6 str. l d. 2 p.), nes pareiga įrodyti išimties buvimą tenka šaliai, kuri naudojasi išimtimi.

Pareiškėjo UAB „Romerta” atstovė teigė, kad susitarimas apėmė nedidelę rinkos dalį, todėl būtina tirti, kokią rinkos dalį užėmė pareiškėjai. Teismas, vertindamas šiuos teiginius, akcentavo, kad Konkurencijos taryba pareiškėjų rinkos dalį tyrė (KT tyrimo byla t. I, b. 1. 18-22), be to, su visais pareiškėjų atstovais aiškinosi, kiek jie turi automobilių, kokios jų pajamos, nors, esant susitarimui dėl kainų, ir neprivalėjo to daryti. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad susitarimas dėl kainos visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją. Nors 5 straipsnio 4 dalis numato, kad įstatymas netaikomas mažareikšmiams susitarimams, kuriems reikalavimus ir sąlygas nustato teisės aktu Konkurencijos taryba, tačiau toks teisės aktas – Konkurencijos tarybos nutarimas 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. l S-172, kuriuo pakeistas 2000 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 1, – taip pat numato, kad rinkos dalis nesvarbi, kai yra horizontalus susitarimas dėl kainos. Šiais nutarimais patvirtinti Reikalavimai ir sąlygos susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali riboti konkurencijos – 7 ir 7.1 punktuose nustatyta, kad rinkos apimtis nesvarbi horizontaliems susitarimams tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti rinkos kainą. Minėtame teisės akte nustatyta, kad horizontalieji susitarimai tarp ūkio subjektų, kurių bendrai užimama atitinkamos rinkos dalis neviršija 10 procentų, laikomi mažareikšmiais ir neribojančiais konkurencijos.

Teismas nurodė, kad pagal K. L. paaiškinimą pareiškėjai sudaro 17 proc. visų vežėjų taksi automobiliais ir užima 20 proc. Vilniaus savivaldybės teritorijos rinkos, taigi jų susitarimas negali būti laikomas mažareikšmiu netgi ir įvertinus rinkos dalį. Padarytos žalos dydis šiame ginče taip pat lemiamos įtakos neturi, nebent nustatant baudos dydį.

Teismas taip pat konstatavo, kad dėl minėtų argumentų netirtinos ir ekonominės sąlygos, galėjusios turėti įtakos kainų kėlimui, apie kurias kalbama skunduose, bei pareiškėjų teiginiai dėl iškreiptos rinkos. Minėta, kad panašus elgesys rinkoje leidžiamas, jeigu nebuvo bendravimo, nulėmusio bendrą praktiką.

Dalies pareiškėjų aiškinimas, kad savivaldybės administracija nulėmė tarifų vienodinimą ir pakėlimą vienu metu, teismo pripažintas nepagrįstu. Savivaldybė prašė visų pareiškėjų informuoti apie tarifus iki 2004 m. spalio 1 d., tačiau tai nereiškia, kad buvo prašoma tarifus suvienodinti ir padidinti. To neteigė ir pareiškėjai. Buvo galimybė informuoti apie galiojančius tarifus.

Spręsdamas dėl baudos dydžių teismas nurodė, jog pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnį už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Konkurencijos įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja baudų dydžio nustatymą. Šio straipsnio l dalyje nurodyta, kad skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli subjektai. Šiame straipsnyje nustatyta, kas laikytina atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis. Taip pat šiame straipsnyje pasakyta, kad Vyriausybė nutarimu patvirtina baudos dydžio nustatymo tvarką.

Vyriausybė 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtino Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisykles.

Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime pasisakė, kad UAB „Martono taksi” yra veiksmų, kuriais buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio l dalies l punkto reikalavimai, iniciatorius. Nutarime nurodyta, kad tokia išvada daroma iš UAB „Martono taksi” direktoriaus R. K. teiginių 2004 m. rugpjūčio 6 d. dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė” straipsnyje „Taksistai užsimojo kirsti per keleivių kišenę”. Šie pasisakymai įvertinti kaip viešas konkurentų informavimas apie numatomą taikyti kainų politiką ir raginimas didinti taksi paslaugų kainas, kuris turėjo poveikį kitų ūkio subjektų elgesiui rinkoje. Taip pat Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Martono taksi” direktorius Asociacijos susirinkimuose kalbėjo apie taksi paslaugų kainų didinimą, siūlė „sutvarkyti” tarifus, darė spaudimą tarifų nepadidinusiems ūkio subjektams. Į šias aplinkybes, teismo nuomone, atsakovas atsižvelgė pagrįstai.

Skirdama baudų dydžius Konkurencijos taryba nurodė, kad pažeidimo trukmė neilga, tačiau svarbus pažeidimo pavojingumas – ūkio subjektai padarė pavojingiausią konkurencijos teisės pažeidimą, t.y. sudarė kartelinį susitarimą. Taip pat atsižvelgta, kad pažeidimas padarytas lokalioje rinkoje. UAB „Martono taksi” baudos dydis padidintas 25 procentais dėl to, kad šis ūkio subjektas buvo iniciatorius, o kitiems pareiškėjams baudos dydis sumažintas dėl jų pasyvaus vaidmens darant  pažeidimą 25 procentais. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad gauti baudų dydžiai buvo didesni kaip 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, o tai neatitinka Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio l dalies, nustatyti visiems pareiškėjams vienodi baudų dydžiai – po 5 000 Lt.

Teismo nuomone, toks baudų dydis negali būti teisingas, nes Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio l dalyje nustatytas bendras ir svarbus baudos dydžio nustatymo kriterijus – skiriama bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Jokių kitų baudos dydžio kriterijų nėra.

Todėl teismas konstatavo, kad skirdamas baudas atsakovas privalėjo atsižvelgti į bendrąsias metines pajamas 2003 metais. Be to, teismas pažymėjo, kad minėtame Vyriausybės nutarime nustatyta, jog, be kitų aplinkybių, būtina atsižvelgti į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį (Taisyklių 5.3 p.). Pastaroji aplinkybė nebuvo tirta ir įvertinta skiriant baudas.

Nors UAB „Martono taksi” iniciatoriumi, teismo nuomone, pripažinta pagrįstai, tačiau skiriant baudą neatsižvelgta į šio ūkio subjekto rinkos dalį. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento pateiktą sąrašą (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 12-17) rinkos dalį galima įvertinti, nes tai rodo išduotų licencijų kortelių skaičius. Sąraše nurodyta, kad iš viso galiojančių licencijos kortelių yra 1 459, t. y. šis automobilių skaičius gali teikti taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės ribose. Pagal sąrašą UAB „Martono taksi” išduota 90 licencinių kortelių; tai sudaro 6,17 proc. rinkos. Tai nedidelė rinkos dalis, todėl atsižvelgiant į minėtas Vyriausybės nutarimo nuostatas paskirtoji bauda gali būti mažinama iki 50 procentų. Todėl teismas skyrė 25 000 Lt dydžio baudą.

Skiriant baudas kitiems pareiškėjams, teismo teigimu, taip pat nebuvo atsižvelgta į užimamą rinkos dalį, be to, baudos neproporcingos atsižvelgiant į 2003 metų bendrųjų pajamų dydį.

UAB „Taksvija” paskirta 5 000 Lt dydžio bauda. Bendrosios pajamos 2003 metais sudarė 68 990 Lt (t. I, b. l. 18). UAB „Taksvija” išduotos 35 licencijų kortelės, tai sudaro 2,4 proc. rinkos, paskirtoji 5 000 Lt bauda sudaro 7,24 proc. bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Merseros autotransportas” paskirta 5 000 Lt bauda, informacijos, kokios buvo bendrosios pajamos 2003 metais, bendrovė pateikti negalėjo, nes naujieji savininkai dirba tik nuo 2004 metų. Pareiškėjas teigė, kad bauda sudaro 5 proc. 2004 metų bendrųjų pajamų (112 727 Lt). Pateiktoje pelno (nuostolio) ataskaitoje nematyti 2003 m. pajamų (t. I, b. l. 69). Bendrovė įregistruota 2004 m. gegužės 5 d. (t. I, b. l. 80). Licencijų kortelių išduota 17, tai sudaro 1,17 proc. rinkos.

UAB „Greitvila” paskirta 5 000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais – 95 423 Lt (t. I, b. l. 153), licencinių kortelių išduota 39. Užimama rinkos dalis 2,67 proc., bauda sudaro 5,24 proc. bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Kobla” skirta 5 000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais sudaro 98 733 Lt (t. IV, b. l. 167), licencinių kortelių išduota 30. Rinkos dalis – 2,06 proc., bauda sudaro 5,06 proc. bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Kablasta” skirta 5 000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais – 92 419 Lt (t. II, b. l. 12), licencinių kortelių 23. Rinkos dalis – 1,58 proc., bauda sudaro 5,41 proc. bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Transmoderna” skirta 5 000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais – 1 424 Lt (t. II, b. l. 160, t. IV, b. l. 176) . Bendrovės atstovas paaiškino, kad 2003 metais dirbo apie mėnesį, licencinių kortelių išduota 19. Bauda sudaro 351 proc. bendrųjų pajamų 2003 metais, rinkos dalis 1,3 proc. Pagal registracijos dokumentus UAB „Transmoderna“ įregistruota tik 2004 m. balandžio 14 d. (t. II, b. 1.167-173), nors tai prieštarauja pačios bendrovės skundo teiginiams, kad bendrovė pirmąjį įsakymą dėl paslaugų tarifų keitimo priėmė 2004 m. sausio 15 d. (t. II, b. l. 157), tačiau atsakovas nesiaiškino, ar bendrovė dirbo 2003 metais.

UAB „Autovisatos taksi” paskirta 5 000 Lt bauda. Bendrosios pajamos 2003 metais – 229 112 Lt (t. IV, b. l. 200), licencinių kortelių išduota 22. Rinkos dalis – 1,51 proc., bauda sudaro 2,18 proc. bendrųjų pajamų 2003 metais.

UAB „Romerta“ paskirta 5 000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais – 82 039 Lt (t. IV, b. l. 181), licencinių kortelių išduota 25. Rinkos dalis – 1,71 proc., bauda sudaro 6,09 proc. bendrųjų pajamų.

UAB „Tanagros taksi“ skirta 5 000 Lt bauda, bendrosios pajamos 2003 metais – 93 662 Lt (t. III, b. l. 114), licencinių kortelių išduota 18. Rinkos dalis 1,23 proc., bauda sudaro 5,34 proc. bendrųjų pajamų 2003 metais.

Atsižvelgdamas į išdėstytą skaičiavimą teismas padarė išvadą, kad dviejų pareiškėjų – UAB „Merseros autotransportas“ ir UAB „Transmoderna“ 2003 metų bendrosios pajamos nenustatytos, nes nepateikti finansiniai dokumentai bei nepateikti dokumentai, rodantys, ar šios bendrovės 2003 metais vykdė veiklą, t.y. teikė taksi paslaugas. Tai, kad pasikeitė savininkai, nereiškia, kad bendrovės anksčiau nedirbo, tačiau Konkurencijos taryba nesiaiškino minėtų aplinkybių, nors jos, teismo nuomone, reikšmingos nustatant baudos dydį.

Bendrovių rinkos dalis siekia nuo 1,23 proc. iki 2,67 proc., t.y. kai kurių bendrovių rinkos dalis skiriasi dvigubai, todėl teismas konstatavo, kad į tai būtina atsižvelgti skiriant baudas.

Baudos siekia nuo 2,18 proc. bendrųjų 2003 metų pajamų (bendrovių, kurių duomenys pateikti) iki 7,24 proc. bendrųjų pajamų 2003 metais. Teismas konstatavo, kad baudos turi sudaryti vienodą procentą nuo bendrųjų metinių pajamų 2003 metais. Todėl teismas skaičiavo vidutinį procentą – 4,7 proc. nuo bendrųjų pajamų 2003 metais. Šį procentą teismas mažino arba didino atsižvelgdamas į atitinkamos bendrovės rinkos dalį.

Remdamasis šiais argumentais teismas skyrė UAB „Taksvija” 4 000 Lt baudą, UAB „Greitvila” paliko 5 000 Lt baudą, UAB „Kobla” skyrė 4 600 Lt baudą, UAB „Kablasta” – 4 000 Lt baudą, UAB „Autovisatos taksi” paliko 5 000 Lt baudą, UAB „Romerta” skyrė 3 500 Lt baudą, UAB „Tanagros taksi” – 4000 Lt baudą.

UAB „Merseros autotransportas” ir UAB „Transmoderna” teismas baudų neskyrė, nes atsakovas nesurinko duomenų apie šių bendrovių veiklą 2003 metais.

Pareiškėjai UAB „Taksvija“, UAB „Greitvila“, UAB „Kobla“, UAB „Kablasta“, UAB „Martono taksi“, UAB „Autovisatos taksi“, UAB „Romerta“, UAB „Tanagros taksi“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Martono taksi“ pirmoji padidino įkainius, nes pagal byloje esančią medžiagą bei liudytojo K. L. parodymus, taksi rinkoje yra 53 dalyviai, kurie po Vilniaus miesto savivaldybės patikrinimo reidų, įspėjimų ir raginimo susitvarkyti bei legalizuoti verslą pradėjo masiškai didinti paslaugų tarifus ir iki 2004 m. spalio 1 d. (galutinis terminas pateikti informaciją apie nustatytus tarifus savivaldybei) jau 41 bendrovė informavo savivaldybę apie nustatytus tarifus – 1 km įkainis 1 Lt, įsėdimo mokestis – 2 Lt. Liudytojas A. M., Vilniaus taksi vežėjų asociacijos bei UAB „Kabrioletas“ vadovas, teisme davė parodymus, kad ir šios asociacijos nariai nuo 2004 m. gegužės 1 d. padidino tarifus: 1 km įkainis 1 Lt, įsėdimo mokestis – 2 Lt. Tai reiškia, kad bendrovė „Martono taksi“ ne pirmoji pakėlė įkainius. UAB „Martono taksi“ spaudoje tiesiog konstatavo esamą rinkos situaciją bei pranešė dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ žurnalistams, kad irgi ketina didinti kainas.

Visi Asociacijos nariai teisme (ir skunduose) pabrėžė, kad niekas nekalbėjo apie paslaugų tarifus, o aiškinosi dėl paslaugų savikainos nustatymo. Susirinkimuose ir viešai paskelbtoje informacijoje nebuvo kalbama, kokius tarifus nustatys ir kokiais būdais didins kainas UAB „Martono taksi“.

UAB „Martono taksi“ nėra rinkos lyderė, o ta aplinkybė, kad Asociacijos nariai laiko UAB „Martono taksi“ lydere ir seka jos veiklą, neleidžia daryti išvados, kad UAB „Martono taksi“ dėl šios priežasties tampa tariamo kartelinio susitarimo iniciatore. Be to, paslaugų tarifai yra privaloma vieša informacija, skelbiama kiekviename taksi automobilyje, o tai reiškia, kad ši informacija yra visiems prieinama. Todėl ji negali būti kartelinio susitarimo objektu.

 

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsiliepime išdėstyti šie argumentai:

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad apie paslaugų tarifus nebuvo kalbama. Šį teiginį paneigia bylos medžiaga: patys apeliantai pirmosios instancijos teisme pripažino, jog susirinkimuose kalbėjo apie paslaugų tarifus, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Konkurencijos taryba ir neteigė, kad buvo sudarytas formalus susitarimas; buvo konstatuota, kad sudarytas draudžiamas susitarimas, išreikštas suderintais veiksmais.

Apeliantai bendravo, tuo pačiu metu buvo kalbama apie taksi paslaugos kainas, ir dėl to iš esmės vienu metu (nuo 2004 m. spalio 1 d.) buvo padidinti paslaugų tarifai. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu bendravimas nustatytas, tai galima preziumuoti, jog po to sekęs elgesys rinkoje įvyko dėl minėto bendravimo.

Atsakovas išvadą dėl UAB „Martono taksi“ lyderio vaidmens ir kitų pareiškėjų sekimo jo elgesiu, priešingai nei teigia apeliantai, pagrindė surinktais įrodymais. UAB „Martono taksi“ direktoriaus R. K. teiginiai 2004 m. rugpjūčio 6 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ vertintini kaip viešas konkurentų informavimas apie numatomą taikyti kainų politiką ir raginimas didinti taksi paslaugų kainas. Taksi bendrovių atstovai aiškino, kad UAB „Martono taksi“ direktorius R. K. susirinkimuose kalbėjo apie taksi paslaugų kainų didinimą, siūlė „sutvarkyti tarifus“, darė spaudimą tarifų nepadidinusiems ūkio subjektams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Taksi paslaugų teikėjų asociacija atsiliepime nurodė, kad sutinka su apeliantų reikalavimais ir argumentais. Jis pažymėjo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog dar iki pareiškėjų paslaugų kainų padidinimo, dauguma taksi paslaugas teikiančių įmonių jau buvo pakėlusios kainas iki sprendime minimo dydžio. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsakovas privalėjo įrodyti neigiamas nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmų pasekmes konkurencijai bei priežastinį ryšį tarp ūkio subjektų veiksmų ir neigiamų pasekmių, arba įrodyti, kad ūkio subjektų susitarimai galėjo riboti konkurenciją.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti šie paaiškinimai:

Apelianto UAB „Martono taksi“ atstovas R. K. dar kartą pabrėžė, kad ši bendrovė nebuvo susitarimo iniciatorė. Jo teigimu, nebuvo ir draudžiamo susitarimo tarp pareiškėjų, kainų kėlimo klausimai nė viename Asociacijos susirinkime nebuvo aptariami. Taip pat jis nurodė, kad taksi paslaugų kainos pakilo dėl kuro kainų kilimo, darbuotojų darbo užmokesčio didėjimo ir kitų aplinkybių, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ir kitos bendrovės lygiagrečiai UAB „Martono taksi“ pakėlė įkainius. Dėl interviu žiniasklaidoje R. K. paaiškino, kad apie ketinimus didinti kainas pranešė norėdamas informuoti klientus. Be to, jis nurodė, kad paskirtoji bauda yra labai didelė.

UAB „Romerta“ atstovas R. B. akcentavo, kad UAB „Romerta“ įkainių nuo 2004 m. spalio 1 d. nekėlė, tik 2004 m. gruodžio mėnesį buvo padidintas važiavimo tarifas už 1 km.

UAB „Kobla“ atstovas Z. B. teigė, kad ši bendrovė iš viso jokios įtakos rinkai nedarė, nes turėjo tik du automobilius.

Apeliantų UAB „Autovisatos taksi“ ir UAB „Greitvila“ atstovai bei trečiojo suinteresuoto asmens Asociacijos atstovas iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus.

Atsakovo atstovės pabrėžė, kad byloje analizuoti UAB „Martono taksi“ direktoriaus ir Asociacijos vadovo vieši pareiškimai žiniasklaidoje pagrįstai įvertinti kaip konkurentų informavimas apie rengiamą kainų pakėlimą ir raginimas kelti įkainius. Be to, atstovės paaiškino, kad kontaktai tarp pareiškėjų įrodyti, todėl lygiagretus kainų pakėlimas pagrįstai atsakovo įvertintas kaip draudžiamo susitarimo pasekmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 6 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ straipsnyje „Taksistai užsimojo kirsti per keleivių kišenę“ (KT tyrimo byla, t. II, b. l. 143) nurodyta, kad taksi paslaugas teikiančių įmonių „Martono taksi“, „Ekipažas“, „Mersera“, „Transmoderna“, „Romerta“, „Tanagra taksi“, „Taksolitas“ vadovų teigimu, paslaugų kainą reikia didinti, nes brangsta degalai ir automobilių remontas. Straipsnyje taip pat pažymėta, kad „Martono taksi“ direktoriaus R. K. tvirtinimu, taksi paslaugų įkainiai bus padidinti, kai baigsis derybos su klientais.

ELTOS 2004 m. rugsėjo 22 d. pranešime (KT tyrimo byla, t. II, b. l. 144) nurodyta, kad nepaisydamos Konkurencijos tarybos įspėjimo, nuo spalio pradžios Vilniaus taksi bendrovės ketina didinti įkainius. Taip pat pranešama, kad Taksi paslaugų teikėjų asociacijos (šios asociacijos nariais yra ir pareiškėjai) prezidentas R. B. neslepia girdėjęs apie numatomą kainų kėlimą. Pranešime cituojami R. B. žodžiai: „Mūsų asociacijos paskutiniame susirinkime buvo kalbėta apie tai, kad daugelis įmonių nuo spalio pirmosios ruošiasi kelti įkainius, bet tai kiekvienos įmonės apsisprendimas. Kiek teko girdėti, ruošiamasi kelti nuo spalio pirmosios dienos“.

Tokia pati informacija buvo išspausdinta ir 2004 m. rugsėjo 23 d. dienraštyje „Respublika“ (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 6).

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. įvyko Asociacijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo pareiškėjų atstovai (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 32-33). Susirinkimo darbotvarkėje įrašyti klausimai: susitikimo su Vilniaus meru aptarimas, taksi paslaugas teikiančių įmonių automobilių parko remonto paslaugų įkainių aptarimas ir kt., taip pat nutarimas (dėl naujų Asociacijos narių priėmimo ir kt.). Posėdžio eiga, dalyvių pasisakymai ir diskusijos protokole neužfiksuoti.

Tačiau šio susirinkimo metu svarstyti klausimai detaliau įvardinti susirinkime dalyvavusių bendrovių atstovų paaiškinimuose tyrimo metu, kurie buvo išdėstyti ir įvertinti tiek skundžiamame atsakovo nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime. Pavyzdžiui, Asociacijos prezidentas R. B. nurodė, kad Asociacijos susirinkimuose buvo analizuojama Asociacijos narių ir jų konkurentų veikla, taksi paslaugų savikainos skaičiavimas (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 27); UAB „Greitvila“ direktorius J. B. paaiškino, kad rugsėjo mėn. Asociacijos narių susirinkime buvo pasakyta dėl kainų, kad jas didinti galima savo nuožiūra, tačiau pripažinta kainų didinimo būtinybė (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 83).

Aplinkybę, kad Asociacijos nariai svarstė tarifų klausimus, patvirtino bendrovių, kurios nėra Asociacijos narės, atstovai: UAB „Kabrioletas“ direktorius A. M. nurodė, kad 2004 m. gegužės mėn. vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo Asociacijos nariai, Asociacijos prezidentas R. B. aiškino, kad būtina kelti tarifus, buvo pateiktos lentelės, kokius tarifus reikia nustatyti (KT tyrimo bylos t. I, b. l. 69); UAB „Ekipažas“ direktorius K. N. paaiškino, kad bendrovė buvo pakviesta dalyvauti Asociacijos pasitarime, kuriame pristatyti Asociacijos tikslai, siūloma pertvarkyti paslaugų tarifus (KT tyrimo bylos t. I, b. l. 121); UAB „Taksodromas“ direktorius T. L. nurodė, kad buvo pakviestas į Asociacijos posėdį, kuriame kalbėta apie tarifus – UAB „Martono taksi“ direktorius R. K. norėjo, kad būtų didinami tarifai (KT tyrimo bylos t. I, b. l. 140); UAB „Litvega“ direktorius G. A. nurodė, kad buvo pakviestas į Asociacijos narių susirinkimą 2004 m. rugsėjo 24 d., kuriame buvo siūloma „sutvarkyti tarifus“. Tokius siūlymus teikė R. B. ir R. K. Ant lentos buvo surašyti tarifai: 1 Lt už 1 km ir įsėdimo mokestis – 2 Lt (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 142).

Šių ir kitų atsakovo bei pirmosios instancijos teismo vertintų paaiškinimų pagrindu darytina neabejotina išvada, kad pareiškėjai bendravo (to neginčija ir patys pareiškėjai). Nors pareiškėjai neigia, kad susirinkimuose buvo kalbama apie tarifų suvienodinimą ir padidinimą, tačiau jų parodymuose yra užuominų apie taksi paslaugų įkainių skaičiavimą, teisingą savikainos nustatymą ir pan. Be to, kitų bendrovių atstovų, kurie dalyvavo Asociacijos susirinkime, paaiškinimuose teigiama, kad apie „tarifų sutvarkymą“ buvo kalbama. Todėl nurodytų aplinkybių visumos (kartu su UAB „Martono taksi“ direktoriaus R. K. bei Asociacijos prezidento R. B. minėtais pareiškimais žiniasklaidai) vertinimas leidžia daryti išvadą, kad dalykinių kontaktų tarp pareiškėjų metu buvo kalbama apie taksi paslaugų tarifus.

Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjai beveik tuo pačiu metu priėmė įsakymus dėl taksi paslaugų tarifų pakėlimo: UAB „Martono taksi“ 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 01-04/343A nuo 2004 m. spalio 1 d. nustatė 1,30 Lt mokestį už 1 km ir 2 Lt už įsėdimą (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 26); UAB „Greitvila“ 2004 m. rugsėjo 20 d. įsakymu nuo 2004 m. spalio 1 d. nustatė 2 Lt mokestį už įsėdimą ir 1 Lt mokestį už 1 km (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 87); UAB „Taksvija“ 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymu nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. nustatė 2 Lt tarifą už įsėdimą ir 1 Lt už 1 km (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 112); UAB „Autovisatos taksi“ 2004 m. rugsėjo 20 d. įsakymu nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. nustatė 2 Lt mokestį už įsėdimą ir 1 Lt mokestį už 1 km nuvažiuoto kelio mieste (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 115); UAB „Merseros autotransportas“ 2004 m. rugsėjo 25 d. įsakymu nuo 2004 m. spalio 1 d. nustatė 2 Lt mokestį už įsėdimą ir 1,20 Lt mokestį už 1 km (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 144); UAB „Transmoderna“ 2004 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. d25 nuo 2004 m. spalio 1 d. nustatė 2 Lt mokestį už įsėdimą ir 1 Lt mokestį už 1 km (KT tyrimo byla, t. II, b. l. 6); UAB „Kablasta“ 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu nuo 2004 m. spalio 1 d. nustatė 2 Lt mokestį už įsėdimą ir 1 Lt mokestį už 1 km (KT tyrimo byla, t. II, b. l. 13); UAB „Kobla“ 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu nuo 2004 m. spalio 1 d. nustatė 2 Lt mokestį už įsėdimą ir 1 Lt mokestį už 1 km (KT tyrimo byla, t. II, b. l. 52); UAB „Tanagros taksi“ 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu nuo 2004 m. spalio 1 d. nustatė 2 Lt mokestį už įsėdimą ir 1 Lt mokestį už 1 km (KT tyrimo byla, t. II, b. l. 113).

Priešingai nei teigė teismo posėdžio metu UAB „Romerta“ atstovas, ši bendrovė 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 31 nuo 2004 m. spalio 1 d. nustatė įsėdimo mokestį nuo 1,30 Lt iki 2 Lt ir mokestį už 1 km nuo 1 Lt iki 1,50 Lt (priklausomai nuo telefono numerio, kuriuo iškviečiamas taksi) (KT tyrimo byla, t. I, b. l. 98).

Šių rašytinių įrodymų pagrindu atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai panašiu metu (2004 m. rugsėjo mėnesį) savo sprendimais iš esmės nuo to paties termino (2004 m. rugsėjo 28 – spalio 1 d.) pakėlė taksi paslaugų tarifus. Dešimties bendrovių beveik analogiškas elgesys dėl kainų rinkoje negali būti atsitiktinumas, todėl byloje šie veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip suderinti veiksmai.

Apeliantų argumentai, kad iš dalies tokie veiksmai buvo išprovokuoti Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimais sutvarkyti verslą ir pateikti duomenis apie tarifus iki 2004 m. spalio 1 d., yra nepagrįsti, kadangi savivaldybė nereikalavo spręsti tarifų vienodinimo ar kėlimo klausimo. Todėl Vilniaus miesto savivaldybei reikalaujant pareiškėjai turėjo tiesiog pateikti jų patvirtintus tarifus, bet ne juos keisti.

Pareiškėjų veika skundžiamu Konkurencijos tarybos nutarimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažinta ribojančiu konkurenciją susitarimu nustatyti taksi paslaugos kainas, kuris yra draudžiamas pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Ši įstatymo nuostata draudžia susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.

Šioje normoje vartojamos sąvokos yra pateiktos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje, Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžta prekės sąvoka, į kurią patenka ir paslaugos. 3 straipsnio 10 dalis apibrėžia susitarimą kaip bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytas sutartis arba ūkio subjektų suderintus veiksmus, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Nurodytų Konkurencijos įstatymo nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad pareiškėjams inkriminuoto konkurencijos pažeidimo konstatavimui yra būtinas šių elementų nustatymas:

1) tarp ūkio subjektų turi būti susitarimas, kuris gali pasireikšti ir suderintais veiksmais;

2) susitarimo objektas turi būti tiesioginis ar netiesioginis prekės (paslaugos) kainos nustatymas (fiksavimas).

Todėl šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (toliau – ir teisėjų kolegija), vertindama skundžiamo atsakovo nutarimo ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjų veikos kvalifikavimo pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstumą, atskirai analizuos kiekvieno iš nurodytųjų elementų ir jų visumos buvimą pareiškėjų veikoje.

Pažymėtina, kad aiškinant Konkurencijos įstatymo nuostatas svarbi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) praktikos, nagrinėjant Europos Bendrijų konkurencijos teisės pažeidimų bylas, analizė. Nors Konkurencijos įstatymas reglamentuoja konkurencijos teisinius santykius, susiklosčiusius vietinėje rinkoje, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šio įstatymo normos (šiuo atveju reglamentuojančios draudžiamus susitarimus) ir jose naudojamos sąvokos iš esmės yra identiškos Europos Bendrijos sutarties 81 straipsniui, be to, Konkurencijos įstatymo tikslas yra Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimas (Konkurencijos įstatymo 1 str. 3 d.), Europos Bendrijos sutarties (toliau - ir Steigimo sutartis) 81 straipsnio interpretavimas ETT praktikoje yra ypač aktualus taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo aspektu svarbu atsižvelgti ir į galiojančios Konkurencijos įstatymo redakcijos priėmimo metu įstatymo leidėjo vertintas aplinkybes ir įstatymo idėją, išreikštą tiek tiesiogiai Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, tiek įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose. Įstatymo projekto 2004 m. vasario 3 d. aiškinamajame rašte akcentuojama, kad šio įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas veiksmingai įgyvendinti konkurencijos politiką Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir tinkamai taikyti Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius.

Sprendžiant šį ginčą būtina atskirti Konkurencijos įstatymo draudžiamas veikas, kurių įrodinėjimas reikalauja nustatyti veikos poveikį rinkai, ir tokias ypač pavojingais konkurencijos teisės pažeidimais pripažįstamas veikas, kurių neigiamas poveikis rinkai įstatymo yra preziumuojamas, todėl nereikalaujantis atskiro įrodinėjimo (per se draudimai). Tokias išvadas teisėjų kolegija daro sisteminės Konkurencijos įstatymo nuostatų analizės, kurią patvirtina ir Europos Bendrijų teismų praktika, pagrindu.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina susitarimų, turinčių tikslą riboti konkurenciją, ribojančių ar galinčių riboti konkurenciją, draudimą, kuris taikytinas šios dalies 1-5 punktuose įvardintoms susitarimų kategorijoms. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalies 1-4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos. Reikalavimus ir sąlygas tokiems susitarimams teisės aktu nustato Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba 2000 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 1 patvirtino Reikalavimus ir sąlygas susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos (Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1S-172 redakcija). Pagal šio nutarimo 7.1 punktą sąlygos, dėl kurių susitarimas gali būti nelaikomas itin ribojančiu konkurenciją, netaikomos horizontaliems susitarimams, kurių tikslas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) prekės kainą.

Taigi minėtieji teisės aktai imperatyviai nustato, kad tam tikros susitarimų kategorijos, įskaitant ir horizontalius susitarimus dėl kainos, laikomos ribojančiomis konkurenciją ab initio. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad  pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pareiškėjų suderintus veiksmus (horizontalų susitarimą) dėl kainos, nepagrįstai dar papildomai analizavo to susitarimo poveikį konkurencijai. Šiuo aspektu pareiškėjų argumentai dėl jų veikos poveikio rinkai turėjo būti atmesti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad analogiška horizontalių susitarimų dėl kainos neigiamo poveikio konkurencijai prezumpcija įtvirtinta ir Steigimo sutarties 81 straipsnyje. Tokią prezumpciją patvirtino ir Europos Komisija Dešimtajame pranešime dėl konkurencijos politikos (1980), kuriame nurodyta, kad horizontalūs susitarimai dėl kainų nustatymo besąlygiškai patenka į Steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalies draudžiamų konkurenciją ribojančių veikų kategoriją, ir tokiems susitarimams negalima taikyti išimčių, kadangi jie negali būti naudingi vartotojams.    Europos Bendrijos Pirmosios Instancijos Teismas šį principą patvirtino byloje T-374, 375, 384 ir 388/94 European Night Services, konstatavęs, kad horizontalus susitarimas dėl kainos nustatymo ir rinkos pasidalijimo laikytinas besąlygišku konkurencijos ribojimu.

Todėl vertinant atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjų veikų pripažinimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą sudarančiu susitarimu, pakanka konstatuoti susitarimo tarp pareiškėjų faktą ir to susitarimo tikslą – kainos nustatymą.

Teisėjų kolegija šioje byloje jau konstatavo, kad pareiškėjai bendravo (Asociacijos susirinkimai), kontaktų metu pasidalinta nuomonėmis apie taksi rinkos dalyvių veiklą: mokesčių mokėjimą, automobilių remontą, darbuotojus, paslaugų savikainos nustatymą ir pan.

Aiškindamas „suderintos praktikos“ arba suderintų veiksmų (angl. „concerted practice“) sąvoką Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nurodė, kad tokie veiksmai apima tarp įmonių susiklosčiusius koordinavimo santykius, kurie nėra pasiekę formalaus susitarimo lygio, tačiau yra pakeičiami sąmoningu praktiniu bendradarbiavimu, kuriuo siekiama išvengti konkurencijos  (Dyestuffs, C-48, 49 51-57/69).

Be to, ETT pažymėjo, kad koordinavimo ir bendradarbiavimo kriterijai turi būti aiškinami atsižvelgiant į Steigimo sutartyje įtvirtintą konkurencijos koncepciją, pagal kurią kiekvienas ūkio subjektas, pasirinkdamas savo elgesį rinkoje, turi būti nepriklausomas ir savarankiškas. Nors tokia koncepcija neužkerta kelio ūkio subjektams atsižvelgti į rinkos sąlygas ir konkurentų elgesį rinkoje, tačiau draudžiami bet kokie tiesioginiai ar netiesioginiai kontaktai tarp konkurentų, kurių tikslas arba pasekmė būtų paveikti konkurentų elgesį rinkoje arba paskelbti konkurentams informaciją apie savo planuojamą elgesį rinkoje, tokiu būdu sukuriant sąlygas rinkos (prekių ar paslaugų pasiūlos, įmonių skaičiaus ir pan.) iškraipymams (Polypropylene C-199/92).

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, toliau aiškindamas suderintų veiksmų sampratos turinį, akcentavo, kad tokiais veiksmais gali būti pripažintas ir toks ūkio subjekto elgesys, kai jis sąmoningai arba net ir neformaliai, abstrakčia forma leidžia konkurentams sužinoti apie jo planuojamą elgesį rinkoje. Be to, suderintų veiksmų konstatavimas nepriklauso nuo to, ar buvo sukurtas veiksmų planas, ir ar tie veiksmai organizuoti. ETT nuomone, pakanka tarp konkurentų tiesioginio ar netiesioginio kontakto, kurio tikslas arba pasekmė yra įtaka konkurentų elgesiui rinkoje arba planuojamų veiksmų rinkoje atskleidimas, galintis paveikti konkurenciją (Suiker Unie C-40-48,50, 54-56, 111, 113-114/73).

Be to, ETT nurodė, kad ūkio subjektai, dalyvavę susitikimuose su konkurentais, kuriuose buvo svarstomi klausimai, susiję su rinkos sąlygomis, taip pat pasidalinta informacija apie kainas, pardavimų kiekius ir pan., jei po to seka tam tikras tų rinkos dalyvių panašus elgesys, yra laikomi dalyvavę suderintuose veiksmuose (Polypropylene C-199/92).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai, kurie yra Vilniaus miesto taksi paslaugų rinkos dalyviai, t.y. konkurentai, dalyvavo bendruose susirinkimuose, kuriuose buvo aptariama situacija rinkoje (kitaip tariant turėjo kontaktų konkurencijos teisės normų prasme), o po pareiškėjų bendravimo jų elgesys rinkoje buvo iš esmės identiškas – visi 2004 m. rugsėjo mėnesio įsakymais pakėlė taksi paslaugų tarifus tuo pačiu metu (nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. – spalio 1 d.).

Pažymėtina, kad konkurencijos teisės prasme draudžiama suderinta praktika laikoma ir tokia veika, kai konkurentai viešai paskelbia informaciją apie planuojamą elgesį rinkoje (apie planuojamas kainas ir pan.). ETT yra konstatavęs, kad Steigimo sutarties 81 straipsnis paprastai nedraudžia ūkio subjektui vienašališkai atlikti tam tikrus veiksmus, įskaitant viešą pranešimą apie planuojamą veiklą, tačiau toks elgesys yra draudžiamas tuo atveju, jei tarp konkurentų atitinkamoje rinkoje yra sudaryti kokie nors susitarimai ar įvykę tiesioginiai ar netiesioginiai kontaktai (suderinti veiksmai) (Suiker Unie C-40-48,50, 54-56, 111, 113-114/73).

Todėl byloje įvardyti vieši Asociacijos prezidento R. B. ir UAB „Martono taksi“ direktoriaus R. K. teiginiai žiniasklaidoje apie taksi paslaugas teikiančių bendrovių ketinimus nuo 2004 m. spalio 1 d. kelti įkainius, atsižvelgiant į nustatytą bendravimą tarp atitinkamų ūkio subjektų, laikytini draudžiama konkurencine praktika.

Šios aplinkybės teisėjų kolegiją įgalina daryti išvadą, kad tarp nustatyto pareiškėjų (konkurentų) bendravimo ir jų elgesio rinkoje yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Todėl konstatuojama, kad ginčijama pareiškėjų veika atsakovo ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinta suderintais veiksmais.

Minėta, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia ne bet kokius susitarimus (suderintus veiksmus) rinkoje, o tuos, kurių tikslas yra tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) prekės (paslaugos) kainą.

Minėta, kad dėl pareiškėjų bendravimo bei viešų pranešimų apie planuojamus veiksmus (kainų pakėlimą) rinkoje, visi pareiškėjai vienu metu padidino taksi paslaugų įkainius beveik identiškai (įsėdimo mokestis 2 Lt, 1 km mokestis – nuo 1 Lt iki 1,50 Lt). Ši aplinkybė byloje įrodyta.

Todėl darytina išvada, kad minėtų pareiškėjų suderintų veiksmų tikslas (objektas) neabejotinai buvo taksi paslaugų kainų nustatymas.

Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu atsakovo nutarimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjų ginčijama veikla yra suderinti veiksmai dėl kainos, t.y. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas draudžiamas susitarimas.

Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo draudžiamo susitarimo iniciatore pripažino bendrovę „Martono taksi“. Šios išvados padarytos remiantis tuo, kad byloje apklausti kai kurių bendrovių atstovai aiškino, jog UAB „Martono taksi“ direktorius R. K. Asociacijos narių susirinkime ragino „sutvarkyti tarifus“ bei buvo pateikęs lenteles apie įkainių skaičiavimą. Be to, buvo įvertintas R. K. minėtasis interviu žiniasklaidoje (2004 m. rugpjūčio 6 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ straipsnyje „Taksistai užsimojo kirsti per keleivių kišenę“) apie ketinimus kelti taksi paslaugų tarifus, kuris laikytinas rinkos dalyvių viešu informavimu apie planuojamą elgesį rinkoje, bei aplinkybė, kad iš pareiškėjų pirmoji tarifus padidino būtent ši bendrovė (2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymu).

Teisėjų kolegija sutinka, kad ištirtų ir įvertintų minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apie UAB „Martono taksi“ lyderio vaidmenį nagrinėjamame susitarime. 

Atsakovas, skirdamas baudas draudžiamame susitarime dalyvavusiems ūkio subjektams (pareiškėjams), nustatė bendrą baudos dydį – 40 000 Lt, kurį individualizavo kiekvieno ūkio subjekto atžvilgiu, atsižvelgiant į jų vaidmenį susitarime ir metines pajamas.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimas padarytas kelių subjektų (Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d.).

Baudos dydžio nustatymą taip pat reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurias Vyriausybė įgaliota patvirtinti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi.

Pagal Taisyklių 3 punktą nustatant pažeidimo pavojingumą (kuris Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte priskirtas prie kriterijų, vertinamų skiriant baudą), atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos plotą. Taisyklių 5 punktas numato galimybę sumažinti arba padidinti baudą 50 procentų, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Taisyklių 5.1 p.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (Taisyklių 5.2 p.), ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, t. y. į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį (Taisyklių 5.3 p.).

Minėta, kad Konkurencijos įstatymas baudos dydį sieja su procentine atitinkamo ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais išraiška.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai nustatė bendrą baudos dydį – 40 000 Lt, kurį diferencijavo pagal pareiškėjų vaidmenį susitarime, nesiedamas baudos dydžio su pareiškėjų bendrosiomis metinėmis pajamomis.

Pirmosios instancijos teismas, keisdamas atsakovo paskirtas baudas, rėmėsi jau paskirtų baudų dydžiais ir nustatinėjo, koks yra paskirtų baudų dydžių procentinės išraiškos nuo 2003 metų bendrųjų atitinkamų bendrovių pajamų vidurkis, kurį laikė pagrindu nustatyti baudos dydžius.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks baudų skyrimo kriterijus nėra tinkamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl baudų pareiškėjams skyrimo keistina.

Konkurencijos įstatyme, minėta, nustatytas baudos dydis už draudžiamą susitarimą – iki 10 procentų bendrųjų įmonės pajamų praėjusiais ūkiniais metais (šiuo atveju – 2003 metais).

Todėl sprendžiant baudų dydžio klausimą kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu, pirmiausiai nustatytina bendra procentinė baudos dydžio išraiška pagal pažeidimo pavojingumą ir trukmę (Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. 1 ir 2 p.) visiems pareiškėjams, o po to bauda individualizuotina remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytais individualiais kriterijais.

Minėta, kad pažeidimo pobūdis ir geografinės rinkos plotas pagal Taisyklių 3 punktą yra esminiai kriterijai sprendžiant apie pažeidimo pavojingumą. Draudžiamas susitarimas dėl kainos pagal pobūdį yra vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų (minėta, kad toks susitarimas per se yra draudžiamas net nenustatinėjant jo faktinio poveikio rinkai), tačiau, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, šiuo atveju pažeidimas padarytas lokalioje rinkoje (Vilniaus miesto taksi paslaugų rinka). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pagal pažeidimo pavojingumą baudos dydis turėtų neviršyti vidurkio. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal jau įvertintus kriterijus baudos dydis turėtų sudaryti 4 procentus bendrųjų metinių atitinkamo ūkio subjekto pajamų.

Kadangi Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir 3 dalyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pareiškėjų veikloje nenustatyta, individualizuojant baudą turi būti atsižvelgta į kiekvieno ūkio subjekto vaidmenį pažeidime (Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. 5 p.), t.y. ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį (Taisyklių 5.3 p.).

Pažymėtina, kad nustatant pareiškėjų rinkos dalį reikia vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento pateikta informacija (KT tyrimo bylos t. I, b. l. 12-17) apie Vilniaus mieste taksi paslaugas teikiančias bendroves, joms išduotų licencinių kortelių skaičių ir iš viso galiojančių licencinių kortelių skaičių (iš viso – 1 459 kortelės).

UAB „Martono taksi“ 2003 m. bendrosios metinės pajamos – 2 141 383 Lt (KT tyrimo bylos t. II, b. l. 123). 4 proc. šių pajamų sudaro 85 655 Lt. Ši bendrovė buvo pripažinta suderintų veiksmų iniciatore, jos rinkos dalis sudaro 6,17 proc. (90 licencinių kortelių). Kadangi apeliacinės instancijos teisme baudos apeliantų atžvilgiu negali būti didinamos, paliktina nepakeista pirmosios instancijos teismo paskirta 25 000 Lt bauda.

UAB „Taksvija“ bendrosios metinės 2003 m. pajamos yra 68 990 Lt (KT tyrimo bylos t. II, b. l. 137), 4 proc. šių pajamų sudaro 2 760 Lt. Šios bendrovės vaidmuo pažeidime buvo pasyvus, ji užima 2,4 proc. rinkos (35 licencinės kortelės), todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 4 000 Lt bauda mažintina ir skirtina 2 500 Lt bauda.

UAB „Kobla“ bendrosios metinės 2003 m. pajamos yra 98 733 Lt (KT tyrimo bylos t. II, b. l. 134), 4 proc. šių pajamų sudaro 3 949 Lt. Šios bendrovės vaidmuo pažeidime buvo pasyvus, ji užima 2 proc. rinkos (30 licencinių kortelių), todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 4 600 Lt bauda mažintina ir skirtina 3 700 Lt bauda.

UAB „Kablasta“ bendrosios metinės 2003 m. pajamos yra 92 419 Lt (KT tyrimo bylos t. II, b. l. 132), 4 proc. šių pajamų sudaro 3 697 Lt. Šios bendrovės vaidmuo pažeidime buvo pasyvus, ji užima 1,6 proc. rinkos (23 licencinės kortelės), todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 4 000 Lt bauda mažintina ir skirtina 3 500 Lt bauda.

UAB „Tanagros taksi“ bendrosios metinės 2003 m. pajamos yra 93 662 Lt (KT tyrimo bylos t. II, b. l. 136), 4 proc. šių pajamų sudaro 3 746 Lt. Šios bendrovės vaidmuo pažeidime buvo pasyvus, ji užima 1,2 proc. rinkos (18 licencinių kortelių), todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 4 000 Lt bauda mažintina ir skirtina 3 400 Lt bauda.

UAB „Greitvila“ bendrosios metinės 2003 m. pajamos yra 95 423 Lt (KT tyrimo bylos t. II, b. l. 128), 4 proc. šių pajamų sudaro 3 817 Lt. Šios bendrovės vaidmuo pažeidime buvo pasyvus, ji užima 2,7 proc. rinkos (39 licencinės kortelės), todėl pirmosios instancijos teismo palikta atsakovo paskirta 5 000 Lt bauda mažintina ir skirtina 3 700 Lt bauda.

UAB „Romerta“ bendrosios metinės 2003 m. pajamos yra 82 039 Lt (KT tyrimo bylos t. II, b. l. 126), 4 proc. šių pajamų sudaro 3 282 Lt. Šios bendrovės vaidmuo pažeidime buvo pasyvus, ji užima 1,7 proc. rinkos (25 licencinės kortelės), todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 3 500 Lt bauda mažintina ir skirtina 3 000 Lt bauda.

UAB „Autovisatos taksi“ bendrosios metinės 2003 m. pajamos yra 229 112 Lt (KT tyrimo bylos t. II, b. l. 127), 4 proc. šių pajamų sudaro 9 164 Lt. Šios bendrovės vaidmuo pažeidime buvo pasyvus, ji užima 1,5 proc. rinkos (22 licencinės kortelės), todėl pirmosios instancijos teismo palikta atsakovo paskirta 5 000 Lt bauda paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Iš dalies patenkinti pareiškėjų UAB „Taksvija“, UAB „Greitvila“, UAB „Kobla“, UAB „Kablasta“, UAB „Martono taksi“, UAB „Autovisatos taksi“, UAB „Romerta“, UAB „Tanagros taksi“ apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir paskirti UAB „Taksvija“ – 2 000 Lt, UAB „Greitvila“ – 3 500 Lt, UAB „Kobla“ – 4 000 Lt, UAB „Kablasta“ – 2 500 Lt, UAB „Romerta“ – 3 000 Lt, UAB „Tanagros taksi“ – 3 000 Lt baudas.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius